Greitas dalinių krovinių gabenimas į Angliją kas savaitę – ar tikrai taip paprasta?

Žinai, kiekvieną antradienį kas nors paskambina ir klausia: o ar galima mano sofa, dviratis ir trys dėžes iš Kauno nuvežti į Londoną iki savaitgalio? Ir aš visada atsakau – pažiūrėk, greitas dalinių krovinių gabenimas į Angliją kas savaitę vyksta tikrai, bet „greitas“ čia relatyvus dalykas. Priėmiau tą skambutį vakar, mašina išvažiuoja pirmadienį ryte, jei laiku surinksim likusią siuntą. Esmė ta, kad ne viskas yra taip, kaip parašyta gražiose svetainėse. Kartais mašina stringa, kartais dokumentai stringa, kartais pats klientas nutaria, kad dar viena dėžė – nieko tokio, nors anksčiau sakė kitką. Rašau tau tai, kad suprastum, kas dedasi užkabos.

Iš pradžių – kaip čia viskas susidėlioja

O kas per bėda, jei mano daiktai neužpildys visos mašinos?

Atveža penkias dėžes, palygina su fūra ir sako – na, čia tik kampelis. Bet toks ir yra dalinių krovinių gabenimas. Tu moki ne už visą, o už savo plotą. Mašinoj gali būti daiktai iš dešimties skirtingų žmonių. Tavo sofa stovi šalia svetimų dviračių. Normalu. Tik jei tavo daiktai pakrauti paskutiniai, bus paskutiniai ir iškraunami. Arba atvirkščiai. Verta apie tai pagalvoti. Yra klientų, kurie pakrauna viską per naktį, o ryte prašo važiuoti tiesiai. Kartais galima, bet kaina tuomet visai kitokia. (taip, kaina, o ne kainos – trumpai tariant, viskas priklauso).

Ar tikrai kas savaitę važiuoja, ar čia tik gražus šūkis?

Važiuoja. Na, važiuodavo... Dabar važiuoja, bet kartais kas penkias ar keturiolika dienų, jei sezonas keistas. Žiemą tarp švenčių gali būti pertrauka. Realiai, kas savaitės reisai dažniausiai vyksta antradieniais–trečiadieniais. Pirmadienį surenkame Lietuvoje, antradienį krovinys juda per Lenkiją, trečiadienį brūkštelėm per Olandiją, ketvirtadienį–penktadienį iškraustom Anglijoje. Bent jau taip turėtų būti. Jei lenkai užsikrauna darbų, stringam ir ilgiau. „Kas savaitę“ nereiškia „visada pirmadienį 8:00“. Greitas dalinių krovinių siuntimas į JK veikia reguliariai, tik ne kaip traukinys.

Kiek dienų dažniausiai trunka kelionė nuo durų iki durų?

Šiaip sakoma 3–5 darbo dienos. Realiai? 4–7. Buvo atvejis, kai iš Vilniaus iki Birmingemo gabeno kėdes, dėžes ir seną šaldytuvą. Mašina išvažiavo trečiadienį. Turėjo būti sekmadienį. O dabar pagalvok – ką tu veikei savaitgalį? Teisngai. Šeštadienį vairuotojui uždraudė įvažiuoti į Frankfurtą dėl aplinkosaugos taisyklių. Mašina pastovėjo. Sekmadienį iškrovimo taškuose Anglijoje nedirbam. Pirmadienį pasiekėm. Klientas pyko. Bet ką padarysi – toks pervežimų gyvenimas, ne pristatymas kaip pica.

Kiek gi man kainuos maždaug dvi dešimt dėžių ir čiužinys?

Čia nepatogus klausimas. Kaina priklauso nuo visko: ar esi Vilniuje, ar Zarasuose, nuo mėnesio, nuo čiužinio dydžio. Maždaug – nuo 300 iki 700 eurų. Kartais mažiau, jei mašinai reikia užpildyti likusį kampą. Buvo atvejis, kai klientas nenorėjo mokėti 450, paėmė pasiūlymą už 280 iš skelbimo herojaus. Mašina neatvažiavo. Savaitę vėliau skambino verksdamas. Kas pigu, ne visada važiuoja. Pas mus kainos skaidrios, bet tiksliau pasakysiu pagal sąrašą. Žodžiu, skambink, apskaičiuosiu, bet nieko neprisižadu šimtu procentų. Nuolaidų karaoke nebus.

