Greitas krovinių gabenimas į Angliją per 3 dienas: ką aš žinau po 24 metų

Greitas krovinių gabenimas į Angliją per 3 dienas skamba kaip reklama iš vitrinos – gražiai, blizgiai, ir kartais net per daug gerai, kad būtų tiesa. Dirbu šitame reikale jau nuo dvidešimto amžiaus pabaigos, mačiau visokius vežėjus, visokius klientus ir, tiesą pasakius, mačiau ir tokių atvejų, kai per tris dienas viskas stovi vietoje, o klientas skambina įtūžęs. Bet yra ir kita pusė. Jeigu viskas suplanuota kaip laikrodis, jeigu daiktai supakuoti, dokumentai tvarkingi, vairuotojas pailsėjęs ir orai šilti – taip, galima. Ne visada lengva, bet tikrai galima. Tiesiai atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvieną savaitę, kai kas nors skambina iš Lietuvos ir sako: sėdi čia ir man labai skubu, ką daryti.

Iš pradžių visi klausia – ar tai realu?

Ar tikrai galima pervežti daiktus į Angliją per 3 dienas?

Taip, galima, bet aš tuoj pat noriu tavęs paklausti – ką tu turi galvoje sakydamas „pervežti"? Jei tai dvi lagaminų dėžės iš Vilniaus į Londoną ir mes jas pasiimame antradienį ryte – taip, ketvirtadienį vakarą jos jau stovi naujame bute. Jei tai visas trijų kambarių butas iš Klaipėdos – čia jau arba labai optimistiška, arba reikės fūros, kuri važiuoja tiesiogiai be sustojimo. Realiai per tris dienas gabename smulkius ir vidutinius krovinius, bet ne visus. Būna ir penkių dienų projektų – priklauso nuo pakavimo, eilių kelyje ir to, ar muitinė tą dieną geros nuotaikos.

Ką reiškia „per 3 dienas" – nuo mano durų iki durų Anglijoje?

Šitas klausimas manęs kas kartą palaužia. Po tokių pažadų žmonės įsivaizduoja, kad trečiadienį ryte pakraunam, ir šeštadienį prieš pietus jau skamba durų skambutis Liverpulyje. Realybė kiek kitokia. Kai sakome per tris dienas, dažniausiai turima omeny trys transporto dienos – ne šventadieniai, ne laikas, kol tu rašai sąrašus virtuvėje. Vienas darbas buvo Vilnius–Londonas per tris paras, bet vairuotojas tada neišsimiegojo, aš neišsimiegojau, ir klientas vistiek paskui skundėsi, kad dėžės atvažiavo ne tą valandą. Tai skaičiuok realiai – ne prašviesdami dvi dienas laukime.

O jei gyvenu ne Vilniuje, o mažesniame mieste – ar tada irgi galioja?

Tai va čia ir prasideda mažosios raidės. Jei gyveni Zarasuose, Rokiškyje ar kitur, kur žirniai dygsta, bet ne transportas, tada ta trijų dienų taisyklė jau kitokia. Mes privažiuosim, bet tai gali būti ne pirmoji diena, o antroji. Buvo atvejis – klientas Šilutėje, skubėjo labai, o mes buvome tą savaitę Kaune. Kadangi krovinys buvo mažas, sutalpino į mikroautobusą, bet iki jo privažiavimas suvalgė pusę dienos. Tai taip, galioja, bet sąlyginai. Geriau tuoj pat pasakyti tikslų adresą, nei vėliau stebėtis, kodėl terminas nukrito kaip pernykštis lapas.

Kaip tai vyksta ant žemės

Kokia maršruto dalis išties užima daugiausia laiko?

Manai, kad kėlimas į keltą? Ne. Manai, kad vairavimas per Vokietiją? Irgi ne. Ilgiausiai užima laukimo eilės. Eurotunelio link, Doverio uoste ar net kai kuriose krovimo aikštelėse. Kartais pasienyje stovi gerą pusdienį, ypač jei prasideda kažkokie patikrinimai arba tiesiog penktadienis. Vairuotojai vairuoja apie 900 mylių per dvi dienas, ir tai – jei kelias idealus. O kelias retai kada idealus. Buvęs atvejis pernai: avarija prie Bravelyje (ar kaip ten tos sankryžos), stovėjom tris valandas (na, gal keturias, tiksliai nepamenu jau). Visas grafikas – šuniui ant uodegos.

