Greitas ir saugus krovinių pervežimas mikroautobusais į UK

Daugiau nei dvidešimt metų sukuosi tarp Vilniaus ir Londono, kartais atrodo, kad matau kiekvieną duobę nuo čia iki M1 greitkelio. Greitas ir saugus krovinių pervežimas mikroautobusais į UK – tai ne tik mano darbas, bet ir kasdienybė, kurią tenka aiškinti žmonėms telefonu, nes viskas internete atrodo pernelyg sterilu. Jeigu planuojate persikraustymą ar tiesiog siuntinėjate baldus su dėžėmis – šitas tekstas skirtas jums. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Ne viską žinau šimtu procentų – taisyklės keičiasi dažniau nei oras. Bet esmę susidėliosite.

Kaina ir laikas – ne visada taip, kaip įsivaizduojat

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Kaina priklauso nuo atstumo, daiktų kiekio ir skubos. Jeigu vežame pilną mašiną iš Vilniaus į Londoną, dažnai tai svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų. O jeigu tik keletas dėžių per dalinį krovinį, gali būti ir 150, ir 300 eurų. Kartais klientai klausia – kodėl taip brangu? Aš tada atsakau: pabandykit patys nuvažiuoti iki ten, paskaičiuokit kurą, keltą, nakvynę ir draudimą. Tada suprantama, kad kaina yra visai adekvati. Pigiau nei avialėktuvas, o daiktai visi kartu.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Aš tai vadinu laimės kainos strategija. Kai kurie vaikinai dirba su keleriais metais senesniu automobiliu, be draudimo, be leidimų, ir kainą meta tiesiog kad pritrauktų. Kartais baigiasi gerai. Kartais žmonės skambina man po dviejų savaičių, kai daiktai kažkur pasimetę ir vežėjas nekelia telefono. Nesakau, kad pigu – blogai, bet jei skirtumas kelis kartus, pradėkit klausti kodėl. Mes dirbame atvirai. Kartais brangiau, bet žinot, kad penktadienį vėlai vakare aš dar atsiimsiu telefoną jei kas nutiko.

Koks realus laikas kelionei iki Londono mikroautobusu?

Teoriškai tai yra apie 26–28 valandos važiavimo. Bet taip – teoriškai. Praktikoje reikia pridėti pusdienį muitinėje, kartais valandą kitą kanalo kelyje. Kartais sustabdo patikrai. Realybė tokia: jei išvažiuojame antradienio ryte iš Kauno, trečiadienio vakarą jau esame virš Londono. Jeigu reikia į Skotiją – pridėkit dar pusantros dienos. Kartais būna greičiau, bet geriau neskubėt skaičiuot minučių ir nesitikėt stebuklo dvidešimt keturių valandų bėgyje.

Ar express pervežimas tikrai greitesnis, ar tiesiog brangesnis?

Express reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai pas jus be papildomų krovimų pakeliui. Ir taip, tai greičiau. Bet jeigu turite tik keturias dėžes, o mašina pusiau pilna – aš nesukrūsiu jūsų daiktų ant svetimų. Tada express gali trukti tiek pat, kiek dalinis pervežimas, nes logistika turi susidėlioti. Aišku, jei užsakote visą mikroautobusą – tada per tris dienas galima ir pakrauti, ir pristatyti. Bet kartais žmonės sumoka extra, o mes vis tiek turime palaukti keltu.

Daiktai, pakavimas ir kas svarbiausia prieš važiuojant

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ – ar tikrai nereikės man kelti nė piršto?

Reikės. Nebent gyvenate pirmame aukšte su liftu. Mes privažiuojame prie namų, bet jūsų laiptinėje negaliu palikti automobilio be leidimo. Tad jei sofa penktame aukšte be lifto – kažkas turi padėt nešt. Mes pradedam savo darbą kai atidarom mašinos dureles. Iš toliau – galim padėt, bet ne visada tai įeina į kainą. Geriausias patarimas: prieš skambindami pagalvokit, ar galėsite pasikviesti dar du draugus. Kava ir sumuštiniai – jūsų sąskaita, aš neprotestuoju.