Ar yra kokių nors mokesčių, apie kuriuos nepasakos?

E. Tu rimtai? Ai. Brexit viską apvertė. Daugelis galvoja, kad daliniai kroviniai į Angliją praeina kaip į kiemą. Ne. Jei asmeniniai daiktai, reikia sąrašo. Jei nauji – gali kristi muitai. Mes paruošiame CMR ir deklaracijas. Bet jei įsigijai naują dviratį be čekio ir bandai jį įvežti kaip seną... na, muitininkas ne kvailas. Kartais mūsų biuras mokesčių nepridėta iš anksto, nes nežinome, ar pasiges dokumentų. Būna, kad klientas pats turi sumokėti kelis svarus. Ne daug, bet pykstasi. Ir dar – jei reikia liftu kelti į trečią aukštą Londone, tai jau papildomas doleris.

Kodėl vieni pervežikai ima dvigubai mažiau nei jūs?

Oho. Na, atsakymas paprastas. Yra įmonių, kurios pasiima pinigus ir dingsta. Buvo taip prieš dvejus metus – klientas sumokėjo avansą, o telefonas net neatsiliepė. Kitos kaupia krovinius mėnesį ir tik tada važiuoja. Tu galvojai, kad kas savaitę? Ha. Ne. Dar būna trečiųjų šalių mašinos be draudimo. Jei kas nutinka – oi. Aš nesakau, kad visi pigūs blogi. Bet jei kaina žemiau savikainos, kažkur kertamas kampas. Arba tau, arba mašinai. Aš jau 22 metus vežu ir mačiau visko. Kartais geriau primokėti šiek tiek ir žinoti, kad daiktas atvažiuos, o ne spoksoti į tuščią gatvę.

Pakuotė – tavo ramybė arba košmaras

Ar man pačiam reikia viską supakuoti, ar jūs tai padarysite?

Gali pats. Gali ir mes. Bet žinai ką? Jei pats supakuoji į senas bananų dėžes, kurios šlapios – aš neimsiu atsakomybės, kad vaza dūžo. Buvo bobutė iš Panevėžio. Dėžės iš po burokėlių. Kelionė truko keturias dienas, dėl drėgmės dugnas iškrito. Lėkštės – į šipulius. Mes pakuojam su burbuline plėvele, kartonu, fumiršku... taip, ta plėvelė, kur burbuliukai. Jei nori sutaupyti – pakuok pats, bet pasirašyk, kad priėmei riziką. Aš mieliau supakuoju pats ir ramiau miegu. Per dvidešimt metų mačiau visko: ir gerų dėžių, ir tokių, kurios atlaikė vos pakrovimą.

Ar galiu į dėžes dėti viską, ką tik noriu?

Ai, va čia tema. Ne, negali. Degios medžiagos – ačiū, ne. Dažai, benzinas, dujos – nepakuok. Buvo praėjusiais metais, kai kažkas įmetė aerozolį. Muitininkai nulėmė visą mašiną, patikrino valandas. Vėlavo visiems. Taip pat – šviežias maistas. Varškės sūrelis nėra gera idėja keturių dienų kelionei. Taip, aš žinau, kad mama nori atsiųsti kibinų. Deja. Į dėžes dedi drabužius, indus, buitinę techniką. Jei nežinai – paskambink. Geriau kvailas klausimas nei kvaila situacija pasienyje. Nors kartais ir aš nežinau 100 %, ar konkretus daiktas galimas – tada klausiu kolegų Anglijoje.

Ką daryti, jei turiu itin trapių daiktų – meno kūrinį ar senovinį veidrodį?

Tai atskira kalba. Aš ne meno galerijos ekspertas, bet teko vežti vertingų paveikslų. Sakyčiau – nestumk į bendrą dalinių krovinių pervežimą. Rimtai. Jei tai brangu, reikia individualaus sprendimo. Specialūs karkasai, sutvirtinimas, galbūt net atskira mašina. Žinau, kad daugelis nori sutaupyti ir meta į bendrą fūrą. Kelių daiktų pervežimas į JK kas savaitę puikiai tinka dėžėms, baldams, buičiai. Bet nešiojamą senovinį veidrodį? Ne. Čia rizika, kurios aš neprisimsiu. Jei kaina maža, o daiktas brangus – pagalvok du kartus. Kai kuriems meno kūriniams reikia temperatūros kontrolės, o fūroje tikrai ne visada to gali užtikrint.

