Greitas ir efektyvus siuntinių vežimas mikroautobusu Anglijos link

Per pastaruosius trylika metų teko matyti visko – nuo dėžių su močiutės uogienėmis iki sulankstomų dviračių, kuriuos žmonės siunčia į Londoną. Greitas ir efektyvus siuntinių vežimas mikroautobusu Anglijos link dažnai būna kur kas paprastesnis, nei atrodo pirmą kartą ieškantiems pervežimo. Nereikia jokių sudėtingų platformų ar mėnesio laukimo. Bet štai bėda – ne viskas visada nueina kaip per sviestą. Būna ir pasimetusių dėžių, ir piktių muitininkų, ir vairuotojų, kurie vėluoja dėl kamščių. Aš čia ne tam, kad parduočiau pasaką. Papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, kai mikriukas ratas į rato lekia per Europą link Birmingamo ar Mančesterio.

Iš pradžių – apie kainas, terminus ir tuos skirtumus

Kiek realiai kainuoja standartinės dėžės pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Iš Vilniaus ar Kauno į Londoną vidutinė dėžė kainuoja nuo penkiasdešimt iki aštuoniasdešimt svarų sterlingų. Kartais pigiau, jei turime bendrą krovinį ir jūsų siuntinys užima tik kampą. Kartais brangiau, jei važiuojama atskiru reisu tiesiai į Braitoną. Mes dažnai vežame ir į Birmingamą, tuomet kaina kitokia dėl atstumo. Svoris irgi turi reikšmės, bet ne tokia didelė kaip matmenys. Jei tenka užimti pusę mikriuko, mokėsite daugiau negu už dvidešimt kilogramų sveriančią dėžę. Nepamirškit pasakyti tikro svorio iš anksto.

Kodėl vieni vežėjai prašo keturiasdešimt, o kiti – šimtą svarų už tą patį?

Čia atsiveria ta nemaloni paslaptis, apie kurią nenoriu kalbėti, bet turiu. Skirtumas dažnai – ne kokybėje, o rizikoje. Yra įmonių, kurios surenka dešimt užsakymų, paima pinigus, o paskui "pameta" pusę krovinių tarpininkams pasiklydusiuose sandėliuose. Pigiausios kainos kartais reiškia, kad jūsų siuntinys bus perkrautas tris kartus be priežiūros. O galiausiai atsiranda paslėpti mokesčiai už ką tik įsivaizduokite – "krovimo prioritetą". Netikėkite stebuklais. Jei kaina žeidžiančiai maža, kažkur kas nors nusprendžia sutaupyti ant jūsų daiktų saugumo.

Ar tiksliai galima pasakyti dieną, kai siuntinys bus pristatytas Londone?

Stengiamės duoti dieną arba dviejų dienų langą, bet sakyti "ateis lygiai antradienį 14:00" būtų melas. Priklauso nuo eilių Doverio uoste, nuo oro Prancūzijoje, nuo to, ar muitinė nusprendžia atidaryti būtent jūsų dėžę. Kartais vairuotojas (ne, Dovydas, o Tomas, atsiprašau, susipainiojau) praneša, kad vėlavo keltas dėl rūko. Planai svyruoja. Paprastai pervežimas trunka trys-keturios dienos nuo paėmimo, bet aš visada sakau: ruoškitės penkioms. Tada keturios bus malonus siurprizas.

Kuo skiriasi siuntinių vežimas mikroautobusu nuo didžiųjų siuntimosi kompanijų?

Didelės kompanijos turi terminalus, konvejerius ir šimtus automobilių. Mikroautobusas – tai vairuotojas, kurio telefono numerį turite nuo pat pradžių. Jis pasiima daiktą iš jūsų laiptinės Klaipėdoje ir veža tiesiai į Jorkšyrą be perkrovimų. Kita vertus, jei siunčiate vieną mažą voką, DPD gali kainuoti pigiau. Bet jei reikia greito pristatymo į Anglijos gilumą su asmeniniu prisilietimu – mikriukas laimi. Yra lankstumo, kurio tiesiog negausite iš korporacijų, kurios mato tik barkodą.