Ar galiu vežtis baldus ir dėžes vienu metu, ar reikia atskirai?

Žinoma. Dažniausiai taip ir būna – žmonės kraustosi su viskuo. Mikroautobusai tam ir skirti, kad tilptų ir sofa, ir dešimt dėžių, ir dviratis. Tik svarbu žinoti taisyklę – kuo sunkiau, tuo tvirčiau reikia tvirtinti. Kartais klientai suverčia viską ant galų – dežės apačioje, sofa viršuje, o paskui stebisi, kad daiktai atsibastę. Aš sakau – supakuokit tai, kas subtilu, o mes sutvirtinsim diržais taip, kad net Doverio vėjai neiškraipytų ir viskas liktų savo vietose.

Kiek kilogramų galiu vežtis ir kas yra „vienas kubinis metras“?

Mikroautobusas nėra begalinė dėžė. Praktiškai jis paima apie tūkstantį kilogramų, nors techniškai gali ir daugiau. Bet jei vežate knygas – užsipildote svorį greičiau nei erdvę. O kubas – tai paprasta dėžė metro ilgio, metro pločio ir metro aukščio. Jeigu turite dešimt tokių dėžių – turite dešimt kubų. Žmonės kartais skambina sako „mažai daiktų“, o pasirodo – visa biblioteka ir dviguba sofa. Tada reikia dviejų reisų arba didesnės mašinos. Aš to nenoriu, jūs tikrai to nenorit.

Ar aš pats turiu pakuoti, ar galite tai padaryti už mane?

Mes galim padėti, bet pakuoti – tai jūsų teritorija. Aš nesu robotas, kad žinočiau, kuri jūsų striukė yra brangi, o kuri – ne. Kartais pakuojamės kartu su klientu, kai labai skuba. Bet idealiai – jūs turite dežes, skudurus, lipniąją juostą. Ypač svarbu indus ir elektroniką. Klientai kartais sako: kam tuos balionus, gi čia tik trys valandos kelio. Bet taip, trys valandos – o duobės kelyje nepanaikinsi. Geriau parašykit ant dėžių kas viduje, nes aš spėlioti nemėgstu.

Kas bus, jei mano sofa per didelė ir neįlenda pro duris?

Buvo toks atvejis Birmingame – klientas įsigijo kampinę sofą, bet pamiršo pamatuoti liftą. Neįtilpo. Teko tempti per langą. Rimtai. Gerai, kad buvo pirmas aukštas. Mes vežėjai galim padėt pasukti, paspausti, bet jei fiziškai netelpa – lieka du variantai: palikti laiptinėje arba vežti atgal. Atgal – mokama papildomai. Tad pirma matuokit, paskui pirkite. O jei jau nusipirkot – pasakykit man iš anksto, aš atsivešiu virvę ir viltį. Ir dar vieną porą rankų jei reikės.

Ar tikrai saugu vežti kompiuterius ir televizorių žiemą mikroautobusu?

Elektronika nemėgsta smūgių, o ne šalčio. Žiemą mašinoje gali būti minusinė temperatūra kelias valandas, bet grįžta į normą kai šildom. Blogiau, jeigu paliksite ekraną be originalios dėžės. Tada kiekviena duobė yra potenciali katastrofa. Aš asmeniškai vežu TV tik tada, kai suvyniotas į antklodę ir dedamas tarp minkštų daiktų. Aišku, originali pakuotė – auksas. Bet ką padarysi, jei išmetėte prieš metus. Gyvenimas bėga, o kartais dėžės lieka ne ten kur reikia.

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir didelio krovininio furgono?