Muitinė ir popieriai – galvos skausmas nuo 2020-ųjų

Ko reikia, kad daiktai praeitų muitinę be trukdžių?

Čia po Brexit viskas pasikeitė. Turiu būti atviras – kartais pats nusivažiuoju, kokia ten nauja tvarka šią savaitę. Bet reikia sąrašo daiktų, jų vertės, paskirties. Jei asmeniniai daiktai – įrodyk, kad naudoti. Nuotraukos padeda. Jei nauji – čekiai. Mes paruošiame CMR, eksporto deklaraciją. Bet muitininkai kartais prašo ko nors papildomo. Vieną kartą laike mašiną, nes klientas parašė „buitinė technika“, o viduj buvo nauja prekybinė įranga. Muitininkas nusprendė, kad čia bandymas apeiti mokesčius. Valandas stovėjome. Taigi, dokumentai turi atitikti tikrovę. Nebandyk būti protingesnis už sistemą.

Ar man reikia britiško importo numerio ar kažko panašaus?

Jei esi fizinis asmuo, vežantis asmeninius daiktus – dažniausiai ne. Bet jei siunti prekėmis pardavimui, be EORI gali neapsieiti. Aš ne muitinės tarpininkas, nors per tiek metų prisirinkau žinių. Dėl tikslių reikalavimų geriau pasitikrinti GOV.UK arba su mūsų partneriais JK. Kurti verslą be EORI dabar – sunku. Jei esi lietuvis, įsisteigęs UK – turi. Jei ne – mes galime padėti per agentus, bet tai kainuoja. Šiaip dauguma dalinių krovinių kas savaitę į Angliją susiję su privačiais asmenimis, todėl EORI ne visada aktualu. Bet paklausk – saugiau bus. Kai kurie muitininkai keičia taisykles dažniau nei oras Londone.

Ar reikia draudimo, ar jūs viskuo pasirūpinate?

Mes turime CMR draudimą. Bet žinai, CMR – tai ne visada pilnas atlyginimas. Yra svorio formulė. Jei tavo krovinys vertas 5000 eurų, o sveria 100 kg, gausi kompensaciją pagal kilogramą, ne vertę. Štai kur šuo pakastas. Jei yra ypač brangių daiktų – daryk papildomą draudimą. Mes galime padėti sutvarkyti. Klientai sako: o kam, juk mašina saugi? O tada lyja pro neuždarytą stoglangį. Atsitinka. Retai, bet atsitinka. Aš mėgstu miegoti ramiai, todėl siūlau brangiems daiktams – draustink. Ne visi sutinka. Tada pasirašo, kad riziką prisiima. Tavo teisė. Bet aš įspėjau. Dvidešimt dvejų metų praktika sako – geriau permokėti nei vėliau krimsti nagus.

Kas vyksta kelyje ir Londone

Kas bus, jei mano daiktai apgadinami kelyje?

Gyvenimas. Ne viskas idealiai stovi fūroje. Kartais svetimas krovinys subrašo tavo stalą. Kartais staigus stabdymas ant duobės. Mes tvirtai sukrauname, bet fūroje 20 skirtingų savininkų daiktai... Buvo – metalinis lovos rėmas nebuvo sutvirtintas. Kliudė dėžę su televizoriumi. Ekranas – sudaužytas. CMR draudimas padengė dalį, bet ne visą, nes televizorius buvo senas. Klientas pyko ant mūsų, nors pats nepakavo kaip žmonės. Tai va – gamykla ne mūsų, bet pasekmės bendros. Kaip to išvengti? Gerai pakuoti ir drausti. Paprasta, bet ne visi supranta, kol nepatenka į situaciją. O mes stengiamės, kad taip neatsitiktų.

Ar gali paaiškinti, kaip atrodo iškrovimas Londone?

