Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Greitas daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais: kaip tai vyksta iš tikrųjų
Žinai, man dažnai skambina ir klausia – o tai kaip ten tas greitas daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais vyksta? Ar tikrai greitai? Ar patogu? Aš visada atsakau – taip, bet yra niuansų. Daug kas priklauso nuo to, kiek daiktų turi, kur gyveni ir kur reikia pristatyti. Mikroautobusas nėra stebuklinga dėžė, bet kai reikia perkraustyti butą ar kelias dešimtis dėžių į Londoną, Birmingemą ar net į mažesnį miestelį – tai dažnai pats lankščiausias variantas. Ne visada pigiausias, atmink, bet lankstus. Vairuotojai pažįsta vietas, pravažiuoja ten, kur didelės fūros nė neįlystų. Štai apie tai ir pakalbėsim.
Pirmas etapas – ką svarbu žinoti užsakinėjant
Kiek kainuoja greitas daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais?
Oi, čia tas klausimas... Kaina, tiesą pasakius, kinta kaip oras Londone. Vienaip skaičiuojama, jei vežam iš Vilniaus į Londoną, visai kitaip – jei iš Klaipėdos į kokį mažą miestelį netoli Mančesterio. Aš paprastai sakau – nuo šimto kelių eurų už keletą dėžių iki kelių tūkstančių, jei pilnas keturių kambarių butas. Kartais žmonės paskambina ir nori vežtis tik dvi dėžes už penkiasdešimt eurų. Na... (dedu telefoną nuo ausies ir atsikvepiu) reikia suprasti, kad kuras, amortizacija ir vairuotojo algos yra realybė. Geriausia – paskambinti, papasakoti ką turi, ir gausi konkretų skaičių. Nebandyk pats skaičiuoti pagal kuro kainą, ten dar daug visokių mokesčių prisideda.
Ar mikroautobusas tikrai atvažiuos prie pat mano durų?
Dažniausiai taip, bet pripažinsiu – būna ir tokių gatvių Kaune, kur aš pats neįvažiuočiau su savo sena mašina, ką jau kalbėt apie krovininį mikroautobusą. Vieną kartą turėjau klientą, kuris gyveno senamiestyje, gatvė tokia siaura, kad veidrodėliu lietė žaliąsias atogrąžas (na gerai, krūmus). Tai vairuotojas sustojo už trijų šimtų metrų, o likusį kelią nešėm daiktus patys. Tai jei turi didelius baldus ir gyveni akligatvyje – būk pasiruošęs, kad gali tekti permesti daiktus iki mašinos. Bet standartiškai – paėmimas nuo durų ir pristatymas iki durų veikia.
Kiek dienų prieš reikia susitarti dėl pervežimo?
Na jei nori garantijos – savaitė ar dvi. Bet aš turėjau atvejų, kai pats paskambindavau klientui antradienį, o trečiadienį jau būdavom pakeliui. Žinoma, tokie skubūs variantai kainuoja brangiau, logiška. Standartiškai, kai planuojame maršrutą, renkame keletą klientų į vieną reisą, tai rezervuoksi vietą geriau prieš dešimt–keturiolika dienų. Ypač jei yra pikas – rugpjūčio pabaiga, kai visi studentai juda, arba prieš Kalėdas. Tada mikroautobusai varo be sustojimo ir vietos dingsta akimirksniu. Kartais net savaitės neužtenka, tai kuo anksčiau, tuo ramiau.
Ar galiu siųsti draugą vietoj savęs, kad visą tvarką sutvarkytų?
Žinoma. Dažnai taip ir būna – vienas žmogus krauna Lietuvoje, kitas priima Anglijoje. Svarbu, kad tas draugas žinotų, kas tiksliai vežama. Buvo situacija, kai klientas atsiuntė kaimyną, o kaimynas net nežinojo, kurios dėžės jo, kurios – kito buto. Stovim daugiabutyje, vėjas, lietus, o kaimynas sugalvoja, kad "gal šitą pasiimkim, gal tą". Praradom kokią pusvalandį. Tai paprasta taisyklė – parašyk sąrašą, nusifotografuok daiktus ir atsiųsk žmogui, kuris atiduos. Taip išvengsi bet kokio galvos skausmo.
