Greitas gabenimas krovinių į Angliją privatiems asmenims: kaip neišsiųsti pinigų į balą?

Įsivaizduok, kad rašau tau, sėdėdamas sandėlyje kažkur prie Kauno, tarp dėžių ir meškerių dėžių – ne mano, kliento, kuris važiuoja į Bristolį. Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų – mačiau visko: nuo sklandžių pristatymų iki situacijų, kai fūros tiesiog dingsta iš radaro. Jei tau reikia greitai ir be streso nugabenti asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę, kvėpuok. Tai įmanoma. Greitas gabenimas krovinių į Angliją privatims asmenims gali trukti kelias dienas, jei žinai keletą dalykų kurių neparašo niekas. O jei nežinai – aš čia tam ir esu, kad papasakočiau, kaip vyksta iš tikrųjų.

Pirmi žingsniai, kaina ir kaip nepasiklysti tarp brokerių

Kiek maždaug kainuoja greitas gabenimas krovinių į Angliją privatiems asmenims?

Čia kaip su remontu – kiek kambarys, tiek ir kainuos. Jei veži maždaug penkių kubinių metrų daiktų iki Londono per grupažą, tikėkis kokių 350–500 eurų. Pilna fūra – nuo 1800, bet jei tikslias į Velsą, kaina šoktels. Praeitą mėnesį skaičiavau klientui į Plymouthą – išėjo brangiau dėl atstumo. Kuo daugiau tūrio, tuo santykiai mažesnis vargo. Pigiausia būna rudenį, nors čia jau sezoniškumas. Svarbu ne tik kaina, bet ar joje nėra paslėptų mokesčių.

Ar galiu siųsti tik tris dėžes, ar būtinai reikia viso buto?

Gali, nereikia pilnos mašinos. Tai vadinama daliniu kroviniu – tavo dėžės stovi sandėlyje, susirenka kitos, ir važiuoja kartu. Kaina bus iki trisdešimt eurų už kubą, priklauso nuo svorio. Jei nori, kad važiuotų vieni tavo daiktai ir greičiau, galima atskira transportu, bet tada jau prabanga. Paprastai žmonės to nenori. Sutaupyk ir palauk kelias dienas, kol sukomplektuos fūrą. Tavo drabužiai nuo to nenudvės.

Kaip greitai mano daiktai gali būti Anglijoje?

Realiai? Jei viskas sueina – mašina išvažiuoja antradienį, ketvirtadienį vakare jau gali stovėti Londone. Grupinis krovinys dažniausiai 2–4 dienos. Kartais greičiau, jei pataikai į paskutinės minutės reisą. Būna ir savaitė, jei Londone muitinė užstrigs. Praeitais metais Doverio uoste buvo chaosas dėl patikrų, vėlaiavom visi. Dabar atrodo ramiau. Planuok 3–5 dienas. Jeigu bus greičiau – maloni staigmena. Jeigu lėčiau – bent jau nenustembsi taip smarkiai.

Ar reikia mokėti avansą, ar galima viską atsiskaityti gavus daiktus?

Normalios perkraustymų įmonės ima 30–50 proc. avansą, likutį – prieš pristatymą ar jo metu. Jei kažkas sako „mokėk viską dabar į privatų sąskaitą“, aš sakyčiau – bėk kaip galėdamas greičiau. Buvo toks atvejis: vaikinas sumokėjo pilną sumą į individo sąskaitą iš skelbimo. Mašinos taip ir nepamatė. Avansas – normalu, bet tik į įmonės sąskaitą. Ir pasirašyk sutartį. Jie kartais pūliuoja, kad „skubu, skubu“, bet tu pasirašyk. Būsi ramiau.

Kaip suprasti, ar manęs neišmoks kaip ką tik atėjusio?

