Greitas didelių siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusais pigiau

Sakau atvirai – kai man piskambina ir klausia, kaip greitai ir be vargo nugabenti kelių kambarių baldus ar dešimt dėžių į Londoną, atsakymas paprastas: mikroautobusas su vairuotoju. Jau daug metų važinėju ten ir atgal, ir žinau, kad greitas didelių siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusais pigiau gaunasi ne dėl kažkokių magiškų triukų, o todėl, kad nereikia mokėti už milžiniškus sandėlius ar orą konteineryje. Žmonės dažnai galvoja, kad tai sudėtinga. Nėra. Bent jau ne visada. Kartais viskas eina kaip per sviestą, kartais pasienyje Norvegijos... atsiprašau, Prancūzijos, tenka palaukti. Bet apie viską po truputį.

Kainos ir kodėl kartais nenoriu apie tai šnekėti telefonu

Kokia orientacinė kaina, jei reikia pervežti dviejų kambarių buto daiktus iki Londono?

Tai pagrindinis klausimas, bet atsakymas visada toks pats – nuo. Iki Londono su pilnu mikroautobusu, standartiniais baldais ir dėžėmis, gaunasi kur nuo 900 iki 1400 eurų, įskaitant tunelį ar keltą. Mažesnė siunta, kuri užima pusę vietos, kainuos mažiau, nes kartais galima sukomplektuoti su kitu kroviniu. Viskas priklauso nuo to, ar tenka važiuoti specialiai vien dėl tavęs, ar važiuojame ir taip. Jei turi lankstumo su datomis – sutaupysi. O jei skubi – teks mokėti daugiau. Aš stengiuosi būti atviras, bet telefonu konkrečiai nekabinu – nemėgstu meluoti.

O kodėl man per telefoną neparašo konkrečios sumos, o tik sako „nuo 500“? Tai erzina.

Suprantu tą erzinimą, tikrai. Bet kalti ne mes čia, o situacija. Kartais palydimas krovinys atrodo mažas, o išties užima tris kartus daugiau vietos, nes žmonės nemoka sukomplektuoti. Kita vertus, vieni nori pristatymo kitą dieną, kiti gali palaukti. „Nuo 500“ reiškia, kad maža fizinė siunta, kurią galima įtempti į esamą reisą, kainuos būtent tiek. Bet jei pasirodo, kad tavo daiktai yra didesni nei aprašyta ir dar reikia nešti iš penkto aukšto be lifto... Na, tada ir gaunasi 800. Turime matyti, ką vežame, o telefonas nemato.

Ar galiu ką nors padaryti pats, kad kaina būtų mažesnė, ar tik meldžiuosi?

Meldžiotis nereikia, pakaks paprastų triukų. Pirma – pakuok daiktus taip, kad užimtų kuo mažiau erdvės. Mikroautobuso forma yra toks dalykas – jei turi vieną didelę dėžę vietoj trijų mažų, laimėjimas. Antra – nebūk įnoringas dėl datos. Jei gali sutikti, kad paimsime tave ketvirtadienį, o ne būtent pirmadienį rytojaus rytą, sutaupysi šimtą kitą. Trečia – atvežk daiktus į mūsų saugojimą Kaune ar Vilniuje. Atvykimas į kaimą prie Utenos kainuos papildomai. Ir dar – neprašyk, kad vairuotojas dar spintą išrinktų. Tai ne IKEA surinkimo pamoka. Ir ta bus pigiau.

Ką jūs turite omenyje sakydami „daliniai kroviniai“? Tai mane visai sumeta su mintimis.

Dalinis krovinys reiškia paprastai – tavo siunta keliauja ne viena. Mes sukrauname į mikroautobusą tavo tris dėžes, kaimyno spintelę ir dar kažkieno motociklą. Kiekvienas moka tik už savo plotą. Taip pigiau, nes kuras, draudimas ir tunelio mokestis pasidalijami. Žinoma, tada reikia šiek tiek kantrybės – vairuotojas važiuoja pas kelis klientus. Jei tau reikia, kad tavo dėžės važiuotų tiesiai be sustojimų, tada tai jau pilnas užsakymas. Bet realiai dalinis krovinys į Londoną ar Birmingemą yra auksinis žodis tiems, kas nori mokėti dvigubai mažiau.

