Greitas ir lankstus transportavimas į Angliją su mikroautobusais

Žinai, kai žmonės skambina ir klausia, kaip greitai galima išvežti daiktus į Angliją... aš dažniausiai atsakau – su mikroautobusu tai realiai lanksčiau nei su dideliais vilkikais. Per tuos dvidešimt ketverius metus teko matyti visko – ir idealių pervežimų, ir tokių, kai norisi užrakinti vartus ir apsimesti, kad namie nieko nėra. Bet šiaip, jei reikia pervežti vieną-kitą kambarį daiktų, mikroautobusas dažnai yra auksinis viduriukas. Jis greitesnis kelyje ir gali privažiuoti prie pat namų durų Londone ar Birmingame, kur didesnės mašinos tiesiog netelpa. Šitame tekste papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tiesų, be pompastiškos reklaminės kalbos.

Kainos ir kaip čia viskas susidaro

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją su mikroautobusu?

Nėra tokios vienos kainos ant sienos. Praėjusį mėnesį vežėm iš Kauno į Notingamą, ten buvo maždaug keturiolika kubinių metrų – žmogus sumokėjo apie 950 eurų. Kitas vežė iš Klaipėdos į Mančesterį, mažiau daiktų, tai išėjo kokie 700. Priklauso nuo atstumo, kiek daiktų, ar reikia papildomų keltų bilietų (na, jie dažnai įskaičiuoti, bet skubantiems gali būti kitaip). Priklauso ir nuo to, ar turim tuo metu tuščią mašiną. Kartais pigiau, jei keli klientai vienu metu, bet tada lankstumas sumažėja. Toks jau tas gyvenimas.

Ar kaina priklauso nuo to, ar važiuoja pilnas mikroautobusas, ar ne?

Žinoma. Jei pas tave tik keturios dėžės ir dviratis, mes neimsim pilnos kainos už septynis kubus. Tada ieškom kitų užsakymų į tą pačią pusę. Buvo atvejis – vežėm žmogų į Braitoną, jo daiktai užėmė trečdalį vietos, o likusioj buvę kito kliento daiktai iš Panevėžio. Abiem išėjo pigiau negu užsisakius po atskirą reisą. Bet čia sėkmės reikalas, visada nesigaus sukomponuoti. Kartais tenka palaukti dieną kitą. Jei skuba – geriau užsisakyti pilną mikroautobusą ir ramiai sau važiuoti.

Ar reikia mokėti patikrai pasienyje ar muitams atskirai?

Dažniausiai žmonės pasimeta čia. Kai vežame asmeninius daiktus... Anglija jau nebe ES, bet tam tikros taisyklės galioja. Asmeniniam naudojimui daiktai paprastai nemuitinami, bet jei yra kažkas naujo, nepridėtoje pakuotėje, gali kilti klausimų. Aš tiksliai neprisimenu visų smulkmenų, kaip ten su ta muitine Calais... ar Doverio... (tiesą sakant, dažniausiai važiuojame per Prancūziją). Muitinei svarbu matyti, kad ne prekybai. Jei verslo kroviniai – ten jau kiti popieriai ir kitos kainos.

Kodėl vieni pervežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti? Ar ten yra kokia pagautė?

Einam į pavojingus vandus, bet sakysiu kaip yra. Buvo prieš savaitę skambino vaikinas iš Vilniaus, sako radau pervežimą į Londoną už 300 eurų. Aš klausiu – o draudimas, sutartis, CMR? Tyla. Yra tokių, kur pasiima daiktus, suverčia į seną traskantį busiuką ir važiuoja. Jei viskas gerai – gerai. O jei avarija? Jei sugedo mašina ir tavo daiktai liko kažkur Lenkijoje? Mačiau tokių situacijų. Sąžiningas greitas ir lankstus transportavimas į Angliją su mikroautobusais turi savo kainą. Ji negali būti mažesnė už degalus ir sąnaudas. Čia matematika.

Ar galima sumokėti grynaisiais kai kurjeras jau atvažiavo, ar tik pavedimu?

