Greitas ir lankstus pervežimas mikroautobusais į UK kasdien

Įvadas

Dirbu šitoj srityj, na, kaip pats skaičiuoju, jau dvidešimt ketverius metus. Vežam daiktus mikroautobusais į Angliją, atgal, į šoną – kur reikia. Kasdieniai reisai į UK – taip, tai greitas ir lankstus pervežimas mikroautobusais, bet nėra čia ko stebuklingo. Tiesiog atvažiuojam, pakraunam, kelionė pro Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, keltas ar tunelis, ir tu – Londone. Viskas paprasta, bet ne tobula, ypač jei patiki per daug pigių skelbimų. Jeigu svarstai siųsti siuntą ar planuoji persikraustymą, galiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Nežadiu, kad viskas bus idealu, bet pažadu būt sąžiningam.

Kasdieniai reisai – kaip čia iš tikrųjų sukasi

Kiek laiko trunka nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Londono mikroautobusu su krovinu?

Teoriškai galima per dvidešimt šešias valandas, bet realybė kitokia. Dažniausiai tai trisdešimt dvi, o kartais ir trisdešimt šešios valandos. Viskas priklauso nuo to, ar keltas iš Dunkerque nepavėluoja, ar Vokietijoje nėra kamščio prie Eseno. Kartą vairuotojas užstrigo uoste keturias valandas dėl audros – klientas skambino kas penkiolika minučių. Bet taip jau būna. Dauguma mūsų vairuotojų keičiasi prie sienos, važiuoja du vyrai, todėl nereikia stabdyti miegoti. Ai, ir jei kraunam iš Šiaulių, pridedam dar kokias keturias valandas važiavimo.

Ar tikrai važiuojate kasdien, net ir sekmadieniais, jei prireikia skubiai?

Taip, sakome, kad kasdieniai reisai į Jungtinę Karalystę, tačiau šventadieniais viskas kiek lėčiau. Sekmadieniais kartais važiuoja vienas mikroautobusas, o ne du kaip įprasta. Jei turi skubi siuntą – geriau paskambink penktadienį, o ne sekmadienį vakare. Nors būna ir taip, kad surenkam krovinį sekmadienį, o išvažiuojam pirmadienį ankstyvą rytą. Lankstumas čia svarbiausia. Kartais klientai skambina vėlai vakare ir klausia, ar rytoj galima. Dažniausiai taip, jei yra laisva vieta salone.

O jei gyvenu ne Londone, o kur nors netoli Birmingemo – ar važiuojate ir ten?

Važiuojam. Ne tik į Londoną, bet ir į Birmingemą, Mančesterį, Bradforą. Net į Glazgą esam vežę (nors į Glazgą reikia derinti atskirai, nes ten jau toli). M1 magistralė – tarsi mūsų namų kelias. Jei adresas iki dvidešimt mylių nuo maršruto, dažniausiai įskaičiuojam į kainą. O jei toliau – aptariam atskirai. Lankstus siuntų gabenimas į Angliją reiškia būtent tai – ne tik didžiuosius miestus, bet ir kaimelius pakelėse. Kartais pasiklystam tarp angliškų akligatvių, bet visada susirandam.

Koks yra didžiausias privalumas lyginant su didžiąja krovinine transporto įmone?

Tu turi tiesioginį kontaktą. Ne skambutį į kažkokį aptarnavimo centrą kitame kontinente. Skambini vairuotojui ar man, ir aš pasakau, kad tavo sofa dabar yra netoli Briuselio. Didžiosios kompanijos turi dešimtis tarpinių punktų, o mes – durų iki durų pervežimai. Dažniausiai tavo daiktai nepavaikšto po sandėlius mėnesį. Vieną kartą klientas skundėsi dėl DHL, kad lagaminas nukeliavo per Daniją į Norvegiją. Su mikroautobusais taip nebūna, nebent vairuotojas supainioja adresą, o tai pasitaiko gal kartą per dvejus metus.

Ką galima kišti į vidų ir ko geriau ne

Ar galiu vienu metu siųsti stalinę lempą, du lagaminus ir sulankstomą dviratį?

