Greitas ir saugus siuntų vežimas į Angliją mikroautobusais: ką verta žinoti prieš siunčiant

Jau daugiau nei dvidešimt metų sukuos tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, ir jei tavęs paklaustų, ar mikriukas dar gali konkuiruoti su didžiosiomis kurjerinėmis tarnybomis, atsakyčiau – taip, bet tik tais atvejais, kai žmogus supranta, ką renkasi. Greitas ir saugus siuntų vežimas į Angliją mikroautobusais nėra stebuklinga pigesnė alternatyva, o kitoks požiūris į logistiką. Aš čia ne pardavinėju paslaugą, o bandau paaiškinti, kaip viskas atrodo iš vidaus, kai lagaminai glaudžiasi šalia važiuojant per Prancūziją.

Pirmi žingsniai – ką siųsti ir kiek tai kainuoja

Kiek kainuoja siųsti dėžę su drabužiais į Londoną mikroautobusu?

Paprastai standartinė dėžė, sverianti iki trisdešimt kilogramų, kainuoja nuo dvidešimt penkių iki keturiasdešimt eurų. Viskas priklauso nuo to, ar siunta paimama iš namų, ar atgabeni ją pats į rinkimo tašką. Jeigu reikia skubiai – kaina šokteli. Kartais žmonės nesugeba pasakyti svorio, tada iškyla problemų. Buvo toks atvejis: vilnietė Danutė atnešė tris dėžes, įsivaizduodama, kad tai bus pigiau nei paprastai, bet vienas lagaminas svėrė beveik keturiasdešimt kilogramų, tad galutinė suma viršijo lūkesčius. Visada pasverk arba pasakyk tikslų apytikslį svorį, kitaip gausis nep pleasant surprise.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą ar sūrius?

Atsakymas labai paprastas: dešrų ir sūrių siųsti negalima. Muitinės taisyklės po Brexit pasikeitė taip smarkiai, kad net aš, dirbdamas dvidešimt metų, nebesu tikras dėl visų pieno produktų sąrašo. Žinau tik tiek, kad mėsa ir nepasterizuoti produktai stringa. Kartą klientas bandė sumegzti po drabužiais rūkytą dešrą – muitinėje atsidarė per kelias minutes. Jei labai reikia siųsti maistą, geriau kreiptis į specializuotus maisto pervežėjus. O džiovinti grybai ir šokoladas dar kita kalba – ten taisyklės lankstesnės.

Koks yra didžiausias svoris ar dydis, kurį dar gali priimti mikroautobusas?

Paprastai imame iki trisdešimt kilogramų vienai siuntai, o matmenys – iki maždaug metro pločio. Bet mikroautobusas nėra fūra, erdvė ten baigiasi greitai. Jeigu tavo siunta sveria penkiasdešimt kilogramų, vairuotojas turi teisę atsisakyti, nes kitų klientų daiktai netilps. Būna ir taip: žmogus sako "mažytė dėžutė", o kai atvažiuoji – tai beveik spinta. Realybė priklauso nuo to, kiek kitų siuntų planuojama tą savaitę. Geriau iš karto atvirai įvardink matmenis, net jei jie dideli.

Ar reikia siuntą kaip nors specialiai pakuoti, jei veža ne DHL, o paprastas mikroautobusas?

Aš čia galiu būti griežtas: taip, reikia. Žmonės kartais galvoja, kad jei veža ne didžioji kompanija, o "tetos sūnaus mikroautobusiukas", galima suvynioti į laikraščius. Ne. Mašinoje vyksta slėgimas, temperatūros pokyčiai, dėžės slenka. Vieną sykį vežėme indų rinkinį – moteris supakavo į parduotuvių maišelius. Na, be komentarų. Dėkite į dvigubą kartoną, naudokite burbulinę plėvelę, kraštus apjuoskite lipnia juosta. Jei stiklas – žymėkite. Kitaip kaltę raskite veidrodyje.

