Greitas ir patikimas siuntų vežimas į Angliją mikroautobusu

Na, sakyčiau, jau geros dvidešimt ketveri metai sukuosiuosi tarptautinių perkraustimų reikaluose. Daugiausiai važinėju maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Žmonės dažnai klausia, ar siuntų vežimas į Angliją mikroautobusu dar aktualus, kai tiek visokių skubių kurjerių pilna internetas. Atsakymas paprastas: kai reikia pervežti ne tik dokumentų voką, o pusę kambario daiktų – mikroautobusas čia pats tas. Patikima, greita ir, jei tinkamai susidėlioji, dažnai pigiau negu siųsti daiktus per didžiulius sandėlius. Tiesiog pakalbėkim kaip žmonės – apie tai, kas iš tikrųjų rūpi, nes aš kalbu iš tos pusės, kurioje prakaituoju prie vairo, o ne prie reklaminio šūkio.

Pradžioj visada klausiate to paties

Kiek kainuoja siuntos vežimas į Angliją mikroautobusu?

Oi, klasikinis klausimas. Viskas priklauso nuo krovinio, bet orientyras toks: kelių dėžių siunta iš Vilniaus į Londoną kainuoja nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki keturių šimtų eurų. Pigiau, jei tai dalinis krovinys ir sudedame daiktus prie kitų. Brangiau, jei vežame tik jūsiškį ir skubiai. Kartais pats nepaskaičiuoju tiksliai, kol nepamatau gyvai, nes nuotraukos apgauna. Specialiai nekainosiu kaip salone – skambinkit, aptarsim, ir vistiek viskas baigsis sąžiningai.

Ar galiu siųsti tik vieną dėžę, ar turi būti visas butas?

Žinoma, kad gali. Nebūtina gabenti viso gyvenimo. Viena dėžė, du lagaminai, vienas sulankstomas stalas – viskas normalu. Aišku, jei ta viena dėžė iš Klaipėdos, o mes pilnu kroviniu važiuojam iš Vilniaus, logistiškai gali būti kebloka. Bet jei yra laisvos vietos ar antrasis automobilis pakeliui kraunasi – kodėl gi ne. Svarbu, kad dėžė būtų tvarkinga, o ne iš mįslingo kartono, kuris akyte prasiskelia dar Kaune. Tai taip, priimam ir mažus krovinius, be jokių išlygų dideliems.

Kiek laiko užtrunka siuntų pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Normaliomis sąlygomis – trys–penkios dienos. Aš vengiu žadėti dviejų dienų stebuklų, nes orai, keltai ir eilės prie Doverio – dalykai nevaldomi. Kartais per naktį nuvažiuoji, kartais prasėdi pusdienį. Nebent tai express pervežimas, kai tuščias mikroautobusas važiuoja specialiai dėl tavęs – kitaip. Bet standartiškai skaičiuok tris dienas. Geriau nudžiugsi, jei greičiau, negu keiksi dėl melagingos vilties. Aš pats jau neretai apsidžiaugiu, jei keltas nevėluoja.

Ar galima siųsti šaldytuvą ir skalbimo mašiną?

Taip, dažnai vežame. Tik šaldytuvas turi būti atitirpintas, antraip prasivaruoja ant kito kliento sofos. Buvęs atvejis su žuvimis šaldiklyje – kvapas mikroautobuse buvo siaubingas, teko plauti Peterborough. Skalbyklės būgną reikia užblokuoti viduje. Buitinė technika – ok, bet tik paruošta. Nesiųsk šlapių ar nešvarių daiktų, nes kelionės metu ne kasdien sustojame prie plovyklos. Aš jas vežu, bet pats atsakomybę perleidžiu tau dėl paruošimo.

O jei aš tiesiog išsiųsiu per DHL – ar ne tas pats?

Ne, tikrai ne tas pats. DHL puikus vokams ir mažoms siuntoms. Bet kai reikia gabenti kėdę, tris lagaminus ir dviratį – jie kainuos kaip lėktuvų bilietai, o dar reikalaus specifinės pakuotės. Mikroautobusas praverčia, kai daiktai dideli, sunkūs ir asmeniški. Aš pristatau tiesiai prie durų, o ne į pašto skyrių. Vienas klientas bandė per DHL siųsti sofą – atšaukė, kai sužinojo kainą. Pas mus buvo dvigubai pigiau. Skaičiuok pats.

Kaip tai vyksta realybėje

Ar man reikia atiduoti daiktus jau supakuotus?