Mikroautobusai prasmunka pro siaures gatves ten, kur krovininis furgonas turi stovėti už trijų kvartalų. Plius – greičiau kraunasi ir iškraunasi. Minusas – erdvė. Jeigu planuojate tris metrų ilgio spintą, reikės furgono. Bet jei standartiniai baldai, dėžės, dviračiai – mikroautobusas yra auksinis viduriukas tarp kainos ir manevringumo. Asmeniškai aš mėgstu mažesnes mašinas. Mažiau streso ieškant parkingo prie jūsų laiptinės. Kroviniai kuriuos mes vežam tokiais – jie kaip savaime suprantami, nieko per didelio.

Dokumentai, muitinė ir Brexit realybė

Kokius popierius reikia paruošti muitinei keliaujant į UK?

Jeigu tai asmeniniai daiktai perkraustymui, reikia sąrašo daiktų vertės eurais, asmens dokumento kopijos ir kartais darbo sutarties įrodymo UK pusėje. Skamba bauginančiai, bet paprastai tai vienas puslapis. Mes padedame suformuluoti tą sąrašą. Svarbiausia – nerašyti „didelė dėžė su kažkuo viduje“. Reikia bent apytikslio turinio. Kartais muitinė tikrina fiziškai, kartais – ne. Bet jei trūksta popierių, daiktai gali pasėdėti pasienyje ilgiau nei norėtumėt.

Ar po Brexit pasikeitė taisyklės asmeniniams daiktams?

Pasikeitė. Čia būsiu atviras – aš nebežinau šimtu procentų visų naujausių niuansų, nes taisyklės kinta taip dažnai, kad net muitininkai kartais pameta galvą. Žinau tiksliai, kad CMR ir sąrašas dabar privalomesni nei anksčiau. O dėl mokesčių – jeigu daiktai senesni nei šeši mėnesiai ir naudoti, muitas paprastai netaikomas. Bet jei vežate visiškai naują stalą – gali tekti mokėti. Jeigu abejojate – geriau klausti muitinės tarpininko. Aš vežu, o ne konsultuoju dėl mokesčių teisės, ten gilinasi buhalteriai.

Ar galima vežtis maisto produktus ir antikvarinius vynus mikroautobusu?

Maistą ir alkoholį asmeniniams poreikiams galima, bet yra ribos. Alkoholio litražas ribotas, o jei deklaruojate kaip asmeninius daiktus – negalite vežti dvidešimt dėžių vyno parduotuvei. Muitininkai nekvaili. Kartais klientai bando prasmugliuoti sigaretų, bet tai jau atskira istorija. Dėl maisto – šaldytų produktų nerekomenduoju, nes temperatūra kinta. Sūriai ir dešros kartais išgyvena, bet jei galiojimo laikas trumpas – geriau ne. O šokoladą mes dažnai pasiimam kelio tiekėjui – tai taip, maistas pasitaiko.

Ar galima vežtis augintinį kartu su daiktais?

Techniškai taip, bet ne visada praktiškai. Šunį ar katę galima vežti tik su dokumentais, skiepais ir mikroschema. Be to, gyvūnas negali būti numestas ant sofos tarp dėžių. Jam reikia narvo, vandens, oro. O jei mašina pilna baldų – kur jį dėti? Todėl dažnai siūlome vežti atskirai per specializuotas tarnybas. Nors teko kartą vežti poniuko narvelyje į Notingamą. Prisėdo ant galvos. Gyvūnas kantri, šeimininkas laimingas. Bet tai buvo išimtis, ne taisyklė. Geriau gyvūnus palikit specialistams.

Ar galima siųsti krovinį be manęs – paimti iš mamos Vilniuje ir atvežti į Mančesterį?

Labai dažnas prašymas. Taip, galima. Tai vadinama durų iki durų be dalyvio. Bet tada reikia didesnio pasitikėjimo, nes jeigu mama supakuos ne taip, o aš paimsiu – atsakomybė lieka ant manęs tik kai pasirašysiu CMR. Todėl visada prašome nuotraukų prieš pakrovimą. Ir dar – reikia, kad gavėjas UK būtų prieinamas telefonu. Buvo atvejis, kai atvežiau į Liverpulį, o klientas užmigo. Valandą laukiau prie durų. Gerai, kad buvo geras oras. Kitaip būčiau nusiteikęs nebe taip draugiškai kaip dabar rašau.

