Greitas ir sklandus krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją

Dirbu šitame reikale jau, na, gal dvidešimt trečius metus. Per tiek laiko mačiau viską: nuo idealių perkraustymų iki tokių, kur baigdavosi ašarom ant laiptų. O klausimai apie greitą ir sklandų krovinių pristatymą mikroautobusais į Angliją pas mus kartojasi kaip ir pas visus kitus. Žmonės galvoja, kad mikroautobusas yra mažesnė fūros kopija, tik važiuoja greičiau. Iš dalies taip, bet sklandus pristatymas priklauso nuo milijono smulkmenų: pakrovimo, svorių, popierių, keltų tvarkaraščio, o kartais – ir nuo to, ar vairuotojui ryte užsimate kava. Po Brexit viskas pasikeitė, bet rimtas vežėjas visada ras būdą, kaip per kelias dienas nuvežti daiktus iki durų Londone ar Birmingeme.

Kainos – apie tai visi pirma klausia

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną?

Jeigu kambario baldus vežam, dažniausiai kalbam apie sumas nuo keturių iki septynių šimtų eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą brangiau, nes visi tuo pačiu metu kraustosi, o mikroautobusų paklausa šovniai auga, todėl reikia užsakyti bent porą savaičių į priekius. Mes skaičiuojam pagal kilometrus, kuro sąnaudas ir užimtumą. Kartais pasiūlom pigesnį variantą, jei randam atgalinį krovą, bet čia jau tikra loterija. O jei reikia nuvažiuoti ne tik į centrą, bet ir į tolimesnį rajoną, kaina kyla dėl papildomų kilometrų. Svarbiausia – nepulti ant pirmo skelbimo, kur žada pervežti už du šimtus: ten paprastai arba be draudimo, arba slapta per muitinę.

O jei man reikia vežti tik vieną sofą ir komodą, čia jau kaip perkraustymas ar gali būti pigiau?

Tai vadinasi daliniu kroviniu, ir taip, mes vykdom ir tokius. (Čia gal reiktų sakyti "vežam", bet suprask, ką noriu pasakyt). Prieš metus vežėm vieną fotelį į Braitoną klientui, kuris pamiršo jį iškraustyti iš antro aukšto. Kai jau viskas buvo sukrauta, paaiškėjo, kad fotelis netelpa pro duris, ir teko išardyti ant laiptų. Už tokį nedidelį kiekį kaina mažesnė, bet ne trigubai, nes variklis sudegina tą patį kurą, o vairuotojo diena praleista taip pat. Skaičiuojam už kubus, o ne už sofų skaičių. Bet aišku, geriau nei vežti tuščiu fūra, kur fūristas juoksis tau į akis, o sąskaita bus didesnė už mėnesio nuomą.

Ar reikia mokėti visus pinigus iš karto, ar galima dalimis?

Įprastai prašom avanso, apie keturiasdešimt procentų, kad rezervuotum vietą, nes buvo atvejų, kai žmonės atšaukdavo kelionę paskutinę minutę, o mes jau būdavom atsisakę kito krovinio. Likusią dalę sumoki, kai daiktai pasiekia tikslą Anglijoje, arba prieš tai, priklausomai nuo to, kaip sutariam. Atvirai, man asmeniškai geriau, kai viskas apmokama prieš pristatymą, nes po to vytis skolas per Lamanšą sudėtinga. Yra buvę tokių, kurie nori mokėti grynaisiais prie laiptų, bet ten jau reikia čekio. Klientams dažnai patogiau mokėti pusiau pusiau, kai mato, kad mikroautobusas tikrai išvažiavo ir nėra jokio aferio kvapo.

Kodėl vieni siūlo 300, o kiti 800 eurų už tą pačią kelionę į Angliją?

