Greitas ir patikimas siuntų pristatymas mikroautobusais Anglijon

Na, žiūrėk. Prašei, kad paaiškinčiau, kaip čia vyksta tas siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusais. Dvidešimt ketvirti metai kaip vežame daiktus iš Lietuvos į Londoną, Birmingemą, Mančesterį ir atgal. Per tą laiką mačiau visko – nuo klientų, kurie supakuoja taip, kad galėtum mesti iš trečio aukšto, iki tokių, kur į kelionę paleidžia atvirus krepšius. Greitas siuntų gabenimas mikroautobusais Anglijos kryptimi yra realus, bet jis nėra stebuklas. Reikia žinoti kelis pagrindus, tada viskas einasi sklandžiau nei su didžiaisiais kurjeriais. Papasakosiu tiesiai, be jokių marketinginių šūkų.

Kaip čia vyksta iš tikrųjų

Kiek maždaug laiko užtrunka siuntų pristatymas mikroautobusais Anglijon?

Paprastai pervežimas trunka nuo trijų iki penkių darbo dienų. Mikroautobusai nekraiposi po didžiulius logistikos centrus, kaip didieji kurjeriai, todėl sutaupoma laiko. Aišku, būna savaičių, kai eilės prie Doverio keltų per ilgos. Realiai skaičiuok keturias–penkias dienas. Jei reikia pervežimo į Angliją per trumpesnį laiką, tada jau reikia specialaus ekspraso, o tai brangiau.

Ar galiu stebėti savo siuntą kelionės metu?

Pilnai internetu kaip Amazon – ne. Rašome SMS ar paskambiname, kai esame jau per Belgiją (ne, per Olandiją, ten tik pravažiuojame, atsiprašau) ir vėl prieš keltą. Kartais klientai nori GPS realiu laiku. Nesu prieš, bet prisipažinsiu – ne visada mūsų technologijos tobulos. Būna, signalas dingsta. Realiai, greitas siuntų pristatymas mikroautobusais į Angliją paremtas tiesioginiu bendravimu. Manau, tai žmogiškiau nei stebėjimas ekrane.

Kas atrenka, kokios siuntos važiuoja mikroautobusu, o kokios – didžiuliu krovininiu?

Aš tai darau. Pažiūrime, kiek užsakymų tą savaitę. Jei surenkame penkis–šešis klientus, kurių daiktai telpa į VW Transporterį arba Iveco Daily – važiuojame mikroautobusu. Jei perkraustymo apimtys didesnės, jau deleguojame vilkiką. Mikroautobusai fantastiški vidutiniams kroviniams, kuriems per brangu siųsti lėktuvu, bet per maža blokuoti sunkvežimį. Toks lankstumas ir daro šį būdą populiariu.

Ar tikrai vežate patys, ar tik perduodate kitiems?

Vežame patys. Tai principas per visus dvidešimt keturis metus. Kita vertus, retkarčiais, kai pristatymas kur nors Škotijos glūdumoje, perduodame patikrintam vietiniam partneriui paskutinius kilometrus. Bet apie tai įspėjame iš anksto. Nėra tokio reikalo, kai pasiimi pinigus ir perleidi neaišku kam. Būna tokių schemų rinkoje ir tai yra baisu. Mačiau, kaip klientai lieka be daiktų ir be atsakymų. Taip neveikiame.

Ar galiu siųsti ir keletą baldų Anglijon tuo pačiu reisu?

Gali. Tik reikia protingai suskaičiuoti matmenis. Kėdė, komoda, sukrautų dėžių kalnelis – puikiai. Paskutiniame reise turėjome atvejį, kai klientas norėjo prigrūsti ir keturvietę sofą, ir šaldytuvą. Mikroautobusas juk ne Tardis – vietos yra ribotos. Jei baldų gabenimas į Angliją su mikroautobusu vyksta kartu su kitais klientais, turime tilpti visiems. Supakuotą kėdę iš Vilniaus į Braitoną nugabensiu. O visą svetainę – jau reikės atskiro reiso.