Ar vienas vairuotojas vairuoja visa kelią, ar keičiasi?

Keičiasi, ir gerai, kad taip yra, nes kitaip jis parkristų prie vairo iki pat Džersio (nors į Džersį mes toli gražu nebevežame, bet supranti ką turiu omeny). Paprastai du vairuotojai. Vienas vairuoja, kitas miega ant galinės sėdynės arba viršutinėje miego zonoje. Kadangi krovinys skubus, stengiamės, kad mašina judėtų be nakties stovėjimų kur nors Vokietijos parkinge. Bet kai yra du – jie keičiasi kas keturias–penkias valandas. Ne, vienas pats per tris dienas nenuvairuotų sveikas. Yra buvę, kad vienas liko dėl ligos, bet tada tai buvo ne skubus pervežimas, o gelbėjimo operacija.

Kuo vežame – fūra, mikroautobusu ar tiesiog mašina su priekaba?

Žiūrėk, čia kaip pas kirpėją – ne visiems tinka vienas peiliukas. Jei daiktai tilps į Sprinterį – vežame juo, greičiau, manevringiau, mažiau eilių kai kuriose vietose. Jei reikia gabentis sofą, spintą ir dar šaldytuvą – tada jau fūros arba sunkvežimio dalis. Priekabos irgi naudojamos, bet jos kai kuriais atvejais lėtesnės, ypač jei reikia keltis keltu, nes vietos mažiau. Skubiu atveju dažniausiai renkamės mikroautobusą, jei leidžia tūris. Jei tūris didelis – renkamės fūrą su dviem vairuotojais. Nesvarbu, svarbu, kad tilptų ir neužtrauktų drėgmės. Buvo atvejis, kai per didelė priekaba neįtilpo į keltą.

Kainos, draudimas ir popieriai po Brexit

Kiek maždaug kainuoja toks skubus gabenimas į Angliją?

Oho, pinigų klausimas. Visada nemalonu, bet reikia. Mažas krovinys, lagaminai keli – nuo keleto šimtų eurų. Vidutinis butas, kuriame daiktų maždaug už 20 kubų – jau nuo tūkstančio, o jei labai skubu ir fūra važiuoja tik dėl tavęs, tai ir pusantro gali pakibti. Kai skubi, moki ne tik už kilometrą, bet ir už operatyvumą. Neseniai vežėm klientui kompiuterinę techniką į Birmingemą – trys dėžės, bet jos buvo reikalingos sekmadienio vakarui. Kaina buvo didesnė nei paprastas surinktinis krovinys, bet aišku, kad mažesnė nei skrydis lėktuvu. Vertina pats.

Ar skubių krovinių draudimas kažuo skiriasi nuo paprasto?

Šitas klausimas iš tų, kuriuos reikia nagrinėti atsargiai. Draudimas pagrindas tas pats – CMR arba krovinio draudimas, bet kai skubu, kai mašina spaudžia greičiau, kai krauna naktį, rizika didesnė. Kai kurios draudimo bendrovės neturi specialaus tarifo „skubus", bet praktikoje jei krovinys vertinamas aukščiau nei dešimt tūkstančių eurų, patariame papildomai apsidrausti. Buvo situacija – fūros durelės prasilenkė su stulpeliu Olandijoje, truputį subraižė pianiną. Draudėm, bet jei nebūtume turėję pilno paketo, galėjo kilti problemų. Tai geriau permokėti dešimt eurų nei verkti paskui. Kažuo skiriasi tik rizikos laipsnis.

Kokie dokumentai dabar reikalingi gabenant daiktus į Angliją?

Brexit viską apsunkino, neabejoju, kad jau žinai. Reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, sąrašo turinio (inventory), kartais sąskaitos-faktūros jei krovinys komercinis. Jei asmeniniai daiktai – reikia patvirtinimo, kad tai tavo naudoti daiktai. Pribumbalas, bet realybė. Kai kuriems klientams padarome dokumentus patys, bet tikslų turinį turi žinoti tu. Jeigu parašysi, kad veža tris kilimėlius, o viduj – dar ir motociklą – muitinėje gali būti nemalonumai. Ypač jie dabar tikrina dažniau nei anksčiau. Šararas, bet tvarkingas šararas turi būti.