Nenoriu čia nieko juodinti, bet rinkoj pilna šešėlinių vežėjų, kurie neturi licencijų, draudimo, o kartais net techniškai tvarkingų stabdžių. Jie gali tempti tavo daiktus už tris šimtus, nes nemoka mokesčių ir neperka normalaus kasko. Kai pakliūni į muitinę ar avariją, dingsta kaip dūmas. Rimtas greitas krovinių pristatymas mikroautobusais turi savo kainą: degalai, keltai, draudimas, darbo užmokestis normalus, o ne po stalu. Pigiausias dažnai būna brangiausias, nes tada tenka mokėti du kartus: vieną – vežėjui, antrą – teisininkui ar baudai. Nesąžiningi žaidėjai niekada nepasakys, kur tik slepiasi papildomos išlaidos.

Ar į kainą įskaičiuoti keltos bilietai ir muitinės mokesčiai?

Dažniausiai taip, bent jau pas mus. Bet visada perskaityk sutartį, nes kai kurie velniai mėgsta pridėti eilutę "papildomi mokesčiai pagal faktą". Paskutinį kartą važiavau pro Doverį, o keltas vėlavo dvi valandas, bet bilietas buvo įskaičiuotas, tai nervinau tik dėl laiko, ne pinigų. Po Brexit muitinėje gali iškristi koks deklaracijos mokestis, jei daiktai nauji, o ne naudoti. Tada jau kliento sąskaita, ir nieko nepadarysi. Jeigu matai, kad keltos bilietas kainuoja šimtą su viršum, o tau įskaičiavo tik keturiasdešimt, žinok, kad kažkur čia yra katinas maiše. Geriau prieš pasirašydamas paklausk iš karto, o ne po to rašyk piktą žinutę vairuotojui.

Kas vyksta kelyje

Kaip dažnai važiuoja mikroautobusai į Angliją, kas savaitę?

Šiuo metu mes vykdom maršrutus maždaug dukart per savaitę į Londoną, kartais tris kartus, jeigu prisirenka smulkių užsakymų. Bet tiksliai negaliu pasakyti, kiek bus rugsėjo mėnesį, nes sezonai blaškosi kaip orai. Žiemą dažniau važiuojam tik kartą, nes naktis ilga, keliai slidūs, o vairuotojai pavargsta greičiau. Tiesiog paskambink prieš užsakydamas, ir pasakysiu, ar tą savaitę turim laisvą vietą, ar teks palaukti iki kitos siuntos. Kartais spontaniškai randam vietą, jei kas atšaukia arba jeigu atsiranda tuščias bortas iš atgalinio varianto. Planuotis reikia, bet nereikia per anksti, kad nereiktų keisti visko paskutinę dieną.

Kiek realiai laiko užtrunka krovinių pristatymas nuo durų iki durų?

Teoriškai – dvi dienos. Praktiškai – dvi su pusė, jei nėra eilių. Paimam Vilniuje antradienį ryte, trečiadienio vakarą jau gali tikėtis skambučio iš Londono, kad vairuotojas po keltos nusileido. Buvo atvejis, kai Eurotunelyje atsitiko gedimas, ir prasėdėjom aštuonias valandas kieme. Klientas galvojo, kad mes paplakojom Olandijoje, o iš tikrųjų buvom pakliuvę į spąstus po Lamanšu. Kartais orai Prancūzijoje velniją visą grafiką, ypač rūko metu. Kelios dienos yra realus normos laikas, nors žmonės kartais tikisi per naktį, kai jau paskutinę minutę skambina.

Ar galiu važiuoti drauge su savo daiktais, sėdėti šalia vairuotojo?

Norėčiau pasakyti, kad taip, bet teisybė tokia – jei mikroautobusas yra užregistruotas kaip komercinis krovininis, keleiviui vietos neturi būti (o jei yra, draudimas gali nekryti – koreguoju: nekristi). Yra variantas vežti tave kaip keleivį atskirai, bet tada reikia keleivinės licencijos, kurios mes ne visada turim, nes vykdom krovinius, o ne turistus. Kartais pavyksta sutartinai, jeigu pervežimo mikroautobusu į Angliją metu yra viena laisva vieta salone, bet čia jau reikia derinti atskirai. Asmeniškai nerekomenduočiu temptis tiek daiktų, tiek savęs – geriau atskirai nuskristi lėktuvu ir ramiai sulaukti siuntos pas pažįstamą.