Kainos, laikas ir kiek realiai telpa
Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iki Anglijos?
Teoriškai gal per dvi paras, jei vairuotojai keičiasi ir sienos praleidžia greitai. Praktiškai? Aš skaičiuoju tris–keturias dienas su pakrovimais ir iškrovimais. Ne, tai nėra tokia greita kaip lėktuvas, bet daiktų siuntimas lėktuvu kainuoja tiek, kad gali nualpti. Mikroautobusas važiuoja per Europą, reikia perlipti per kanalą arba keltu, arba tuneliu (na, Eurotuneliu, bet kartais sakau tiesiog "tais vamzdžiais po vandeniu"). Būna eilių pasienyje, būna remontai kelyje. Kartais pasiklystama (taip, net ir su navigacija), bet galutinis rezultatas – daiktai atvažiuoja gyvi ir sveiki per kelias dienas.
Ar tikrai greičiau negu didelis krovininis automobilis?
Na čia toks klausimas... Kartais taip, kartais ne. Fūra važiuoja tokiu pat keliu, bet jas tikrina ilgiau pasienyje. Mikroautobusas – lankstesnis. Gali pravairuoti senamiesčiu, gali greičiau apsisukti. O kas dėl greičio? Na, didelis krovininis furgonas gal ir važiuoja devyniasdešimt, bet kai reikia surinkti daiktus iš trijų skirtingų miestelių prieš tai – mikroautobusas laimi efektyvumu. Ypač jei turi nedaug daiktų. Kodėl vežti tuščios vietos fūroje tūkstantį kubinių metrų, kai tinka paprastas krovininis mikriukas? Tai čia ne tiek greitis kelyje, kiek lankstumas apskritai.
Kiek daiktų telpa į tokį mikroautobusą realiai?
Standartinis krovininis mikroautobusas, ką mes naudojam – apie dvylika–penkiolika kubinių metrų. Skamba abstrakčiai? Įsivaizduok standartinį keturių kambarių buto baldus be technikos. Arba daugiau nei šimtą vidutinio dydžio dėžių. Kartais žmonės pasidaro didesnes dėžes, tipo parduotuvių, ir paskui stebisi, kad telpa tik keturiasdešimt. Na taip, nes tos mamos dėžės iš IKEA... (oho, iš švedų parduotuvės) užima tris kartus daugiau vietos nei standartinės. Prieš pirkdamas dėžes pasitark su manim arba su vairuotoju. O jei turi pianiną – jau reikia specialaus aptarimo, tikrai ne bet koks mikriukas jo neveš.
Ar galima gabenti ir šaldytuvą, ir viryklę?
Taip, buitinė technika – vienas dažniausių dalykų. Tik šaldytuvai turi būti atitinkamai paruošti. Kokia nors klientė iš Panevėžio vieną kartą atidavė šaldytuvą, pilną šaldytų uogienių. Kelionė tris dienas... atspėk kas atsitiko? Na, šaldytuvo durys atsidarė vidury kelio ir uogienės... tiesiog nebeuogienės. Tai taisyklė – išleisk vandenį, atitirpink šaldiklį, o jei durys neužsifiksuoja – privyniok juostos. Viryklės lengviausia dalis, tik reikia atsukti kaitlentės stiklą, jei jis indukcinis, nes kitaip bumbsi visa kelią. Aš ne iki galo žinau dėl dujinių viryklių Anglijoje – ten jungtys kitokios, bet pervežti galima, pajungti reikės meistro.
Pakrovimas, dokumentai ir kas nutinka kelyje
Ar reikia kokio nors ypatingo popieriaus daiktams į Angliją?