Paprasta: jei kaina per gera, kad būtų tiesa – tai ne tiesa. Jeigu pažada viską per dieną ir dvigubai pigiau nei rinka – klausk savęs „kaip?“. Dar – patikrink, ar turi licenziją tarptautiniam vežimui. (Taip, licenciją, ne tik gražų puslapį Facebook'e.) Mačiau kompanijų, kurios pasiima krovinį, o paskui porai savaičių „dingsta“, ieškodamos pigesnės fūros. Tavo daiktai tuo metu guli kažkur Tauragėje. Arba Klaipėdoje. Arba ant asfalto.

Pakavimas, daiktai ir kas vyksta prieš išvažiavimą

Ar privalau pats pakuoti, ar galite atvažiuoti ir sutvarkyti už mane?

Gali pats, bet jei bijai, kad subyrės – mes galim. Profesionalus pakavimas kainuoja papildomai, bet antroje pusėje sutaupo nervų. Mes naudojam dvigubas dėžes, burbulinę plėvelę. Kartą klientas pats supakavo krištolinę vazą į laikraščius. Ne, ne taip. Persipakavom, užrašėm „FRAGILE“, ir viskas gyva. Per 2000 km vien laikraščiai neišsaugos. Ypač jei fūroje kas nors pasistumia. Jei vertini daiktą – apvyniok normaliai.

Ką daryti su skysčiais ar maisto produktais?

Nenešk. Rimtai. Muitinė po Brexit'o tapo griežtesnė. Tiksliai nepamenu ar džemas skaitosi pieno produktas (o ne, palauk, džemas – vaisius, bet vis tiek rizikinga), bet mėsa, kiaušiniai – katastrofa. Kartą klientas slėpė rūkytą dešrą. Rado, skyrė baudą. Nuostolis – keli šimtai svarų. Geriau tuos maisto produktus suvalgyk prieš išvažiuodamas. Skysčiai? Jeigu kosmetika – sandariai, bet geriau palik ir nusipirk ten. Mažiau galvosūkių.

Ar galiu siųsti dviratį, sofą ir dvi kėdes kartu be problemų?

Gali. Taip ir vyksta – maišomas krovinys. Svarbu, kad būtų aprašyta manifeste. Dviratis nusuktas perdalis, apvyniotas. Sofos kampai – apsaugoti. Bet kartais fūroje mažai vietos. Tavo sofą gali prispausti kažkieno pianinas. Tai natūralu. Pakuotė – viskas. Jeigu brangus (o ne, kažkodėl parašiau „kekšas" – turiu omeny vertingas) daiktas – apvyniok dukart. Aišku, jei pianinas iš šono – niekas nepadės, bet bent jau sumažinsi riziką.

Kaip pažymėti dėžes, kad nieko nepamestumėte?

Numeruoji. Rašai ant šono, ne ant viršaus, nes daiktai sustatomi vienas ant kito. „Virtuvė / 1 iš 12“. Dar geriau – lipnus popierius. Mačiau, kaip žmonės rašo „smulkmenos" ant penkių didelių dėžių. Paskui atidarinėji – dėžė po dėžės, o kur kavos aparatas? Nežinai. Bent jau turėk sąrašiuką. Nebūtinai Excel'yje – ant popieriaus gali. Sąrašas gelbsti. Be jo gaunasi kosmaras sandėlyje.

Turiu labai seną veidrodį – jis neišbyrės?

Oi, veidrodžiai – rizikingiausia kategorija. Net gerai supakuotų kelionė gali nepakenčia. Prisimenu, vežėme antikvarinį iš Kauno į Manchesterį. Pakavom valandą. Atvažiavus – įtūpstas, nes vairuotojas stabdė staigiai, avarija priekyje. Kartais taip nutinka. Greitas gabenimas krovinių į Angliją privatiems asmenims su veidrodžiais – pavojingas reikalas. Geriau vežk rankiniame bagaže, jei įmanoma, arba drausti. Ir būtinai pažymėk „NEGULOTI“.

Popieriai, muitinė ir tas post-Brexit chaosas

Ar man reikia kokių nors popierių, jei aš vežuosi tik savo asmeninius daiktus?