Ar tikrai visada mikroautobusas pigiau nei didžioji kurjerinė bendrovė, ar čia tik mitas?

Ne visada. Aš nesu čia, kad parduočiau tau pasaką. Jei siunti vieną mažą dėžutę su dokumentais, tada DPD ar UPS bus pigiau ir greičiau. Bet kai kalba pakrypsta apie didelę siuntą į Angliją, kurioje yra sofa, šaldytuvas, dviratis ir dešimt kitokių daiktų, mikroautobusas laimi. Didžiosiose kompanijose kiekvienas daiktas skaičiuojamas atskirai, dar prideda mokestį už svorį. Mes žiūrime – kiek vietos užima. Kartą vežiau klientui visą butą, o DHL pasiūlė beveik dvigubai brangiau. Kita vertus, jei rinksis nežinomą vežėją be rekomendacijų, gali pasigailėti labiau nei su DHL.

Kaip viskas vyksta, kai jau susitariau (ir kodėl kartais vėluoja)

O kiek dienų trunka, kol mano daiktai atsidurs Bristolyje?

Jei mikroautobusas jau pilnas ir išvažiuoja rytoj, į vakarų Angliją dažnai atsiduriame per dvi tris dienas. Kelias yra ilgas: kertame Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją (o ne Ispaniją, atsiprašau, kodėl man vis dar į galvą ateina Ispanija, gal nuo karščio), tada keltas arba tunelis, ir tik tada Anglija. Kartais dėl eilių Doverio uoste parandame pusdienį. Kartais oras sulėtina. Jei tai express pristatymas ir važiuoju specialiai, galiu pristatyti per 36 valandas nuo paėmimo. Bet tai kainuoja. Standartiškai – realiai skaičiuok tris darbo dienas. Ne greičiau.

Ar vairuotojas man padės supakuoti, ar jis tik atvažiuoja, atsistoja ir žiūri?

Žiūrėk, mano pareiga yra gabenti, o ne pakuoti tavo gyvenimą. Bet jei esi vienišas, nerangus ar paprasčiausiai supakavai taip, kad dėžė byra, padėsiu sutvarkyti. Tai nėra mano pareiga, galima ir padėkoti eursiais, jei tenka nešti iš be lifto... be lifto, sorry, kalba pati bėga. Rimtai, žmonės kartais mano, kad sumokėjo už pervežimą ir vairuotojas privalo būti ir krautuvu, ir psichoterapeutu. Jis privalo saugiai nuvežti. O jei nori full service perkraustymo, tada reikia pirkti atskirą paslaugą. Paprasta kaip du kart du.

Kas jei aš pats negaliu būti vietoje kai jis atvažiuoja paimti? Ar gali paimti mama iš kaimo?

Gali. Tiksliau – gali tavo mama, tavo kaimynas ar net tas keistas dėdė, kuris visada laisto gėles. Svarbu, kad žmogus žinotų, kas yra jo daiktai, ir pasirašytų aktą. Kartais būna situacijų, kai atvažiuoju, o namuose niekas – duris atidaro katinas. Ne, katinas nepasirašys. Būna ir taip, kad mama palieka raktus po kilimėliu, bet neparašo, kurie daiktai iš viso reikalingi. Tada aš skambinu tavo numeriu, o tu – Londone ir miegi. Realiai, patikėk žmogumi, kuris supranta, kad atiduoda daiktus ne į bevardę erdvę. Dokumente turi būti parašas, o ne katino letenėlė.

Kas yra „tiesioginis reisas“? Ar tai reiškia, kad mano spinta važiuoja viena pati kaip karalienė?