Dabar jau post-Brexit, tai jei daiktai nauji, be abejo, reikia muitinių deklaracijų, sąskaitų, įrodymų, kad tai tavo naudoti daiktai. Jei perkraustymas – galioja taisyklės dėl asmens daiktų. Bet žinai ką, čia aš jau pradedu painiotis, nes taisyklės kiekvienais metais kinta truputį. Geriau pasitikrinti su mūsų vadybininku konkrečiai situacijai. Dažniausiai mes viską sutvarkome patys, bet tu privalai turėti asmens dokumentų kopiją ir kažkokį turto įsigijimo įrodymą, jei veži naujus baldus. Anglijos muitinė gali užduoti klausimų, ypač jei pakuotė intact (na, nespausta).
Kaip daiktus supakuoti, kad nesusibraižytų?
Ech, jei turėčiau eurą už kiekvieną blogai supakuotą lempą... Pirmiausia – dėžės. Tvirtos, dvigubos sluoksnio, ne tos iš parduotuvių konteinerių. Tada burbulinė plėvelė – aš taip vadinu, nors profesionalus terminas turbūt kitoks. Kitaip sakant, wrap'as. Svarbu – ne tik suvynioti, bet ir fiksuoti viduje dėžėje, kad daiktas nešokinėtų. Ką tik pasakiau? "Šokinėtų"? Na, nejudėtų. Dėl stiklų – kryžiukais lipniąja juosta. Ir niekada, niekada neirašyk ant dėžės "stiklas"... nes kai kurie krautuvai pamaato "stiklas" ir padeda kitom dėžėm ant viršaus. Rašyk "trapi". Ironiška, bet veikia geriau.
Kas jei aš nebūsiu namie per paėmimą?
Būna. Būna ir taip. Geriausias variantas – suderinti laiką tiksliai. Bet jei staiga užstrigai darbe ar vaiką priėmė mokykloj (turiu sakyti normaliau – mokykloje) karščiu – skambink kuo greičiau. Kartais vairuotojas gali palaukti pusvalandį, kartais negali, nes laukia kitas klientas. Buvo atvejis, kai vyras neišėjo iš darbo metu, o žmona buvo kitame mieste. Tai buvom sutarę, kad raktus paliks po kilimėliu. Ne pats saugiausias variantas, bet realybė. Kitais atvejais persideram paėmimą kitą dieną. Tik atmink – jei vairuotojas turi tuščią tarpą, jis jus "apkabins" mielai, jei ne – gali tekti mokėti papildomai už antrą atvažiavimą.
Ar mano daiktai bus saugūs pakeliui?
Stengiamės, kad būtų, bet visada sakau – visko pasitaiko. Vairuotojai kurie dirba su mumis jau ilgai, žino, kaip fiksuoti krovinį. Bet kelias į Angliją ne visada tobulas. Būna duobių (ypač Prancūzijoje ar Belgijoje akivaizdžiai), daiktai gali truputį pasimuistyti. Dėl to mes ir klausiam, kas trapi. Buvo istorija, kai viena klientė vežėsi keramikos vazonus, o vairuotojas pavadino jas "dekoratyviniais akmenimis" pakrovimo lapelyje (aš nežinau kodėl). Vazonai atvyko sveiki, bet kliento išraiška... buvo matyti, kad ji pergyveno. Draudimas padeda, jei kas rimtesnio. O šiaip – pakuotė yra karalienė.
Kai situacija ne tokia ideali, kaip atrodo
Kaip suprasti, kad firma neapgaus?
O, čia jautri tema. Būna tokių... kompanijų, kurios duoda kainą telefonu, o atvažiavus paaiškėja, kad "nebereikėjo liftu naudotis" ar "tai juk buvo penktas aukštas, o ne antras". Mano patarimas – jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa, taip greičiausiai ir yra. Paprašyk raštiško patvirtinimo. Mes dažnai siunčiam turimus kontaktus ankstesnių klientų, jei jie sutinka. Ir dar – tikri profesionalai niekada neprašys visos sumos priekabiai. Avansas – taip, bet ne visas mokėjimas prieš tai, kai mašina dar neprisuko. Būk atsargus su tais, kurie rašo "super pigiai pervežame i Anglija greitai" be jokių detalių.
