Greitas ir patikimas siuntinių siuntimas į Angliją mikroautobusais

Prieš dvidešimt kelerius metus pirmą kartą sėdau prie mikroautobuso vairo ir pajudėjau link Doverio. Nebuvau tikras, ar tai bus rimtas verslas. Dabar žinau – žmonėms reikia paprastų, tiesioginių sprendimų. Mikroautobusai sukasi greičiau nei dideli vilkikai, pasiekia ankštesnes gatves Londone ar Mančesteryje. Jei reikia greito ir patikimo siuntinių siuntimo į Angliją mikroautobusais, šis būdas turi pliusų, kurių stambios firmos tiesiog nepasiūlo. Toliau – kasdieniai klausimai, į kuriuos atsakau kolegoms prie kavos ir telefonu.

Pradžiai – kaip čia viskas sukasi

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo didelio krovininio automobilio, kai siunti siuntinius į Angliją?

Na, iš esmės dydis lemia viską. Mikroautobusas – tai toks tarpinis variantas tarp kurjerio su mašina ir furos. Aš galiu paimti tavo dėžes tiesiai iš kiemo Šiauliuose ir kitą dieną jau būti Bristolyje ar kur ten reikia. Didelis vilkikas turi eiti per terminalus, krauti, iškrauti, laukti eilėje. Mes – tiesiog važiuojam. Aišku, jei veži tris kambarių butą, mikroautobusas nepadės. Bet dažnai žmonės renkasi greitą ir patikimą siuntinių siuntimą į Angliją mikroautobusais būtent todėl, kad nereikia tų sandėlių. Viskas vyksta tiesiau, greičiau, be tarpinių stotelių.

Ar tikrai mikroautobusas greičiau nukeliauja iki Londono nei vilkikas?

Žiūrėk, techniškai greitis magistralėje tas pats – šimtas trisdešimt kilometrų per valandą, jei nestabdo policija. Bet mikroautobusas dažnai išvažiuoja be eilės, be terminale praleistų parų. Vilkikai dar turi logistikos grandinę: sandėlis Kaune, sandėlis prie Kalais, vėl sandėlis Anglijoje. Tas persikrovimas ir laiko suėda. O aš galiu pristatyti tiesiai ant slenksčio Noting Hile. Kolega vairuotojas kartą pasakė, kad didžiausia problema nėra žmonės, o tie terminalų vartai, kurie stringa. Tai ta prasme – taip, dažnai greičiau.

Kainos – kodėl taip, o ne kitaip

Kiek maždaug reikia mokėti už standartinę dėžę su rūbais į Birminghamą?

Sunku bematant pasakyti, bet jei dėžė standartinė – tarkim 30x40x50, svoris iki 20 kilogramų – tai maždaug nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Jei paimam iš namų ir pristatom į namus. Kartais pigiau, jei vežam kelis siuntinius vienu reisu. Būna, kad klientas prisikrauna keturias dėžes, o mes galim sutalpinti ir tada kaina už vieną krenta. Greitas ir patikimas siuntinių siuntimas į Angliją mikroautobusais nereiškia, kad turi kainuoti kaip lėktuvu. Dažnai gaunasi pigiau nei pašto tarnybos, kai skaičiuoji visą paslaugą iki durų.

Kodėl vieni prašo 80 eurų, o kiti 140 už tą patį siuntinį?

Na, čia tas pats, kaip su remontu – vienas meistras atvažiuoja su vistikliu, kitas su lagaminu pigesnių įrankių. Kartais mažesnė kaina reiškia, kad kam nors reikia užpildyti tuščią vietą mikroautobuse ir jis pasiima bet ką. Kita vertus, 140 gali būti su pilnu draudimu, su pakavimu, su garantija. Yra tokių, kurie tik pasiima pinigus ir dingsta – turiu omeny ne visus, bet rinkoje pasitaiko. Greitas siuntimas į Angliją mikroautobusu nėr vienodas pas visus. Per maža kaina – irgi signalas. Nežinau kodėl, bet taip yra.

