Greitas krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu – efektyviai, bet ne bet kokia kaina

Man dažnai skambina žmonės ir klausia, kaip čia viskas vyksta. Jau dvidešimt trečias (o gal ketvirtas?) metas, kai vežioju krovinius į Angliją mikroautobusais, ir galiu pasakyt – greitas gabenimas įmanomas, bet efektyviai tai vyksta tik tada, kai abu žinote, ko norite. Ne visada viskas tobula. Kartais mašina stringa, kartais klientas pamiršta pasakyt, kad reikia nupjaut medį prie vartų, kad mikroautobusas pralįstų, o kartais balandį pasnigsta ir maršrutai apsiverčia aukštyn kojom. Nemėgstu, kai žmonės lieka nežinioje, todėl surašiau tai, kas dažniausiai kamuoja prieš renkantis pervežimą mikrobusu iš Lietuvos į Angliją.

Pradžia – klausimai, kuriuos girdžiu kasdien

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja mikroautobusas su kroviniu iš Lietuvos į Angliją?

Dažniausiai skaičiuok tris–keturias dienas, priklausomai nuo to, ar važiuojama tiesiai iki Londono, ar dar reikia numest krovinius Birmingame. Aš stengiuosi per tris, bet oras, eilės pasienyje ir klientai, kurie laukia devintos ryto, meta viską iš centro. Būna ir per dvi dienas, jei vairuotojas žinoma visas duobes tarp Kauno ir Berlyno. Bet kai klausi, aš sakau – keturias, o jei pasiseks – trys. Nenumatytų dalykų pasitaiko, o mikroautobusas nėra lėktuvas.

Ar galiu pats padėti krautis, ar jūs viską darote patys?

Žinoma, kad gali. Daugelis ir padeda, nors aš su kolega dažniausiai susitvarkom. Bet jei turi kažką specifinio – pavyzdžiui, seną spintą be durelių, kurios atsiveria netinkamu kampu – tavo pagalba pravers. Kartais žmonės bijo, kad mes netinkamai nukrausim. Mes nenuleisim dėžės su nuotraukomis kaip plytos, bet jei ant dėžutės parašyta „stiklas“, dedam viršun. Logiška. Kartais klientai pakrauna taip chaotiškai, kad patys nebeatsimena, kur kas, ir važiuojant barška lyg kaljano indelis.

Kaip išvis užsakyti pervežimą – reikia skambinti mėnesį prieš, užtenka savaitės?

Ne visada reikia mėnesio. Savaitė prieš – jau rimtas terminas, bet jei skubi, skambink ir rytoj. Mitas, kad mikroautobusai visada stovi tušti kieme. Ne, jie važinėja po Europą. Kartais laisvų langų būna po trijų savaičių, kartais – rytoj vakarui. Kiekvieną kartą skirtingai. Aš mieliau renkuosi, kad paskambintų bent prieš savaitę, nes tada susiplanuoju maršrutą iki Bristrolio ar kur ten reikia. Bet buvo: paskambino vakare, ryt jau reikėjo Londone. Išrūkojome, nes mašina tuo metu naršė po Essexą.

Ar mikroautobusu tikrai galiu pervežti ir baldus, ir keturis lagaminus, ir dviratį?

Taip, bet priklauso nuo mikroautobuso. Mūsų – ilgų bazių, bet ne stebukladariai. Buvo atvejis: moteris vežėsi tris sofą, du stalo viršus ir šaldytuvą. Tilpo? Tilpo. Bet lagaminai ant sofos, o dviratis – kaip tetris gale. Jei labai daug, gali reikėti didesnės mašinos arba dviejų reisų. Negražu, kai prikrauni ir durų neuždarai. Buvo taip Vokietijoje kolegai, bet Anglijoje stengiuosi taip nedaryti, nes britai žiūri kreivai.

Kainos ir taupymas – kur prasideda ir baigiasi

Kiek dabar kainuoja krovinio gabenimas į Angliją mikrobusu?

Sunku pasakyti vieną skaičių. Ne dėl to, kad slepiu, o kaina priklauso nuo kiekio, maršruto ir ar reikia keltis. Iki Londono su pilnu kroviniu – nuo šešių šimtų iki tūkstančio eurų. Iki Birmingamo dvi dėžės – gal du šimtai. Lygina su siuntomis ir sako brangu. Bet jei tau reikia atvežt spintą, kuri netelpa į jokį paštomatą? Mikroautobusas – vienintelė išeitis. Kaina derinama individualiai, kaip ir tarptautinis krovinių gabenimas turėtų būt. Per pastaruosius metus kainos šoktelėjo dėl kuro, bet tai realybė.

Ar galiu susimokėt tik tada, kai jau gausiu daiktus Anglijoje?

Kai kurie vežėjai tai daro, aš – retai. Ne todėl, kad nepasitikiu, bet buvo atvejų... Buvo. Kartais lietuviai Anglijoje užsisako, pakraunam, o po to dingsta kaip į vandenį. Ne dažnai, bet mano nervai brangesni nei kelionė. Paprastai – penkiasdešimt procentų iš anksto, likusieji – prieš pristatymą. Išimčių būna, jei senai pažįstu, bet čia pažįstamų reikalas. Rimtai, nemokamas gabenimas neegzistuoja, nebent turi draugą su tusčiu (na, tuščiu) mikroautobusu Anglijoje, kuris pats vairuotojas.