Kas jei sofa neatitinka angliškų durų angų?
Čia nejuokinga problema. Anglijos butuose durys kartais siauresnės negu Lietuvos. Ir aš ne apie senus namus – net naujuose apartamentuose Londone teko matyti koridorius, kur net mano kuprinė vos praeitų (va čia jau perdedu, bet jausmas toks). Vieną kartą vežėm kampinę sofą, o ji tiesiog nepateko pro duris. Klientė pradėjo verkti (rimtai), o vairuotojai stovėjo sutrikę. Galiausiai nunešėm per balkoną – antrame aukšte. Tai pirmą kartą? Pamatuok duris ir koridoriaus posūkius. Ypač jei sofa iš ledo. Ne, tinginio... ne, ta prasme – tokia minkšta didelė sofa. Jei nepateks, lieka palikti kieme, o to niekas nenori.
Ar galima mokėti grynaisiais ar tik pavedimu?
Mes priimam ir taip, ir anaip. Grynieji vairuotojui – ok, bet tiksliausia yra pavedimas. Nes kartais, akimirksniu pasimokius angliškai, pamirštam lietuviškai tartis. Grynieji kelionėje greitai ko nors nutyla, paskui ginčai – o ar aš mokejau, ar ne. Aš asmeniškai mieliau renkuosi pavedimą, turiu įrodymą. Bet jei tu toks žmogus, kuris turi tik grynuosius ir niekaip kitaip – galima, tik pasirašyk kvitą. Ir dar – nepamiršk, kad Anglijoje mūsų sąskaitos gali būti kitokios nei Lietuvos, tai pavedimą daryk tiksliai pagal instrukcijas, nes bankai mėgsta suvalgyti procents už klaidingus rekvizitus.
Ar vežate ir sekmadieniais?
Vežame, bet pristatymai Anglijoje sekmadieniais sudėtingesni. Ne dėl mūsų – dėl tavęs. Anglijoje sekmadienį daugelis miega ilgiau, dykai vaikšto pižamomis ir nenori keltis durų skambučiui. Be to, kai kurie daugiabučiai turi taisykles – savaitgalį jokio triukšmo. Vairuotojai dirba ir šeštadienį, ir sekmadienį, kai maršrutas to reikalauja, bet kai renkiesi datą – pagalvok, ar gausi priimti daiktus. Buvo atvejis, kai klientas liepė vežti sekmadienį 7 ryto. Atvažiavom. O jis pamiršo pasakyti žmonai. Žmona atidarė duris su velėnėliu ant galvos ir sakė, kad mes klystam adresu. Kol prisiskambinom tikrajam savininkui, praleidom valandą. Nesoferiai momentai.
Ar galiu vežtis augalus į Angliją?
Čia toks... chaotiškas reikalas. Auginiai – tai gyvi organizmai, ir Anglijos fitosanitarinė kontrolė į juos žiūri kaip į... na, galimą pavojų. Kai kurie augalai galioja, kai kurie – ne. Aš tiksliai neprisimenu visos nomenklatūros (turiu pripažinti, kad čia jau reikia tikrintis, o ne spėlioti). Žinau tik tiek, kad žiemą augalai dažnai žūna pakeliui, nes mikroautobuso krovinio erdvė šildoma ne visada tolygiai. Tai jei veši augalus – rizikuoji. Geriau atiduok kaimynei. Nebent tai kaktusas, bet kam vežti kaktusą į Angliją? Ten ir taip drėgna, augalams rojus.
Ką daryti, jei Anglijoje niekas nėra daiktų priimti?
Būna, kad žmonės darbo metu dirba (na taip, tiesiog dirba), arba skrydis vėluoja, arba tiesiog pamiršta. Mūsų vairuotojai negali laukti begalybę, nes kiti klientai laukia. Paprastai deramės dėl konkretaus laiko. Jei neišeina – daiktai gali būti palikti kaimynui, administracijai, arba mes turim saugyklas Londone ir kitur, bet tai kainuoja. Kartą klientas buvo išvykęs į Paryžių... o Londonas čia visai netoli, bet jis pamiršo paminėti. Daiktai savaitę pragulėjo sandėlyje. Užmokestis už saugojimą – jo kaltė, deja. Tai jei žinai, kad gali nespėti – pasirūpink atstovu iš anksto. Draugas, šeimos narys, nuomininkas – bet kas, kas gali atrakinti.