Teoriškai taip. Tiesioginis reisas reiškia, kad mikroautobusas pakraunamas tik tavo daiktais ir važiuoja tiesiai iki tavo durų Anglijoje. Nei iškrovimas Birmingeme, nei lūkuriavimas Mančesteryje. Ir taip, spinta gauna pirmos klasės kelionę. Bet tiesioginis reisas kainuoja daugiau, aišku. Kartais klientai jo prašo, o paskui supranta, kad galėjo sutaupyti trečdalį, jei būtų sutikę, kad paimsime dar kažkieno dėžes. Tiesioginis reisas tinka tada, kai yra skubi medicininė įranga, brangūs meno kūriniai arba tu paprasčiausiai nenori, kad svetimi pirštai liestų tavo porcelianą. Tavo pasirinkimas.

Kur darote pasienį – per tunelį ar keltą? Ar nuo to kažkas keičiasi?

Kalė... na, keltas iš Prancūzijos į Doverį paprastai pigesnis ir dažnai važiuojame juo. Tunelis greitesnis, bet kartais brangesnis, ypač su didesniu mikroautobusu. Aš asmeniškai mėgstu keltą, nes per tas dvi valandas galiu nusibraukti veidą, suvalgyti sumuštinį ir pasiruošti dešinę kelio pusei. Po Brexit pasienio kontrolė tenka ir ten, ir ten, taigi abiem atvejais gali tekti laukti. Tuneliu greičiau, bet jei ten kažkoks incidentas – stringi kaip ledinukas maiše. Keltas labiau nuspėjamas pagal grafiką. Klientams paprastai nesuvaržau pasirinkimo, bet jei leidi man rinktis – dažniausiai imu keltą rytiniu reisu. Ir taip mažiau streso.

O kaip su parkavimu Londone? Ten gi nėra kur sustoti su baltu mikriuku.

O čia tu pataikei į dešimtuką. Londone parkavimas yra košmaras. Kai kurie klientai gyvena centre, kur sustoti gali tik motociklas. Kartais mes deramės dėl pristatymo į pakraštį arba aikštelę prie namų. Jei turi kiemą – puiku. Jei ne, turi suprasti, kad vairuotojas negali gauti 130 svarų baudos tik tam, kad tavo spinta stovėtų prie pat laiptų. Būna, kad pakrauname iš mašinos gatvėje greitai ir judame tolyn. O kartais ieškome vietos pusvalandį. Tai neidealu, bet Londonas toks. Geriau būti lankstiam. Pas mus per 20 metų buvo visko – ir baudų, ir malonių policininkų, kurie patvarkė eismą.

Kas jei siunta didesnė nei sakiau? Atvažiavo mikroautobusas, o mano sofa didesnė nei jo sąžinė.

Tai klasikinė situacija. Kartais žmonės matuoja sofą bet kaip, o realiai ji neišlenda pro duris, ką jau kalbėti apie mikroautobusą. Jei siunta fizinė netelpa – problema. Jei telpa, bet buvo pasakyta, kad tai dvi dėžės, o išėjo šešios – tada priklauso nuo likusios vietos. Būna, kad mikriukas pilnas, ir tavo papildomi daiktai liktų ant šaligatvio. Ne, mes taip nepaliekame, bet tenka išmesti savo planus ir ieškoti antros mašinos, kas kainuos daugiau. Todėl prašau: matuok du kartus, skambink kartą. Ir taip bus pigiau nei meluoti apie tūrį. Nors žinau, kad patiems kartais sunku įvertinti – jei yra galimybė, aš pats atvažiuoju apžiūrėti.

Kas gali keliauti, o kas lieka namuose

Ar galiu siųsti augalą – tą tulpę mamai? Ar muitinė nenusiks?

Augalai... čia rough zona. Po Brexit Anglija pasidarė labai jautri dėl augalų ir dirvožemių. Oficialiai reikia fitosanitarinio sertifikato. Ar visada tikrinasi? Sakyčiau – ne visada, bet jei tikrins, tulpę išmes ir dar gali priskirti baudą. Aš asmeniškai vežiau sodo daigus vieną kartą, bet tai buvo rizika. Daugiau nebe kartosiu. Geriau jau mamą nuvilioti ir nupirkti tulpę Brixton turguje – bus saugiau. Jei jau labai reikia – dokumentai pirmoje vietoje. O jei tai tik vienas nelemtas kaktusas dėžėje – na, tikėkimis, kad muitininkas turės rimtesnių rūpesčių. Bet neužsakinėk per mane. Aš bijau tavo augalo.