Ar mikroautobusų vežėjai paima siuntas iš namų Vilniuje, Kaune, ar tik iš terminalo?

Daugelis paima iš namų, bet papildomai kainuoja penkis–dešimt eurų. Jei gyveni centre – paprasta. O jei kaime šalia Marijampolės – gali tekti atvažiuoti iki artimiausio miestelio. Mes renkame iš didžiųjų miestų, bet nevažinėjam po vienkiemius. Žmonės kartais pyksta: "Kodėl negalite privažiuoti iki pat durų?" Atsakymas paprastas: jei važiuosim kaimų keliukais, nepasieksim Doverio laiku. Tai kompromisas tarp tavo patogumo ir bendro grafiko.

Kelionė – kas vyksta kelyje ir kaip skirsto siuntas

Kiek laiko siuntai keliauti iš Kauno iki Londono mikroautobusu?

Standartiškai trys–keturios dienos, bet... įsivaizduok: išvežame antradienį, trečiadienį Lenkijoje, ketvirtadienį iki Kalė uosto. O tada – Doveris. Žiemą ten rūkas tirštas kaip sviestas, keltas vėluoja. Kartą dėl audros stovėjom uoste šešias valandas, aš spėjau išgerti penkias kavas. Penktadienį – paskirstymas Londone, savaitgalį dauguma nebedirba. Tai jei skubu iki datos – skrisk pats lėktuvu. Jei siunčiai batus sūnui – keturios dienos labai realu. Kartais penkios.

Ar visas siuntas veža vienas mikroautobusas, ar jos perkeliamos į kitą mašiną kelyje?

Vieni vežėjai važiuoja vienu mikroautobusu iki galo, kiti jau Prancūzijoje gali persikrauti į didesnį transportą. Šito reikia klausti konkrečiai. Kartais skambučio metu žada "ta pati mašina", o realybėje kitokia. Jei pirmasis mikroautobusas surinko per mažai krovinio, logistiškai apsimoka sujungti. Bet kiekvienas persikrovimas didina riziką. Mano galva, tiesioginis reisas saugesnis, tačiau būna ir jungtinių maršrutų, kai tai neišvengiama. Svarbu žinoti iš anksto.

Kur Londone galėsiu atsiimti siuntą – ar turiu važiuoti į jūsų garažą prie M25 žiedo?

Dauguma vežėjų turi bazes Rytų Londone – Ilfordas, Barkingas, kartais netoli Stratfordo. Durų iki durų pristatymas pasitaiko, bet kainuoja papildomai. Dažniausiai atvyksti pats arba gauni adresą, kur saugoma aikštelė. Tai ne modernus sandėlis, tiesiog garažas ar kiemas. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais ten juda gyvenimas, eilės būna. Jei neatvyksti per dvi dienas, siunta gali užimti vietą kitiems daiktams. Tad nepatingėk važiuoti greitai.

O jei gyvenu ne Londone, o Mančesteryje – ar pervežate ir ten?

Taip, galima, bet turi suprasti: pagrindiniai srautai eina į Londoną. Birmingamas, Mančesteris, Bristolis – dažniausiai ten siunčiama per antrą mikroautobusą arba perduodama vietiniams partneriams. Kartą klientas Birmingeme laukė beveik savaitę, nes ryšys tarp vairuotojų užtruko. Kita kaina, kitas laikas. Jei reikia greitai – geriau siųsti iki Londono, o ten perduoti giminėms. Šiaurėje siuntų vežimas mikroautobusais retesnis nei pietuose, taip jau yra.

Ar galiu sekti savo siuntos kelionę, kaip su DPD, ar tik skambinti vairuotojui?