Ar galima vežti dviratį nesusimontavus?
Gali, bet užims daugiau vietos. Aš asmeniškai patariu nėmus bent vieną ratą ir pasukus vairą. Kartais sėdynės stulpelį – nuleisk žemyn. Tada dviratis telpa kur kas kompaktiškiau. Buvo vaikinas, kuris atvežė tris dviračius, visus surinktus. Vienam trūko galinio perjungiklio ir jis atsibraižė prie rėmo. Gana apmaudu, kai turi gražų "Specialized" ar "Trek". Tai atsuk, suvyniok į burbulinę plėvelę arba į senus pledus, ir dėk horizontaliai. Vertikaliai laikomas dviratis visada turi potencialą griūti. Ypač kai vairuotojas stabdo staigiai prie žiedo.
O jei mano daiktų nepilna mašina – ar verta užsakinėti?
Čia pats dažniausias mūsų scenarijus. Pilnas mikroautobusas skirtas tiems, kurie kraunasi namus su buitine technika, lovomis, spintom. Daugelis vežasi tiesiog keletą dėžių ir du lagaminus. Mes renkam kelis klientus į vieną reisą. Tu mokėsi už savo dalį vietos. Tai ar verta? Na, jei dairaisi į paštomatą ar kurjerinį servisą – už tą patį gali gauti daug didesnę svorio ribą su mikroautobusu. Plus asmeninis dėmesys. Minus – truputį lėčiau negu oro paštas. Čia tokie svarstymai. Aš sakau – jei turi daugiau negu keturias standartines dėžes, mikroautobusas jau prasmingesnis. O jei viena dėžė – gal tiesiog kurjerinis paštas.
Ar pervežate ir į mažus miestelius, ne tik Londoną?
Žinoma. Londonas – tai viena kryptis, bet mes važiuojam iki Edinburgo, Kardifo, Bristolio... Kartais net į kaimelius, kur nėra normalaus apšvietimo vakare. Svarbu suprasti, kad kuo toliau nuo pagrindinio greitkelio, tuo brangiau. Ne dėl to, kad norim prisidurti – tiesiog degalas ir vairuotojo darbo laikas kainuoja. Vienas vaikinas norėjo į Škotijos aukštumas, į kaimą netoli Inverness. Atvežėm. Kelias ten buvo toks vaizdingas, kad pats vairuotojas fotografavo. Bet sąskaita atitiko atstumą. Tai taip, vežame praktiškai visur, kur navigacija randa kelią ir tiltas neiškritęs.
Ar galiu daiktus sumesti į didelius maišus, be dėžių?
Gali, bet aš tavęs labai prašau – nedaryk to. Rimtai. Buvęs atvejis, kai moteris supakavo visą butą į tuos didžiulius šiukšlių maišus. Atrodo praktiškai, tiesa? Vieni kibireliai, kiti juodi, tretys permatomi... Atvažiavus į Readingą vairuotojas sumaišė jos daiktus su kitu klientu, nes maišai buvo identiški. Be to, maišai plyšta. Knygos išbyra. Drabužiai išsibarsto. Dėžės yra tam, kad tvirtai stovėtų viena ant kitos. Maišai voliojasi kaip... kaip maišai. Tai jei jau neturi dėžių – nusipirk, arba mes galim atvežti už papildomą kainą, bet tikrai nenaudok tų juodų šiukšlinių. Skirtumas lig šiol naktimis mane persekioja.
Kas jei lis, kai iškraunam Anglijoje?