Pakavimas, svoris ir tos istorijos, kuriomis nepatikėsite

Ar tikrai reikia taip "perdžiauti" pakavimą? Negaliu tiesiog įmesti daiktų į maišą?

Prieš dvejus metus Clara iš Kauno nusprendė sutaupyti ant dėžių. Supakavo viską į didžiulius šiukšlių maišus. Pakeliui per Belgiją prasidėjo liūtis. Maišai plyšo, drabužiai išbyrėjo, o paskui – koks malonumas skalbti pelenų kvopo džinsus. Dėžės su lipnia juosta – minimumas. Jei yra lemputės ar elektronika, reikia burbulinės plėvelės. Stiklinė turi būti ne tik dėžėje, bet ir pažymėta. Kitaip vairuotojas krauna kaip patogiau, ir jūsų vaza tampa galvosūkiu iš stiklo šukių.

Ką daryti, jei supakuoju ir suprantu, kad dėžė gerokai sunkesnė nei žadėjau?

Skambinkite nedelsdami. Mikroautobusas – ne amerikietiškas krovininis vilkikas. Jei užsakėte dešimt kilogramų, o išeina keturiasdešimt, gali prireikti didesnės mašinos. Vairuotojas fiziškai nepakels šimto kilogramų dėžės be lifto. Buvo atvejis, kai klientas pasakė, jog ten tik megztiniai, o iš tiesų – knygų biblioteka. Mikriukas liko Vilniuje dar valandą, kol perkrovėm. Jei laiku nepranešite, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti imti pervargęs arba neturėdamas vietos.

Ar galiu slėpti cigarečių pakelį tarp senų batų, jei draugas labai prašo?

Ne. Ne tik nepatartina, o tiesiog ne. Muitinės pareigūnai Anglijoje turi teisę tikrinti viską, o paslėpti akciziniai gaminiai – dabar jau tikrai ne tik bauda. Žinau, kad kai kurie vežėjai nepakankamai patikrina turinį, bet jei paklius jūsų siuntiniui, rizikuojate visi. Be to, pasienyje taisyklės po Brexit griežtesnės. Jei reikia perduoti tabako – geriau duokite pinigų, tegu perka ten. Nei vienas protingas vairuotojas nedės galvos dėl jūsų draugo rūkalo poentų.

Kaip reikia pažymėti siuntinį, kad jis nepasiklystų tarp kitų?

Aišku, adresas ant dėžės – savaime suprantamas. Bet štai ką pamiršta dauguma: telefono numeriai. Ir siuntėjo, ir gavėjo. Londone buvo situacija, kai dvi dėžės iš skirtingų klientų turėjo pavardę Jonaitis. Abi atvažiavo tą pačią savaitę. Vienas gavo svetimą elektrinį grilių, kitas – žieminius batus. Chaosas. Rašykite didelėmis raidėmis, naudokite angliškus rašmenis, jei adresas JK. Dar gerai užklijuoti spalvotą lipduką – raudoną arba geltoną – kad iškart akis užkliūtų ant kamino.

Ar reikia drausti siuntinį atskirai, jei jame vertingi daiktai?

Čia reikalai įvairūs. Kai kurios įmonės turi krovinio draudimą, kuris dengia vežimą. Bet jei siunčiate labai vertingą senovinį veidrodį ar elektroniką, verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Standartinė atsakomybė dažnai ribojama keliais eurais už kilogramą. Tai reiškia, jei dėžėje buvo auksas, gali tekti nusivilti. Aš asmeniškai rekomenduoju fiksuoti daiktų būklę prieš pakuojant – nufotografuoti. Jei kelyje atsitiks kas bloga, turėsite įrodymų. Daugelis to nepadaro, o paskui įrodinėti beviltiška.

Kas dedasi kelyje – vairuotojai, pasieniai ir netikėtumai

Ar mano siuntinys važiuoja tiesiai, ar bus daužomas iš mašinos į mašiną?