Kainos, mokėjimai ir kodėl ne viskas pigu

Kokia maždaug kaina siųsti dviratį iš Lietuvos į Londoną?

Dviratis be reduktoriaus... (taip, reduktoriaus gal pavadinimas, o gal ne, bet supratai – be papildomų pavarų dėžių) kainuoja maždaug nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kartais žmonėms atrodo, kad per brangu. Bet reikia kuro, draudimo, keltų. Po Bregzito kuro kainos... na, žinai, kaip yra. Pigiausias siuntų pristatymas mikroautobusais Anglijon ne visada reiškia geriausia. Kartais per maža kaina kvepia problemom.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kuriuos pridėsite vėliau?

Ne. Aš tokių dalykų nekenčiu. Pas mus viskas fiksuojama iš anksto – kuro mokestis, keltų bilietai, jei reikia papildomo draudimo, pranešame iš karto. Būna, kad klientas vėliau priduria dar dėžę. Tada taip, kaina auga, bet tai ne paslėptas mokestis, tai logika. Vieną kartą klientas pyko, kad paprašiau dvidešimt eurų už papildomą kalną daiktų. Na, atvežei – kur dėsiu, į kišenę? Staigaus siurprizo nebūna.

Kodėl vieni pervežėjai prašo trisdešimt procentų mažiau nei jūs?

Nes jie arba neapmokestina visko iš anksto, arba neturi licencijos. Yra tokių, kurie pasiima pinigus, susikrauna krovinį ir dingsta. Aš neinu į tokias schemas. Ne. Kainos susideda iš degalų, draudimo, keltų ir žmogaus darbo laiko. Jei kas siūlo perpus pigiau, paklausk savęs – kur ta kita pusė pinigų? Nežinau, ar jie legaliai dirba, bet patirtis sako: pigus daiktas brangiai kainuoja, jei supranti, ką turiu omeny.

Ar galima mokėti grynaisiais, kai kurjeris paima siuntą?

Taip, galima. Mes priimame ir pavedimą, ir grynuosius. Tik jei renkiesi grynuosius – apie tai pasakyk iš anksto, nes kai kuriuose maršrutuose važiuoja ne aš pats, o vairuotojas, ir jam reikia žinoti. Grynaisiais mokant sąskaitą parašome. Kartais klientai nori sumokėti svarais sterlingais gavusiuosiuose. Dažniausiai sutinkame, bet kursas tada fiksuojasi pagal tą dieną. Jei planuoji mokėti dalimis, būtinai susitarkime.

Ar kaina skiriasi, jei siunta pristatoma ne Londono centre, o kažkur Esekso apylinkėse?

Skiriasi, bet ne žiauriai. Londonas, Braitonas, Birmingemas – štai kur dažniausiai važiuojame, todėl į juos įskaičiuojame standartinį įkainį. O jei reikia nuvažiuoti į Eseksą ar Kentą, maršrutas pailgėja. Būna, randame kitą klientą tame pačiame rajone, ir tada kaina nesikeičia. Jei tenka dvidešimt mylių į šoną specialiai – papildomas kuras. Apie tai šnekame atvirai iš karto. Nėra gudrybių tipo "oi, o jūs gi toli". Aišku, viskas reliatyvu.

Pakavimas, draudimas ir buities patarimai

Ar privaloma viską dėti į kartonines dėžes, ar gali būti maišuose?

Maišai... na, tik jei ten drabužiai ar pagalvės. Bet net ir tada rizikinga. Praeitą mėnesį vežėme siuntą, kurioje klientas į didelį maišą susimetė įvairius daiktus. Kelionėje maišas trūko, dėl trinties durelėse praradome kelis smulkius daiktus. Mikroautobusuose važiuojant per Eurotunelį ar keltu paketais viskas truputį kruta. Tvirtos dėžės, burbulinė plėvelė, tinkamas lipnios juostos kiekis – tai tavo draugai. Greitas siuntų pristatymas Anglijon galimas tik tada, kai siunta ištveria kelią.