Dažniausiai norim avanso, kad užtikrintumėm rezervaciją. Likusią dalį – taip, galima ir grynaisiais. Būna įdomių momentų. Kartą klientas sakė turi grynų, o kai atvažiavom, pradėjo derėtis žemyn. Aš tokio nemėgstu, nes kaina buvo sutarta prieš savaitę. Geriausiai – per pavedimą arba Revolut. Gryni prieš atvažiuojant pranešk, jei didelė suma, nes vairuotojas turi žinoti, ar jam grąžos reikia turėti. Smulkmena, bet nervų taupo.

Daiktų pakavimas – ką verta žinoti prieš išvažiuojant

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jus tai padarote?

Pats supakuoti geriau, jei nori sutaupyti. Mes galim ir supakuoti, bet tada prisideda laiko sąnaudos, o darbas kainuoja. Praėjusį antradienį vežėm šeimą iš Šiaulių – jie viską susivyniojo patys į burbuliukę. Atvažiavom, supylėm ir per pusvalandį išvažiavom. O buvo kitas atvejis – ponia sumetė į maišus, o mes tuos maišus kelyje turėjom dėti į dėžes, kad nesubyrėtų. Neefektyvu. Jei turi laiko, pakuok pats. Jei ne – mes padarysim, bet pasakyk iš anksto, nes mikroautobusai turi ribotą vietą ir mes nekišame daiktų kaip šprotų į bačką.

Ką daryti su skysčiais ir maistu – galiu vežtis sūrio, dešrų?

Techniškai galima, bet praktiškai... aš nepatartinčiu. Sūris gali per kelias dienas... (o! Išradau čia pataisymą). Skyras (taip, skyras, ne sūris) – gerai, kad neinu į kalbos egzaminą. Maistas kelyje gali aplisti, supelyti. Buvo atvejis – klientas vežė medaus. Vienas stiklainis trūko. Tada visi dokumentai, knygos, drabužiai lipnūs. Tragedija. Dėl skysčių užsandarink, bet geriau palik vecėją mamai. Sūrį pirk Anglijoj. Maisto produktai turi savo taisykles, bet čia jau ne mano didžiausias išmanymas – aš vežėjas, ne veterinaras. Žinok, kad rizika yra ir geriau jos neprisiimti.

Ar reikia daryti sąrašą visų daiktų, kurie važiuoja?

Ne visada privaloma, bet labai patartina. Ne todėl, kad aš noriu sužinoti apie tavo puodą, o todėl, kad jei ką reikia surasti kelyje... kartais dalimis krovinio dalinamės su kitu klientu. Praeitą vasarą vežėm į Oksfordą – dvidešimt septynios dėžės be sąrašo. Kai atvažiavom, aiškino, kad trūksta dėžės su batais. Mes jos nepaėmėm, bet be sąrašo – kaip įrodysi? Parašyk bent kambarių pavadinimus ant kraštų. Numeruok. Pagrindiniai daiktai – sofa, šaldytuvas – matysis. O smulkmenos dingsta tarytum į vandenį.

Kaip žymėti dėžes, jeigu jose yra trapių daiktų?

Raudonais užrašais didelėmis raidėmis: "TRAPU". Ir ne tik iš viršaus, iš šonų irgi, nes kraunami vieni ant kitų. Mačiau, kaip žmonės žymi pieštuku mažais raideliais ant juostos. Naktį kraunant niekas to nemato. Traipus daiktus apsivyniok burbuliukėn. Kartą vežėm stiklinę vitriną – klientas sako "ji tvirta". Stiklas "tvirtas" iki tam tikros ribos. Supakavom į putplastį, atvežėm sveiką. O jei nebūtumėm padarę – vazono nebūtų. Porą eurų į pakavimo medžiagas sutaupo dešimt kartų daugiau vėliau.

Ar elektros prietaisai turi būti kaip nors specialiai paruošti?

Išjungti, atjungti, o jei šaldytuvas – atitirpinti bent parą prieš tai. Kai kurie mano, kad galima su ledais viduje įkrauti. Ne, nedaryk. Vandenį išleisti, antraip bus bala per dvylika valandų. Televizoriams geriausia originali dėžė, jei nebeturi – apklok antklode, tada į dėžę. Jei nedeklaruoji daikto kaip trapaus, nors toks yra, vairuotojai nemato kas viduje. Stengsis, bet nežino. Kompai, monitoriai – verta išimti kietuosius diskus jei labai jautru, bet čia jau paranoja. Seni prietaisai kartais turi laisvų laidų – trumpo jungimo pavojus.