Mikroautobusų verslas neturi tokių sekimo sistemų. Gauni telefono numerį, rašai SMS ar skambini. Jei neatrašo tris valandas – nereiškia, kad siunta dingo. Reiškia, kad jis vairuoja arba miega statymo aikštelėje. Aš pats priimu skambučius ir negaliu atsiliepti, kai stoviu muitinėje. Sekimas čia žmogiškas, ne skaitmeninis. Jei tau reikia QR kodo ir žemėlapio – rinkis didžiąją kurjerinę tarnybą, ten kitos galimybės.

Kai kas neina pagal planą – žmogiškos situacijos ir problemos

Ar pasitaikydavo, kad mikroautobusas vėluoja dėl gedimo ar dėl JK muitinės?

Taip, ir ne taip jau retai. Kartą stabdžių sistema užlūžo netoli Lilės, Prancūzijoje. Stovėjom parą. Klientai iš proto ėjo, bet ką padarysi – žmogiškas faktorius. Muitinėje pasitaiko patikrinimų. O blogiausia – kai kurios įmonės, kurios skelbiasi viršeliuose, paima siuntas ir dingsta. Ne visos, bet tokių pasitaiko. Tada žmonės skambina man ir klausia, kur lagaminai. Aš tokių nesu daręs, bet girdėjau istorijų, nuo kurių žilinasi plaukai. Rinkis tikrintus vežėjus.

Ką daryti, jei atsiimdamas siuntą pastebiu, kad dėžė sulūžusi ir kažko trūksta?

Prieš pasirašydamas bet ką – apžiūrėk. Atidaryk dėžę. Jei matai, kad šlapia ar sutraiškytas kampas – žymėkis. Pasirašęs "gauta tvarkingai", o paskui skambindamas po trijų dienų, kad indai sudužę – rankos surištos. Būna, kad pažeidimas atsirado kelyje, bet būna ir dėl prastos pakuotės. Mes bandome tarpininkauti, bet įrodyti po faktu beveik neįmanoma. Todėl pakuok taip, lyg dėžė kristų nuo stalo. Nes kartais taip ir nutinka.

Ar tikrai užtenka tik paso kopijos, ar reikia dar kokių popierių siuntai į Angliją po Brexit?

Po Brexit viskas apsunkėjo. Reikia sąskaitos faktūros arba dovanos aprašymo, vertės nurodymo eurais. Kai kurios prekės gali būti apmokestintos JK pusėje. Nebesu tikras dėl tikslių šių metų limitų – ar dar galioja ta 135 svarų riba buitinėms prekėms. (Geriau pasitikrinkite HMRC svetainėje, nes aš čia galiu maišyti naujausius pakeitimus). Bet esmė – be popierių siunta gali strigti muitinėje. Turėjau atvejį, kai siuntėjas nurodė kainą "dovana", o muitininkai patikrino internete ir sulaikė siuntą savaitei.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti elektroniką, pavyzdžiui, televizorių ar kompiuterį?

Televizorius? Tik jei originalioje dėžėje su putomis. Mikroautobuse nėra specialių tvirtinimų, ekranai linguoja, banguoja. Be to, JK muitinė gali įmesti akcizo sąskaitą, jei technika nauja. Kartą vežėme stacionarų kompiuterį – atvykus paaiškėjo, kad kietasis diskas atsijungė nuo vibracijos. Nuo to laiko siūlome klientams vidų užkimšti putomis. Elektronika nėra draudžiama, bet reikalauja atidumo. Ir nepamiršk, kad Anglijoje kitokie elektros kištukai.

Ar buvę atvejų, kai klientas bando siųsti draudžiamus daiktus, o paskiau pykstasi?

Oho, taip. Kartą klientas supakavo dujinį balionėlį griliui ir paslėpė po megztiniais. Kolega atidarė – vos nenualpo. Mikroautobuse jokio propano, jokių degių skysčių, jokių fejerverkų. Tai ne taisyklė, kurią galima apeiti – tai saugumas. Jei kiltų gaisras tunelyje po Lamanšu, pasekmės baisios. Tas pats klientas dar pyko, kad nepriėmėme. Pykite kiek norite, bet politikoje "ne" reiškia "ne". Kvepalai su alkoholiu dideliais kiekiais irgi problemiški.