Kas atsako, jei važiuojant per Prancūziją nutinka avarija ir sudužta siunta?

Mes. Aišku, jei tai mūsų kaltė. Draudimas yra, jis veikia. Bet reikia suprasti – jei tu pats supakavai stiklo lenteles be apsaugos, o avarija buvo menka, bet stiklas trūko dėl tavo pakavimo, čia jau dvejopa situacija. Turime CMR draudimą, bet jis turi limitus. Didžiausias patarimas – fotografuok siuntą prieš pakrovimą. Taip visi ramūs. Draudimas galioja, bet ne stebuklingai.

Ar reikia rašyti ant kiekvienos dėžės kas viduje, ar galima tiesiog sąrašą duoti jums?

Sąrašas man visiškai gerai. Ant dėžių reikia numeracijos – Dėžė 1 iš 5, Dėžė 2 iš 5 ir taip toliau. Detalų sąrašą gali atsiųsti el. paštu arba įdėti viduje. Kartais žmonės labai kruopščiai rašo ant kiekvienos dėžės "virtuvės reikmenys", "knygos" – tai šaunu, bet ne privaloma. Svarbiausia, kad pats žinotum, kas kur. Beje, muitinėms reikalingas bendras turinio aprašymas. Tik nerašykite "siuntinys" – taip nieko nesako. Būk konkretesnis.

Kiek kilogramų gali sverti viena dėžė?

Praktiškai? Ne daugiau nei dvidešimt penki kilogramai. Ne todėl, kad negalima techniškai, bet todėl, kad kažkas tą dėžę turi kelti. Aš jau nebe jauniklis, nors dar pakeliu, bet Viktorui, kuris kartais padeda, nugarą jau skauda. O jei dėžė sveria keturiasdešimt kilogramų, mikroautobuse ji gali tapti pavojinga trajektorija staigiai stabdant. Skirstyk protingai. Kartonas irgi turi ribas. Patikimas pervežimas mikroautobusais į Angliją reikalauja ir protingo svorio paskirstymo.

Ar jūs kaip nors fiksuojate siuntos būklę prieš įkeliant į mikroautobusą?

Taip, fotografuojame. Bent jau aš. Jei daiktas jau pats sau jautrus ar klientas labai jaudinasi, darome trumpą vaizdo įrašą. Tai nėra kino filmas, bet fiksuojame akivaizdžius įbrėžimus, įdubimus ar jau buvusius pažeidimus. Paskui pasirašome sąrašą kartu. Buvo atvejis, kai klientas teigė, kad sofė buvo balta kaip sniegas, o atvežėme pilką – pasirodo, ji tokia ir buvo, tik jiems namie apšvietimas kitoks. Tai tokios fiksacijos padeda išvengti nesusipratimų.

Muitai, popieriai ir Bregzito palikimas

Ar dabar dar reikia pildyti kažkokias muitines deklaracijas siunčiant į Angliją?

Taip, reikia. Po Bregzito Anglija nebėra ES, todėl taisyklės pasikeitė. Kiekviena siunta turi turėti packing list'ą – sąrašą, kas viduje, kaina, paskirtis. Jei siunti asmeninius naudotus daiktus, paprastai deklaruojame taip. Jei prekes pardavimui – ten jau kitas reikalas, reikia EORI numerių ir gal dar ko nors, čia jau buhalteriai geriau patars. Aš ne visada 100% įgilintas į naujausius HMRC niuansus – deklaracijas tvarkome per agentus, bet žinau, kad be popierių siunta nepraeis.

Kas atsako, jei muitinėje sulaiko siuntą dėl netinkamai užpildytų popierių?