Oi, Londone... Kartais chaosas. Jeigu fūra važiuoja į vieną iškrovimo tašką – ramu. Bet jei dalinis krovinys keliauja į individualų adresą centre, prasideda linksmumai. Gatvių plotis. Parkavimo draudimai. Vieną kartą vairuotojas negalėjo privažiuoti dėl avarijos gatvėje. Turėjo nešti dėžes 300 metrų. Klientas stebėjosi, kodėl vėlavo. Aš irgi stebėjausi, bet ką padarysi. Beje, tą dieną lyjo kaip iš kibiro, bet čia jau ne į temą. Londone viskas brangiau ir arčiau. Kartais reikia liftų. Kartais vairuotojas atsisako nešti į penktą aukštą be lifto – ir teisėtai. Jei reikia – įtraukiu porininką į kainą iš anksto. Bet jei pamiršai pasakyti... hmm, staigmena.

O jei aš nesugebėsiu būti iškrovimo metu – ar gali palikti daiktus kieme?

Ne. Tiesiog ne. Galėtų, bet aš to nerekomenduočiau. Buvo klientas, kuris pasakė: palikit prie durų, raktas po kilimėliu. Palikom. Po valandos paskambino kaimynas, kad kažkas nešasi tavo dėžes. Gerai, kad laiku. Iškrovimas vyksta tik su tavimi arba įgaliotu asmeniu. Jei to nėra – galime į sandėlį. Bet sandėlio kaina Londone... ne, geriau pats būk. Arba atsiųsk draugą. Mūsų kas savaitę važinėjančios fūros tikrai nepaliks daiktų atsitiktinėje vietoje. Ir neturėtum to prašyti. Rimtai. Yra buvę ir tokių, kurie pamiršo pasitikrinti gatvės kodus, o tada piktinasi, kad nepristatėme. Na, logistika ne fantazijų rūšis.

Gyvūnai, augalai ir kiti keistuoliai

Vežate ir gyvūnus? Katę norėčiau išsiųsti.

O Dieve, ne. Ne fūroj su sofa. Katė gyva. Reikia specialaus vežimo, skiepų, pet passport. Gyvūnų pervežimas – veterinarinis dalykas. Aš pervežu daiktus. Kai kurios įmonės turi skyrius gyvūnams – mes ne. Neklausk, ar galima katę įkišti į dėžę su drabužiais. Negalima. Ne tik neleistina, bet ir žiauru. Pas mus buvo vienas atvejis, kai klientė bandė įtiki, kad žiurkėnas „ramiai sėdi narvelyje tarp knygų“. Nepriimta. Gyvūnai – atskira firma, atskiri leidimai. Atsakingai. Šiaip rekomenduoju skrydį oru su tinkamu konteineriu. Fūroje keturias dienas be proper oro cirkuliacijos? Ne, ne, ne. Katė nenusipelnė tokio streso dėl tavo sofos.

Kodėl negaliu siųsti augalų – juk tai tik vazonas?

Phytosanitariniai reikalavimai. Anglija labai griežta. Negali vežti dirvos, augalų su šaknimis taip paprastai. Yra leidimai, turi būti patikros. Buvo – moteris vežė didžiulį fikusą. Muitininkai pasvarstė, galiausiai leido, nes buvo sausas vazonas ir kažkokia pažyma. Bet tai – išimtis. Aš nepasakyčiau, kad standartas. Paprastai – augalai neįleidžiami. Tavo mamos pelargonijos liks Lietuvoje. Atsiprašau. Geriau nupirk jai naujas Londono turguje. Bus pigiau ir mažiau galvos skausmo nei bandyti įvežt senuosius per Doverio uostą. Augalai juk ir taip nekenčia ilgų kelionių tamsybėje. Vazonas sudūžta, žemės prisiberia – net vairuotojai pyksta.

Apie blogas įmones ir atsakomybę

Kaip atskirti normalius pervežikus nuo sukčių?

Pažiūrėk – ar turi svetainę, sutartis, ar atsako į kvailus klausimus? Sukčiai dažnai spaudžia: mokėk dabar, vietų mažai. Jeigu žmogus sako, kad fūra rytoj 6 ryto, nors tu dar nežinai, ką veši – įtartina. Normali įmonė duoda sąskaitą-faktūrą, paaiškina draudimą. Mes nereikalaujame visos sumos iš anksto. Avansas – taip. Bet jei kas nori 100 % prieš pakrovimą... pavojinga. Būna ir vidutiniokių, kurie perka per pigiai, paskui meta daiktus sandėlyje. Pasitikrink Google atsiliepimus. Jei nėra nė vieno blogo – keista. Visiems neįtiksi. Aš turiu ir neigiamų. Bet dažniausiai – dėl to, kad žmonės nesupranta, jog penktadienį vakare niekas neiškrauna fūros.

