Greitas gabenimas Anglijos kryptimi su mikroautobusais: kas svarbu žinoti prieš kelionę?

Greitas gabenimas Anglijos kryptimi su mikroautobusais dažnai atrodo kaip paprastas reikalas, kol nepradedi gilintis. Aš jau dvidešimt trejus metus vežioju daiktus į Londoną, Birmingamą, mažesnius miestus – ir kaskart kas nors bando pamiršti, kad mikroautobusas nėra beprotiškai didelis. Kai skambinate, aš paprastai pirmiausia klausiu: ką vešim, kiek tai sveria, ar supakuota. Ne dėl to, kad noriu erzinti. Tiesiog per tuos metus mačiau visko: sugadintų sofų, pamestų dėžių, vairuotojų, kurie pasiima pinigus ir dingsta. Todėl sudėjau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda vėlai vakarais, kai žmonės jau pavargę ir nori tiesos be puošybos. Na, pafantazuoti vis tiek kartais reikia, bet apie tai – žemiau.

Pirmas pokalbis – dažniausiai apie kainą

Kiek maždaug kainuoja greitas gabenimas į Angliją su mikroautobusu, jei turiu vieną kambario baldų komplektą?

Žiūrėkit, tikslią sumą pasakysiu tik tada, kai žinosiu tikslų adresą, kur kraunam ir kur pristatom. Brangiausiai kainuoja kuras per Prancūziją ir keltas – o jei važiuojam pro tunnelį, dar brangiau. Vieno kambario baldai, sakysim, sofa, spinta, stalas – dažniausiai sūpuojasi tarp keturių ir šešių šimtų eurų. Mažesnis krovinys, užimantis mažiau nei pusę mikroautobuso, gal ir už tris šimtus išeitų. Bet jei reikia tempti į Škotijos glūdumą, o ne į Londoną, kaina šoktels. Taip jau yra, nors kai kurie klientai mano, kad Anglija yra maža šalis.

Ar galiu paskambinti vakare, ar jūs tik darbo valandomis dirbat?

Skambinkit. Rimtai. Aš telefoną keliu ir aštuntą vakaro, ir kartais dešimtą, jei nemiegu arba kai žmona žiūri serialą kitame kambaryje. Darbo valandos perkraustymų biznyje yra labai sąlyginis dalykas. Kartais žmonėms po darbo išeina laikas pagalvoti, ką vešti – suprantu puikiai. Nors žmona kartais pyksta, kai aš prie vakarienės stalo atsakinėju į žinutes ir makaronai atšąla. Bet po vidurnakčio jau geriau neskambinkit – nebent tikrai kriziinė situacija, pavyzdžiui, vairuotojas neišvažiavo, o jūs laukiate gatvėje su lagaminais. Tada galima ir dvyliktą nakties.

Kokia minimali kaina, jei tiesiog turiu tris dėžes ir noriu, kad nuvežtumėt jas į Mančesterį?

Minimali kaina egzistuoja todėl, kad mikroautobuso išlaikymas kainuoja nesvarbu, ar jis pilnas, ar tuščias. Tris dėžes galiu paimti, bet jums tai kainuos maždaug tiek, kiek pusė mikroautobuso. Vistiek reikia ten važiuoti, mokėti už keltą, dyzelį, vairuotojo dienpinigius. Kartais žmonės piktinasi: kam mokėti šimtą aštuoniasdešimt eurų už tris dėžes? Atsakymas paprastas – nes kitu atveju man neapsimoka kelti kojos iš garažo. Galima rasti siuntų bendroves, kurios surenka krūvelę, bet tada greitas gabenimas Anglijos kryptimi su mikroautobusais virsta lėtu siuntų kratiniais.

Kas telpa, kaip krauti, ar tai legalu

Ar standartinė sofa tikrai telpa į mikroautobusą, ar jau reikia didelio furgono?

Oi, čia toks klausimas... Priziurėkit, standartinė dvivietė sofa dažniausiai įlenda, bet tik jei nulaužiam porankius arba padedam ant šono. Kampinė sofa – jau kita kalba, ten be furgono arba labai ilgo mikroautobuso nieko nepadarysi. Aš kartais pats nesu tikras, kol nepamatau, nes būna sofa, kuri vizualiai maža, o realiai kaip dramblys. Pamenu atvejį, kai klientas per telefoną ramiai pranešė apie "mažą sofutę", o ten išejo dvimetrinė monstrė. Teko nuomotis didesnį automobilį pakeliui. Tokių staigmenų nenori niekas. Geriau atsiųskite nuotrauką.