Anglijoje lyja. Tai faktas kaip tai, kad arbata ten brangi. Jeinu lai (o, velnias... jeigu lyja) – vairuotojai turi savo apsaugą. Kartais tai tentas ant mašinos, kartais greitas bėgimas su dėžėm. Kartais tenka palaukti pusvalandį, kol debesis praeis. Buvo istorija, kai pylė lyg iš kibirų Braitone. Klientas neturėjo skėčio, vairuotojas buvo be striukės. Kraustėm viską per garažo aikštelę. Drabužiai dėžėse liko sausas, bet veidai – šlapi. Tai žinok – oras neprognozuojamas. Jei turi itin jautrių dalykų – tegul būna hermetiškose dėžėse arba suvynioti kelis sluoksnius plėvelės. Patirtis rodo, kad "vandeniui atsparus" popierius dažnai meluoja.
Ar mikroautobusai turi liftus, ar tik rampas?
Dauguma mūsų mašinų – su rampomis. Liftai būna ant sunkvežimių arba didesnių furgonų. Mikriukas paprastai žemas, todėl tiesiog užsikeliam ratukais arba nešam rankom. Jei turi labai sunkų daiktą, tarkim seifą arba marmurinį stalą – pasakyk iš anksto, nes gali prireikti papildomos poros rankų. Vieną kartą vežėm tokį pramoninį spausdintuvą, gal kokius du šimtus kilogramų. Du vyrai beveik išnarinėjo pečius. Reikėjo keltuvo, bet mes to nežinojom. Klientas pasakė "sunkus", bet ne "trijų šimtų kilogramų sunkus". Tai specifika – karalienė. Liftai reti, bet mes sutvarkom kitaip, tik reikia žinoti iš anksto.
Ar jūs turite draudimą, ar man pačiam reikia rūpintis?
Mes turim CMR draudimą ir krovinio draudimą. Tai standartinis dalykas, be jo aš neįsivaizduoju kaip galima dirbti šitą darbą. Bet – ir tai svarbu – jis dengia ne viską. Jei mes suplėšome tavo daiktus dėl savo kaltės, tai taip, draudimas veikia. O jei tu parsinešei dėžę, kuri jau prieš tai buvo supuvus (sudilusi, norėjau pasakyti) ir ji per kelionę subyrėjo – čia jau ne mūsų kaltė. Būna, kad klientai pamiršta paminėti, jog lagamine jau trūko ratuko. Atvykus sakoma – jūs sulaužėt. Ne, jis jau buvo sulaušęs. Draudimas nėra stebuklinga apsauga nuo bet ko, bet nuo eismo įvykių ir vagysčių – taip, tikrai saugo. Pirkti papildomą? Gali, bet ne visada racionalu.
Kaip galiu sužinoti, kur mano daiktai pakeliui?
Žinai, tą akimirką kai klientas paskambina kas dvi valandas ir klausia "o kur dabar?" – aš suprantu jaudulį, bet kartais norisi pasakyti, kad tai ne taksi su dalinimusi GPS (nors kai kurios firmos turi ir trackerius). Mes paprastai duodam vairuotojo telefono numerį ir maždaug orientyrines datas. Realiame gyvenime vairuotojas negali atsiliepti vairuodamas, ypač Anglijoje, kur už telefono ragavimą baudžia griežtai. Tai mes paskambinam patys, kai mašina artėja prie tavo taško. Buvo toks atvejis, kai klientas pats paskambino vairuotojui, o tas tuo metu stovėjo muitinėje. Truputį paplūdo mano pusę. Sorry, žmogiška reakcija. Geriau rašyk žinutę – vairuotojas perskaitys per stotelę.
Taigi, greitas daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja trupučio pasiruošimo ir realių lūkesčių. Jei ieškai patogumo, lankstumo ir žmogiško bendravimo, o ne robotizuoto pašto – tai geras kelias. Surask patikimą vairuotoją ar kompaniją, pasakyk viską kaip yra, supakuok daiktus taip, lyg vežtųsi juos pats, ir kelionė bus sklandi. Na, o jei kils dar klausimų – juk visada gali paskambinti. Aš čia.