Gali. Viską sudedam, tik reikia žinoti matmenis. Dviratis geriau būtų suvyniotas – ne koks šarvuotis, bet kad nesubraižytų tos lempos. Mes paprastai turim antklodes salone ir apskliaustiam daiktus. Kartais klientai atneša viską supakavę į juodus šiukšlių maišus. Nesakyčiau, kad idealu, bet priimam. Svarbu, kad daiktai netūnotų po kojomis. Sulankstomas dviratis – ok, bet jei jis pilnai surinktas, jau imasi vietos beveik kaip žmogus, ta prasme, didelė dalis.

Ar mikroautobusai skirti tik daiktams, ar gali važiuoti ir keleiviai kartu?

Keleiviai gali, bet ne visada. Jei mikroautobuse pilna krovinių – vietos žmogui nebelieka. Kartais prisistatom dvi sedynes, ypač jei vyksta pilnas perkraustymas. Tuomet vežam šeimą su vaikais, augintiniais ir lagaminais. Būna labai jaukiai, kartais vaikai verkia visą kelią, bet ką padarysi. Šuo – irgi gerai, jei prižiūrėtas. Tik reikia žinoti – tai ne turistinis reisas. Sustojam greitai pavalgyti, pasinaudoti tualetu ir važiuojam toliau, nebūna jokių ekskursijų.

Ar galiu vežtis skalbimo mašiną, kuri dar šiek tiek drėgna iš vidaus?

Oi, čia buvo nelaimė prieš porą mėnesių. Klientas pasakė, kad viskas sausa, bet mašinoje liko vandens. Išsiliejus ant perdengimo, kur stovėjo dėžės su knygomis, vanduo sušlapino jas. Nebuvo tragiška, bet klientas labai pyko. Tai štai – drenuokit viską, palikite atviras dureles kuriam laikui prieš tai. Skalbimo mašina gerai, bet ją reikia sutvirtinti diržais, nes kelyje ji šokinėja kaip pašėlusi. Uždarom tarp kitų daiktų – dažniausiai nieko nenutinka, jei tikrai sausa.

Kokiais mikroautobusais važinėjate – senais rūdijančiais ar kaip tik?

Pas mus daugiausia Mercedes Sprinteriai, kartais Iveco Daily. Amžius – nuo 2017 metų ir naujesni. Tačiau pasaulyje pilna įmonių, kurios taupo ant technikos. Neseniai mačiau konkurentą su pridžiūvusiu mikroautobusu – neįtikėtina. Mes savo keičiam reguliariai. Nežinau tiksliai kaip ten su naujausiais hibridais, ar verta pirkti, nes kelyje juos nesutaisai taip lengvai, o kol yra normalių dyzelinių, važinėjam jais. Svarbu, kad salone nebūtų drėgmės ir dirbtų ventiliacija, jei veža jautrius daiktus.

Vaikų vežimėlį noriu siųsti – ar jį reikia kokiu nors specialiai supakuoti?

Išardyk ir supakuok į dėžę jei gali. Jei ne – apsivyniok celofanu, nes vežimėliai išsitepa labai greitai. Mes turim plėvelę, bet geriau kad nebūtų vienas prie kito be nieko. Kartais vežam ir didelius sportinius vežimėlius be pakavimo, bet tada pridengiam minkšta medžiaga. Naujam vežimėliui reikia sąskaitos? Nemanau, jei naudotas. Muitinė mato, kad dėvėta, ir neknisą. Jei tokia nauja, kad ant rankenų dar kyši plastikas – tada jau saugokis, nes gali pagalvoti, kad parduodi.

Kainos, mazgai, smulkusis šriftas

Kiek realiai kainuoja pervežimas dėžės dydžio siuntos į Londoną?

Standartinė didelė dėžė, sakykim apie trisdešimt kilogramų, kainuoja nuo septyniasdešimt iki šimto dvidešimties eurų. Esme tokia – jei turime grįžtamąjį krovinį iš UK, tada gali kainuoti pigiau. Jei tuščia mašina važiuoja – brangiau. Nesam kaip tos pigių skrydžių bendrovės, kur vieną kainą matai internete, o realybė visai kitokia. Kuro kaina šokinėja, pabrangsta keltas – mes adaptuojamės. Rašom kainas sąžiningai. Kartais klientas skambina ir sako, kad kažkur radęs už penkiasdešimt eurų. Tada aš klausau – o draudimas įskaičiuotas?