Kas nutinka kelyje ir ko paprašyti iš vežėjo

Kas atsitinka, jei stringate Doverio uoste arba Eurotūnele?

Tada mes stovime. Kaip ir visi. Eurotūnelio vėlavimai – klasika. Kartais dėl blogo oro, kartais dėl streikų, kartais dėl to, kad patikrina kiekvieną antrą mašiną. Tada grafikai supasi. Aš tuomet skambinu klientui ir sakau – arba palaukit pusdienį, arba padedu mašiną į saugyklą ir grįžtu kitą dieną. Tai yra realybė. Mes jos nepakeisime. Kas nemėgsta laukti – gali mokėtis avialėktuvu ir siuntų tarnybomis, bet ten greitas pervežimas turi visai kitą kainą ir ne visada saugus kaip su mumis.

Ar važiuojate tiesiai, ar dar kas nors prikraunama pakeliui?

Jei tai dalinis krovinys – taip, kartais paimame dar ką nors pakeliui. Bet jeigu mokate už pilną express – jūsų mašina važiuoja tiesiai. Aišku, jei kelyje stringame Doveryje, tai nebe tiesiai, o su priverstiniu sustojimu. Logistika visada turi planą B. Kartais mano partneris priima daiktus Klaipėdoje, o aš pristatau Londone. Tai subalansuotas maršrutas. Bet klientams tai nerūpi – jiems rūpi, kad greitai ir saugiai pristatytume daiktus be nereikalingų tarpinių stotelių.

Ar sekmadieniais pristatote į Angliją?

Teoriškai galime, bet praktiškai – labai retai. Sekmadienį UK sustoja daug sandėlių ir kai kurios adresų zonos yra tylos zonos. Be to, jei reikia keltą kirsti sekmadienio rytą – kainos didesnės. Dažniausiai pristatom šeštadienį iki pietų arba pirmadienį. Buvo vienas atvejis Birmingame, kai klientas labai prašė sekmadienį. Susitarėme, bet paprašiau papildomai. Ne dėl godumo, o dėl to, kad reikėjo keisti grįžimo bilietus ir nutraukti savo poilsį. Visgi, šeima kartais irgi nori mane pamatyti.

Ką daryti, jei pats negaliu padėti nei krauti, nei iškrauti?

Tada reikia užsisakyti papildomą pagalbą. Nes jeigu jūs vieni gyvenate ir negalite pakelti spintos – aš nesu supermenas, vienas jos nenulipsiu. Tiesiog fiziškai. Turime kontaktų sąrašą vietinių pagalbininkų – Londone, Birmingame, Vilniuje. Kaina svyruoja. Kartais galima išsinuomoti liftą pro langą. Bet nepamirškit – tai jūsų sąnaudos. Aš vežu ir padedu, bet nešu tik drauge su jumis arba su samdytu pagalbiniu. Fizikos dėsnius pervežime nutraukti dar niekam nepavyko.

Jeigu daiktai atkeliauja sudužę – kas atsakingas?

CMR konvencija ir mūsų draudimas. Bet čia svarbu – kas supakuota. Jei jūs patys supakavote indus į popierinį maišelį ir jie sudužo – aš už tai neatsakau. Mes atsakome už transportavimo metu atsiradusius mechaninius pažeidimus, jei įrodoma, kad kalta mūsų pusė. Todėl prieš pakrovimą darome nuotraukas. Jei matote gautus daiktus ir kažkas įskilę – fiksuokit iš karto. Nes po trijų dienų pasakyti oi, pastebėjau – jau slidus reikalas. Ir dar vienas dalykas – firma be draudimo jums nieko neatlygins, rinkitės atsakingai.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pristačius į UK?