Turėtum. Mes galim padėti apsitvarkyti, bet jei atveši ne supakuotą skalbyklę – neprisiimsiu. Žmonės galvoja, kad turiu begalę antklodžių ir juostų. Ne, vietos mažai. Pasiimu kelis pledus, bet pagrindinė atsakomybė – tavo. Supakuok į dėžes, aplipink juosta. Jei nori, kad mes supakuotume – tai papildoma paslauga, ne standartas. Kartą vežiau išsibarstusius puodelius – nemalonus vaizdas visiems.

Kur daiktai guli kelionės metu, jie nesiblaško po visą mikroautobusą?

Krovininiai mikroautobusai turi grandines, diržus ir kartais surenkamas lentynas. Vis dėlto, jei daiktai suversti kaip šieno kupeta – blaškysis. Aš stengiuosi sudėti sunkius daiktus apačion, lengvus – viršun, tarpus užpildyti minkštais maišais. Kartais tenka improvizuoti. Buvo važiavimas į Birmingham, kai kažkieno dėžė su indais prasivėrė, nes dangtis neatlaikė posūkio ant apylankės. (taip, prasivėrė, o ne atsivėrė – aš pats tą dangtį buvau prastai uždėjęs) Dabar dvigubai tikrinu kiekvieną siūlą.

Ar mikroautobusu vežate tiesiai į Londoną ar sustojate kitur?

Sustojame. Tiesiai iš Kauno į Londoną be sustojimų – misija neįmanoma. Paimame siuntas Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, kelias per Lenkiją, Vokietiją, keltas į Doverį... Anglijoj pristatom į Readingą, Lutoną, Londoną. Kartais maršrutas vingiuoja per Birmingham. Tai dalinio krovinio logistika. Greitas siuntų vežimas į Angliją mikroautobusu nereiškia taksi tik tau. Nors jei apmokėsi pilną krovinį – važiuosime tiesiogiai ir be pašalinių sustojimų.

Ar daiktus vežate tik man vienai ar su kitų klientų siuntomis?

Dažniausiai maišome. Pilnų individualių reisų mažiau, nes kuras kosminis. Vieno kliento daiktai retai užima visą mašiną, nebent viso buto perkraustymas. Tad surenku kelių žmonių siuntas, sužymiu lipdukais. Keleivių salone nevežioju. Bagažinė atskirta – ten vyksta tas pats siuntų vežimas į Angliją mikroautobusu, kurio ieškai. Kiekvienas krovinys turi savo vietą. Kartais lipdukus rašau ranka, kad nesusimaišytų. Būna sumaišymų, bet retai – tada nervai, bet išsprendžiama.

Kas jei siunta netelpa į mašiną paimimo dieną?

Tikra bėda. Jei klientas prieš išvažiavimą pasako: "dar trys krepšiai". Jei telpa – sukišu. Jei ne – dėliojam prioritetus. Pirmiausia vežu sutartą kiekį, likusius paimame kitą kartą. Buvo situacija, kai panevėžietė turėjo penkias dėžes, o išlindo dvigubai. Teko palikti dalį. Sakau dabar visiems: pasverkit ne tik daiktus, bet ir norus – vietos ribota kaip mažoje virtuvėje. Jei nebetelpa, aš nesistengiu spausti kaip skardą.

Ar galiu vežtis kartu ir keleivį, pavyzdžiui sūnų?

Teoriškai taip. Jei mikroautobusas krovininis, sėdynių gali nebebūti – išmontuotos. Jei keleivinis-su-kroviniu variantas – kodėl gi ne. Tik kelionė trunka amžinybę, sėdėti šalia dėžių nepatogu, o pasienyje reikia dokumentų. Aš nenoriu, kad kas sėdėtų ant šaldytuvo dangčio ir skųstųsi nugara. Kitaip tariant, pasitarkim prieš tai, bet nesitikėk Hilton komforto. Kartais keleivis dar nori muzikos klausytis – o man reikia susikaupti į kelią.

Kainos, sutartys ir kiti nemalonūs dalykai

Kodėl vienos įmonės prašo 300, kitos 150 eurų už tą patį?

Nes tai nėra tas pats. 150 eurų dažnai reiškia, kad tavo daiktai bus perkeliami iš mašinos į mašiną kaip kokioje inkubatoriuje, arba vairuotojas neturi licencijos. 300 eurų – draustas pervežimas, tvarkinga mašina ir žmogus, kuris atsako jei kas. Būna, kad pigūs pasiūlymai paprasčiausiai neatvažiuoja paimti siuntos. Neapkalbėsiu konkrečiai, bet Londone pilna lietuviškų skelbimų, kur "viskas po šimtą svarų", o paskui dingsta telefonai. Maža kaina – ne dovana, o loterija su minusine verte.

Ar reikia mokėti prieš ar po pristatymo ir kodėl?