Ar teisėta vežti asmeninius daiktus parduoti, jei deklaruoju kaip savuosius?

Ne. Tai muitinės pažeidimas. Jei deklaruoji asmeninius, o parduodi – problemos. Muitinė turi duomenis. Jei prigaus, baudžia. Mes nevežame prekių kaip asmeninių daiktų, jei žinome, kad taip nėra. Atsakingai. Kartais klientai sako: o kaip jie sužinos? Na, jei atsivežei 50 identiškų telefonų dėžių – sunkiai įtikinsi, kad tai tavo asmeninis rinkinys. Muitininkai mato. Jei reikia verslo siuntimo – padarykime teisingai. Kaina didesnė, bet galva ant pečių. Dalinių krovinių gabenimas į Angliją kas savaitę nereiškia šešėlinių operacijų. Tai normalus transportavimo verslas. Nebūkim gudrūs ir nesusidarykim problemų dėl kelių sutaupytų eurų.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti mano daiktus?

Gali būti kelios priežastys. Neįdomi kryptis. Per mažas krovinys, kurį neapsimoka važiuoti paimti į kaimą. Perverčiau. (per mažus kaimus neapsimoka, sakiau kitaip). Perverčiau... perrašysiu. Ai, neperrašysiu, tegu bus. Kartais atsisako, nes daiktai pavojingi. Kartais tiesiog neturi leidimų. O kartais – neturi vietos artimiausiame reise. Buvęs klientas pyko, kad atsisakėm vežti šaldymo įrangą be freono dokumentų. Negalime. Ne todėl, kad nenorime – įstatymai neleidžia. Kitas atvejis – koncertinis pianinas. Aš irgi atsisakyčiau. Ne dėl blogo noro, o specialistų reikia. Kiekvienas savo duoną turim uždirbti. Kai kurie daiktai tiesiog ne kiekvienoje mašinoje telpa.

Klausimai, kuriuos verta žinoti prieš paskambinant

Ar galiu keisti siuntos sudėtį prieš pat išvykimą?

Gali, bet ribotai. Jeigu fūra suplanuota, o tu pridėjai dar dvi dėžes – gali tekti keisti logistiką. Buvo toks pavasaris. Klientas paskambino sekmadienio vakarą. Fūra pirmadienį 9:00. Jis sako: dar viena spinta. Įtalpinom, bet teko išimti kažką kito, nes svoris viršijo. Gerai, kad ne pilnas mūsų krovinys, o dalinis. Bet kitas klientas liko nepatenkintas, nes jo daiktai nukentėjo. Žodžiu, jei planuoji keisti – pranešk kuo anksčiau. Ne dieną prieš. Geriau – savaitę. Tada pakoreguosim. Paskutinės minutės pokyčiai – stresas visiems. Ypač kai kas savaitę važinėjame pagal griežtą grafiką ir kiekvienas centimetras mašinoje suplanuotas.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ praktikoje?

Teoriškai – paimame ten, kur gyveni, ir atvežame ten, kur reikia. Praktikoje – jei tavo gatvėje negalima pastatyti 13,6 metro fūros, tai „iki durų“ bus iki artimiausios galimos vietos. Klientas iš senamiesčio pyko: kodėl nepristatėte po laiptais? Nes fūra netelpa. Ne mumis. Mes suteikiame mašiną. Jei reikia mažesnės – užsisaky, bet kainuos. Londone tas pats. Dvipusis gabenimas „door to door“ su daliniais kroviniais veikia puikiai, kai adresai normalūs. O kai ne... būna kompromisų. Aš visada sakau – pažiūrėsim vietoje. Kitaip nebūna. Dvidešimt dveji metai mokė: niekada nesakyk „tiksliai“ apie vietą, kurios nemačiai. O jei aikštelė toli – susitinkam pusiaukelėj ir nepykstam.

Ar galima siųsti dalinį krovinį kas savaitę reguliariai, jei verčiuosi prekyba?