Ar galiu vežtis savo dviratį nesuardęs jo ir be dėžių?

Dviratis, jei nebaiminatės įbrėžimų, gali važiuoti laisvai. Pritvirtinam diržais prie borto. Bet žinokit, aš jums pasakysiu – per dvidešimt metų aš mačiau, kaip gražus kalnų dviratis tapo laiptiniu rūdimis, nes klientas sakė: "ten juk nieko nenutiks". Nutinka. Jeigu vertinate dviratį, geriau supakuokite į kartoną ar bent apvyniokite putplasio vamzdelių. Bandymas sutaupyti ant pakuotės dažnai baigiasi brangesniu remontu Anglijoje. Ten dviračių meistrai ima nemažai.

Ar legalu vežtis maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą ar sūrius iš Lietuvos?

Na, čia aš ne šimtu procentu muitinės žinovas, bet galiu pasakyti iš praktikos. Šviežia mėsa, pienas – tikrai ne. Konservai, džiovinti grybai, medus – man rodos, galima, bet su apribojimais. Būna, kad muitininkai prašo išmesti dešras tiesiog į šiukšlių kibirą, ir tu stovi raudonas kaip burakas. Aš asmeniškai stengiuosi nevežti maisto arba įspėju klientus: įsitikinkite taisyklėmis patys. Kartą vežiau raugintus kopūstus – praleido, bet aš nežinojau, ar tai oficialiai galima. Tai tokia pilka zona. Venkit jos, jei galit.

Kas jei turiu labai trapių daiktų – ar jūs vežate stiklą ir porcelianą?

Vežame, bet be jūsų atsakomybės negaliu. Stiklas turi būti suvyniotas į burbulinę plėvelę, dėžės pažymėtos "trapu" – nors vienas kitas vairuotojas, atvirai sakant, į tai numoja ranką, kai krauna. Aš savo komandai sakau: jei matote užrašą "trapu", dėžę dedame vertikaliai, nieko ant viršaus. Bet vibracija kelyje – ypač Prancūzijos plyšiuose – gali sugadinti net gerai supakuotą daiktą. Kartą vežiau stiklinę vitriną. Atvarėm sveiką, bet aš išgyvenau visas devynias minutes, kol iškrovėm. Jei labai brangu, rinkitės krovinio draudimą.

Ar jūs kraunate daiktus patys, ar aš turiu samdytis dar du žmones?

Standartiškai vairuotojas padeda, bet vienas vyras neištempia sunkios spintos iš antro aukšto be pagalbininko. Jeigu turite didelių gabaritų baldus, jums reikia žmonių išsiuntimo vietoje ir atsiėmimo vietoje. Aš nesiveliu į diskusijas: "jūs ten juk profesionalai". Taip, profesionalai, bet ne Švarcnėgeriai. Kartais paskambinu klientui iš Londono gatvės ir klausiu: ar tikrai nėra kam atidaryti durų? Nes būna, kad vairuotojas vienas, o septyni daiktai. Tada tenka derėtis su kaimynais. Neidealu, bet gyvenimas toks.

Kelionė, laikas ir maršrutai

Kiek maždaug laiko užtrunka kelionė iš Kauno iki Londono su kroviniu?

Iš Kauno iki Londono – apie tris tūkstančius kilometrų. Su mikroautobusu, jei važiuoji fiziškai saugiai, neperdeginėdamas variklio, užtrunki apie trisdešimt–trisdešimt penkias valandas grynai važiuojant. Realiai su miego pertraukomis, degalinių sustojimais, muitine – dvi dienos. Kartais dvi su puse, jei eilė kelyje Didžiojoje Britanijoje arba jei keltas vėluoja. Būna ir taip, kad vairuotojas pervaręs per visą Europą pasiekia Kalę, o ten – keturiolika kilometrų eilė prie Eurotunelio. Tada jau netaisyklingai. Atsarginių planų reikia.

Ar važiuojate tiesiai pas mane, ar pirmiausia renkate kitas siuntas po Lietuvą?

Greitas gabenimas Anglijos kryptimi su mikroautobusais dažniausiai reiškia, kad mes surenkame siuntas per kelias dienas, nes pilnas automobilis yra daug efektyvesnis nei pustuštis. Jūsų dėžės gali pagyventi pas mane sandėlyje dieną ar dvi, kol surinksim bendrą krovinį. Aišku, jei mokate už visą mikroautobusą – važiuoju tiesiai pas jus bet kada. Bet retas klientas, sakysim, sau leidžia mokėti už tuščias vietas. Tiesioginis reisas kainuoja dvigubai. Žmonės renkasi lėtesnį variantą – ir aš dėl to nesispyrioju. Verslas yra verslas.

