Greitas ir efektyvus siuntų pristatymas Anglijos link jau šiandien

Įsivaizduokite, kad sėdim su kava mano garaže prieš dvidešimt ketverius metus. Tada siuntimas į Londoną būdavo savaitės žygis su neaiškiais laikais. Dabar? Dabar mes kalbam apie dienas, o ne savaites, nors po Brexit viskas apsiverte aukštyn kojom. Aš – vyras, per kurio rankas praėjo tūkstančiai dėžių, sofų, dviračių ir net vienas bebras (ilga istorija, ne ta tema), tai galiu pasakyt – greitas siuntų pristatymas Anglijos link šiandien yra įmanomas, bet reikalauja daugiau smegenų nei anksčiau. Tiesiog papasakosiu, kaip nesusipinti tarp taisyklių, kainų ir vairuotojų nuotaikų.

Iš pradžių – kas pasikeitė po Brexit

Kiek laiko dabar užtrunka siunta iš Kauno į Londoną?

Anksčiau tris dienas. Šiandien, jei viskas idealu, per 48–72 valandas galima būti vietoje. Bet realybė kitokia. Kartais muitinė Tamise pasikapsto ilgiau. Buvo atvejis, kai kliento siunta su senais žurnalais užstrigo savaitę, nes muitininkas nusprendė, kad tai komercinis krovinys. Juokinga, tiesa? O šiaip savaitgalį nevežame, tad jei išsiuntėte penktadienį, realiai vežimas prasideda antradienį, nes pirmadienis – dokumentų tvarkymas. (įsivėlė: anksčiau rašiau pirmadienį, bet pamenu, kad Monday rytinis keltas per anksti mūsų vairuotojams). Taigi nestaigmena, o greitas pervežimas Anglijos link turi savų taisyklių.

Ar galiu siųsti rūkytą dešrą draugui į Liverpulį?

O Dieve, ne. Tai yra maisto produktas, o po Brexit mėsos gaminių įvežimas į Jungtinę Karalystę – katastrofa ant popieriaus. Mes atsisakėme tokios siuntos prieš metus, nes klientas įrodinėjo, kad tai dovana. Muitininkai nesileidžia į kalbas. Jūs gausite baudą, o draugas Liverpulyje liks be dešros. Geriau siųsti šakotį. Ne, jo irgi negalima. Žinot ką, siųskite sausainius, šokoladą, bet ne šaldytus dalykus. Tokių siuntų pristatymas į Angliją baigiasi liūdnai, o mes nebenorim matyti ašarotų žinučių apie konfiskuotą kumpį.

Ar reikia dabar kažkokių specialių blankų siunčiant į Angliją?

Reikia. CN22 arba CN23, priklausomai nuo vertės. Bet štai kur bėda – daugelis žmonių užpildo juos per neatsargiai. Daržovių sėklos? Irgi reikia deklaruoti. Buvęs kolega kažkada... na, ne mano kompanija, o kita firma, nesiuntė nieko. Tiesiog pažymėjo "dovana" ir 50 eurų vertę ant šimto kilogramų dviračių dalių. Muitinė per pusdienį tai pamatė. Greitas pervežimas turi būti sąžiningas, antraip laukite nemalonumų. Užpildykite taip, lyg sėstų muitininkas jums ant peties. Nes dažnai taip ir būna, tik kad virtualiai.

Kainų reikalai – kas kiek kainuoja ir kodėl

Kiek kainuoja siųsti standartinę dėžę į Londoną šiandien?

Sunku pasakyti vieną skaičių. Maža dėžė iki 10 kg – gal kokie 35–50 eurai. Jeigu dideli baldai, tada jau 300–600 eurų. Vienas vyras iš Panevėžio norėjo vežti sofą į Mančesterį. Galvojau, jis juokauja. Nepajuokavo. Kaina priklauso nuo maršruto, kuro kainos, ar reikia liftuoti. Dyzelis brangesnis, tad ir efektyvus siuntų pristatymas Anglijos link kainuoja truputį daugiau nei anksčiau. Bet jei palyginsite su oro linijomis – vistiek pigiau. Žemės ūkis... o ne, ne ta tema. Tiesiog klauskite konkrečiai, o ne pagal lenteles internete.

Ar jūsų kainos galutinės, ar dar prisidės kažkokių mokesčių?

Dauguma mano, kad mato galutinę kainą. Bet... muitai. Jei siunčiate naują telefoną, JK muitinė gali užklausti. Tada gavėjas moka VAT ir importo mokestį. Mes to nekontroliuojam. Mačiau, kaip žmonės pykdavosi ant mūsų dėl to. Tai ne mes. Mes tik vežame. Visada sakau – jei siunta verta daugiau nei 135 svarų, ruoškitės papildomai. Tai ne mano taisyklės, tai Johno taisyklės. Taip aš vadinu JK muitinę, nors nežinau, ar ten kas nors vardu Jonas dirba. Toks jausmas.