Imu pusę avanso prieš paimant, antrą dalį – gavus Anglijoje. Mes perkame kurą, mokame už keltą, einame riziką. Buvo, kad vežiau, o klientas ten: "neturiu grynų, gal vėliau". Ne, taip neveikia. Seni klientai – kitaip, bet pirmą kartą be avanso nepradedu. Jei kas prašo visos sumos prieš ir neturi normalių rekvizitų – pasisaugok. Aš sutartis raštu siunčiu į el. paštą, kad viskas būtų kaip ant delno.

Ar kaina skiriasi, jei siunta iš Vilniaus, o ne iš Klaipėdos?

Skirasi. Ne drastiškai, bet logistika kainuoja. Jei standartiškai važiuoju per Vilnių, Kauną, Marijampolę, o tu Klaipėdoje – reikia papildomo lanko ar partnerio, kuris atvežtų į maršrutą. Šimtas kilometrų ir laikas kainuoja. Nebent tuo metu ten važiuojame dėl kitos siuntos – galima derėtis. Šiaip siuntų vežimas į Angliją mikroautobusu geriausiai sekasi iš didžiųjų ar vidurio Lietuvos miestų, o ne iš pakrančių, kurias tenka pasiekti specialiai.

Ar galima mokėti į britišką sąskaitą, jei aš ten gyvenu?

Taip, galima, bet aš renkuosi eurus į lietuvišką sąskaitą. Svarų kursas krenta, o banko mokesčiai kandžiojasi. Buvo, klientas pervedė iš Lloyds – gavau devyniais svarais mažiau. Kas kaltas? Ne aš. Dėl to jei mokai iš UK – suma didėja tiek, kiek nuskaičiuos bankas. Arba pavedimas į Revolut, Wise – ten paprasčiau. Bet tradiciniai britų bankai... na, ten lyg laikmatis, tik ryja pinigus. Patikėk, bandžiau ir nenoriu grįžti.

Ką reiškia dalinis krovinys ir ar tai man tinka?

Daliniame krovinyje tavo daiktai užima tik dalį mikroautobuso. Daliname erdvę ir mokame proporcingai. Tinka, jei turi nuo vienos dėžės iki maždaug dviejų kambarių buto. Jei daugiau – jau reikia pilno mikroautobuso. Privalumas – kaina mažesnė. Trūkumas – deriesi prie kitų terminų. Jei vertingi daiktai, pamatuok – ar verta su svetimu kroviniu. Aš nieko nestumdau šiurkščiai, bet rizika visada yra, juk vairuotojas tik vienas ir kelias ilgas.

Kas gi gali nutikti blogai

Ar teko nuvilti klientą, kad neatvežei laiku?

Teko, ir ne kartą. Ne dėl tingėjimo, o dėl keltų atšaukimo, Doverio eilių ar Lenkijos spūsčių. Kartais tenka skambinti 22 valandą ir sakyti: rytoj nepristatysiu, sėdžiu ketvirtą valandą eilėje. Tie skambučiai – patys prasčiausi. Žmonės planus dėl manęs derina, o aš stringu. Stengiuosi perspėti anksti, bet ne viskas numatoma. Todėl žodis "patikimas" man svarbus ne todėl, kad visada laiku, o kad sakau tiesą.

Ar buvote sugadinęs baldą per tuos dvidešimt metų?

Sugadinęs? Taip. Prieš dešimt metų stiklinis staliukas – nepastebėjau, kad viduje kažkas užfiksuota, ir atsirado įtrūkimas. Klientas supyko, aš apmokėjau žalą iš savo kišenės. Dabar stiklai vežami tik specialiai apsukti. Mes ne robotai, mikroautobusas ne ant magnetų. Kartais duobė, kartais menka pakuotė. Bet jei pervežėjas sako, kad niekada nesugadino – meluoja. Svarbu prisipažinti ir atlyginti, o ne slėptis už neegzistuojančio draudimo.

Kas jei kelių policija sustabdo ir sako, kad per daug daiktų?

LT pasienyje retai tikrina taip smarkiai, bet Anglijoje, ypač prie Doverio, pasitaiko. Jei vežame komercinį krovinį be licencijos ar viršijame svorį – problema. Aš dirbu legaliai, bet žinau kolegų, kuriems teko mokėti mokesčius svetimam keliu. Kartais mašina registruota kaip keleivinė, o viduj pilna spintų. Policija tai mato. Mano dokumentuose viskas aišku, bet jei samdai neaiškų vežėją – rizikuoji. Tai viena priežasčių, kodėl neverta taupyti ant nelegalių.

Kodėl kai kurios įmonės nebeatsiliepia po avanso?