Ar man būtinai reikia turėti EORI numerį?

Jei gabeni asmeninius daiktus – ne, nebūtinai. Bet jei tai verslo siunta, arba jei daiktai nauji pardavimui – tada taip, EORI tiesiog privalomas. Problema ta, kad dalis klientų mano, kad asmeniniai daiktai yra tik seni triusikai, bet jei veža, pavyzdžiui, dešimt nesuplėšytų džinsų – muitinė gali paklausti, ar tai ne prekyba. Tuomet be EORI bus sunku. Nežinau, gal čia pasikeitė kažkas pernai, bet pagrindinė taisyklė tokia: jei abejoji – sutvarkyk EORI. Geriau turėti ir nereikėti, nei stovėti Doverio uoste su baltais lapais rankose.

Kas gali ir nepasisekti – mano patirtis per 24 metus

Ką daryti, jei krovinys užstringa pasienyje ar muitinėje?

Nelabai ką ir padarysi iškart, tik nervinsiesi. Mes darome vieną dalyką – skambiname savo agentams pasienyje ir bandome aiškintis, kodėl stringa. Jei trūksta popieriaus – gerai, kad turime kopijas elektroniniu paštu, kartais mums pavyksta atsiųsti dokumentą per kelias minutes. Bet jei nusprendžia fizičkai tikrinti vidų – valandos, o gal ir visa diena. Buvę, kad krovinys stovėjo dvi paras Calais, nes sistema nulūžo. Klientas beprotiškai pyko, bet aš ką galiu prie kompiuterio Anglijos muitinėje – jokių svogerių ten neturiu. Lauki.

Ar buvęs atvejis, kai klientas pats nepasiruošęs, o paskui pyko ant mūsų?

O, kad būtų vienas... Buvę, kad sutartas laikas – aštunta ryto, o klientas dar miega. Mašina stovi, vairuotojas skambina, aš skambinu, kaimynai žiūri pro langus. Paskui klientas išlenda su kava rankoje ir sako: o jūs anksti atvažiavote. Ne, mes atvažiavome lygiai. Ir tada jis pradeda mesti daiktus į dėžes gyvai gyvai. Vairuotojas negali laukti amžinai, nes grafikas byra. Tokiais atvejais pyksta visi – vairuotojas, aš, o daiktai sulankstyti kaip kokioj maišiavimo olimpiadoj. Nesiruošk taip.

Kodėl kai kurie vežėjai žada tris dienas, o realiai paima dešimt?

Nes jie meluoja. Na, gal ne visada sąmoningai, bet dažnai taip vyksta pirminiame etape – pasiūlo labai optimistinį scenarijų, tikisi, kad tu sumokėsi avansą, o paskui prisideda kiti klientai, surinktiniai kroviniai, ir tavo daiktai guli sandėlyje Klaipėdoj ar kažkur netoli Varšuvos tris dienas. Tada supratingai skambina: oi, situacija pasikeitė. Taip neveikiame mes, bet rinka pilna tokių, kurie žada auksą, o veža žalvarį. Jeigu pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Pasitikėk intuicija, o ne tik kaina.

Ar buvę, kad pats patikėjote suspėsite per 3 dienas, bet nepavyko?

Taip, buvo. Prieš kokius penkerius metus, vasarą, karšta, klientas Kaune, labai skubus. Viskas suplanuota, fūra tvarkinga, bet išlindo smulkmena – draudimo lapai ne tos versijos. Stabdėm pasienyje, bandėm aiškintis, o laikas tiksi. Galiausiai pavėlavome vienai dienai. Klientas buvo šviesiaplaukis vaikinas, labai nekantriai laukęs – atsiprašinėjau gal penkis kartus. Jis suprato, bet aš pats blogai jaučiausi, nes žadėjau. Dabar stengiuosi nežadėti stebuklų, o tik galimybes. Bet taip, buvę, ir tai mane pamokė.

Ką daryti, jei prikroviau daiktų, kurių oficialiai gabenti negalima?