Ar galiu sekti, kur yra mikroautobusas realiu laiku?

Dabar jau taip, anksčiau nebuvo. Telefonas, GPS, dalinimosi programėlės – mes siunčiam nuorodą, atsidaro žemėlapį ir matote tašką judantį. Bet... kartais technika stringa. Būna, kad vairuotojas pamiršta įkrauti telefoną, arba rūsyje, kraunant, signalas dingsta. Tada skambinat man, o aš skambinu vairuotojui, o jis sako: "aš jau beveik ten". Nors iš tiesų dar Belgijoje. Tokių dalykų pasitaiko. Šiaip aš rekomenduoju rašyti sms – vairuotojas vairuoja, negali nuolatos telefoną tikrinti. Saugumas pirmiau nei sekimas.

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugeda kelyje per Prancūziją?

Tada prasideda gyvenimo pasiutpolkė. Geriausiu atveju – remontas per kelias valandas, viskas vėluoja, bet daiktai saugūs. Blogiausiu atveju – reikia kviesti antrą transportą, perskraustyti krovinį. Tai kainuoja. Kas mokėti? Jei gedimas mūsų rizika, mokame mes. Jei dėl jūsų daiktų svorio perkrovėm ašį – na, tada ginčai. Aš esu matęs, kaip vairuotojai palieka mašiną kelyje, paima daiktus ir dingsta dviem dienoms. Ne, ne mūsų kompanijoje, bet rinkoje taip būna. Todėl aš visada sakau: pasirinkit ne pagal kainą, o pagal tai, ar vyrukas atsakinėja į telefoną ir sekmadienį.

Ar reikia derinti atvykimo laiką, kai jau būnu Anglijoje ir laukiau savo baldų?

Žinoma. Nesusitikrinus laiko – katastrofa. Anglijoje daugelis mūsų klientų dirba pamaininį darbą arba gyvena daugiabutyje, kur reikia rezervuoti lifto laiką. Aš pats mieliau atvykstu dešimtą ryto nei aštuntą vakaro, nes temstant iškraut sunkiau, bet jei jūs tik aštuntą baigiat darbą – derinam. Kartais paskambinu dėl atvykimo laiko, o žmogus sako: "o, aš jau šiandien negaliu". Tada tenka sukt galvą. Mikroautobusai, važiuojantys Anglijos kryptimi (čia, aišku, turėjau galvoje – važiuojantys į Angliją), neturi begalybės laiko – kiti klientai irgi laukia. Tai bendraukim.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos?

Galima, jei yra laisva vieta. Mikroautobuse keturios vietos, bet jei krovinys užima tris, sėdi vairuotojas ir vienas keleivis. Būna, kad žmonės su katinu ar šunimi važiuoja – aš visai nesu prieš. Tik perspėju: kelionė ilga, sėdimos vietos ne traukinio luksas, o vibracija išgriauna stuburą. Mano paskutnis keleivis, bachūras iš Panevėžio, užmigo Lenkijoje ir pramiegojo visą Vokietiją. Pabudo tik prie Nyderlandų sienos. Tai va, jei norite kompanijos – prašom, bet miegokite mažiau.

Anglijoje – pristatymas ir smulkmenos

Ar pristatote tiesiai iki buto durų Londone, ar paliekate kieme?

Kieme nepaleidžiam – Anglijoje už tai baudos, be to, daiktai turi dingti aikštelėje. Einame iki durų, liftu arba laiptais. Jeigu namas be lifto, o jūs šeštame aukšte – na, labai atsiprašau, bet fizinis nešimas turi savo ribas. Aš kartais pasiunčiu vairuotoją, kuris ne toks jau jaunas, ir jis laiptinėje pristoja. Geriau iš karto sakykit, kad aukštai. Londono centre aukštų namų pilna. Nešimas į trečią aukštą – standartiškai nemokamas, bet jei virš penkto ir be lifto – tenka derėtis dvišališkai. Nėra juk mes Halkai.

Ar reikia mokėti papildomai, jei reikia atnešti daiktus į rūsį ar palikti garaže?

Prie durų – kaina įskaičiuota. Į rūsį, į garažą – jei tai toje pačioje vietoje ir ne per šimtą metrų, paprastai neprašom papildomai. Bet jei tenka tempti per visą kiemą, aikštelę, kopti siaurais laiptais į pastogę – tada taip, tenka susimokėt. Yra tokių įmonių, kurios kainą užmeta dvigubą vos pamatę aukštesnį laiptelį. Aš ne toks. Bet ir labdaros nedirbam. Realybė tokia: jei darbo daugiau nei sutarta – koreguojam. Verčiau pasikalbėkim prieš kelionę, o ne ginčykimės prie slenksčio. Prie slenksčio visi pavargę ir nervai įtempti.