Ką vežam, o ko geriau ne

Ar galiu siųsti mamos uogienę draugei į Angliją?

Oi, šitas klausimas... Techniškai maisto produktai – sudėtingiau po Brexit. Jei uogienė uždarytoje stiklainyje, namuose gaminta, be etikečių – muitininkai gali stabdyti arba reikalaus tokių popierių, kurių neturi. Kartais praleidžia, bet tai vis tiek loterija. Prieš porą metų vežiau dėžę su varškės sūreliais – klientas prašė, aš nežinojau... (dabar žinau, kad tai rizikinga). Jei jau labai reikia, geriau komerciniai produktai su barkodais ir tinkamais aprašymais. Bet sakyčiau: uogienę? Palik ją mamai. Siųsk daiktus, ne maistą, kurį lengvai gali sustabdyti pasienyje. Geriau jau parduotuviniai sausainiai, jei norisi nustebinti.

Ar elektros įrankius, tarkim suktuvą, galiu įmesti į dėžę ir siųsti į Londoną?

Gali, bet reikia elgtis protingai. Bateriniai įrankiai turi ličio akumuliatorius, o tai – jautri zona. Jie gali būti pavojingi, jei netinkamai supakuoti arba jei baterija pažeista. Aš asmeniškai vežu, bet visada sakau: atjunk akumą, apvyniok gerai, parašyk ant dėžės, kas viduje. Buvo atvejis, kai klientas įmetė akumuliatorinę žoliapjovę... nesąmonė, žinau, bet žmonės bando. Toks daiktas – jau per didelis ir pavojingas. Suktuvas? OK. Žoliapjovė? Ne.

Ar verta siųsti vieną fotelį mikroautobusu, ar čia jau per didelis daiktas?

Vienas fotelis mikroautobuse vietos neužima daug, jei jis normalaus dydžio, ne kokio nors karališkojo krėslo. Mes vežam ir baldus, ir dėžes kartu. Kaina čia bus už jo užimtą tūrį. Kartais žmonės galvoja, kad fotelis – jau fura. Nebūtinai. Aišku, jei tai lankstomas IKEA fotelis, dar paprasčiau. Bet štai ką pastebėjau: jei siunti vieną fotelį, kaina gali atrodyti didoka, nes mikroautobusas važiuoja ne dėl vieno daikto. Skambink, pasakysiu tiksliai.

Kas nutinka, kai kas nors ne pagal planą

Buvo progų, kad siuntinys pasiklydo tarp Panevėžio ir Londono?

Buvo, prisipažinsiu. Kartą Panevėžy paimėm dėžę, o adresas ant jos buvo prirašytas ranka, kaip pirma klasė – vos matomas. Rainė ir dulkių dangtis. Atvežam į Londoną, o ten to gatvės numerio nėra. Teko skambinti gavėjui, kuris pyko, kad pavėlava. Dėžė pragulėjo pas mane kelias dienas, kol išsiaiškinom. Dėl to dabar visiems kartoju: rašykite aiškiai, spausdinkite etiketę. Mikroautobusu vežam greitai, bet jei adresas neteisingas – niekas nepataisys stebuklingai.

Ar teko vežti kokių nors stebinančių daiktų, kuriuos žmonės bandė įsiūlyti?

Oho, jei pradėčiau pasakoti... Buvo gyvų augalų – citrusiniai medeliai, kuriuos bandė paslėpti tarp drabužių. Buvo dviratis su elektros varikliu, kurį bandė įteigti kaip paspirtuką. Buvo ir akvariumas su žuvimis viduje – atsisakiau, nes neišgyventų kelionės iki Anglijos. Žmonės kartais mano, kad mikroautobusas – tai lyg stebuklingas indas. Nevisai taip yra. Kai kurie nori įkišti visą savo gyvenimą į tris dėžes. Žinok, dalis daiktų tikrai vežami sėkmingai, bet kartais būna situacijų, kai tiesiog privalau pasakyti griežtą ne. Ne todėl, kad nenoriu padėti, o dėl saugumo taisyklių.