Taip. Būtinas inventorinis sąrašas, CMR važtaraštis, ir muitinei reikia deklaracijos. Jeigu pats važiuoji su savo mašina – kitaip. Bet jei veža įmonė – privalomas sąrašas. Aš čia pats kartais susimaunu su naujausiais formuliais, nes pasikeičia kas kelis mėnesius. (Ar dar reikia ToR1 formos, ar jau kitoks kodas... reikės pasitikslinti, bet tavo įmonė privalo tai žinot.) Svarbiausia – neprekybinis kiekis. Jei turi dešimt identiškų kavos aparatų – nebe asmeniniai daiktai.

Kas tas ACC ir ar man būtina tai žinoti?

Atvirai – nėra tokio universalaus termino visur. Kartais brokeriai vartoja santrumpas, kad atrodytų protingiau. Gali reikšti kažkokią specifinę sąlygą. Aš dažniau vartoju DAP arba CIF. Žodžiu, neišsiaiškinęs nepasirašinėk. Svarbu, kad sutartyje būtų aiškiai parašyta: pristatymo vieta, terminas, kaina. Jei pamatai ACC – paklausk, ką jie turi galvoje. Nes jei nesupranti – turbūt kažkas ne taip. Man taip atrodo.

Ar galiu siųsti augalus ar sėklas į Angliją?

Ne. Ne ne ne. Tai viena didžiausių klaidų. Jungtinė Karalystė po išėjimo iš ES tapo itin griežta. Augalai, žemė, sėklos – reikia fytosanitarinio paso. Ir net su juo tikimybė, kad muitinė juos paglobs – didžiulė. Buvo klientas iš Klaipėdos, siuntė alyvą. Atvažiavusi – patikrinta, konfiskuota. Jei labai myli tą fikusą – atiduok kaimynei. Čia be užuolankų – nevežk augalų. Negrįši pasiimt.

Ar mano brolis gali priimti krovinį Londone, jei aš jo neužsirašiau kaip gavėjo?

Gali, bet reikia įgaliojimo. Paprasto – ranka rašyto ar spausdinto – su jo vardu, pavarde, pasu. Pats turi turėti ID. Geriau iš anksto pranešti pervežėjui, nes jei sąraše nėra – gali strigti. Kartais vairuotojas atvažiuoja ir sako „ne, mano popieriuje tu ne“. Brolis turi paaiškinti. Vairuotojai žmonės, jie supranta, bet turi žinoti. Palik pamėklę arba paskambink, kad perduotų. Kitu atveju – atsistatydinimas ir papildoma savaitė.

Ar turiu daryti inventorinį sąrašą lietuviškai ar versti į anglų?

Angliškai yra saugiau, nes Anglijos muitinė skaito angliškai. Bet gali ir lietuviškai, jei šalia yra vertimas arba pervežėjas pats tvarko. Mes darome abiem kalbom. Pavadinimai aiškūs: „drabužiai – 3 dėžės", o ne „ns". Nes jei rašysi suttumpinimus – muitininkai gali atidaryt. Vertimas nereikalingas sudėtingas – tiesiog kas yra kiekvienoje dėžėje. Jei nori ramybės – pasistenk angliškai. Sutaupysi valandų paaiškinimų.

Kas gali pakrikti kelyje ir kaip to išvengti

O jei mano krovinys užstrigs muitinėje – kada aš tai sužinosiu?

Jei užstrigs – paskambins vežėjas arba tarpininkas. Muitininkai iš Doverio tau asmeniškai neskambins. Gausi žinutę: „reikia papildomos informacijos", arba „patikrinimas". Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki trijų dienų. Kartą turėjom krovinį su antikvariniais laikrodžiais – muitinė įtarė prekybą. Reikėjo įrodyti, kad asmeniniai. Tarpininkas skambino rašydamas. Ne tavo kaltė, bet būk pasiekiamas. Nereikia slėptis užsieniuose be signalo, kai dokumentai laukia tavo patvirtinimo.