Kas būna jei mikroautobusas užstringa pasienyje?

Prisimenu vieną kartą prieš trejus metus – vežėm elektroniką, o muitininkams pasirodė, kad sąraše ne tas modelis televizoriaus. Sustabdė, išvarė į patikrinimo zoną, laikas tiksi, o klientas Birmingeme laukia kaip išprotėjęs. Daiktai sėdi pasienyje, sako, grįš rytoj. Vairuotojas apsistojo motelyje, o aš skambinau visiems įmanomiems numeriams ir bandžiau rasti popierinį įrodymą. Paprastai būna paprastesni paaiškinimai – trūksta parašo arba antspaudo, bet retkarčiais stringame rimtai. Jei dokumentai tvarkingi, ilgiau nei pusdienį neužstringam, bet prastovos kaina paskui matosi sąskaitoje, nes vairuotojas neuždirba stovėdamas vietoj.

Ar vairuotojas skambina prieš atvažiuodamas į pristatymo adresą?

Žinoma, skambina, jeigu telefonas veikia. Buvo juokingas atvejis – skambinam iš lietuviško numerio, o klientas Anglijoj neatpažįsta prefikso ir meta šalin. Tada vairuotojas stovi prie durų, o šeimininkas viduje sako, kad niekas neskambino. Dabar aiškinam iš karto, kad lauktų keisto numerio. Paprastai paskambina valandą ar pusantros prieš atvažiuodamas. Jeigu važiuojam per kelias pristatymo vietas Londone, gali ir pusdienio pranešimą pasiųsti žinute. O jei nekelia ragelio, vairuotojas pyksta, nes laikas jo – benzinas, o sudegęs laikas yra tiesiog pinigai, kurių niekas neatgaus vėliau.

Popieriai po Brexit – čia yra kur pasikasia

Ar dabar reikia kažkokių eksporto deklaracijų vežant daiktus į Angliją?

Taip, reikia, ir čia didžiausias galvos skausmas nuo 2021-ųjų. Anksčiau tiesiog varykdavai per Europą ir niekas neklausinėdavo, dabar turi turėti EORI numerį, taip vadinamą eksporto deklaraciją. Jei veži asmeninius daiktus, kartais užtenka inventoriaus sąrašo, bet jis turi būti surašytas padoriai, ne ant popierinio rankšluosčio. Mūsų biuro merginos tvarko tuos popierius, bet kartais man pačiam galva apsisuka nuo raidžių junginių. Svarbu, kad daiktai nebūtų nauji prekybai, nes tada prasideda visai kiti žaidimai su PVM ir muitais. Nuo to laiko anglų muitinė yra gerokai atsargesnė negu anksčiau.

Kas jeigu neišrašiau jokio CMR, o daiktai jau išvažiavę pas klientą?

Oi, buvę ir taip. Mašina jau Calais, o aš biure radau, kad CMR lape pamiršom įrašyti gavėjo telefoną. Vairuotojas skambina piktas, nes muitininkas laiko. Tuomet visa kelionė pakimba ant plauko. Gerai, kad turim kopijas elektroninėje pašte, bet originalas yra vairuotojo rankoje. Kartais klientai pasiima CMR pasirašyti tik tada, kai daiktus gauna, bet Anglijos pusėj jie to lango neretai klausia. Jei trūksta popieriaus, mikroautobusas gali grįžti atgal arba stovėti iki ryto. Todėl mes tris kartus tikrinam prieš išvažiuojant, nes patirtis jau mokė kailiu, ypač tąsyk.

Kaip muitinei įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai, o ne prekybai?