Kaip būna, kai klientas ryte sako, kad dar viena dėžė "atsirado"?

Klasika. Vakar vakare skambutis: "trys dėžės, viskas aišku". Ryte išvažiavimas aštuonioliktą valandą, o devintą skambutis: "o gal dar ketvirtą pridėsiu?" Jeigu yra vietos ir dėžė ne fabriko dydžio – stengiamės sutalpinti. Bet jei mikroautobusas jau beveik pilnas, o klientas dar bando įkišti lagaminą... Čia jau stresas. Buvo atvejų, kad tekdavo ant viršaus krauti, ir tada viskas vaizduojasi. Aišku, norisi padėti. Bet geriau pranešti iš vakaro. Kur kas paprasčiau visiems.

Popieriai po Brexit – blaškymasis, kurio norėtųsi išvengti

Po Brexit ar dabar reikia kažkokių popierių siuntiniams į Angliją?

Reikia, nors ir ne visada sudėtingų. Jeigu siuntinys vertinamas mažiau nei 135 svarų (ar kažkur tiek, tiksliai nepamenu, gal 145, reikia pasitikrinti) – muitai paprastai nekrenta. Bet turi būti pakankamai aiškiai aprašyta, kas viduje, kam skirta. Aš visada prašau klientų sąrašo. Būna, kad žmonės rašo "dovanos" – to neužtenka. Muitiniai nori konkretaus. Po Brexit Anglija tapo trečiąja šalimi muitų prasme, nors vis dar yra keistų lengvatų. Geriau pasiruošti sąrašą, kai klausiame, nei vėliau aiškintis pasienyje.

Jei siunčiu dovana – ar reikia mokėti muitus JK?

Dovana – tas pats siuntinys muitininkams. Jie nemato dovanų, mato prekes ir vertę. Jei siuntinys viršija tam tikrą sumą – bus muitas. Kartais klientai galvoja: "o jeigu parašysiu, kad dovana, tai nieko nereikės mokėti". Ne, taip nėra. Aišku, jei siunti senus marškinėlius broliui – vertė simbolinė. Bet jei siunti naują telefoną – bus muitas. Dėl to visada sakau: būkite sąžiningi. Muitininkai nemėgsta netikrų sąmatų. Buvo atvejų, kad siuntiniai stringa savaitę, nes dokumentai sukelia įtarimų.

Pakavimas – daug kas galvoja, kad išmano, bet...

Ar tiesa, kad jūsų mikroautobuse viskas mėtosi ir dūžta, ar čia mitas?

Mitai. Jeigu veža normalus žmogus. Bet aš mačiau visko. Tikri profesionalai tvirtina daiktus diržais, padeda ant kilimų, sudeda taip, kad niekas nelakstytų. O štai tie, kurie vežioja "pasislėpę" – kartais tiesiog verčia ant krūvos. Geriau paklausk nuotraukų iš mikroautobuso vidaus prieš užsisakydamas. Jei ten netvarka ir šiukšlės – bėk. Mano mikroautobuse, tarkim, grindys išklotos, yra lipni juosta, storesnės dėžės dedamos apačion. Viskas turi savo vietą, bet jei klientas pats supakuoja prastai...

Kokias dėžes geriau pirkti – kartonines ar plastikines?

Kartoninės – standartas. Bet jei daiktai keliauja daugiau nei vieną kartą, plastikiniai konteineriai laiko ilgiau. Svarbiausia – dėžės tvirtumas. Buvo situacija: klientas supakavo į naudotą bananų dėžę iš parduotuvės. Atvažiavus pasienyje ji tiesiog subyrėjo. Ką ten buvo – nuotraukos, dokumentai – viskas išsibarstė. Gėda buvo žiūrėti. Geriau investuoti į naujas dvigubo sluoksnio dėžes. Jos kainuoja kelis eurus, bet sutaupo dramų. Plastikinė dėžė irgi OK, bet uždaryk gerai, kad neatidarytų važiuojant.

Ar reikia kiekvieną daiktą vynioti į burbulinę plėvelę, ar užtenka laikraščio?