Ar galiu pats atvežti siuntą į jūsų sandėlį Vilniuje, kad būtų pigiau?

Žinoma, ir netgi skatintume. Mes turim punktą netoli oro uosto sostinėje, nors adresą reikia pasitikslinti, nes aną savaitę kaimynai persikraustė ir aš truputį pasiklystu. Kai klientas pats atgabena, sutaupome pusdienį vairavimo laiko, ir tai atsispindi kainoje. Yra buvę, kad žmogus atveždavo tris dėžes su žaislais vaikams į Bristolyje. Susikrovėm tą pačią savaitę. Tai yra vienas iš būdų, kaip užtikrinti greitą pristatymą į Angliją – mažiau logistikos grandyje, greičiau viskas. O ir jūs žinote, kur dėžės padėtos, nereikia pasitikėti svetimais kurjeriais Lietuvoje.

Saugumas ir kitos bėdos

Ar tikrai saugu siųsti vertingus daiktus į Angliją per jus?

Saugiau nei per paštą, nes daiktai keliauja mūsų mašinoje, ne per dešimt punktų. Bet absoliučios garantijos niekas neduos. Buvo atvejis – vagystė Calais aikštelėje. Išdaužė langą. Pavogė dokumentus, ne daiktus. Nuo to laiko vairuotojai miega prie mašinos. Draudimą turime, bet skaitykite sutartį. Yra ribinės vertės. Siuntimas į Anglijos miestus tokiu būdu patikimiausias, bet... na, viskas gyvenime turi riziką. Aš kartais bijau, kad sugedus mašinai vėluosim, bet niekad nebijau pavogti. Galvoju.

Koks skirtumas tarp jūsų ir didžiųjų krovinių bendrovių?

Didžiosios kompanijos – kaip traukiniai. Eina pagal grafiką, nekalba su jumis, jei kažkur užstrigo – skambinkite robotui. Mes – mažesni, judresni. Galiu pats paskambinti vairuotojui Tomui ir paklausti, kur jis yra. Lietuvoje paruošiam siuntą, Prancūzijoje perduodam partneriui arba vežam patys iki galo. Pervežimas į Angliją mūsų atveju – ne grandinė iš penkiolikos rankų. Kartais tai lėčiau nei DHL rytojaus pasiūlymas, bet dažniau – su mažiau galvos skausmo. Ir kaina žmogiškesnė, nors ne visada. Svarbiausia – nejaučiatės dėžute duomenų bazėje.

Kodėl viena įmonė siūlo pervežimą dvigubai pigiau nei jūs?

Oi. Čia tas klausimas, kurį reikia užduoti, bet atsakymas nepatogus. Yra kompanijų, kurios ima mažai, nes neapmokestina darbo, nesidraudžia, veža prigrūstus mikroautobusus tarsi sardines. Kartą mačiau, kaip toks vežėjas Folkestone išvertė dėžes ant šaligatvio. Klientas pats nešėsi per pusę miesto. Greitas siuntų pristatymas Anglijos link turi savo kainą. Jeigu ji per maža – kažkur nupjauta. Aš nekalbu apie visas įmones. Kaina – ne visada kokybės garantas, bet per maža dažnai reiškia bėdą arba nemokamą nugaros pratęsimą.

Dokumentai, draudimai ir kiti keisti dalykai

Ar mano siuntai reikalingas draudimas, jei tai tik seni drabužiai?

Seni drabužiai? Nebent tai devintos dešimtmečio "Levi's" džinsai tėčio spintos gale. Tada – taip. Šiaip draudimas siuntoms iki 500 eurų vertės įskaičiuotas į kainą. Didžiosioms vertingoms siuntoms rekomenduojame papildomai. Aš asmeniškai draudžiuosi visada, kai siunčiu sau daiktus į Notingamą. Bet aš gal paranojiškas. Per dvidešimt metų mačiau keistų atsitikimų. Vieną kartą lietus buvo toks stiprus kelyje į Doverį, kad sušlapo kartoninė dėžė. Draudimas nepadėjo popieriams džiūti. Tai va, dėl drabužių – ne, bet pagalvokite patys. Kartais ta papildoma eilutė sutartyje padeda miegoti ramiau.

Ar galima siųsti elektros įrankius į Angliją be instrukcijų?