O maistas? Kiaušiniai, spirgučiai, šaltiena... Draugė prašo atvežti.

Mėsos produktai ir pieno produktai yra didelis ne-ne. Tai ne mano taisyklės – taip draudžia Jungtinės Karalystės muitinė kategoriškai. Kiaušiniai gali būti, jei termiškai apdoroti, bet kas yra spirgučiai? Jei tai tau svarbu, rinkis ką kita, nes praradęs dešrą dar prarasi ir laiką pas aiškintojus. Dėl ko aš nesu tikras, tai dėl medaus ir kai kurių kruopų – čia pasienyje kartais praleidžia, kartais ne. Šaltiena pasieniečiams nepatiks. Realiai, jei draugė nori lietuviško maisto, yra parduotuvių Londone, kur viską nusipirks – taip, brangiau, bet legaliau. Aš nevežu šaldytuvo turinio, kuris kvepia mėsa. Nebent tai vegetariškas troškinys hermetiškai.

Ar galiu į tą pačią siuntą prikišti dviratį, vaikišką vežimėlį ir šaldytuvą?

Gali, jei viskas telpa. Mikroautobusas nėra stebuklų dėžė, bet suplanavus erdvę telpa daug. Dviratį tenka numinti padangas ir padėti horizontaliai. Vežimėlį sulankstyti. Šaldytuvą – tik tuščias, be vandens, nes per keltą laistysis ir aplips viską. Kartą vežiau šaldytuvą su ledais viduje – na, atsiprašau, ne ledais, o ten buvo kažkas šlapio, ir kelionės pabaigoje mikroautobusas atrodė kaip po potvynio. Taigi tuščias, sausas, užlijuotas. Ir dar – daiktai turi būti apdrausti. Jei šaldytuvas nukris ant dviračio, noriu matyti, kad tai bus mano problema, o ne tavo asmeninė tragedija. Nes sumušim daiktus tenka retai, bet nutinka.

Kas jei tarp tų dėžių yra viena su dezodorantais ir lakais nagams?

Tuojau pat ištrauk tokią dėžę ir pervyniok. Aerosoliai, lakai, degios medžiagos – absoliutus tabu. Ne tik dėl įstatymų, bet ir dėl elementarios logikos: krovinio skyriuje gali įkaisti, slūgsoja daiktai, ir viena kibirkštis... Fiu. Transporto priemonėje nėra vėsu, oras stovi, ypač karštą vasaros dieną. Vairuotojai kartais nepaklausia, o paskui pasienyje randasi dėžė su kvepalais ir chemija. Atleisk, galvoju per greitai. Tada gali tekti palikti visą dėžę. Arba blogiau. Rašau kaip yra – jei nežinai, kas viduje, pasakyk, kad patikrinsiu. Geriau atidaryti dėžę prie jūsų namų, nei prie muitinės su pareigūnu, kuris neturi nuotaikų.

Ar gali vežti metalinę dirbtuvių staklę? Svarbu na, 400 kg.

Svarbu yra ne tik svoris, bet ir matmenys. Mikroautobusai turi ribas. Paprastai maksimali papildoma masė, kurią dar galiu saugiai krauti, svyruoja apie 1000–1200 kg, taigi 400 į telpa. Bet staklė turi būti ne platesnė negu 1.2 metro, kitaip neatilps pro duris. Ir dar – turiu turėti rampą arba liftelį. Vežant tokį svorį be įrangos aš nesu Halkas. Turiu savo nugarą saugoti. Jei staklė telpa, yra saugiai pritvirtinta ir tu pasirūpini pakrovimu – vešiu. Jei reikia man tempti iš rūsio – derėsimės atskirai. Sunkūs daiktai kainuoja brangiau vien dėl to, kad reikia specialios technikos apkrovimui ir tvirtinimui.

Popieriai, muitinė ir kodėl kartais norisi žiūrėti pro pirštus

Ar man reikia kažkokio eksporto dokumento siuntimui į Angliją po Brexit?