Laikraščiai – senas geras būdas, bet dabar jų niekas nebeturi (juokauju, turi, bet mažai). Burbulinė plėvelė yra šventas daiktas. Ypač indams, elektronikai, stiklui. Aš sakau: jei tai turi vertę arba yra trapi – plėvelė. Žinoma, galima ir rankšluosčiais, antklodėmis – tai vadinama "minkštuoju pakavimu". Kartais net geriau, nes plastikas slysta. Bet jei vynioji į laikraštį – saugok, kad rašalas nenubėgtų ant baltų marškinėlių. Mačiau ir tokių dalykų. Geriau balta burbulinė plėvelė. Brangiau? Taip. Verta? Tikrai.

Kelias ir laikas – realūs skaičiai, ne reklaminiuose lankstinukuose

Per kiek laiko realiai atiduosit siuntinį Londone, jei išvažiuojat iš Vilniaus?

Realiai – dvi-trys dienos. Pirmą dieną važiuojam per Lenkiją, nakvojam arba keičiam vairuotoją. Antrą dieną keltas iš Kalais arba Olandija – priklauso nuo maršruto. Tada vakare jau Anglijoje. Jei viskas sklandu – pristatymas antrą ar trečią dieną. Kartais pasienyje užstringame pusdieniui – eilės, patikros. Žmonės kartais klausia: "ar gal už 12 valandų?" Tik jei skrisi lėktuvu. Mikroautobusu – greitas siuntimas į Angliją, bet ne teleportacija. Kelias toks, koks yra.

Ar maršrutai būna lankstūs – jei reikia pristatyti į Kentą, o ne į centrą?

Lankstūs, bet ribotai. Jeigu maršrutas planuojamas pro Londoną, o Kentas – į pietryčius – dažnai pakeliui arba šalia. Problema tik su labai atokiais kampeliais. Škotija, pavyzdžiui, jau kitas reisas arba papildomas mokestis. Bet Kentas, Surrey, Hertfordshire – įmanoma. Aišku, jei gavėjas gyvena kažkur vidury laukų ir reikia penkiolika kilometrų nuokrypiu – kartais derinam. Geriau paskambinkit iš anksto, pasakysiu, ar pakeliui. Kartais sudėliojame tris keturis pristatymus pagal logistiką.

Kaip nepataikyti ant niekšo

Kaip atskirti normalų vežėją nuo chuligano, kuris tiesiog turi laisvą mikroautobusą?

Normalus vežėjas atsako į klausimus, net jei jie kvaili. Turi interneto puslapį arba bent grupę, kur matyti kitų žmonių atsiliepimai. Duoda sąskaitą. Paklausia, KAS viduje, o ne tik "kada atvešiu". O tie laisvi variantai... kartais skelbia "vežu pigiai penktadienį". Gali būti OK, dažnai būna neaišku. Klausimas, ar draudimas krovinui yra. Jeigu žmogus sako "ko čia laužyti galvą su draudimu, viskas bus gerai" – tai raudona vėliava. Būna ir merginų vežamosios, ir studentų. Ne visi blogi, bet rizika tavo sąskaita.

Ar verta rinktis tą, kuris žada per vieną dieną nuvežti siuntinį į Angliją?

Per vieną parą? Nebent esi Vokietijoje jau. Iš Lietuvos – fiziškai neįmanoma, jei laikaisi greičio limitų ir nori gyvai likti. Dar yra keltas, kuris pats savaite trunka apie pusantros valandos, bet prieš tai reikia nuvažiuoti. Aš niekada nežadu to, ko negaliu padaryti. Buvo klientas, kuris išsirinko pigesnį variantą, nes tas žadėjo per 24 valandas. Pasirodo – 24 valandos nuo to momento, kai jis surinks dar tris siuntinius. O tai užtruko keturias dienas. Geriau realūs pažadai.

Kokių klausimų užduoti telefonu, kad neapsikvailinčiau renkantis pervežėją?