Jei užsakėte greitą pervežimą mikroautobusu pas mus – tiksliai taip ir bus: tiesiai. Mašina paima jūsų daiktą Kaune ir lekia per Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, keltą, tada į Londoną. Tačiau turėkite omeny, kad rinkoje yra paslaugų, kurios save vadina "mikriukais", o iš tikrųjų surinktus krovinius sumeta stambaus centro sandėlyje netoli Varšuvos. Ten jūsų daiktai gali gulėti tris dienas ir būti kraunami šakėmis. Klauskite aiškiai: ar bus tiesioginis reisas? Tai didelis skirtumas tarp lūkesčių ir realybės.

Kiek laiko užtrunka persikelti per Lamanšą ir ar verta dėl to jaudintis?

Keltu – maždaug pusantros valandos, Eurotuneliu – trisdešimt penkios minutės. Bet va, eilės prie Doverio vasarą gali užtrukti ir keturias valandas. Ir tada vairuotojo pažadas "rytoj ryte Birmingame" virsta "poryt vakare". Būna dienų, kai rūkas Calais toks tankus, kad net stipri kava neišvaiko mieguistumo, o pareigūnai stabdo viską. Planavimas kelyje – savotiška meno forma. Aš visada sakau: jei siunta ypač svarbi, planuokite ne paskutinę minutę prieš gimtadienį ar vestuves. Tada jaudintis mažiau reikia.

Kaip sekti siuntinį – ar bus toks patogus "tracking" kaip pas DPD?

Štai čia mikroautobusų pervežimai pralaimi technologijoms. Realaus laiko GPS gausite ne visada. Dažnai stebėjimas – tai WhatsApp žinutė su vairuotojo buvimo vietos kordinačių nuotrauka arba skambutis "esu netoli Lutono, už pusvalandžio". Kai kuriose įmonėse yra modernios sistemos, bet dažniausiai tarptautiniai perkraustymai mikriuku vykdomi senamadiškiau – telefonu ir pasikliovimu. Aš asmeniškai jaučiuosi ramiau žinodamas, jog Petras yra netoli Birminghamą, nei matydamas abstraktų numerį serveryje.

Ar žiemą kelionė į Angliją užtrunka ilgiau nei vasarą?

Žinoma. Praeitą gruodį sniegas netoli Lilėje užblokavo autostradą aštuonioms valandoms. Vairuotojas sėdėjo su kroviniu, kuriame buvo šokolado rinkiniai vaikams – jie tapo šiek tiek per minkšti, nors laiko dar turėjo. Žiemą reikia pridėti papildomą dieną planuose. Ledas Prancūzijos šiaurėje, rūkas ties Reimsu, o ir patys kelininkai Didžiojoje Britanijoje nėra pasiruošę staigiam lietui taip gerai, kaip skelbia. Jei pervežimas vyksta gruodį, neklauskite "kodėl ne šiandien", tiesiog reikia supratingumo.

Ar vienas vairuotojas veža visą kelią, ar jie keičiasi kaip autobusų reisuose?

Paprastai vienas vairuotojas arba du – jei reikia itin skubiai. Mašina yra krovininis mikroautobusas, ne autobusas su miegamąja kabina. Vairuotojai privalo daryti pertraukas kas keturias valandas. Jei reisas tiesioginis ir spaudžia laikas, naudojame du vairuotojus. Bet toks variantas brangesnis. Jei vienas – jis per naktį miega kur nors Belgijoje arba prie Doverio stovėjimo aikštelėj. Tai nėra prabangus poilsis, duša kartais kainuoja tris eurus. Realybė tokių kelionių gana kukli ir pragmatiška.

Kokius popierių dabar reikia siuntiniui į Jungtinę Karalystę po Brexit?

Reikia sąskaitos-faktūros anglų kalba – proforma invoice – kurioje nurodytas turinys ir apytikslė vertė. Jei siunčiate naujus daiktus, gali prireikti muito deklaracijos. Bet štai kur bėda: aš nesu šimtu procentų tikras dėl naujausių taisyklių kiekvienam produktui, nes Jungtinės Karalystės muitinė keičia reikalavimus kas kelis mėnesius. Balandį buvo viena tvarka, rugsėjį jau gali būti kita. Geriausias patarimas – prieš siuntimą pasitikrinkite oficialų šaltinį. Mes padedame sutvarkyti standartinę dokumentaciją, bet retesniems daiktams gali prireikti specialisto.

Ar muitinė dažnai tikrina asmeninius siuntinius?