Kodėl pas jus kaina skiriasi, jei skambinu antradienį ir penktadienį?

Antradienis – gera diena. Turim laiko, galim suplanuoti. Penktadienis po pietų – chaosas, visi skuba, nori kad daiktai išvyktų savaitgalį. Tuomet jungtinio krovinio kaina smarkiai kyla ir mes negalim padaryt stebuklo. Greitas pervežimas mikroautobusais į UK kasdien – taip, bet lankstumas turi savo ekonomiką. Jei gali palaukti iki pirmadienio, sutaupysi dešimt ar penkiolika eurų. O jei skubi – mokam papildomai. Tokie jau biznio dėsniai, nors man kartais ir pačiam nepatinka, kai reikia pridurti, bet taip jau yra kai per daug krovinio ir mažai vietos.

Ar reikia mokėti prieš, ar galima atsiskaityti kai daiktai jau pas mane?

Paprastai – pusė iš anksto, pusė gavus. Tai standartinė praktika pervežimų srityje. Yra buvę, kad klientas sako, aš dabar neturiu, sumokėsiu per savaitę. Suprantam, gyvenimas. Bet pilnai prieš mokėt – rizikinga ir tau, ir mums. Kartą žmogus atsiuntė bitkoinus, nenorėjo banko naudot. Aš pasakiau, sorry, dar nesam iš tos kartos. Grynieji pas vairuotoją – ok, pavedimas – geriausiai. Svarbu, kad viskas būtų aišku, nes vairuotojas neturi teisės grįžti tuščiomis kišenėmis jei buvo sutartis. Dažniausiai sutariam.

Ar kainoje jau yra draudimas, ar tai kažkoks extra mokestis?

Mes įskaičiuojam bazinį draudimą į kainą, bet jis ne visada dengia viską iki paskutinio cento. Yra sąlygų – jei pats supakavai ne taip ir kas nors dūžo, kompensacija gali nesiekti visos vertės. Gali pasididinti draudimą už papildomą mokestį, bet reikia užsakyti prieš tai. Daugelis žmonių to nepadaro, nes galvoja, kad nieko nenutiks. O visai neseniai girdėjau, kaip kaimynui gatvėje prūdo vamzdžiai – na gerai, ne mūsų klientui, bet realiai taip būna. Saugiau apdrausti brangius daiktus atskirai jei labai jautrūs. Vertybių nedėk į dėžes.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo pervežimą į UK per pusę kainos – kas ten ne taip?

Atsakysiu atvirai – nes žmonės turi žinoti. Būna įmonių, kurios nemoka vairuotojams normaliai, naudoja senas mašinas be stabdžių priežiūros ir be draudimo. Tavo daiktai gali būti pakrauti, o paskui palikti po lietumi Lutono kažkokiame kieme dvi savaites, nes pasirodo, kad jie neturi leidimo Jungtinėje Karalystėje. Ne visos pigios įmonės blogos, bet jei kaina kvepia per gerai kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Geriau mokėti šiek tiek daugiau ir turėti ramybę. Aš patikėk, mačiau visko.

Kas kartais nutinka ir ko paprastai neklausia

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iš taško A į B, ar dar kraunama kitų daiktų?

Kasdieniniame reise dažniausiai važiuoja kelių klientų siuntos kartu. Pilnas mikroautobusas efektyviau. Bet tavo daiktai nevaikšto po visą Europą – tiesiog paimami, sudedami, ir pristatomi. Jei užsakai pilną mikroautobusą tik sau – aišku, važiuoji vienas. Tada tai ir yra greitas ir lankstus pervežimas be sustojimų. Dalinis krovinys – tai kaip mikroautobusas-bendras, tik erdvesnis nei autobusas. Vairuotojas turi maršrutą ir laiką kiekvienam klientui. Kartais, jei kas nors nepasiruošęs laiku, vėluojam dešimt minučių kitam adresui.

Kas jei mikroautobusas sugestų kelyje – ar mano sofa liks kur nors lauke Prancūzijoje?