Man atrodo, užtenka surašyti sąrašą, ką veži, nurodyti apytikslę vertę ir pasirašyti, kad naudota. Kartais prašo korespondencijos – pavyzdžiui, jei veši du dviračius, gali pasirodyti prekyba, o jei vieną – aišku, asmeniniam naudojimui. Nuotraukos padeda, bet tobulą receptą – neduodu, nes kiekvienas muitininkas truputį savaip galvoja. Praeitais metais kolega vežė rūbus į Mančesterį, o pareigūnas nutarė, kad per daug etikečių ant drabužių, bet paskui atleido, kai pamatė nešvarius batus. Būna visko, o pats niekada nežinai, koks pareigūnas tą dieną budės prie lango.

Ar mikroautobusas gali pravažiuoti muitinę be jokio patikrinimo?

Gali, ir dažnai pravažiuoja, bet tai loterija, kurios laimėti negali kontroliuoti. Nuo Brexit atsitiktinių patikrinimų padaugėjo, ypač jei numeriai nepažįstami arba krovinys atrodo per didelis mikroautobusui. Mes visada planuojam tą papildomą pusvalandį, valandą. Karts nuo karto mato, kad fūra sukoslinkus, o mikroautobusas praleidžiam, nes neturi laiko gilintis. Bet pasikliauti tuo kvaila – vienas blogas patikrinimas sugriauna visą grafiką. Geriau turėti popierius ir lūkestį, kad gali sustabdyti, nei gauti šoką su lagaminu rankoj. Aš mieliau stoviu pusvalandį ramiai, negu vėluoju pusdienį dėl dokumentų.

Kiek laiko užtrunka muitinės formalumai kelyje per Prancūziją?

Paprastai valanda, jei eilė ne didesnė negu parduotuvėje prieš Kalėdas. Bet vasaros savaitgaliais Calais urve sustoji ir matai tik raudoną šviesą priešais save. Prieš porą mėnesių vairuotojas pragulėjo tris valandas, nes sistemoje strigo duomenys. Prancūzų muitininkai kartais dirba lėtai, o kartais – žaibiškai. Kai išleidžia per penkiolika minučių, net pats nustembi. Geriausiai atvažiuoti anksti ryte, tada mažiau streso. Pietums jau susidaro spūstys, o dar jei koks protestas prie uosto – gali tekti laukti pusdienį ir praleisti kitą suplanuotą pristatymą Rytų Londone, kas yra nemalonu.

Kai kas nors nutinka – realybė, ne reklama

O jei vairuotojas pavėluoja pusę paros, ką tada daryti?

Nieko. Laukti. Tai transportas, o ne taksi. Keliuose būna avarijų, keltai atšaukia reisus, o Anglijoje dešinėje pusėje vairuojantys vidurinėj juostoj sustoja dėl avarijos priešais save. Pusė paros – realus dalykas, ypač jei kelionėje sutrinka viena grandis. Kas kita, jei vėluoja tris dienas be žinios – tada mes jau ieškom problemos, skambinam ir raunamės plaukus. Bet jei pranešė, kad vėluoja dėl muitinės – atsipūsk. Dėl greito pristatymo mikroautobusais į Angliją vis dar esame greitesni negu jūriniai konteineriai, bet nepalyginsi su orlaiviais, taigi tam tikras lankstumas ir kantrybė privalomi. Nenervink vairuotojo skambučiais kas valandą.

Ar per dvidešimt metų buvote sugadinę kieno nors daiktų pervežimo metu?

Taip, buvom. Prieš penkerius metus vienam broliui iš Panevėžio subraižėme kampą spintos, nes per siauri laiptai buvo seniame daugiabutyje. Vairuotojas bandė prasukti, o ji pasilenkė ir subraižė sieną bei medį. Iš karto pranešėm, apmokėjom remontą per draudimą. Normalios įmonės taip ir daro. Bet žinau konkurentų, kurie apvynioja baldus celofanu, o viduje kampas laužytas – klientas pamato tik išpakuodamas svetainėje. Mes stengiamės to vengti, bet jei veši daiktus tūkstančius kilometrų per Europą, nulis nulio nebūna. Svarbu, kaip problemą išsprendi po to, o ne kaip ją nuslepi nuo žmogaus iki galo.