Taip, jei smulku. Būna ebay pardavėjų, lietuviškų prekių UK. Surenkame, fiksuojame grafiką, vežame. Bet tai jau nebe atsitiktinis persikraustymas, o verslo logistika. Galime prisiderinti. Kartais net vienam klientui skirta vieta fūroje kas savaitę. Žinoma, jei kiekiai didėja, gali apsimokėti pilna fūra. Bet pradžiai – daliniai kroviniai kas savaitę į Angliją yra geras startas. Sutariame terminus, standartizuojam pakuotę, viskas kaip laikrodyje. Tiesa, laikrodis kartais vėluoja, jei kelyje avarija. Bet reguliarumas įmanomas. Jau vežame porai tokių parduotuvių. Fainas reikalas, tik reikia plano. Be plano – chaosas. O chaoso mums nereikia. Tvarka svarbiausia.

Kada geriausia užsisakyti pervežimą, jei noriu įskristi į tą kas savaitę?

Kuo anksčiau. Rimtai. Jei skambini antradienį dėl trečiadienio – atleisk, greičiausiai teks palaukti savaitę. Mes formuojame maršrutą prieš savaitę. Kartais dvi. Yra tokių, kurie skambina paskutinę minutę ir stebisi, kodėl nevežam. Na, nes vietų nėra. Yra ir tokių, kurie užsako mėnesį į priekų. Jiems – ramu. Žinau, kaip sudėtinga planuoti persikraustymą. Darbas, šeima, buto nuoma Londone. Bet jei žinai datą – paskambink. Net jei nežinai, kiek dėžių. Mes rezervuojame apytikslį kiekį. Tada koreguojame. Taip veikia tikras kas savaitinis dalinių krovinių transportavimas. Ne paskutinės akimirkos stebuklas. Nors kartais stebūklai įvyksta. (stebuklas, o ne stebūklas – matyt, per greitai rašau).

Ką daryti, jei aš nežinau, ar viskas sutalpins?

Skambink. Atsiųsk nuotrauką. Arba vaizdo įrašą. Aš apžiūriu ir pasakau. Būna, žmonės sako: pas mus tik trys dėžės. Nuotrauka parodo – trys dėžės, sofos kampas, šaldytuvas ir dviratis. Tai jau ne trys dėžės. Tai kita svorio kategorija. Mes skaičiuojem ne pagal skaičių, o pagal kubatūrą. Kartais pagal svorį. Jei nežinai – aš padėsiu apskaičiuoti. Nemokamai. Nes jei mes suplanuosim kampą, o tu atveši dar du čiužinius – kažkas liks ant šalikelės. Ir tai nebus mes. Taigi, dalinių krovinių gabenimas į Angliją kas savaitę reikalauja apytikslio sąrašo. Nereikia milimetro tikslumu. Bet panašiai žinoti verta, kad ir tau ramiau, ir mums aiškiau.

Ar verta rinktis jus, ar geriau bandyti pats išsinuomoti furgoną?

Pats? Į Jungtinę Karalystę? Nuomoji furgoną, leki per Europą, pats vairuoji, krovi, muitiniesi. Žinau, kad... atleisk, nežinau tiksliai, ar gali vairuoti su lietuviška teise ten dabar – reikia pasitikrint, bet galima. Sunkiau su muitine, draudimu, kelių mokesčiais. Laiko sąnaudos didelės. Dyzelinas. Nakvynės. Jei turi daug laiko – galbūt. Bet jei veža šeimą, baldus, dėžes – greitai suprasi, kad pervežimo paslauga yra pigiau nei savarankiškas maratonas. Aš sakau taip ne todėl, kad parduot noriu. Tiesiog per 22 metus mačiau grįžtančius su nudegusiais stabdžiais ir be nuotaikos. Nuomokis ramiai. Mes jau tai darom kasdien.

Išvada

Žodžiu, greitas dalinių krovinių gabenimas į Angliją kas savaitę yra realus dalykas. Ne magija, ne raketų mokslas, bet ir ne automatinė pica per valandą. Tai planavimas, kantrybė, patikima įmonė ir tavo sąžiningas daiktų sąrašas. Jei nori, kad padėčiau suskaičiuoti, suplanuoti arba tiesiog atsakyčiau į dar vieną kvailą klausimą – skambink. Ne visada atsakau iškart, nes kartais važiuoju pats tikrinti pakrovimo, bet atsiliepsiu. Svarbiausia – nebijok paklausti du kartus. Geriau klausti nei po to gailėtis prie tuščios gatvės Londone, laukdama fūros, kuri niekada neatvažiavo.