Paklausk, ar pats vairuotojas pristatys iki durų, ar perduos kitam. Ar yra numeris, kuriuo galėsi paskambinti vidury kelionės. Koks planuojamas važiavimo laikas. Ir taip – paprašyk nuotraukos mikroautobuso. Jeigu žmogus piktinasi tokiais klausimais – nekirbk su juo. Taip, skamba griežtai, bet per dvidešimt metų mačiau, kad tie, kurie slepia informaciją, dažniausiai turi ką slėpti. Dar gali paklausti, ką darys, jei vėlai pristatys. Jei atsako "nu, gyvenimas" – gal žinai, ką daryt.

Pinigai, sutartys ir tos smulkios situacijos

Ar reikia mokėti iš karto, ar galima kai atvešit Anglijoje?

Paprastai – pusė iš anksto, pusė gavėjui. Arba viskas prieš išvažiavimą. Priimame ir pavedimą, ir grynuosius. Kartais, jei senas klientas, galima palaukti. Bet pirmą kartą sutinkant žmogų iš skelbimo – ne, pinigai pirmiau. Buvo atvejis prieš daug metų, kai atvežiau, o gavėjas turėjo mokėti likutį, bet dingo. Neatsakinėjo savaitę. Galų gale suradau per draugus, bet nervų kainuos brangiau. Dėl to dabar tvarka aiški: sumoki arba siuntinys lieka pas mus.

Ar rašot kokį dokumentą, ar viskas tik ant žodinio sutikimo?

Rašome. Bent jau sąskaitą, paslaugos aktą, priėmimo-perdavimo dokumentą. Žodinis sutikimas – geras tarp draugų. Versle tai rizikinga. Atsimenu vieną situaciją: klientas po kelių savaičių paskambino ir sakė, kad dėžė buvo pažeista. Be dokumento būtų buvęs jo žodis prieš mano. O taip parodžiau, kad vežant viskas buvo fiksuota. Sutartis ne visuomet kaip didžiosiose įmonėse keturiolika puslapių, bet turi būti faktas: ką paėmėme, kokia būklė, kiek kainavo.

Ką daryti, jei gavėjas Londone nebus namie tuo metu, kai atvešit?

Tada derinam iš naujo. Jeigu kaimynas gali pasiimti – su raštišku leidimu, OK. Kartais paliekame saugioje vietoje, jei gavėjas prašo ir prisiima atsakomybę. Bet retai, nes jeigu dingsta – kaltas aš. Buvo taip: atvažiavau, nieko namie, gavėjas rašo "palikit po kilimėliu". Palikai – paskui skambutis: "o kur siuntinys?" Pagrobė katinas, nežinau. Dėl to dabar geriau kitas adresas, artimasis, arba palikimas terminale. Reikia plano B visada.

Ar galima siųsti ir atgal iš Anglijos į Lietuvą tuo pačiu mikroautobusu?

Žinoma, dažnai taip ir darome. Anglijoje kaupiasi siuntiniai, kuriuos reikia parvežti atgal – ten lietuviai siunčia tėvams, dokumentus, dovanas. Vadiname tai "atgaliniu kroviniu". Kaina dažnai žemesnė, jei vežame ir ten, ir atgal. Mikroautobusas tuščias negrįžta, jei pavyksta susidėlioti. Greitas ir patikimas siuntinių siuntimas į Angliją mikroautobusais dažnai veikia abiem kryptimis. Skambinkit net jei reikia iš Anglijos – kartais pasiseka pagauti tiksliai tuo metu, kai vairuotojas dar nesugrįžęs.

Išvada

Štai ir viskas, ką norėjau pasakyti šiandien. Mikroautobusai – ne stebuklų dėžė, bet instrumentas, kai reikia žmogiško sprendimo. Greitas ir patikimas siuntinių siuntimas į Angliją mikroautobusais – tai ne tik apie transportą, bet ir apie žmones, kurie juo pasitiki. Skambinkite, klauskit, abejokit – tada pavyks rasti būtent jūsų situacijai tinkamą variantą. Sėkmės renkantis ir saugios kelionės jūsų daiktams.