Pats transportavimas – nuo durų iki durų

Kiek laiko trunka kelionė Lietuvos–Anglijos maršrutu?

Iš karto pasakysiu – ne dvi valandas. Iš Vilniaus iki Londono koks tūkstantis šeši šimtai kilometrų. Su mikroautobusu, jei važiuojam tiesiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją... realiai apie trisdešimt dvi valandos kelyje. Ne vilkikas, kuris negali greičiau kaip devyniasdešimt. Dar reikia privalomų pertraukų vairuotojui. Nuo pakrovimo iki iškrovimo Anglijoj dažniausiai praėjo dvi-tris dienos. Per kalėdas arba savaitgalį keltų laiko skirtumai žiaurūs. Kartą Doverio uostas buvo toks užkimštas, kad pralaukėm keturias valandas. O galėjom keltu tik kitą rytą.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mus, ar dar kažkur užsuka?

Klausimas reikšmingas. Jei užsisakei pilną krovinį – važiuojam tiesiai (be privalomų techninių sustojimų). O jei kombinuotas reisas, tada gali būti sustojimai Varšuvoje, Amsterdame – priklauso nuo kitų užsakymų. Apie tai visada įspėjam. Būna, klientas supranta "tiesiai" kaip "be kitų keleivių", nors realiai dar turim iškrauti dalį Bristolyje prieš Tauntoną. Greitas transportavimas į Angliją su mikroautobusu vis tiek būna greitesnis nei laukiant bendro vilkiko, bet lankstumas turi savo maršrutus. Stengiamės, kad tavo daiktai neatidūrinėtų po sandėlius.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Teisiškai... jei tai perkraustytas keleivinis, keleivių vežimas gali kirstis su draudimu. Praktiškai mes nevežame klientų, nes vietoj nėra – ten dėžės, baldai. Jei viena laisva vieta – klausimas ar draudimas leidžia. Aš tiksliai nežinau visų naujesnių Europos reglamentų niūnsų nuo sausio, ten kažkas keitėsi (arba ne, gal tik man atrodo). Mūsų politika paprasta: klientai skrenda lėktuvu, daiktai važiuoja su mumis. Ramiau visiems. Yra buvę, kad labai prašo, bet nenoriu rizikuoti nei licenzija, nei saugumu. Jei turi augintinį – tartis reikia atskirai.

Kaip sužinoti tikslų atvykimo laiką, jei esi darbe?

Skambinam arba rašom žinutę. Tikslaus laiko "keturiolika minučių ir trys sekundės" negaliu, nes kelyje yra eismas, eilės prie balsavimo... prie keltų, orai. Kai artėjam prie tavo miesto – Londono, Birmingamo – skambinam valanda iki. Būna, klientai sako "atvažiuokit seštą ryto". Gerai, bet jei Bristolyje užtrukom – sešta neišdegs. Duodam intervalą. Šeštadieniais klientai būna namie ilgiau, tada dažniau iškrauname. Svarbu turėti savo telefoną garsiai ir nepasiklysti parduotuvėje.

Kas atsitinka, jei aš tos dienos negaliu būti namie?

Tada problemėlė. Jei nieko neatidarysi, o rakto nėra kur palikti – krovinis grįžta į saugojimo punktą arba kaimynijai, jei sutinka. Saugojimas kainuoja papildomai, o sofą ne visada kur paslėpti. Buvo atvejis – žmogus pamiršo pasakyti, kad išskrido į Malagą. Atvažiavom į Liverpulį, niekas neatidaro. Teko parsivežti į lietuvių bendruomenės garažą, kitą savaitę vėl vežėm. Sumokėjo dvigubai, nelabai noriai. Jei matai, kad nestabilus tavo grafikas – pasakyk, galim sutarti kitai dienai. Geriau palaukti nei mokėti du kartus.

Mikroautobusai vs didžiosios mašinos

Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne krovininį furgoną?