Ar kaina keičiasi, jei mano krovinys sunkus – pavyzdžiui, skalbimo mašina?

Skalbykė sveria, tą pripažinkim. Jei tik ji – mašina jaučia, kuras didėja, bet kaina nelenda į kosmosą. Pilnas sunkių daiktų krovinys – tada taip, koreguojame. Turim ribas. Kartais nori įkraut tūkstantį penkis šimtus, o leidžiama tūkstantis du. Tada nebe juokai su policija Prancūzijoje, jie ten mėgsta sverti. Buvo netoli Kalais – pažįstamas sustabdytas, teko dalį palikt stotyje. Ne su manimi, bet istorija tikra. Geriau neperžengt ribų.

Ar reikia mokėt papildomai, jei reikia padėt nunešti iki buto antrame aukšte be lifto?

Standartiškai – iki durų žemėje. Jei be lifto antrame aukšte – deramės atskirai. Ne todėl, kad karalius, bet tai užima laiko, o laikas kelyje – pinigai. Nuvažiuoji, pakrauni, važiuoji tolyn. Jei dar laiptai – diena pasislenka. Jei žmogus negali panešti – padedam, bet kartais reikia dviejų porų rankų. Aš stebiuosi, kaip anksčiau iki penkto aukšto sodavau šaldytuvus. Metai daro savo, dabar po laiptais kvėpuoju kitaip, nors dar galiu.

Ar antkainis yra, jei reikia išvykti dabar pat, skubiai?

Skubus gabenimas visada brangesnis. Mikroautobusas turi keisti maršrutą arba nutraukti darbus. Kaip taksi – jei jau važiuoja tavo kryptimi, pigiau, jei specialiai iš Klaipėdos – kita kaina. Buvo – penktadienio vakarą paskambino, šeštadienį reikėjo Liverpulyje. Išvažiavom iškart, paėmėm šlaitu kitus planus. Kaina didesnė, bet jis patenkintas. Tai va, greitas krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu efektyviai įmanomas, tik papildomas darbas kainuoja atitinkamai.

Pakavimas ir daiktai – čia visi daro klaidų

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jūs tai darote?

Pats. Aš – vairuotojas, o ne pakavimo kompanija. Kartais turim medžiagų gale, bet standartiškai atsivežk dėžes, juostą ir burbulinę plėvelę. Buvo – moteris sukrovė viską į maišus iš parduotuvės. Atvežėm – porcelianinės lėlės gyvos, bet aš stebėjausi. Geriausios dėžės iš baldų salonų. Drabužius vežam ir maišuose, bet lengvųjų jie gali nubyrrėti. Jei vertinga – rašyk ant dėžės. Nors ir žymi, pasienyje gali tekt atidaryt, tai tegu aišku.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į numatytą vietą mikroautobuse?

Tada prasideda derybos. Arba paliekam dalį kitam reisui, arba ieškojam vietos tarp sėdynių. Kartais galvoja, kad mikroautobusas – mažas kamionas. Vietos daug, bet jei sofos kampas didesnis nei planuota – netilps. Buvo: sofą pasiėmėm, į vidų įlindo, bet durų neužsidarė. Teko kilimą sukti kaip vyniotinį. Turim ratukus, diržus, kartais improvizuojam. Bet jei matom, kad netelpa – sakom atvirai. Geriau sąžiningas „ne" nei sulankstytas stalas galvą praskelia.

Ar reikia specialiai žymėti dėžes su trapiu turiniu?

Taip. Absoliučiai. Nesvarbu, ar veši automobiliu, mikroautobusu ar laivu. Jei parašai TRAPI – mes žinom. Tik nežymėk visko kaip trapių, kai ten vata. Tada nebežinom, kuri tikra. Buvo – penkiolika dėžių, visos „Stiklas". Atidarai – trys stiklas, kitos knygos. Tai erzina, nes knygos apačion, stiklas viršun. Kai viskas tragi (trapi – susapnavau, bet palieku), tada nieko nėra. Taip kad žymėk saikingai, o ne kaip pamišęs su flomasteriu.

Ar galiu vežtis maistą, gyvūnus ar augalus kartu su kroviniu?

Gyvūnai – tikrai ne. Reikia pasų, veterinarijos, o mes ne zoo transportas. Augalai – gali, bet po kelių dienų be šviesos nusibaigs. Maistas neišsilaikys, nes šaldytuvai važiuoja atsijungę. Gyvūnų pervežimas į Angliją – visai kita sritis. Čia nukrypstu, bet klausia dažnai. Geriau augalų palikt kaimynams, o katę – per specialius vežėjus. Buvo, vežė žiurkėną narvelyje tarp dėžių. Pristatėm gyvą, bet patys supratom, kad nereikėtų. Neminėsiu vardo.