Kas jei kelyje sugedo pats mikroautobusas, variklis, pavyzdžiui?

Atvirai, Bruselyje prieš dvejus metus pamėtėjo sankabą. Laimei, turėjom partnerį Belgijoje, kuris per šešias valandas atsiuntė atsarginę mašiną. Perkraustėm daiktus, vairuotojas liko sugedęs, o kitas tęsė kelionę į vakarus. Bet įsivaizduok, jei esi su nežinomu vežėju neturinčiu ryšių Europoje – tavo daiktai stovi pakelėj kol kas nors sugalvos padėti. Rimtos įmonės turi ekstremalius kontaktus, blogos – tiesiog palieka ir sako "skambinkite vėliau". To atvejo metu klientas į Bristolį gavo daiktus tik kitą dieną, bet gavo svevus ir saugius. Kitas būtų palikęs tamsoje prie degalinės be jokios žinios.

Ar galiu siųsti sodo augalus, dekoratyvinius, į Angliją kartu su baldais?

Geriau ne. Anglijos pasienis itin jautrus dirvožemiui ir gyviems augalams – bijo kenkėjų, kaip šuo bijo fejerverkų. Be fitosanitarinio sertifikato, kurio dabar praktiškai neįmanoma gauti paprastam žmogui perkraustymui, augalai keliaus tiesiai į šiukšlyną arba bus konfiskuoti. Vieną kartą moteris verklalino dėl savo fikuso, bet taisyklių nepakeisi. Net dirbtiniai augalai kartais pristabdomi, jei atrodo per daug realūs arba purvini. Palik juos mamai, o perkraustęs Anglijoje nusipirk naujų vietoj – Marksas ir Spenceris turi gerą pasirinkimą, jeigu jau taip norisi žalumos svetainėje be galvos skausmo.

Ar tiesa, kad kai kurios firmos apeina muitinę ir veža du kartus, kad nemokėti mokesčių?

Deja, taip. Yra tokių, kurie krauna į puspriekabę iki Calais, ten perskrausto į du mikroautobusus ir tuos pristato kaip "asmeninius daiktus" dviejų skirtingų žmonių. Aš to nedaryčiau – per dvidešimt metų neturiu nei vienos baudos, ir taip gyventi ramiau. Bet rinkoj pilna gudruolių. Jei randi pasiūlymą gerokai žemiau rinkos ir be jokių dokumentų – tikėtina, kad ten dirbama antausiu įstatymui. Rizika tenka tau: jei Anglijos muitinė sučiuops, tavo daiktai konfiskuojami, o vežėjas pradingsta tarsi vaiduoklis. Tada jau nebepervežimas, o siaubo filmas, kuriame tu esi pagrindinis veikėjas be scenarijaus ir be daiktų.

Daiktai, tūriai ir kaip kraunam

Kiek kubų telpa į standartinį perkraustymo mikroautobusą?

Jeigu kalbam apie didelį krovininį mikroautobusą, tipo Ford Transit su aukšta stogo arba Mercedes Sprinter maksimalų, gaunasi maždaug dvylika – penkiolika kubinių metrų. Bet tai nereiškia, kad gali suversti dvylika kubų skaldos, nes svoris irgi ribotas – trimis su puse tonos vairuotojas neperversi. Kartais klientai pakrauna dėžes taip, kad lieka tuščių ertmių, tada prarandama vieta lygiai taip, kaip šaldytuvyje, kai turi vieną didelį puodą. Mes mokam žaisti tetrisą, bet jei pats supakuosi blogai – vietos gali pritrūkti ir teks antrą mašiną užsisakyti už papildomus pinigus, kurių gal nenorėtum leisti.

Ar mano elektrinis paspirtukas su baterija gali važiuoti kaip krovinys?