Ar tikrai mano daiktai važiuos vienu automobiliu nuo durų iki durų?

Ne visada. Jei pilna fūra – tikėtina. Bet grupiniame krovinyje daiktai gali būti perkraustyti Kaune į didesnę mašiną, tada Olandijoje į kitą fūrą, galiausiai – į vietinį distributorių UK. Tai normalu, vadinama transhipmentu. Jei pervežėjas sakė „tiesiogiai" – klausk, ar bus perkrovimas. Nes kai perkeliami – didesnė rizika subyrėti. Aš pats renkuosi mažiau persikrovimų, net jei kainuoja kiek brangiau. Svarbiausia – žinoti iš anksto. Nebūk apmulkintas poetinių pažadų.

Kodėl kai kurios įmonės žada per dvi dienas, o daiktai važiuoja savaitę?

Nes jos meluoja. Arba pardavėjas pažada, o logistika nepajėgi. Būna brokerių, kurie pasiima užsakymą, o savaitę ieško, kas pigiai nuveš. Jie tau žada antradienį, o paskui rašo „vairuotojas susirgo". Trečdalis pasiteisinimų – tiesa, du trečdaliai – nesąmonė. Greitas gabenimas krovinių į Angliją privatiems asmenims per grupažą per vieną dieną realiai neįmanomas, nebent nuosava mašina ir mokai kaip už raketą. Likęs laikas – tiesiog reklaminis triukas. Nepasimauk.

Kas bus, jei fūra suges kelyje per Prancūziją?

Tada lauki. Mes turim partnerius Prancūzijoje. Sugedus – daiktai perkeliami į kitą transportą. Tai mūsų rūpestis, ne tavo. Tačiau jei vežiojasi kažkas iš labai pigių skelbimų – gali užtrukti dienomis. Kartą kolega pasakojo, vilkikas užsidegė... ne mūsų, bet baisu. Kai ko taip nutinka. Mes vežame daiktus, ne pavojingas medžiagas. Tiesiog gedimas – uždelsimas diena-kita. Normalu, nors ir nemalonu. Svarbu, kad tavo dėžės neišsiteptų tepalais.

Ar vairuotojas man paskambins prieš atvažiuodamas į Angliją?

Taip, paprastai paskambina 30 minučių ar valandą prieš. Kartais iš vakaro. Bet neišsidirbinėk ir nepamiršk įkraut telefono. Buvo atvejis – klientas davė anglišką numerį, kuris neveikė. Vairuotojas privažiavo, pastovėjo, pavažiavo. Antras mėginimas – mokėti papildomai. Aišku, vairuotojas galėjo pasistengti, bet jie skuba. Ir dar – nurodyk tikslų postkodą. Anglijoj vienas pavadinimas – trys rajonai. N1 ir N12 – ne tas pats. Būna tokių kvailysčių.

Pristatymas, atsiskaitymai ir paskutiniai niuansai

Ar privalau pats būti namuose pristatymo metu, ar galiu kam nors patikėti?

Gali patikėti draugui ar šeimos nariui. Svarbu – kad žinotų, ko tikėtis. Jei turi keturiasdešimt dėžių, o draugas mano, kad du maišeliai – jis bus nepadėjėjas, nes neišris situacijos. Krovėjai kraus, jis tik pasirašys. Būk tikras, kad žmogus patikimas ir ten bus. Palik sąrašą – galės pasitikrinti. Kartais dėžių skaičius nesutampa – viena likusi kažkur sandėlyje. Geriau žinoti iškart, o ne po mėnesio skambinti į Vilnių.

Ar reikia mokėti papildomai už iškrovimą Londone, jei be lifto trečias aukštas?