Prisimenu prieš porą metų kažkur netoli Lille, sugedo turbina. Ašarų buvo, bet ne dėl mašinos – dėl nervų. Perkrovėm daiktus į mūsų partnerių mikroautobusą per kelias valandas. Sofa, šaldytuvas, viskas – pernešta saugiai, niekas nelijo ant jų. Jei tokia situacija – mes rūpinamės. Turi suprasti, kad gali būti pusdienio ar net dienos delsimas. Technika – technika. Turim pagalbos tinklą Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Jei kas – skambinam vietiniams kolegams. Taip, tai suka nervus, bet daiktai dūžta retai ir vairuotojai moka susitvarkyti.

Ar galima sekti, kur siunta yra realiu laiku, kaip pas DHL?

Nu, nevisai kaip DHL. Mes neturim aplikacijos su gražiomis žemėlapio ikonomis, bet gali paskambinti vairuotojui ir jis pasakys – esu ties Hanoveriu, sustosiu po trijų valandų. Kartais vairuotojai siunčia WhatsApp lokaciją ar nuotrauką iš kelio. Jeigu reikia absoliutaus sekimo – yra GPS įranga mašinoje, bet ne visada dalinamės nuoroda, ten vairuotojo privatumas irgi svarbu. Realybė tokia – greitas pervežimas mikroautobusu reiškia ne skubiųjų paštų logistiką, o žmogišką kontaktą su vairuotoju. Aš asmeniškai atsakau į žinutes dažniausiai per valandą, nors kartais ir užtrunku.

O jei pasienyje muitinė nusprendžia, kad turiu per daug elektronikos?

Būna. Yra buvę klientas vežė penkiolika vienodų planšetinių kompiuterių – kaip dovanos giminėms, aiškino. Muitinė iškart šovė akis – tai prekyba. Personal items taisyklė galioja tik jei naudota, įvairi. Jei nauja ir komercinis kiekis – gali tekti mokėti muitą ir PVM. Neseniai pasikeitė keli dalykai po BREXIT, nors visi jau priprato. Nežinau tiksliai kiekvienos prekės muito tarifo, bet žinau – jei neaišku, geriau deklaruoti atvirai, nes slėpimas gali baigtis bauda ir konfiskavimu. Būk atsargus su nauja technika, nepirk visko paskutinę savaitę prieš kelionę.

Ar per karščius salone neperkais mano daiktai – ten juk ne šaldytuvas?

Nebent vežti šokoladą ar vaškines žvakes – tada tikrai suplyš. Mikroautobusai vasarą įkaista kaip krosnis, ypač jei stovime eilėje prie keltų. Apie trisdešimt penkis laipsnius salone gali būti. Knygos, drabužiai, indai – jiems tas pats. Bet kosmetika, vaškas, kai kurie klijai – gali ištirpti. Kartą vežėm zefyrų dėžę. Atvažiavus tai buvo vienas didelis lipnus bliudas. Pamokanti akimirka. Jei turi termolabilius daiktus, geriau vežk juos rudenį ar pavasarį. O jei negali palaukti – įspėk mus, galim bandyti dėti arčiau ventiliacijos angų.

Ar buitines chemijos butelius galiu dėti pražiopsojęs į siuntą?

Oi, prašau to nedaryt. Sprogstamosios, degios medžiagos, baliklis dideliais kiekiais – draudžiama gabenti. Vairuotojai patikrina dažniausiai, bet jei pražiopsom – atsakomybė ant mūsų visų. Keltas ypač griežtas – ten jie turi teisę atidaryti ir tikrinti. Kartais klientai įmeta dezodorantų, šampūnų – maži buteliukai paprastai praeina, bet didelis skalbinių minkštiklio kanistras gali būti problematiškas. Jei kyla abejonių – geriau paklausk prieš pakuodamas. Nes po to viduriai paleisti, kad oi aš nežinojau – neveikia kaip pasiteisinimas ir vairuotojas gali atsisakyti pakrauti viską.

Kai viskas stringa ir realybė kanda

Kas jei vairuotojas pavėluoja pusdienį – kiek turėčiau palaukti prieš skambindamas?

Skambink iškart, gal net nebus pavėlavai – gal tiesiog nepasakei, kad turiu tave mažoje aikštelėje. Kartais vairuotojas negali paskambinti pats, nes vairuoja. Būna, kad vėluojame dėl kamščių M20 link Folkestone, arba prancūzų muitininkai nusprendė patikrinti kiekvieną dėžę. Palauki pusdienį, paskui skambini. Jei vėluojame virš dienos – ten jau problema ir mes siūlom nuolaidą kitam sykiui. Ne viskas priklauso nuo mūsų. Kartais vairuotojas tiesiog pavargsta ir privalo pailsėt pagal įstatymus – tada sustoja pasienyje ir miega keturias valandas. Taip yra.