Todėl kad pasiėmė pinigus ir viskas. Atsiprašau, bet taip yra. Būna vienvagieji, sukuria gražų puslapį, paima depozitus ir dingsta. Girdėjau dešimtis istorijų, ypač pandemijos metu. Kaip neatpažinti? Jei nėra fizinio adreso, nėra patirties, o kaina įtartinai maža – signalas. Normalus siuntų vežimas į Angliją mikroautobusu neprasideda nuo pilno apmokėjimo priekaboje be kontaktų. Aš savo numerį nešioju dvidešimt metų – skambinkit naktį, atsiliepsiu, jei girdžiu.

Ar verta drausti siuntą vežant mikroautobusu?

Dėl draudimo aš... hmm... sakyčiau, kad formaliai gal verta, bet praktiškai retas daro. Krovinių draudimai brangūs mažoms siuntoms, o privatus draudimas ne viską dengia. Aš stengiuosi nevežti trapių daiktų su menka pakuote. Jei vertinga elektronika – geriau per kurjerį su pilnu draudimu. Asmeniškai per dvidešimt metų atlygindavau žalas iš savo kišenės. Sąžiningiau. Draudimas... nežinau, fifty-fifty. Stebuklingų tablečių čia nėra, juokauji ar ne.

Smulkmenos, kurios kartais svarbiausios

Ar galima vežti dviratį nenuardinus ratų?

Galima, bet nerekomenduočiau. Dviratis kelionėje gali subraižyti kaimyno sofą ar sulaužyti stipinus, jei kas nors užguls. Geriau nuardai ratus, pasuki vairą, suvynioji į kilimėlį. Užima mažiau vietos ir ramiau miegi žinodamas, kad Anglijoje nereikės ieškoti dviračio meistro. Kartais žmonės atsiveža du dviračius, o aš juos kabinu ant laikiklių – bet tai jau pilno mikroautobuso reikalas. Trumpai tariant: ratus nuardyk, bus geriau visiems.

Ar pakeisite pristatymo adresą, jei aš persikrausiu į kitą Manchesterį... ar kaip ten...?

Ha, suprantu. Gyvenimas juda. Jei adresą keiti likus savaitei – pataisau maršrutą. Jei skambini iš keltas, kai aš jau važiuoju M1 greitkeliu – tada sudėtingiau. Būna, paskambina: "nebe ten, kur sakei, o kitam galą Anglijos". Atsakau: draugeli, aš ne pašto balandis. Jei pasikeitimas nedidelis – bandau derinti. Jei didelis – palieku sutartame taške, o toliau jau antras ratas. Kartą iš Londono teko į Doverį grįžti dėl adreso pakeitimo – daugiau tos patirties nenoriu.

Ar mikroautobusu galima gabenti augalą – žmona labai prašo?

Žinau šitą prašymą. Augalai – gyvi organizmai, ir pasieniečių jie nemėgsta, ypač su dirva. Anglijos fitosanitariniai reikalavimai griežti. Jei tai mažas kaktusas vazone – dar prasmunki kaip asmeninis daiktas. Jei didelis palmės vazonas su pusė Lietuvos žemių – rizikuoji, kad paprašys palikti. Aš pats vežu retai, nes nenoriu problemų. Kartais pasakau: vežk žmoną, augalą palik kaimynei. Žmona svarbiau. O jei labai reikia – geriau per oficialų paštą su leidimais.

Ar reikia deklaruoti siuntą muitinėje dabar, kai Jungtinė Karalystė nebe ES?

Po Brexit viskas pasikeitė. Asmeniniams daiktams, jei tai tavo naudoti baldai ir drabužiai, formalumai paprastesni, bet vis tiek reikia prekių aprašymo sąrašo. Naujiems daiktams – gali kilti muito klausimas. Aš nepildau deklaracijų kaip didieji forwarderiai, bet parengiu daiktų aprašą. Reikia pripažinti: nuo 2021 metų sausio čia šiek tiek chaosas. Kartais pats visiškai nebesuaižiū tų formulių, todėl jei veši verslo siuntas – geriau su muitinės tarpininku pasitarti. Čia jau nebe mano smėlio dėžė.

Taigi, siuntų vežimas į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet ir ne žaidimas be taisyklių. Viskas paremta pasitikėjimu, tvarkinga pakuote ir šiek tiek lankstumo, kai kelyje nutinka netikėtumų. Aš tikrai nepasižymiu tuo, kad visada viskas idealiai, bet pasižadu, kad pasakysiu tiesą, o daiktus nuvešiu taip, kaip norėčiau, kad vežtų mano daiktus. Jei kils klausimų – skambinkit. Geriau paklausti nei paskui vyti įtūžį ant neaiškios įmonės.