Tai čia atsakomybė tenka tam, kas pildė deklaraciją. Jei tai mes – taisome ir dengiam išlaidas. Jei tai pats klientas sugalvojo pildyti savo verslo prekes kaip "dovaną sesei" – tada jis. Neseniai buvo situacija, kad žmogus norėjo išsiųsti medaus, etiketės buvo be EN kalbos, muitinė sustabdė Lenkijoje. Teko laukti. Tokių dalykų galima išvengti, jei iš karto šnekama atvirai. Siuntimas į Angliją mikroautobusais nėra magija popieriams.

Ar galiu siųsti maisto produktų, pavyzdžiui, šaltalankių uogienės?

Uogienė... Hmm. Iš tikrųjų nežinau, ar šaltalankių uogienė turi augalų sveikatos pažymėjimą (ar kaip ten jis vadinasi po 2021 m.). Dauguma uogienių, sūrių, dešrų – draudžiama importuoti į JK be atitinkamų leidimų. Kartais prasmunka asmeniniame krepšyje, bet siunčiant profesionaliai – rizikinga. Jei nori siųsti šiltalankius... šaltalankius – geriau pasitikrink taisykles. Aš vežu daiktus, o ne parduotuvės asortimentą, todėl į maistą žiūriu atsargiai. Geriau ne, nei paskui siunta suges muitinėje.

Ar reikia mokėti importo mokesčius, nors siunta yra seni asmeniniai daiktai?

Jei daiktai seni, naudoti, ir gali įrodyti, kad tai ne pirkimas-pardavimas – muito mokesčiai dažniausiai netaikomi. Bet VAT... čia jau kitas klausimas. Būna taip, kad JK muitinė vis tiek įvertina, o jei vertė viršija kažkokią ribą – gali paprašyti. Čia tiksliai neprisimenu tų skaičių, gal šimtą keliasdešimt svarų? (reikėtų pasitikslinti, nes keitėsi). Geriausia turėti sąskaitas ar bent fotografijas, kai daiktai buvo pirkti seniau. Aš ne buhalteris, bet patarimas toks – jei siunti savo močiutės komodą, rašyk tiesą.

Ką reiškia CN22 lipdukas ir ar jūs jį užklijuojate?

CN22 – tai tarptautinis pašto deklaracijos lipdukas nurodantis turinį ir vertę. Mes naudojame jį ir/arba komercinę sąskaitą, priklausomai nuo siuntos tipo. Mikroautobusais vežant dažnai pakanka packing list'o ir CMR važtaraščio, bet jei siunčiama per kurjerių terminalus dalį kelio – CN22 gali prireikti. Ne viskas vieno formato. Kartais pamirštu užklijuoti ant dėžių, bet tada turiu atsarginį sąrašą. Principas paprastas: kuo aiškiau parašyta, kas viduje, tuo greičiau praeis patikra.

Kas būna blogai ir kaip to išvengti

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas vėluoja dėl oro sąlygų ar keltų eilių?

Pasitaiko. Žiema, rodos, 2022-ųjų gruodį, Doverio uoste stovėjome valandomis dėl slidžios kelio dangos. Vėlavome dvi dienas. Klientas skambino nervingas. Bet ką padarysi – gamta gamta. Stengiamės planuoti maršrutus su rezervu, bet kai Eurotunelis staiga užsidaro dėl gedimo, visi stovi. Apie tai informuojame iškarto. Niekada nežadu to, ko negaliu kontroliuoti. Geriau pasakyti šešias dienas ir atvežti per penkias.

Kodėl kai kurios įmonės Anglijoje pasiima siuntą per tris dienas, o kitos – per savaitę?

Nes vienos meluoja, kitos – ne. Arba tiksliau – vienos turi jau suformuotą maršrutą tuoj pat, kitos renka užsakymus savaitę. Jei pervežėjas sako, kad rytoj paims ir poryt pristatys į Braitoną – tai arba jau važiuoja tuo pačiu reisu, arba žada per daug. Greitas siuntų pristatymas Anglijon per tris dienas realus tik tada, kai mikroautobusas pilnas ir išvažiuoja per artimiausias trisdešimt šešias valandas. Aš kai kuriems klientams pasakau – jei palauksi iki penktadienio, kaina bus geresnė, nes prisirinksime daugiau krovinio.