Pavyzdžiui? Sprogmenys, dažai, dujų balionai, gyvi vabzdžiai – visko esu matęs. Jei jau pakrovei ir vairuotojai nepažiūrėjo (o kartais nepažiūri, jei skubu), blogiausia, kas gali nutikti – muitinė atidaro, randa, ir tada gali kilti baudos ar konfiskavimas. Mes turime sąrašą, kurį atsiunčiame klientams, bet dalis jų tiesiog neskiria buitinės chemijos nuo lego. Jei krovinys dar nepakrautas – išimk tuoj pat. Jei pakrautas – prisipažink. Neslėpk, nes Doverio uoste turi jautrią įrangą. Rimtai, geriau pripažinti kvailą klaidą nei mokėti tūkstantines baudas vėliau.

Pasiruošimas, kai laiko beveik nėra

Kada turėčiau pradėti rinkti daiktus, jei lieka tik trys dienos?

Jei skaitai šitą ir lieka trys dienos, o tu dar nieko nesutvarkęs – turiu tau blogų naujienų. Turiu omeny, kad turėtumei pradėti prieš savaitę. Bet jei jau taip yra, tada ryt anksti keltis, pirkti dėžių, plėvelės, lipnios juostos ir rašyti ženklus ant kiekvienos dėžės. Antradienį krauname? Pirmadienis turi būti tavo paskutinė rinkimosi diena. Ir ne, negalvok, kad gali tiesiog sumesti į maišus – to nebus. Viena klientė Palangoje taip padarė su drabužiais. Atidarius maišus Londone, atrodė, kad ten vaidijosi katės. Tvarkykis dabar, ne rytoj.

Ar imatės daiktų be pakavimo, ar turiu viską sutvarkyti pats?

Imamės ir be pakavimo, bet turi žinoti – tai brangiau ir lėčiau. Jeigu vairuotojas laukia, kol mes tave supakuosim, valandos bėga, o grafikas – aiškus. Kartais siunčiame žmogų prieš vieną dieną, bet tada jau kaina kyla. Dažniausiai tikimės, kad smulkesnius daiktus tu supakuosi pats, o mes pasirūpinsime baldais, kurie nuo trupinių apsaugoti nereikalauja, tik antklodėmis. Bet jei turi porcelianą, elektroniką – geriau pakuok pats, nes niekas kitas taip nežinos, kur kas guli. Aš taip pat nenorėčiau, kad kažkas kitas krautų mano kompiuterį be dėžės.

Kaip ženklinti dėžes, kad per greitą pervežimą niekas nenueitų į šoną?

Rašyk didžiosiomis raidėmis. „Virtuvė", „Miegamasis", „TRAPI". Jei per greitą pervežimą į Angliją daiktai keliauja su kitų klientų kroviniu (o taip būna, jei mažas tūris), tada ženklinimas – vienintelis būdas atskirti tavo dėžę nuo kito žmogaus. Buvo atvejis – dvi Petersonų šeimos, abi iš Kauno rajono, abiejų dėžės vienodos. Viena gavo kito televizoriaus pultą, kita – kačių tualetą. Po to žmonės rašo pavardes ant šonų, ir labai teisingai daro. Dar gerai – numeruoti dėžes: 1 iš 15, 2 iš 15. Tada žinai, ar kas dingo kelyje.

Ar galiu kažką pridėti paskutinę minutę, kai mašina jau prie namų?

Techniškai gali, bet skubu filmuojant scenarijų tai blogai baigiasi. Vairuotojas atsuko ratą, o tu bėgi su dviračio padanga ir sako – įmeskit dar štai tai. Jei tikrai tilps ir nesugadins kitų daiktų – kodėl gi ne. Bet jei tai reiškia, kad reikia viską perkrauti, apskaičiuoti svorį iš naujo ar perrašyti dokumentus – atsisakysim. Buvo atvejis, kai klientas atnešė šaldytuvą, kai viskas buvo sukrauta. Teko iškrauti pusę mašinos. Vairuotojas pradėjo rūkyti pakeliui ir nervintis. Aš irgi. Tai geriau sudaryk sąrašą prieš dieną ir laikykis jo kaip priesaikos.

Dar keletas klausimų, kuriuos gaunu kas savaitę

Ar galima skubiai gabenti ir baldus, ir automobilio detales vienu metu?

Galima, bet su sąlyga. Automobilio detalės, ypač jei naudotos ir riebios, turi būti gerai suvyniotos, nes kitaip visas krovinys kvepės alyva kaip senas autoservisas. Be to, muitinėje detalės kartais kelia daugiau klausimų nei baldai – ar tai ne prekyba, ar turi sąskaitas. Jei veža asmeniniam naudojimui ir turi seną amortizatorių keitimui – OK. Bet jei penki starteriai – jau nebe OK. Viskas priklauso nuo kiekio ir dokumentų. Gerai, kad dažniausiai baldai – dideli, nejudinantys, o detalės sudedamos tarp jų, bet tik tada, jei švaru. Kitaip – atskiras skubus pervežimas tau bus tik detalėms.