Galima, bet ne visada patogu. Grynieji UK pusėje mums kelia problemų, nes turime konvertuoti ir mokėti komisinius. Todėl renkamės pavedimą arba Revolut. Kartais klientai nuo kaimo neturi interneto banko – tada suprantu, imam grynuosius. Bet geriau iš anksto. Kartais, kai oras prastas ir skubame, gaišti su pinigų skaičiavimu – paskutinis dalykas kurio norim. Aš asmeniškai mėgstu, kai viskas suruošta prieš man atvažiuojant. Ir jūs būsit ramesni, o man nereiks su kišenėm pilnomis sterlingų važiuot atgal per visą Prancūziją.

Ar reikia mokėti iš karto visą sumą prieš kelionę?

Neprivalomai. Mes imame dvidešimt ar trisdešimt procentų iš anksto, kad užsitikrinti vietą mašinoje. Ypač jei sezonas – liepa, rugpjūtis. Likusioji dalis – pristačius. Bet jeigu dalinis krovinys, kartais prašome visos sumos kai pervežimas prasideda. Tai priklauso nuo sąskaitos dydžio ir kliento istorijos. Kartais vežu seniems klientams be avanso iš viso. Pasitikėjimas, žinot, didėja su metais. Nors buvo vienas „senas klientas“, kuris dingo su dviem šimtais. Dabar atsargiau renkuosi, bet neprarandu gerumo.

Ar vežate į mažesnius UK miestus, ne tik Londono centrą?

Žinoma. Nors Londonas yra centras, bet maršrutai dažnai veda į Bristolią, Kardifą, Edinburgą. Tik reikia suprasti – į mažesnį miestelį, tarkim, kokią gyvenvietę Šiaurės Velse, tiesioginis reisas bus brangesnis. Nes ten grįžtant tuščia mašina – nuostoliai. Kartais renkamės perduoti per tarpininką arba susitikti artimiausiame didmiestyje. Bet jei sutariame – nuvažiuojame ir į kaimą. Tik gerai, jei ten ne tik žvyrkelis. Mano amortizatoriai ir taip pakentėjo per dvidešimt ketverius metus. Kaip ir nugara, jei atvirai.

Kodėl kai kurie vežėjai nepriima užsakymo be išankstinio apmokėjimo?

Nes jie buvo apgauti. Aš irgi buvau. Nors ir po dvidešimt ketverių metų – vieną kartą klientas paprašė vežti į Bristolį, viską susitarėm, o pristačius – blokas telefone. Tada supratau, kad nebe visi žmonės sąžiningi. Dabar avansas yra mano draudimas nuo nemokšių. Bet jei firma prašo visos sumos prieš tai, net nepamačius mašinos – geriau ieškokit kitur. Yra auksinė vidurys tarp pasitikėjimo ir kvailumo. Ir pervežimo sektoriuje to vidurio reikia ieškoti nuolat.

Kaip galiu būti tikras, kad nepasimetėsių mano dėžių ir manęs neapgus?

Skambinkit, klauskite, žiūrėkit ar atsakymas konkretus. Jei jums šneką apie kainą per dvi minutes aiškiai – vadinasi ne pirmas kartas. Paprašykite registro numerio, draudimo policijos, CMR pavyzdžio. O jei kaina smarkiai žemiau rinkos – švilpkit. Aš ne šventasis, bet per tiek metų sukau reputaciją, kurios negaliu nusipirkti. Kartais atsakau ilgai, nes važiuoju, bet visada atsakau. Tai va – pasitikėjimas, kaip ir santuokoje, grįstas komunikacija. O ne tik „sveiki, aš pigiausias“ skelbimu per tris eilutes be kontaktinio telefono.

Išvada

Tai va, jei galvojate apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusais – rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, kiek aiškiai jums viską paaiškina. Greitas ir saugus pervežimas įmanomas tik tada, kai abiejose pusėse yra žmonės, o ne tik skubantys skaičiuoti. Aš asmeniškai bijau tik vieno – kad paskambinsite penktadienio vakarą ir klausite ar galiu būti pas jus rytoj šeštą ryto. Galiu. Bet geriau paskambinkite anksčiau. Sėkmės kraustantis ir saugios kelionės jūsų daiktams.