Techniškai galima, bet neprotinga. JK turi savo kištukus, savo įtampą – nors skaičiai tie patys 230V, bet jungtys kitos. Be to, muitinei gali kilti klausimų, ar tai naudota technika, ar nauja. Naujai – kitoks kodas, kiti mokesčiai. Vienas meistras iš Klaipėdos siuntė perforatorių broliui į Birmingemą. Užtrukom pusdienį, kol išsiaiškinom, ar tai remontui, ar pardavimui. Galiu meluoti? Ne, negaliu. Greitas pristatymas į Jungtinę Karalystę kartais lėtėja dėl tokių smulkmenų. Geriau pridėti sąskaitą faktūrą ir raštišką paaiškinimą. Sutaupo nervų visiems – ir jums, ir mums, ir Tomui vairuotojui.

Kas atsitinka, jei gavėjas Anglijoje nepatikrina siuntos priimdamas?

Tada bėda. Pasirašius – viskas, patvirtinote, kad gerai. Buvo tokia istorija su spinta. Atvežėm į Readingą. Moteris pasirašė, vairuotojas išvažiavo. Po dviejų valandų skambutis – durelės įskilę. O kaip mes dabar įrodysim, kad taip nebuvo? Tikrinimas vietoje – aukso taisyklė. Mes net parašę ant dėžių prašymą tikrinti, bet žmonės skuba. Paskui pykstasi. Dėl siuntų pristatymo į Angliją tokių konfliktų galima išvengti, jei tiesiog atidžiai apžiūrėtumėte pakuotę. Tai tris minutes, o ne mėnesį teismų. Aš žinau, skubate. Visi skuba. Bet patikrinkite prieš pasirašydami.

Ar reikia kažko ypatingo, kai siunčiu knygas į Angliją?

Knygos – puiku, jos lengvos, nekvepiančios... nors vienas studentas siuntė senas teisės knygas į Oksfordą. Kvailo jokio, bet muitinėje suabejojo, kodėl dvidešimt vienetų. Komercinis kiekis? Ne, Movinga. Tai jo biblioteka. Prisisegė sąrašą ir viskas praėjo. Šiaip knygos keliauja lengvai, bet jei tai neleidiniai ar propaganda – gali būti stabdomos. Dėl to nežinau šimtu procentų, nes JK turi savo taisykles dėl netinkamo turinio. Geriau paklausti prieš siunčiant kažką jautresnio. Aš ne cenzorius, aš tik vežėjas. Bet geriau saugiai nei atsiprašinėti vėliau prie Tamisės krantų.

Jeigu aš neteisingai nurodau gavėjo adresą Londone, ar siunta sueis?

Londone adresai yra velniškai sudėtingi. Būna Gatvė 15, butas B, o žmogus parašo tik Gatvė 15. Tada laiškininkas spėlioja. Mes stengiamės patikslinti prieš išveždami, bet jei klientas parašo blogai ir nekelia telefono – siunta grįžta. O grįžimas kainuoja. Kartais puse kainos. Buvo juokingas atvejis, kai žmogus sukeitė gatvės pavadinimą. Vairuotojas Tomis važinėjo valandą aplink Chelsea ieškodamas. Supyko. Ne ant kliento, o ant situacijos. Sutvarkykite adresą – tai pusė greito pervežimo sėkmės. Anglijos link be tikslaus adreso galite ir siuntimą pamiršti. Kurjeriai nėra detektyvai, nors kartais taip atrodo.

Kai viskas eina ne pagal planą

Ką daryti, jei siunta vėluoja daugiau nei savaitę?

Pirma – nenervuokite. Skambinate mums, mes skambiname vairuotojui. Būna, kad mašina sugedo. Būna, kad pasienyje tikrinimas. Būna, kad patys kalti – blogai užpildėte deklaraciją. Prieš du mėnesius siunta užstrigo prancūzų pusėje per streiką. Ne mes streikavom. Tokiu atveju reikia kantrybės. Aš meluočiau, jei sakyčiau, kad greitas siuntų pristatymas Anglijos link visada be trukdžių. Jie reti, bet pasitaiko. Svarbiausia – komunikacija. Ne tyla. Skambinkite, rašykite, klauskit. Mes irgi norim, kad greitai pasiektų adresatą.

Ar jūs galite pasikalbėti su muitine vietoj mūsų?

Iki tam tikros ribos – taip. Mes turime brokerių kontaktus Doverio ir Fokestono punktuose. Bet jei muitininkas nusprendžia atidaryti dėžę ir patikrinti, ar nėra draudžiamų daiktų – mes tik stovim šalia. Mes nesame muitinės darbuotojai. Yra buvę, kad klientas grūdo cigaretes... ne pas mus, bet kolega pasakojo. Tada brokeris nieko negali padaryti. Tik jūs arba gavėjas. Bet jei tai paprastas nesusipratimas dėl kodo – sutvarkom per kelias valandas. Rimčiau – ne mūsų teritorija. Ten jau advokatai.

Ką reiškia "pakartotinis pristatymo mėginimas" ir kodėl aš turiu mokėti?