Šitam klausiam reikia būti atsargiam. Man atrodo, kad iki tam tikros baterijos galios galima, bet jei tai didelis riedis, gali kilti problemų dėl ličio jonų saugumo. Taisyklės keičiasi taip dažnai, kad šiandien sakau vieną, o rytoj muitininkas gali pasakyti kitaip. Geriausia iš anksto paklausti, kokios išvis tos baterijos, kokia talpa ličio. Jei abejoju pats, pasikonsultuoju su mūsų brokeriu, bet jis irgi ne dievas. Prieš trejus metus vežėm vieną paspirtuką, bet buvo išimtinis atvejis, kai baterija išimta ir supakuota atskirai į metalinę dėžę. Nežinau, ar dabar dar leistų tokią schemą, tai visada pasitikslinu individualiai, o ne spėlioju čia dabar.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako gabenti meno kūrinius ar antikvariatą?

Standartinis draudimas dengia daiktus pagal jų svorį, o ne pagal vertę. Jei veši XIX a. veidrodį, kurio negali pataisyt joks meistras, rizika milžiniška. Prieš metus turėjom prašymą vežti kolekcionieriaus paveikslus į Londono galeriją, tai atsisakėme, nes vertė viršijo mūsų atsakomybės ribas kelis kartus. Tokiems daiktams reikalingas specialus meno pervežimų draudimas, o tam mes neesame įgaliooti. Paprastas mikroautobusas ir minkšti apmautimai čia nepadės, jei staigiai stabdys. Deja, daugelis smulkiažių net nepagalvoja apie tai ir paskui skundžiasi socialiniuose tinkluose, kad nevažiuojam. Aš verčiau neimsiu, negu vėliau mokėsiu šimtatūkstantinę kompensaciją iš savo kišenės.

Ar galiu pakuoti daiktus į maišus, ar tik į dėžes reikia?

Maišai – piktas priešas daugumos vairuotojų. Jie plyšta, nuslysta, negali vienas ant kito stovėt, o daiktai viduje traška kaip sausainiai po ratais. Gali, aišku, bet pasekmės tavo. Kartais klientai susimini maišuose net porcelianą, o paskui stebisi, kodėl lėkštė atrodo kaip dėlionė vaikui. Dėžės yra auksas – jas galima krauti, žymėti, saugotis drėgmės netinkančiom sąlygom. Asmeniškai rekomenduoju bent jau drabužius dėt į tualeto popieriaus dėžes, o ne į juodus šiukšlių maišus. Nors prisipažinsiu, pats namie vis dar kai kuriuos reikalus laikau maišuose, bet ten mano batai, o ne kliento antikvariniai stalo įrankiai, kurių negalima sugadinti.

Koks yra didžiausias svoris, kurį galiu siųsti mikroautobusu į Birminghamą, pvz.?

Maksimaliai leistinas bendras svoris tokiom mašinom – trys su puse tonos. Nuo to atimk patį mikroautobusą, kuris sveria gerus du tonus, ir gauni maždaug tūkstantį – tūkstantį du šimtus kilogramų daiktų. Tai nėra fūra, kur gali tempti tonas sulą ar metalo gabalą. Kartais žmonės nori perkraustyti visą dirbtuvę su metalo staklėmis, o tenka aiškinti, kad reikės didesnės krovininės mašinos. Birmingamas ar Liverpulis – miestas nesvarbu, ribos tos pačios, kol važiuoji sausuma. Tavo nugara irgi dėkinga, kad neperkrausi, nes paskui vairuotojas verkia vakarais ir geria vaistus nuo nugaros, o mes bandome jam rasti lengvesnių krovinių.

Tiksliai pasakius, greitas ir sklandus krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją įmanomas, jei viską dari sąmoningai – nuo pakavimo iki dokumentų. Per dvidešimt metų mačiau, kad didžiausios bėdos kyla ten, kur žmonės taupo neteisingose vietose. Mikroautobusas nėra stebuklingas ėjimas, kai suvynioji daiktus į antklodę ir tikiesi, kad kas nors kitas viską sutvarkys. Reikia pasiruošti, pasitikėti vežėju ir turėti kantrybės, kai kelyje kažkas nepasiseka. O taip jau būna beveik visada, tik skirtumas, kaip tai išsprendi kartu.