Koks didžiausias svoris, kurį dar galima pavadinti greitu kroviniu?

sunku pasakyti vienu sakiniu (na, galima vienu, bet reikia paaiškinti). Būna, kad fūra, pilna sudėta, irgi vyksta greitu režimu, bet tada tai jau vadinasi ekspedijavimas, o ne tiesiog skubus pervežimas. Praktiškai greiti kroviniai į Angliją per 3 dienas – tai dažniausiai iki 1200–1500 kg arba iki 10–15 kubinių metrų. Daugiau nei fūra – reikia planuoti iš anksto, rezervuoti keltą, daryti spec. leidimus. Neseniai vežėm metalo konstrukciją – sunku, bet maža. Tilpo ant palečių, greitai praleido. O jei tai trijų spintų gabalai – svoris mažas, tūris didelis, bet irgi skubu. Svarbu ne svoris, o logistika.

Ką žmonės dažniausiai pamiršta sutvarkyti prieš skubų gabenimą?

Pamiršta pasikeisti adresą banke, uždaryti vandentiekį arba pasakyti kaimynams, kad jau išvažiuoja. Bet logistikos prasme – pamiršta atjungti skalbinių mašiną nuo vamzdžių, ištuštinti šaldytuvo, su(si)dėti svarbius popierius atskirai. Vienas vyrukas pamiršo, kad paliko legalų sportinį šautuvą spintoje. Mes radome tik Anglijoje, kai jau buvo vėlu. Teko veltui nervintis, nes gabenimas ginklų – atskira opera. Tai prieš skubų krovinių gabenimą atlikite reviziją. Ne tik daiktų, bet ir to, ko nenori rasti muitininkas tavo lagamine.

Kaip aš pats galiu pagreitinti visą pervežimo procesą?

Būk namuose, kai sutarta. Turėk popierius paruoštus prie durų. Turėk daiktus susidėtas taip, kad nereiktų mūsų žmonėms lįsti po lova. Jei turi liftą – rezervuok jį. Jei neturi – perspėk, kad kambariai aukšti. Viskas, kas leidžia vairuotojui neprarasti laiko – pagreitina procesą. Vienas klientas buvo taip supakavęs, kad mes tiesiog išnešėme dėžes per penkiolika minučių. Kitas – dar ieškojo raktų nuo garažo dvidešimt minučių, kol mes stovėjome kieme. Viskas prasideda nuo tavęs. Skubus gabenimas į Angliją nėra vien mūsų darbas – tai komandinis sportas, kur tu esi vartininkas.

Po 24 metų darbo – ar dar tikite tuo, ką čia rašote?

Tai villas klausimas. Aš tikiu tuo, kad trijų dienų pervežimas yra įmanomas, bet ne tuo, kad jis visada bus tobulas. Per dvidešimt ketverius metus (na, dvidešimt keturis) įgijau skepticizmo, bet ne cinizmo. Matau, kad transportas pasikeitė: GPS padeda, keltai tapo dažnesni, bet žmonės liko tie patys – kartais netvarkingi, kartais pikti, kartais stebėtinai malonūs. Tai tikiu, kad galima, bet visada sakau klientui: pasiruošk ir vienai dienai daugiau, jei kas. Jei viskas įvyks per tris – šventė. Jei per keturias – tu vis tiek neliksi be batų vidury Londono.

Išvada

Greitas krovinių gabenimas į Angliją per 3 dienas yra tarsi greitasis maistas – kai nori, viskas atrodo paprasta, bet geriausiai pavyksta tik tada, kai visi ingredientai švieži ir virėjas ne naujokas. Aš nemėgstu žadėti auksinių kalnų, bet mėgstu, kai daiktai atvažiuoja laiku. Jei skubi, skambink anksti ryte, pasiruošk sąrašus ir netikėk stebuklais. Kartais viskas trunka tris dienas, kartais – tris su puse. Svarbiausia, kad baldai atkeliauti sveiki, o tu – be nereikalingo streso.