Ar buvę taip, kad klientas neatvažiuoja atsiimti daiktų nurodytu laiku?

Taip, nuolat. Yra buvę, kad klientas nurodo penktadienį 14:00, o pats atsiranda sekmadienį vakare. Daiktai tuo metu stovi mūsų saugojimo patalpoje netoli Croydon, ir už tai eina papildomi mokesčiai. Suprantam, Londono gyvenimas – kamščiai, darbas, vaikai. Bet jei žinai, kad negalėsi – paskambink prieš. Nes vairuotojas gali grįžti tuščias arba turi paskutinį krovinių. Laikas – pinigai. Mes stengiamės būti lankstūs, bet jei turi palikti sofą pas mus savaitei – tai jau nebe pervežimas, o saugojimas. O saugojimas kainuoja atskirai ir nėra pigu.

Ką daryti, jei pakuotė atsivėrė kelyje ir kažkas dingo – kas atsakingas?

Blogiausia ko gali norėti. Mes tikrinam krovinį prieš pakylant, bet važiuojant kartais nutinka taip, kad dėžės slenka ir galinė plyta – jei vežei plytų – pratraukia šoną. Jei tai mūsų kaltė dėl blogo pakavimo – atsakom. Jei pats supakavai į seną rabicos dėžę – tada kaltė nevienareikšmė. Būna ir pavogimų keltuose, retai, bet pasitaiko. Draudimas padengia tik jei buvo viskas sutvarkyta ir fiksuota. Patarimas – fotografuok prieš pakrovimą ir daryk turinio sąrašą. Be to, niekada nedėk vertybių – papuošalų, grynųjų – į bendrą siuntą. Neverta rizikuoti.

Ar tikrai viskas, ką vežate, apdrausta 100% ir pinigus atgausiu greitai?

Šimtu procentų apdrausta tik tuo atveju, jei moki už pilną draudimą ir deklaruoji tikras vertes. Bazinis draudimas – limituotas, taip jau sutartys parašytos. Ir pinigai neateina kitą dieną. Gali užtrukti savaitę, dvi, mėnesį – priklauso nuo draudimo bendrovės. Aš ne draudimo agentas, bet per daug metų mačiau visko. Kartais klientai pyksta ant mūsų, nors brokas įvyko dėl gamyklinio daikto defekto, o ne mūsų kaltės. Būna nemalonu aiškinti, bet reikia. Tie draudimo niuansai yra svarbūs ir nepamiršk jų perskaityti.

Jei keičiuosi nuomonę ir noriu atsiimti siuntą grįžtančiu reisu – imate už tai?

Imam. Jei daiktai dar neiškeliavę iš Lietuvos – nesunku. Jei jau UK pusėje – sudėtingiau, nes vairuotojai planuoja atgalinį maršrutą. Bet įmanoma. Kartais žmonės persigalvoja dėl persikraustymo, ypač emigrantai kai išsiskiri su partneriu ir nebevažiuoja kartu. Tada siunta grįžta arba pasiunčiama kitu adresu. Papildomi mokesčiai – taip, nes tai nebe standartinis reisas. Lankstumas turi savo kainą, mes ją sąžiningai įvardijam iš anksto. Nebūna staigmenų sąskaitoje – to mes laikomės bent jau jau dvidešimt ketvirtus metus. Kartais apsimoka tiesiog palaukti tinkamo reiso.

Išvada

Jei nori, kad daiktai pasiektų Angliją greitai ir be papildomų galvos skausmų – rinkis tuos, kas tai daro kiekvieną dieną. Greitas ir lankstus pervežimas mikroautobusais į UK kasdien nėra raketų mokslas, bet reikalauja patirties. Skambink, klausk, lygink kainas – tik nepamiršk, kad per maža kaina dažnai kvepia didelėmis problemomis. Aš dirbu šitoje srityje jau seniai ir galiu pasakyti: sąžiningumas kelyje sutaupo daugiau nervų nei keli sutaupyti eurai. Iki pasimatymo kelyje.