O, šitas piktas. Jei gavėjas nėra namie ir nekeliate telefono – kurjeras veža atgal. Antras važiavimas – papildomas kuras, laikas. Buvo Braitone. Gavėjas pamiršo, kad siunčia žmona. Mes laukėm prie durų pusvalandį. Skambinom – nieko. Tada grįžtam kitą dieną. Tokie dalykai kainuoja. Ne visada imam antrą kartą, bet kai kurios partnerių tarnybos ima. Tai ne mūsų godumas – tiesiog logistika. Efektyvus siuntų pristatymas į Angliją reikalauja, kad kažkas būtų namie. Arba kad būtų aptartas saugus palikimas sandėlyje.

Kaip elgtis, jei siunta atvykusi, bet sužalota?

Fotografuokite iškart. Viską – dėžę, turinį, etiketes. Tada rašykite pretenziją. Mes padedame tvarkyti. Draudimo kompanija klaus – kur žalos aktas? O jūs sakot, vairuotojas buvo malonus, pasirašiau be žiūrėjimo. Tada mums rankos surištos. Prisimenu, kaip vežėm veidrodį į Kento grafystę. Atlaikė! O maža dėžutė su puodais – sudužo, nes klientas neiškraudino, kad trapūs. Antraščių nebuvo. Čia ne akademinis rašinys apie siuntimą – tai gyvenimas. Būna ir taip. Tiesiog fiksuokite faktus per 24 valandas. Ne per savaitę. Kuo ilgiau laukiate, tuo mažiau tikėtina, kad gausite atlyginimą. Taip jau yra.

Ar yra siuntų, kurių apskritai nepriimate?

Taip. Ginklus, sprogmenis, narkotikus – suprantat patys. Bet ir praktiškiau – gyvūnus nevežame, augalų sėklas vengiame dėl fitosanitarijos. Taip pat didelius chemikalų kiekius. Kartą vyrukas norėjo siųsti dažus automobiliui. Galbūt ir leidome kažkada, dabar jau nebeatsakau tiksliai. Esmė ta, kad vairuotojas nenori, kad mašinoje dvoktų dažų garai keturias dienas. Ir dėl sprogimo pavojaus. Kartais atsisakymas – geriausias aptarnavimas. Anglijos link siuntų pervežimas turi savo ribas. Ne visos surašytos ant sienos, bet egzistuoja. Paklauskite prieš pakuodami.

Paskutiniai patarimai prieš pakavimą

Ką reiškia gera pakuotė siunčiant daiktus į Angliją?

Tai reiškia, kad dėžė neatsidaro pakeliui. Vienas flamenkas... oi, flamencas, nesusiję. Klientas siuntė stiklo vazą. Supakavo į laikraščius ir pūslių maišelį. Puiku. Kitas sukratė kompiuterį į baldo dėžę be putplasčio. Atvažiavo į Glazgą. Nepamenu tiksliai. Rezultatas – diskas gyvas, bet subraižytas. Gera pakuotė – funkcija, ne grožis. Dviguba dėžė, putplastis, vakuuminiai maišai. Kai klausiama apie efektyvų pristatymą į Angliją, aš pirmiausia klausiu – o kaip pakuojat? Nes nuo to priklauso viskas. Kartais labiau nei vairuotojo meistriškumas.

Ar verta numeruoti dėžes ir daryti sąrašą?

Dievui per akis verta. Kai siunčiate keturias dėžes, gali atsitikti taip, kad viena pasiklys. Mes turim skenuoklius, bet žmonės... na, žmonės. Numeracija padeda iškart pamatyti, ar viskas vietoje. Vieną kartą vežėm į Šefildą. Klientas padarė sąrašą. Deja, parašė jį iki galo neaiškiai. "Daiktai iš spintos". Kokios spintos? Bet numeruotos dėžės buvo. Radome viską per dvidešimt minučių vietoj dviejų valandų. Siuntų pristatymas Anglijos link bus sklandesnis, jei žinosite, kas kur padėta. Ir nepamirškite kopijos sau. Ne tik telefone, nes telefonai nutrinksta. Popierius lieka. Ne visada, bet dažnai pakankamai ilgai.

Kada siųsti – penktadienį ar pirmadienį, jei skubu?

Pirmadienį. Penktadienis tiems, kurie neskuba. Siunčiant penktadienį daiktai guli terminale visą savaitgalį. Nors sandėlys saugus, laikas eina. Jei skubu, kreipkitės tiesiai – gal yra laisvų vietų antradienio reisui. Kartais būna tuščios vietos paskutinę minutę. Buvo, kad pirmadienio rytą skambutis, o antradienio vakarą siunta jau Braitone. Greitas siuntų pristatymas Anglijos link įmanomas tik tada, kai visi slenkstčiai... slenksčiai (taip, slenksčiai) sueina. Tai logistikos šokis, o ne magija.