Ne kiekvieną, bet tikrinimų pasitaiko. Jei deklaruojate "naudoti drabužiai, vertė penkiasdešimt eurų", o dėžėje viskas kvepia naujų prekių parduotuvės plastiku su etiketėmis – įtartina. Muitininkai jaučia melą. Taip pat rizikingi maisto produktai, augalai, elektronika. Kartais atidaro dėl pačios formos – dėžė per sunki palyginti su tuo, kas parašyta. Jei tikrinimas įvyksta, siuntinys vėluoja dieną-kitą. Mes nieko negalime padaryti, tik palaukti. Nemeluosiu: būna erzinančių atsitikimų, kai pažeidžiama net asmeninė erdvė, bet taip jau yra.

Kas nutinka, kai siuntinys "stringa pasienyje"?

Tai dažniausiai reiškia, kad dokumentuose rasta spragų arba muitinė nusprendė tikrinti fiziškai. Kartais tiesiog sistema užstrigo. Ne visada tai baisu, bet visada tai nervina. Ypač jei laukiate kitoje Atlanto pusėje su nekantrumu. Mes skambiname tarpininkams, bandome išsiaiškinti, bet atsakymas būna "laukit". Greitas siuntinių vežimas mikroautobusu turi vieną minusą – negalime apeiti biurokratijos sparnų. Didžiosios kompanijos turi tiesiogines linijas su muitine, o mes – kantrybę ir kontaktus, kurie, tiesa, ne visada atsiliepia per valandą.

Pristatymas Anglijoje ir keistenybės, apie kurias niekas nekalba

Ar vairuotojas užneš siuntinį į mano butą trečiame aukšte Londone?

Standartiškai – ne. Paslauga vadinasi "durų duris" arba kiemas prie kiemo. Jei reikia nešimo be lifto, tai reikia sakyti iš anksto. O ir tada kainuoja papildomai, nes laikas Londone brangus, o laiptus su ratais vairuotojas mato pirmą kartą. Buvo situacija, kai klientė pareiškė, jog vairuotojas "privalo" nešti sofą, nors tai niekur nebuvo sutarta. Mikroautobuso pervežimai nėra lygūs pilno perkraustymo paslaugai, jei nedarote išankstinių derių. Kaip ir sakau – derėkitės prieš, ne po. Tada visi lieka gyvi ir sveiki.

Kas bus, jei gavėjo nėra namie, kai mikriukas atvažiuoja?

Skambiname. Jei atsiliepiate – deriname, ar palikti pas kaimynę, ar bandyti vėliau. Jei ne – dažnai grąžiname į vietinį sandėlį arba deriname kitą reisą, bet turi būti papildomas mokestis. Londone ir aplinkui tai brangus malonumas. Patarimas: visada įspėkite gavėją, kad diena X tikėtis skambučio iš nežinomo angliško numerio. Daugelis lietuvių nekelia nežinomų numerių – tada siuntinys stringa. Būna, kad gavėjas išvažiavęs atostogų. O paskui rašo "oi, pamiršau pasakyti".

Ar galima vežti katę ar šunį tuo pačiu reisu su daiktų dėže?

Gyvūnai gali keliauti, bet jiems reikia čipo, vakcinacijos įrašų ir gyvūno paso. Negalima tiesiog įmesti į dėžę šalia batų. Reikia vežimėlio arba narvo, o transporto įmonė turi sutikti. Mes kartais vežame gyvūnus, bet tik jei klientas pats pasirūpina dokumentais. Veterinaras turi patvirtinti, kad skiepai galioja. Be to, keltai per Lamanšą turi savas taisykles dėl gyvūnų buvimo salone. Tai nėra "pametk su daiktais". Reikia atsakingai. Šuo – ne megztinis, kuriam viskas vienodai.

Ar imate siuntinius ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą tuo pačiu mikriuku?