Brexit padarė gyvenimą sudėtingesnį, nepasakosiu kitaip. Formaliai prekėms reikia muitinės deklaracijos. Jei veži asmeninius daiktus, rašome proforma-invoice arba packing list. Kartais, kai yra tik seni kilimai ir dėžės su knygomis, pasienyje praleidžia be didelių klausimų. Bet įstatymas yra įstatymas. Aš pats pildau dokumentus, bet turi žinoti – jei muitininkas nuspręs, kad tavo sofos viduje slepiasi prekybiniai kroviniai, gali tekti pateikti papildomus paaiškinimus. Dėl to klausiu iš karto – ar tai tikrai tavo naudoti daiktai? Nes jei parduodi lėkštes turguje – tai jau verslas, o ne perkraustymas.

Kas jei muitininkas nusprendžia atidaryti dėžę? Ar man paskambins tam 4 ryto?

Paskambins tau, jei telefoną nurodei dokumente. Bet aš būsiu pirmas, kuris stovi su atidaryta dėže ir niūriu veidu. Muitinė turi teisę tikrinti bet ką. Po Brexit Anglijoje pasieniečiai tapo atidūs. Kartais tikrina dėl alkoholio, kartais – ar nesiveža cigarečių konteinerio dėžėje. Jei radiniai švarūs, važiuojam tolyn. Jei randasi vaisiai, mėsa ar neapdrausti elektroniniai prietaisai – gali kilti problemų. Tuomet aš skambinu tau, ir sprendžiame. Aš negaliu už tave meluoti muitininkui, galiu tik stovėti šalia ir padėti rasti daiktą, kurio jie klausia. Nuo to ir priklauso, ar visas reisas praeis sklandžiai.

Ką reiškia tas EORI numeris ir kam jis reikalingas?

EORI – tai toks kodas, kurio reikia verslui, kai kerta ES ir UK sieną. Aš savo įmonei jį turiu. Jei esi fizinis asmuo ir veži tik savo asmeninius daiktus – tau jo nereikia. Bet jei siunti daiktams į savo įsteigtą UK firmą, gali prireikti. Sakyčiau, kad 80% žmonių apie tai išvis negalvoja ir nereikia. Tačiau jei muitinė paklaus – o Dublin... oi, atsiprašau, jei muitinė paklausia dėl papildomos informacijos, aš turiu paruošęs savo EORI ir registruoju viską kaip krovinį. Klientams geriau žinoti, kad tai nėra jų galvos skausmas, bet jei vežsi daiktus į parduotuvę Londone – be EORI neapsieisi. Tada jau reikia buhalterio, ne mikroautobuso.

Ar galiu tiesiog parašyti ant dėžės „asmeniniai daiktai“ ir viskas praeis?

Deja, ant dėžės rašalas sienos neperkirs. Reikia sąrašo – packing list. Turiu pripažinti, kad mažos siuntos su ranka rašytu „asmeniniai daiktai“ kartais tikrai prašvilpia pro muitinę be gilesnio tikrinimo. Bet tai loterija. Jei dėžių yra daug ir jos naujos, prekiškai supakuotos, pasieniečiai įtaria prekybą. Tada laukia popieriai ir delsimas. Aš visada rekomenduoju sąžiningai surašyti sąrašą, net jei tai tavo seni megztiniai. Ar tai 100% apsaugos? Ne. Bet mažina šansus, kad tavo daiktai įstrigs muitinėje dviem savaitėms, kol tu desperatiškai ieškosi sąskaitų faktūrų. Kurias, beje, retai kas turi.

Kiek dėžių aš galiu siųsti be muito? Juk tai mano daiktai, ne prekyba!