Jei sutartyje nenumatyta – tai papildomas mokestis. Anglijoj paslaugos brangios. Kartą klientas Hackney gyveno ketvirtam aukšte be lifto. Mes įskaičiavom, bet jei staigmena – suma kanda. Pasitikrink: ar kaina yra tik iki durų apačioje, ar su užnešimu. Jei vairuotojas vienas, ir dar su varginančiu eismu Londone – jis nesiruošia sofos nešti be atskiro susitarimo. Būna ir tokių, kurie tiesiog atsisako. Tada stovi ant šaligatvio su dėžėmis.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš sergu ir negaliu atidaryti durų?

Skambink iš karto. Ne tylėk. Mes galime perkelti dieną, bet jei mašina važiuoja – sunkiau. Jei turi žmogų, kuris priims – puiku. Kitu atveju sandėliavimas Londone kainuoja. Savaitė gali būti šimtas keturiasdešimt svarų. Jei jauti – rytoj gali blogai pasijusti, perspėk vakar. Mes suprantam. Kartais klientai tyliai stebi pro langą, bijodami atidaryti, galvodami, kad tai kažkas kitas. Atidaryk ir pasirašyk. Arba pasakyk, kad atidarysi rytoj. Sutarsim.

Ar galiu sumokėti pavedimu į lietuvišką sąskaitą, ar jau privalau anglišką?

Kiekviena įmonė kitaip. Mes priimame į lietuvišką – SEPA pervedimai eina laisvai. Jei reikia angliškos sąskaitos, pervedimas gali kainuoti daugiau. Yra Revolut ir Transferwise. Tarptautinis gabenimas krovinių į Angliją dažnai vykdomas per lietuviškas įmones, kurios aptarnauja emigrantus. Pasitikrink valiutą – euras ar svaras. Kursai žaidžia. Sumokėjai eurais, o reikia svarais – gali pritrūkti dešimties procentų. Skubu pasakyti – tai nemaloni staigmena. Aišku, jei sutarta eurais – mokėk eurais.

Ar verta drausti krovinį, jei vežu tik senčius ir skalbimo mašiną?

Hmm, sunku pasakyti. Skalbimo mašina – taip, elektronika gali sutrūkčioti. Senčiai – jei tikrai vertingi antikvariniai. Bendra taisyklė: jei virš tūkstančio eurų – drausk. Kainuos apie 1-2 proc. nuo vertės. Turėjau klientą, kuris nesudraudė, o fūroje kažkur iš viršaus lašėjo. Jo knygų dėžė sušlapo. Žala – du šimtai eurų. Jei būtų draudęs... Na, supranti. Aš linkęs drausti, bet pripažinsiu – dažnai viskas ateina sveika ir be draudimo. Rizika tavo spręsti.

Kuo iš esmės skiriasi greitas gabenimas krovinių į Angliją privatiems asmenims nuo didelių verslo siuntų?

Verslas dažnai žino procedūras, turi brokerių, standartines pakuotes. Privatus asmuo veža savo gyvenimą – dėžės skirtingos, emocijos prisideda. Mes su privačiais dirbam kitaip – daugiau aiškinam, padedam popierius, kartais patarinėjam kaip supakuot servizą. Verslui reikia EORI, B2B. Tau reikia ramybės. Greitis panašus, bet požiūris kitas. Asmeniškam mieliau dirbu su žmonėmis, o ne su paletėmis. Nors paletės irgi svarbios. Kartą vežiau partiją stiklo langų verslui – nuobodu. O žmonių daiktai gyvi.

Išvada

Greitas gabenimas krovinių į Angliją privatiems asmenims nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti pagrindus. Nepasitikėk stebuklais per 24 valandas ir itin mažomis kainomis. Rinkis tuos, kurie atsako į telefoną vakare ir paaiškina paprastai. Tavo daiktai – tavo gyvenimas. Pasiruošk, paklausk, pasirašyk sutartį. Ir nepamiršk – geriau permokėti trisdešimt eurų už normalų draudimą, nei verkti dėl sulaužytos antikvarinės spintos. Sėkmės kraustantis!