Tai vienas geriausių būdų sutaupyti. Vadinamasis sugrįžtamasis krovinys. Kai mikroautobusas iškrauna Londone, jis dažnai grįžta tuščias arba beveik tuščias, ir tada tarifai iš JK į LT būna malonesni. Jeigu gyvenate Anglijoje ir reikia persiųsti daiktų į Kauną arba Vilnių – puikus momentas. Turime reguliarius maršrutus, ypač iš Mančesterio ir Londono. Vežimas abiem kryptimis veikia geriau logistiškai. Būna, kad klientas atiduoda raktus nuo savo buto, o mes paimame lagaminus be jo fizinės kontrolės. Pasitikėjimas, jaučiu, yra svarbiausia valiuta čia.

Koks blogiausias dalykas, kurį esate matęs bandant sutaupyti ant pakavimo?

Šiukšlių maišai. Jau pasakojau apie Clarą? Tai buvo pamoka visiems. Kartais žmonės naudoja senas parduotuvių dėžes iš po bananų arba palieka atvirus indus su skysčiais. Praeitais metais kažkas supakavo augalinį aliejų atidarytame butelyje. Ar galite įsivaizduoti, kas atsitiko stumiant per Olandijos greitkelius? Visa mikriuko pakampė tapo slidžia tragedija. Pakavimo priemonės kainuoja dešimt eurų. Jūsų daiktų išsaugojimas – neribotai vertingesnis. Nemokamos dėžės iš turgavietės kartais būna prakiurę ar net su vabzdžiais.

Ar privalau mokėti pavedimu, ar galiu atsiskaityti grynaisiais vairuotojui?

Mes norėtume pavedimo iš anksto – taip saugiau abiem pusėm. Grynieji kelyje – rizika vairuotojui, o ir patvirtinimai vėliau sudėtingesni. Kai kurie klientai labai prašo atsiskaityti grynaisiais gavus siuntinį Londone, bet mes stengiamės to vengti. Būna išimčių, bet retai. Bankinis patvirtinimas – tai jūsų ir mūsų garantija. Jei kažkas ne taip, yra įrašas. Be to, važiuojant tarptautiniais maršrutais grynieji reikalauja keitimo, o kursai pas vietinius bankus kelyje būna pikti. Tvarka svarbi, be jos kelyje lieka tik bardakas.

Ką daryti, jei persigalvojau ir noriu, kad vietoj Londono pristatytumėte į Braitoną?

Jei mašina dar neišvažiavo – koreguojam be problemų. Jei jau esame prie Lutono, o jūs rašote, jog "galvojau, kad Braitonas šalia" – tada situacija keblesnė. Anglijoje atstumai neatrodo kaip Lietuvoje. Šimtas mylių nėra už kampo. Papildomas atstumas lygu papildomas laikas ir pinigai. Geriausia apibrėžti maršrutą dar prieš sutartį. Tačiau jei tikrai būtina keisti, bandome derinti, bet jau negalime žadėti tų pačių žodžių. Krypties keitimas kelyje brangiai kainuoja visiems, ypač kai laiko grafikas įtemptas.

Ar galima į siuntinį įdėti lietuviškų dešrų ar sūrio gavėjui Anglijoje?

Teoriškai – jokiu būdu. Po Brexit į Jungtinę Karalystę negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Praktiškai maži asmeniniai kiekiai kartais praslysta, bet tai rizika. Jei muitininkai randa didelę dešrą, siuntinys gali būti areštuotas arba sunaikintas. Aš nepatariu žaisti su maisto taisyklėmis, ypač jei gavėjas tiesiog pasiilgo lietuviško sūrio. Verčiau atsiųskite receptą. Buvę klientai bandė ir pralaimėjo – dešros atsidūrė šiukšlyne, o ne ant stalo. Nors nostalgiją suprantu visiškai.

Greitas ir efektyvus siuntinių vežimas mikroautobusu Anglijos link – tai ne raketų mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas. Reikia proto prie pakavimo, kantrybės prie dokumentų ir šiek tiek lankstumo, kai kelyje lyja arba eilė ties Doveriu ištįsą kilometrus. Aš per tuos trylika metų mačiau visko: ir ašarų dėl sudaužytų vazų, ir džiaugsmo, kai siuntinys atvyksta anksčiau. Pasirinkite vežėją, kuris nebijo jūsų telefono numerio, ir viskas bus gerai. O jei abejojate – rašykite. Geriau paklausti dabar, nei gailėtis paskui.