Logika tavo aiški, bet muitinė ne visada logiška. Nėra stebuklingo skaičiaus „iki 10 dėžių nemuitiname“. Jei daiktai yra naudoti, asmeniniai ir skirti tavam naudojimui – teoriškai muito nereikia. Bet jei viduje yra 50 vienodų telefonų dėklų – tai verslas. Jei turi naują dviratį su etiketėmis – gali primuitinti kaip prekę. Aš mačiau atvejų, kai žmonės vežė 30 dėžių ir praėjo, ir kai vežė 5, bet mokėjo. Svarbu turinys, ne kiekis. Aišku, jei atsiveži puspriekabę asmeninių daiktų – tada jau nebe juokinga. Mikroautobusas dar gal ir telpa į „papdarykime akių užmerkimą“ zoną. Dideli tūriai visada kelia įtarimų.

Saugumas, sukčiai ir kaip neišsirinkti katastrofos

Ar mano daiktai bus apdrausti, jei kelyje kažkas atsitiks?

Čia labai svarbus klausimas, kurio žmonės nepaklausia, ir paskui verkia. Normalus vežėjas privalo turėti CMR draudimą. Jis padengia krovinio sugadinimą per avariją gaisro metu arba vagystės atveju. Bet draudimas NEPADENGTI netinkamo supakavimo pasekmių. Jei tu pats sudėjai porcelianą į plastikinį maišą be putplasčio – aš negaliu padėti. Kartais klientai pyksta, bet logistika yra logistika. Be to, buvęs atvejis – vairuotojas paliko mašinoje krovinį be priežiūros pietauodamas. Nieko neįvyko, bet buvo pamoka. Kiekvienas normalus pervežėjas turi rodyti savo draudimo polisą. Jei nerodo – neik su juo už nieką.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris pasiima pinigus ir dingsta į oranžinę savo ateitį?

O čia aš galiu šnekėti valandų valandas. Pirma – jei kaina žemiau rinkos dvigubai, tai ne pasiūlymas, tai spąstai. Antra – normalus vežėjas sutinka gauti dalį pinigų prieš, dalį gavus. Trečia – turi turėti svetainę, įmonės kodą, o ne tik gražų „Sauliaus pervežimai“ skelbimą. Ketvirta – pasiūlo sutartį. Nesu matęs sąžiningo žmogaus, kuris sako „ paversiu tave, kai atvažiuosiu“. Būna ir čiliukų, kurie paima avansą ir „dega stopą“ į niekur. Aš neraginu rinktis tik mane – rinkis bet ką, tik paskambink į įmonių registrą ir pasitikrink. 20 minučių gali sutaupyti tūkstantį eurų ir mėnesių be daiktų. Čia tavo turtas.

Kodėl kai kurie vežėjai nenori duoti sutarties prieš apmokėjimą? Ar tai normalu?

Tai visiškai nenormalu ir pavojinga tau. Sutartis yra tavo vienintelė apsauga. Aš suprantu, kad mikroautobusu vežantys vyrai kartais atrodo kaip laisvai samdžiai, bet jei įmonė neturi sutarties šablono – kažkas ne taip. Kartais sako „darysim pagal žodinį susitarimą, bro“. Ne, bro, nedarysim. Yra ir tokių, kurie pasirašo popierėlį ant kelmo servetėlės. Geriau nei nieko, bet tikrai neprofesionalu. Sutartyje turi būti kaina, data, draudimo sąlygos ir kontaktai. Jei to nėra – eik dirbti su kita firma. Nes jei liksi be sofos ir be pinigų, to popieriuko ant servetėlės neužteks net į tualetą.

Ar verti tie neigiami atsiliepimai internete, ar žmonės tiesiog visada verkia?

Kai kurie verkia be reikalo, kita dalis – pagrįstai. Jeigu ant vežėjo puslapio yra 30 neigiamų atsiliepimų iš 31 – nepirktum ir saldumynų iš jo. Bet jei iš šimto klientų 5 supykę – pažiūrėk, kodėl. Kartais pyksta, nes buvo vėluojama dėl eilių kelyje, kas nėra vežėjo kaltė. Kartais – nes sudaužė daiktus. Aš pats turiu vieną blogą atsiliepimą, kuriame klientas niršo, kad nepaėmiau jo sekmadienį. Aš sekmadieniais nevežu, taip parašyta sutartyje. Bet jis buvo įsitikinęs, kad aš melagis. Internetas – galingas dalykas.