Kas jei atvažiuojam, o ten niekas neatidaro durų – niekas nepritaria mano perkraustymui?

Tada bėda. Aš skambinu jums, skambinu buto savininkui, skambinu kaimynams. Jei per pusvalandį nieko – grįžtam į saugojimą, o saugojimas kainuoja. Buvo atvejis, kai jaunuolis siuntė daiktus į ex-po draugės butą, o ji blokavo tel numerį. Atvažiavom, spaudžiam durų skambutį – tylu. Vairuotojas sėdi, rūko, laukia. Galų gale teko vežti atgal į Lietuvą, nes kito adreso nebuvo. Dvigubi kaštai, dvigubi nervai. Taip kad įsitikinkit, kad Anglijos gale yra žmogus, kuris tikrai atvers duris ir turi raktus. Rimtai.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais svarais sterlingais, ar tik pavedimu?

Abu variantai galimi. Eurais, svarais – nesvarbu, tik grynieji turi būti tikri, ha, nors per dvidešimt metų dar nekilo problemų. Pavedimas patogesnis, nes yra įrašas. Grynieji – kartais žmonės duoda vokelį vairuotojui prie durų. Gerai, bet aš reikalauju, kad vairuotojas atskaičiuotų ir duotų kvitą. Neoficialiai – nevežam. Aš žinau, kad rinkoje pilna vairuotojų, kurie pasiima pinigus į kišenę, nepamenu jokio kvito, ir dingsta. Jei su manimi – viskas raštais. Dėl to brangiau? Ne, tiesiog dėl to saugiau. Kartais klientai pyksta ant kvitų. Nesuprantu kodėl.

Koks skirtumas tarp "ekspresinio gabenimo" ir jūsų siūlomo greito gabenimo mikroautobusu?

Ekspresinis dažnai reiškia, kad važiuoja specialiai dėl jūsų kitą dieną. Brangu. Mes siūlome greitą gabenimą tuo pačiu mikroautobusu, bet su logistika. Automobilis važiuoja ketvirtadienį, ne šeštadienį, nes penktadienį surenkam daiktus. Skirtumas – para kitą. Bet kaina gali skirtis trigubai. Aš asmeniškai rinkčiau mūsų variantą, nebent gydytojui reikia organo pervežti – tada aišku, skris lėktuvu. Baldams ir dėžėms diena ar dvi nėra kritiška. O jei jūs skubate dėl darbo pradžios – tada pasikalbam atskirai. Randam sprendimą.

Kai ne viskas pagal planą

Ar buvote nutarę pasiimti baldų, o klientas dar net nebuvo nieko supakavęs?

O, tai klasika. Atvažiuoji devintą ryto, o ten chaosas. Drabužiai ant grindų, indai kriauklėj, spinta pilna. Vairuotojas žiūri į laikrodį, į mane, aš į lubas. Ką daryti? Geriausiu atveju – padedam supakuoti už papildomą mokestį arba liekam kitą dieną. Blogiausiu atveju – išvažiuojam be krovinio, o žmogus lieka be pinigų, nes užsakymai vėluoja grandininėje reakcijoje. Aš mėginu to išvengti: skambinu prieš dvi dienas ir klausiu, ar tikrai viskas paruošta. Dešimt procentų klientų sako "taip", nors meluoja. Neišbraižyta savybė – kentėti.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą į Angliją pigiai, o paskui nepasirodo arba prašo primokėti?

Nes jos sukčiai. Atsiprašau, bet kitaip nepasakysi. Pigus skelbimas – masalas. Paskambini, sutari, jie pasiima avansą, o tada dingsta arba atvažiuoja visai kitas automobilis su visai kitomis kainomis. Aš tokio schemų mačiau dešimtis. Vienas vyrus iš Marijampolės prarado šešis šimtus eurų avanso. Skambina man po to įpykęs. Aš negaliu padėti – pinigai dingo. Taisyklė paprasta: jei kaina per žema, jei nėra interneto svetainės, jei vengia sutarties – bėkit. Brangiau, bet saugiau. Aš pats kartais pasižiūriu į tuos skelbimus ir galvoju: kaip jie išvis gyvena? Turbūt ne iš vežimo.

Ar pasitaiko, kad svoris ar apimtis nepasitvirtina realybėje – ką tada darote?