Draudimas, atsakomybė ir kaip nepasimesti tarp pasiūlymų

Ar mano siunta yra apdrausta, jei vežate mikroautobusu, o ne oficialiu krovinių vežėju?

Daugelis skelbiasi, kad siunta apdrausta. Bet paskaityk smulkųjį šriftą. Dažniausiai galioja vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas, dengiantis iki tam tikros sumos – sakysim, šimtą eurų už kilogramą. Ar tai padengs tavo senelės porcelianą? Abejoju. Yra vežėjai, kurie siūlo pilną draudimą, bet tai brangiau. Realybėje, jei dėžė sveria dešimt kilogramų, o joje keturi šimtai eurų vertės rūbai – draudimas gali nekompensuoti pilnos vertės. Prašyk draudimo pažymos popieriaus.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tų, kurie tiesiog užsidegė "paverstis" per savaitgalį?

Patikrink, ar jie turi normalų puslapį, ne tik Facebook skelbimą. Kiek laiko versle? Fizinis adresas svarbus, ne tik "skambinkite Tomui". Atsiliepimai – taip, bet jie kartais suklastoti. Nepatogu, bet tiesa: kai kurie vyrukai perka seną Transitą, prisisiuva lipduką "Siuntos į Angliją" ir važinėja be licencijų. Mačiau tokių, stabdžius remontuoja kelyje. Kaina žema, rizika kosminė. Rinkis tuos, kurie atsako į klausimus ramiai ir turi ką parodyti.

Ar verta rinktis pigiausią variantą, jei tas pats mikroautobusas veža už penkiolika eurų mažiau nei kiti?

Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra. Penkiolika eurų pigiau? Klausk, kodėl. Gal mygina siuntas garaže mėnesį, gal perpildo bagažinę. Tavo dėžė atsidurs po kažkieno lagaminu. Kartais pigūs vežėjai neturi licencijų. Nebūtinai brangiau = geriau, bet vidurkį žinau: Vilnius–Londonas, siunta iki trisdešimt kilogramų, apie trisdešimt–keturiasdešimt eurų yra realu. Mažiau – kelia įtarimų. Nebent pažįsti asmeniškai.

Ar reikia pasirašyti kokią nors sutartį, ar pakanka žodinio susitarimo telefonu?

Žodiniai susitarimai... na, teisiškai jie galioja, bet įrodyti praktiškai neįmanoma. Geriau turi SMS ar elektroninį laišką. Nereikia dvidešimt puslapių. Užtenka važtaraščio su parašu ir sąskaitos. Aš asmeniškai siunčiu patvirtinimo žinutę su datomis, kaina ir telefonu. Jei vežėjas tik žodžiu žada "pirmadienį paimsiu" be jokio pėdsako – rizika tavo. Rašyti faktai apsaugo nuo ginčų ateityje. Ir nuo nesusipratimų.

Praktiški niuansai, kuriuos žino tik kasdienėje praktikoje matę žmonės

Kur geriau užrašyti gavėjo telefono numerį – ant dėžės ar atskirai pranešti vežėjui?

Abiem būdais. Kartą siuntėja tik markeriu užrašė numerį ant viršaus. Prancūzijoje pylė, rašalas išsitepė, ir mes turėjom dėžę be kontaktų. Galvojom, paliksim sandėlyje, bet ką tada daryti? Savaitė beždžionių. Numeris turi būti ant lipduko ir sistemoje. Dar vienas dalykas – įspėk gavėją, kad skambins svetimas numeris. Daugelis nekelia nepažįstamų, o ypač jei skambina iš prancūziško SIM.

Ar mikroautobusais galima siųsti gyvūnus, pavyzdžiui, šuniuką, ar tik daiktus?