Furgonas furgonui nelygu. Didysis sunkvežimis turi daug vietos, bet negali įvažiuoti į senamiesčio gatveles, dauguma Londono rajonų jam tabu. Mikroautobusas su 3,5 tonos gali privažiuoti arčiau. Greičiau pakraunasi, greičiau iškraunasi. Minusas – mažiau telpa. Bet jei turi vieno-dviejų kambarių buto daiktus – idealu. Kaina mažesnė, lankstumas didesnis. Didieji vilkikai dar turi laukti krovinių sujungimui savaitėmis, o mes galim išvažiuoti rytoj, jei laisvas reisas. Kai reikia greito transportavimo į Angliją su mikroautobusais, didieji dažnai pralaimi dėl mobilumo.

Kiek maždaug tilps kubų į paprastą mikroautobusą?

Standartinis Mercedes Sprinter telpa apie penkiolika–aštuoniolika kubinių metrų. Bet čia jei kraunam protingai. Jei beri dėžes bet kaip, tada talpa krenta iki dvylikos. Amatų reikalas. Buvo ir tokių, kad veža pianiną – tada visas mikroautomas tampa pianino priedu ir trys dėžės. Reikia skaičiuoti ir svorį. 3,5 tonos bendros ribos, minus mašina – belieka kokia tona, tona du šimtai krovinio. Žmonės stebisi, kodėl mažiau nei tūkstantis kilogramų. Svoris – vienas didžiųjų mikroautobusų minusų. Bet jei ne vežate akmenų kolekciją – dažniausiai pakanka asmeniniam būstui.

Ar su mikroautobusu galima važiuoti į Londono centrą be problemų?

Techniškai taip, praktiškai... Londonas turi LEZ ir ULEZ zonas. Jei senesnis dyzelis, gali nuskristi nuo baudų. Mūsų mašinos dažniausiai naujesnės, bet vis tiek reikia congestion charge. Mes tai įtraukiame į sąnaudas. Kitas dalykas – parkavimas. Balandžio gatvėje ketvirtą valandą po pietų rasti vietą dvylikos metrų mašinai? Misija neįmanoma. Tenka dvigubas parkavimas, greitas iškrovimas, o policininkas dar pamojuoja. Jei gyveni centre – būk pasiruošęs, kad pristatymas įvyks gatvės kampe, o ne ten, kur raudona dviguba linija.

Ar mikroautobusai turi temperatūros kontrolę, jei vežu baldus?

Jei turiu pasakyti teisybę – ne visi ir ne visada. Žiemą šildymas veikia, nes vairuotojas gi šildosi. O vasarą krovinio skyrius nekondicionuotas. Jei antikvarinė mediena, kuri bijo drėgmės ir šuolių, gal ir ne pats geriausias variantas. Nors vilkikai irgi retai turi tikrą klimatą kroviniui. Pernai vežėm odinę sofą – atvežėm sveiką, orai buvo šilti. Jei liepos vidurys ir keturiasdešimt laipsnių... oda gali "prakaituoti". Uždaroje dėžėje temperatūra kinta lėčiau. Jei bijai – apdenk audiniu. Mes ne šaldytuvų mašinos, bet paprastiems baldams oras pakankamai tinka.

Koks skirtumas tarp 3,5 tonos ir normalaus mikroautobuso?

Tai... čia tas pats, beveik. Normalus keleivinis turi sėdynes, krovininis jų neturi. Mes naudojame perstatomus su bortais, kilpomis, kartonu šonuose. Keleivinis, nulipdžius sėdynes, ne tam skirtas – daiktai krutės. O svoris... 3,5 tonos yra riba, kurią pasiekus reikia vilkiko teisių. Daugelis mūsų mašinų būtent tokios – legalios, svertų, apdraustos. Yra tokių, kurie perdarinėja patys, bet ten pavojinga. Kartą matėm, kaip panašus busas pasvėrė per daug. Kelių policija Olandijoj nepatiko. Vėlavo krovinys. Mes laikomės taisyklių, kad transportavimas nebūtų pavojingas.

Kas gali nutikti kelyje ir kaip tai sprendžiame

Kas būna, jei pervežėjas pavėluoja daugiau nei dieną?