Pasitaiko dažnai. Skambina, sako: "dvi dėžės". Atvažiuoji – keturios lagaminų krūvos. Arba sako: "lengva spinta", o ji iš kartoninės medienos, kuri sveria kiek akmenkalis. Tada stabdom darbus, perskaičiuojam. Nes jei perskraustysim be perskaičiavimo, automobilis persikraus arba nebeliks vietos kitam klientui. Aš kartais pats klystu, kai telefonu vertinu. Žmogus sako "nedaug", o aš girdžiu, ką noriu girdėt. Tada Anglijos kryptimi važiuojančio mikroautobuso planai griūva. Būna nemalonu, bet geriau pasakyti tiesą prieš nei pakeliui aiškintis.

Ką reiškia, kai sako, kad mikroautobusas "tiks idealiai" – ar tai garantija?

Tai nereiškia nieko. "Tiks idealiai" – frazė, kurią naudoja rinkodaros žmonės, o ne vairuotojai. Realybėje mikroautobusai būna ilgesni, aukštesni, žemesni. Jums reikia žinoti kubatūra – kiek metrų kubinių tilps. Kartais man paskambina ir klausia: "o tikrai tilps?" Aš atsakau: "žiūrėsime". Nes jei pasakysiu "tikrai", o paskui paaiškės, kad jūs turite dvigubai daugiau – aš atrodysiu kaip melagis. Geriau realiai įvertinti viską. Dėl tos pačios priežasties aš nemėgstu tokių frazių "viskas įmanoma". Nes ne viskas. Ypač vienu reisu.

Ar jūsų mikroautobusai turi leidimą vežti krovinius tarptautiniuose maršrutuose?

Žinoma, be leidimų nevažiuotumėm nei į Lenkiją, ką jau kalbėti apie Didžiąją Britaniją. CEMT licencija, draudimas kroviniui, vežėjo atsakomybė – tai standartas. Kartą patikrino Prancūzijos policija prie Lilio. Viskas tvarkinga, bet vairuotojas drebėjo kaip elektrinis paspirtukas. Būna, kad maži pervežėjai važiuoja su turistiniais automobiliais be jokių leidimų. Jei juos sustabdo – krovinys konfiskuojamas. Aš pažįstu vieną vaikiną, kuriam taip ir nutiko. Baisu net galvoti. Buvo sunkus atveju, kai klientas bandė taupyti – skaudžiai pasigailėjo. Geriau mokėt legaliai.

Ką daryti, jei aš gaunu naują darbą Londone ir man reikia baldų ten per savaitę – ar spėsit?

Tikrai taip, per savaitę – įmanoma, jei jūsų daiktai jau stovi supakuoti ir mes turime laisvą eilės vietą. Bet jei dar net nepradėjot rinkti, o man skambinat antradienį... šeštadienį baldų ten nebus. Reikia dviejų dienų pakavimui, dienos surinkimui, dviejų kelionei. Matematika paprasta. Kartais klientai galvoja, kad mikroautobusas skrenda kaip lėktuvas. Neskrenda. Jis važiuoja pro Lenkiją, Vokietiją, Belgiją. Greitas gabenimas Anglijos kryptimi su mikroautobusais yra greitas lyginant su jūra, bet ne teleportacija. Planuokit bent savaitę į priekį.

Ar man reikia keltis naktį ir padėti krauti, jei noriu sutaupyti?

Nereikia. Aš nemėgstu, kai klientai kencia dėl mano darbo. Taip, jei patys padedate nešti, galima sutrumpinti laiką, gal net suma kiek nusileis. Bet keltis trisdešimtą nakties? Ne. Mikroautobuso pakrovimas neturėtų būti kankynė. Darau tai kasdien, žinau, kaip sukrauti efektyviausiai. Jūsų darbas – pasirūpinti, kad daiktai būtų supakuoti, durys atidarytos, o aikštelėje laisva vieta. Viskas. Po dvidešimt ketverių metų šitame darbe galiu pasakyti: geriausi klientai tie, kurie ruošiasi. Ne tie, kurie nešioja sofą trečio nakties. Dienos darbai dieną.

Greitas gabenimas Anglijos kryptimi su mikroautobusais – tai ne magija, o logistika, patirtis ir šiek tiek laiko planavimo. Aš dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus į Londoną ir aplinkinius miestus, ir galiu pasakyti tiesiai: geriausi pervežimai būna tada, kai klientas žino, ko nori, o aš žinau, ką vežu. Jei abejojat – skambinkit. Nebūtinai ryte. Bet prieš skambindami pasiruoškit klausimus ir sąrašą daiktų. Taip sutaupysim abiejų laiko. Sėkmės renkantis.