Tik daiktams. Gyvūnams reikia veterinarinių pasų, skiepų, mikroschemų, o vežėjui – specialaus leidimo. Bagažinėje šuo sprąstų nuo karščio ir streso. Be to, JK turi griežtas taisykles. Aš atsisakau net svarstyti. Matęs atvejį, kai bandė slapta įvežti katę – nepasisekė. Gyvūnas nėra siunta. Tam yra specializuotos tarnybos su narvais ir oro kondicionieriais. Mikroautobusas skirtas drabužiams, batus ir, na, gal kartais dviračiams.

Kokia yra tikroji priežastis, kodėl vieni siuntų vežėjai į Angliją nepristato sekmadieniais?

Sekmadienį JK muitinė nedirba pilnu etatu, vairuotojai irgi nori pamatyti šeimas. Nors kartais pristatome vakarais, jei labai skubu. Daugelis kaupia siuntas penktadienį ir šeštadienį, o paskirsto pirmadienį. Prancūzijos magistralės tarpą sekmadienį gražios, tuščios, bet čia jau ne į temą. Jei išsiuntei penktadienį – nesitikėk, kad gavėjas sekmadienį laikys daiktus rankose. Tokia sritis, toks ritmas.

Ką daryti, jei gavėjas negali atsiimti siuntos per tris dienas, nes išvykęs atostogauti?

Tada turi problemą, nes mes nesame saugojimo sandėlis. Paprastai nemokamai laikome viena–dvi dienas, paskui paprašome penkių svarų dienai ar pan. Būna žmonės piktinasi: "Kodėl manęs nebuvo namie?" O mes skambinom. Jei nekeli nepažįstamų – tai tavo bėda. Pranešk iš anksto apie atostogas. Dar geriau – siųsk tik kai žinai, kad kas nors priims. Mikroautobusai turi suktis, negali laukti savaitę.

Kodėl kai kurie vežėjai prašo atsiskaityti grynaisiais prieš paimant siuntą, o ne kai pristato?

Dažnai taip, ypač pirmą kartą. Kodėl? Būna žmonių, kurie užsisako, paskui neatima siuntos arba nemoka. Tada vairuotojas stovi su dėžę kaip pasėlęs. Aš pats nuo stiklainių pradėjau – po trijų tokių "pamiršusių" klientų įvedžiau avansą. Tai normalu. Pasitikėjimas ateina su laiku. Neišsigask, jei prašo dešimt eurų prieš paėmimą. Tai ne įžeidimas, tai praktika. Verslas nervuoja be reikalo.

O galiausiai – ar pats siūlytum mikroautobusą, jei reikia greitai ir saugiai nugabenti siuntą į Angliją, ar vis tiek geriau kurjerinė tarnyba?

Jei klausai kaip draugo... kiekvieną kartą atsakymas skirsis. Sūnui į Koventrį siunti batus ir striukę? Mikroautobusas – puikus. Verslui, kur reikia sąskaitų ir QR kodų – galbūt kurjeris. Bet tarp žmonių žmogui siuntų pervežimo – mikriukas turi širdį. Mačiau, kaip vairuotojai padeda močiutėms nunešti lagaminus iki buto. Trys laiptai. Ar tai įmanoma su fūra? Ne. Aš renkuosi žmogišką ryšį, bet jei tau svarbiausia sekimo sistema – rinkis korporaciją.

Greitas ir saugus siuntų vežimas į Angliją mikroautobusais nėra tik techninis procesas – tai daugiausia pasitikėjimas. Dvidešimt metų pamokė, kad sąžiningumas, tinkama pakuotė ir teisingi kontaktai svarbiau nei bombažas apie greitį. Paklausk vežėjo apie draudimą, patikrink adresą, pasverk siuntą. Tada tavo daiktai pasieks Londoną, Birmingemą ar kitą JK miestą gyvi ir sveiki. Sėkmės siunčiant.