Skambini ir klausi, kas per velnias. Teisėta reakcija. Būna ir taip. Ne dėl tinginystės, o todėl, kad brokeriai kartais prisiima per daug užsakymų, arba mašina sugedo. Praeitais metais pas mus nulūžo generatorius Vokietijoj. Nepataisom per nakt. Teko siųsti kitą mikroautobusą, persikrauti. Vėlavo para. Klientui nuleidom kainą. Jei vėluojama – svarbu parodyti pagarbą ir paaiškinti. Jei tylima tris dienas – sunerimk. Rimti pervežėjai skambina pirmi, dar prieš tau supykstant.

Ar buvę atvejų, kad daiktai dingo? Ką tada daryti?

"Dingo" – stipriai pasakyta. Pasimeta dėžė kombinuotame reise, kai penkių klientų daiktai vienu metu. Kartą parsivežėm svetimą dėžę su lego konstruktoriumi vietoj kompiuterio. Klientui nebuvo juokinga, nors vaikui patiko. Radome per savaitę, sugražinome. Dėl CMR draudimo – jei aiškiai mūsų kalte, atlyginam. Bet pirmiausia reikia sąrašo ir numeracijos. Jei pats supakuoji vertingus daiktus į pieno dėžes, netgi aš ne visada suprantu, kad ten ne šaldyti gėrimai, o kolekciniai žaislai. Tai numeruok, rašyk, fotografuok prieš pakrovimą.

Kaip elgtis jei pristatymo metu pastebiu, kad kažkas sudužo?

Spausk ant dokumento "pastebėta žala" – CMR lape turi būti. Jei pasirašai "gauta tvarkingai", o paskambini po trijų dienų, bus labai sunku. Tikrink iškart. Jei atidarinėji dėžę ir matai, kad indas sudužo – fotografuok, rašyk aktą. Buvo, klientas atidarė dėžę – trys lėkštutės subraižytos. Pasirodo, įsimetė metalinę skardą be popieriaus tarpaus. Aš pasakiau – čia ne mūsų kalte. Bet jei aiškiai dėl krovimo – prisiimam. Svarbu būti prie tos mašinos kai iškrauna ir neturėt rankų kišenėse.

Ar pasitaikė situacijų, kai klientas neatiduoda likusios sumos?

Oi, taip. Yra tokių. Atvežėm baldus, vairuotojas nori grynų. Klientas pradeda vaidinti, kad sofa ne ta spalva. Sėdi keturias valandas grasindamas policija. Galų gale sumokėjo, bet kambaryje paliko mūsų nervus. Dabar stengiamės imti didesnį avansą ir aiškias sutartis. Retas atvejis, dauguma sąžiningi, bet Kartą per kelis mėnesius pasitaiko toks, kuris bando išsisukti. Patarimas – neskubėk mokėti visko prieš pristatymą, bet ir pats laiku sumokėk kai atvežta. Tada visi laimingi.

Ko geriau nevežti, nes esate matę problemų su muitais?

Ginklai. Narkotikai. Čia aišku. O iš realių – dideli kiekiai cigarečių, alkoholio, ir nauji daiktai pakuotėse tarsi prekybai. Kažkada klientas vežė penkiasdešimt dviračių pedalų. Sako, asmeniniam naudojimui – penkiasdešimt? Muitininkai Anglijoj nusprendė, kad prekyba. Atidarė ilgas vakaras su popieriais. Dar – nelegalūs augalai, sėklos. Nevežam, net neprašyk. Jei ką nors esi išsinuomojęs su paskola, gali reikėti leidimo išvežti. Geriausias patarimas: jei abejoji – nekrauk. Paprasčiau palikti arba tartis iš anksto, nei aiškintis Doverio uoste.

Greitas ir lankstus transportavimas į Angliją su mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja tiesaus žvilgsnio tarp kliento ir vežėjo. Dvidešimt ketveri metai išmokė, kad nieko vertingiau nei sąžiningumas ir numeracija ant dėžių. Jei rinksies mus ar kitus – klausk, abejok, tikrink. O mes savo ruožtu stengsimės, kad tavo daiktai atvyktų sausi, sveiki ir laiku. Skambink, jei turi dar klausimų, juk ne dėl to čia viską surašiau.