Kaip atpažinti, kad siuntų pervežėjas yra ne spekuliantas, o tikras?

Pasiūlykite sutartį iš anksto. Paklauskite, ar yra CMR draudimas. Paklauskite įmonės registro numerio. Tikri veikėjai nieko neslepia. Spekuliantai atsakinėja išvengiamai: "ai, suderinsim vietoj, patikėk." Ne. Nepatikėk. Buvo atvejis, kai klientas sutiko vežti per vidutinioką iš feisbuko, sumokėjo avansą, o vairuotojas paėmęs daiktus pareiškė, kad reikia dar šimto svarų. Tokių istorijų – apsčiai. Patikimas siuntų pristatymas mikroautobusais Anglijon prasideda nuo atviros komunikacijos. Jei žmogus vengia rašyti žinutėmis, tai jau raudona vėliava.

Ar galima siųsti nepilnamečio kambario baldus Anglijon be tėvų rašytinio sutikimo?

Na, čia keistas klausimas, bet buvo gyvenime. Jei baldai priklauso tėvams, o siunčia tėvai – viskas tvarkoje. Jei nepilnametis pats bando siųsti savo daiktus kaip verslą... tada jau teisiniai niuansai. Aš asmeniškai vežu daiktus, o neteisiniu. Jei tėvai žino ir sutinka – problemų nematau. Dėl rašytinio sutikimo formos – nežinau, ar tai privaloma pagal tarptautines vaiko teisių konvencijas siuntų kontekste. Realiai niekada muitinė tokio nereikalauja. Geriau tiesiog, kad tėvai būtų informuoti.

Ką daryti, jei pristatymo dieną nieko nėra namie?

Skambiname. Jei nekeliate – paliekame kaimynui (jei sutinkate anksto) arba grąžiname į saugyklą Londone. Dar kartą pristatyti kainuoja papildomai – reikia daugiau kuro ir laiko. Būna, kad žmonės pamiršta, nors prieš dieną priminiau. Pats turėjau situaciją, kai atsivežiau sofą į Readingą, o klientas išvykęs į Velsą savaitgaliui. Teko vežti atgal į sandėlį. Negrėsmingai, bet faktas – nepasirodžius namie be plano B, brangsta. Visada gerai nurodyk atsarginį kontaktą – brolį, sesę, kaimynę Editą, kas nors gi turi būti.

Ar tikrai verta siųsti pervežimu mikroautobusu, o ne per paštą ar didįjį kurjerį?

Verta, jei siunta didesnė, jautresnė arba asmeniškesnė. Paštas gerai, kai veši dokumentus ar mažą paketą. DHL puikiai tinka prekėms su barkodais. Bet jei veši mamos porcelianą, tėvo įrankius arba trijų dėžių archyvą – mikroautobusas yra tarsi asmeninis perkraustymas be tavo dalyvavimo. Kartą vežėme klientui senelio rašomąją mašinėlę – argi taip daiktą įmesi į konvejerį? Ne. Greitas ir patikimas siuntų pristatymas mikroautobusais Anglijon yra pasirinkimas tiems, kurie nori, kad daiktams būtų skirtas dėmesys, o ne tik kelionės numeris.

Taigi, kaip matai, viskas paprasta, bet turi savo niuansų. Siuntų gabenimas mikroautobusais į Angliją mano akimis – tai balansas tarp greičio, kainos ir žmogiško požiūrio. Jei ieškai tokio sprendimo, svarbiausia rasti tą, kuris nebijo pažiūrėti tau į akis ir pasakyti, kad kažko nežino, bet patikrins. Aš per daugiau nei ketvirtį amžiaus supratau, kad patikimumas svarbiau nei pigiausias pasiūlymas. Parašyk ar paskambink – pakalbėsim konkrečiai apie tavo siuntą, be abstrakcijų.