Kas vyksta kelyje – be filtrų

Ar visada važiuojama per Prancūziją, ar būna kitų maršrutų?

Dažniausiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją ir tada tunelis arba keltas po Lamanšu. Tunelis greičiausias, brangesnis. Keltas – ilgiau, galima pailsėti. Būna kitų maršrutų, jei klientai pakeliui Varšuvoj. Kartais apeinam Prancūziją dėl eilių. Orai irgi savo daro. Ne visada tas pats kelias. Asmeniškai renkuosi tunelį, jei biudžetas leidžia. Bet jei nori sutaupyt – keltas pro Doverį gali būti geras kompromisas, tik reikia kantrybės.

Kas atsitinka, jei mikroautobusas sugenda pakeliui?

Skambinam ir sprendžiam. Mažas gedimas – taisom per kelias valandas. Didelis – ieškojam kitos mašinos. Buvo – prasprogo padanga Vokietijoje, pakeitėm, bet paaiškėjo, kad ir guolis nekažką. Teko sustot netoli Hanoverio, kolega perėmė dalį krovinio. Ne idealu, bet daiktai pasiekė Angliją. Sutartys retai tai numato smulkiai. Bet sąžiningas vežėjas stengsis išrist. Blogi, kurie be draudimų – palieka. Todėl vertink ne tik kainą, bet ir reputaciją.

Ar galima sekti, kur yra mikroautobusas su mano kroviniu?

Dažniausiai taip. Mes turim stebėjimą, bet aš ne visada siunčiu nuorodas – kartais pamirštu. Ne dėl to, kad slepiu, tiesiog prioritetai – vairavimas. Būna, kad klientas skambina kas tris valandas: „kur?". Atsakau: „Frankfurto apylinkėse". Normalu. Bet trackeriai stringa, signalas dingsta tuneliuose. Tai nereiškia, kad dingo mašina. Signalas ten neveikia. Tiesiog nerimauk mažiau, daiktai važiuoja saugiai tolyn, nors ir nemato kelio.

Ar vairuotojai ilsisi, ar varo be sustojimo kaip pašėlę?

Poilsis privalomas pagal tacho. Aišku, kad ilsisi. Nors jaunystėj bandydavom tempt ilgiau, bet dabar – nebe. Baudos didelės, miegas būtinas. Paprastai degalinėse nakvojam. Mašinoje nepatogu, bet būna, kad kambarys brangus. Kartais paguliu ant maišų tarp krovinių. Keista, bet gaunasi. Svarbu, kad pervežimas būtų greitas ir efektyvus, bet saugumas pirmam vietoje. Sakiau jaunam kolegai – jei akių nebeveria, stokime. Jis dar neišmoko.

Kas vyksta su kroviniu nakvynės metu – ar paliekate be priežiūros?

Kur paliksi – ant stovėjimo aikštelės su raktais ant panelės? Ne. Užrakinti negalim vieni palikt, bet būname netoliese. Dažniausiai mašina stovi ten, kur matom iš lango arba prie pat durų. Jei už kampo – paranoja, kad kas neužsimanytų veidrodžio. Anglijoj pakankamai saugu, bet aš jau toks – dvidešimt metų. Buvo Paryžiuje, bandė atidaryt, bet signalas suveikė. Niekas nepabėgo. Geriau jau per daug saugotis nei rytą aiškintis, kur dingo lagaminas.

Popieriai, muitai ir ko vengti

Ar reikia gabenant krovinius dokumentai iš Lietuvos į Angliją?

Taip. Jei asmeniniai daiktai – paklaida sąrašas. Baldai, elektronika, drabužiai turi būt surašyti. Muitai po Brexit pasikeitė, bet jei tai turtas ir persikraustymas – paprastai be papildomo muito. Jei prekybinis krovinys – tada EORI, deklaracijos. Nesu muitinės ekspertas iki galo, prisipažįstu, turiu buhalterę Dovilę. Popieriai būtini. Be sąrašo gali tekti atidaryt ir rodyt. Jau rodėm, ko neturėtų, bet praleido, nes sąrašas buvo tvarkingas.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, jei veža mikroautobusas?

Turim vežėjo atsakomybės draudimą, bet jis ne viską padengia. Yra CMR, bet jei labai vertinga – senovinis kilimas, antikvarinis veidrodis – geriau draustis papildomai. Buvo: vežiau paveikslą už penkiolika tūkstančių. Liepiau draustis. Neprižiūrėjęs nebuvau, bet jei būčiau užvažiavęs ant duobės... Geriau turėt ramybę. Beje, daugelis mažų vežėjų veža be jokių draudimų. Atsargiai rinkdamasis, nes tai tavo turtas ant kablio ir galinių durų.

Kas atsako, jei muitai Anglijoje sulaiko krovinį?

Jei deklaracijos neteisingos – atsako siuntėjas. Mes vežam, o muitinės problemos – jau tavo ar tarpininko. Būna, kad atsiveža negalimų dalykų – dešros, alkoholis be leidimų. Tada sulaiko. Aš perspėju, bet kai kurie nutyli.