Greitas daiktų atvežimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai atrodo iš vidaus

Daugiau nei dvidešimt ketverius metus sukuosi tarptautinių perkraustymų rinkoje, o maršrutas į Angliją man yra kaip kelias į parduotuvę. Žmonės klausia, ar mikroautobusas tikrai geriau už didelę fūrą, kai reikia atgabenti daiktus į Londoną ar Birmingemą. Paprastai atsakau – taip, jei tai nėra visas dviejų aukštų namas. Greitas daiktų atvežimas į Angliją mikroautobusais yra tas vidurys tarp brangios fūros ir beverčio pašto siuntimo. Mačiau visko: buvo ir tokių važiavimų, kai viskas praėjo kaip per sviestą, ir tokių, kai norėjosi tiesiog apsiverkti – ne man, o tam vyrukui iš Lutono, kurio daiktai liko kažkur netoli Ostendės tris dienas.

Kas tai iš esmės yra

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo didelio krovininio automobilio?

Jei turi dviejų kambarių buto daiktus – sofa, komoda, dviratis, trys dėžės ir kažkoks senas katilas – mikroautobusas yra optimalus. Didelė mašina kainuos dvigubai, o daiktų tiek neprikrausi, kad ji prisipildytų. Kita vertus, jei turi penkių kambarių namo baldus, mikroautobusas bus per mažas ir teks vežti du kartus, o tai išeina brangiau nei viena didelė mašina. Aš dažnai sakau klientams: geriau vieną kartą tinkamu mikroautobusu, nei du kartus mažu. Nors... buvo atvejis, kai vyrukui į Tilbury reikėjo atvežti tik šaldytuvą ir dvi spintas. Tokiu atveju mikroautobusas per didelis, bet jis vis tiek užsisakė. Sumokėjo daugiau, nei reikėjo, bet norėjo, kad kas nors pasirūpintų nuo durų iki durų.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B, be kitų sustojimų?

Teoriškai taip, praktiškai retai. Kai kurios įmonės taip reklamuoja, bet realybėje susideda keli maži kroviniai į vieną reisą. Tai normalu. Kas gi važiuos tuščiu mikroautobusu iš Lietuvos į Londoną vien dėl dviejų lagaminų? Na, jei sumokėsi kelis tūkstančius, tada taip. Paprastai vairuotojas suplanuoja maršrutą per Hannoverį, Amsterdamą ar Briuselį, priklausomai nuo kitų užsakymų. Svarbu, kad tavo daiktai būtų tinkamai sužymėti ir nepaskęstų tarp kitų siuntų. Buvo kartas, kai klientas nerado savo dviračio, nes jis buvo paslėptas už svetimo čiužinio. Rado tik Herforde, kai jau norėjo skambinti policijai. Tokių klaidų galima išvengti tiesiog žymint daiktus aiškiai.

Kiek daiktų telpa į standartinį krovininį mikroautobusą?

Standartinis Mercedes Sprinter ar Ford Transit ima apie 8–10 euro palečių, priklausomai nuo aukščio. Jei pakuoji dėžes protingai, tikrai sutalpinsi dviejų kambarių butą. Bet svarbu ne tik tūris. Svoris irgi turi reikšmės, nors daugelis to visai nepagalvoja. Kartą paėmiau užsakymą, o klientas prisikrovė knygų – visą biblioteką. Mikroautobusas vizualiai pilnas nebuvo, bet svoris... laaaabai didelis. Vairuoti tapo pavojinga, ypač kalnuose. Reikia pasakyti iš anksto, ką vešies, nes jei vairuotojas nežino, o sustoja Vokietijoje patikrai, gresia baudos. Ir tada vakarėlis visai nebe toks linksmas. Geriau jau nuo pradžių žinoti, nei kirpti iš kailio gelbėjantis situacijos.

Ar mikroautobusas kerta kanalą keltu, ar važiuoja tuneliu?

Paprastai renkamės keltą, nes pigiau ir mikroautobusui nėra skirtumo. Eurotunelis yra greitesnis, bet brangesnis, o mūsų klientai dažniau renkasi ekonomišką variantą. Kelionė keltu iš Calais į Doverį trunka apie pusantros valandos, nors laukimo laikas uoste gali prisidėti dar tiek pat. Buvo atvejis, kai audros metu keltai atšaukinėjo reisus ir mes užstrigome Prancūzijoje parą. Klientas laukė Braitone. Aš paskambinau, pasakiau tiesą – nieko padaryti negaliu, oras oras. Jis suprato, nors buvo piktas. Tokie dalykai nepriklauso nuo mūsų. Kai kurie vairuotojai mėgsta tunelį, nes nereikia keltis. Aš pats renkuosi seną gerą keltą – galima pasismaugti ir kavos.

Kainos ir kodėl jos svyruoja kaip oras prie jūros

Kiek kainuoja greitas daiktų atvežimas į Angliją mikroautobusu?

Sunku pasakyti vieną skaičių. Reiktų sakyti – nuo šešių šimtų eurų, bet gali išaugti ir iki tūkstančio dviejų šimtų. Visiškai priklauso nuo to, ar vežama tik tau vieniems, ar dalinamasi su kitais, kokiu atstumu nuo centro reikės pakrauti ir pristatyti, ar reikia pagalbos nešant. Kai kurios įmonės meta kainą žemiau realybės, paskui prisiduria "mokesčiai už keltą" ar "rankų darbas". Tai nesąžininga ir erzina. Geriau nuo pradžių žinoti visą sumą. Aš nemėgstu staigmenų. Aišku, būna, kad klientas pamiršta paminėti penktą aukštą be lifto, o tada kaina koreguojasi. Bet tai bent jau sąžininga.

Ar yra paslėptų mokesčių, kurių reikia bijoti?

Būna. Ypač jei skaitai skelbimą "perkraustymas į Angliją nuo 300 eur". Aš nesakau, kad visi tokie skelbimai blogi, bet didžioji dauguma yra atsargiai... na, be jokių garantijų. Kartais paaiškėja, kad 300 eur yra tik "vieta mikroautobuse", o jei nori, kad daiktus dar ir užneštų – po penkiasdešimt eurų už kambarį. Kartais papildomai kainuoja draudimas, kurio niekas neužsiminė. Atsimenu, prieš porą metų viena įmonė iš Kauno paėmė avansą ir... dingo. Klientas paskui skambino man, aš jau negalėjau padėti, nes daiktai nebuvo pas mane. Todėl patikrink, ar įmonė egzistuoja ilgiau nei du mėnesius. Ir jei kaina per maža – kažkur yra kabliukas, gali manimi patikėt.

Ar verta rinktis dalinamąjį reisą, jei skubu?

Jei skubu iki negalėjimo – ne. Dalinamasis reisas yra pigiau, bet lankstumo mažiau. Vairuotojas turi suplanuoti maršrutą pagal kitus klientus. Gali tekti palaukti pusdienį Kaune, kol bus pakrauta kita siunta, arba Londone laukti, kol bus iškrautas kaimynas iš Watfordo. Bet jei laiko turi bent truputį – sutaupysi nemažai. Kartais žmonės man skambina ir sako: "Man REIKIA rytoj!" Tada dalinamasis netinka. Tada reikia specialaus reiso, ir tai kainuos kaip rimta investicija. Deja, bet labai skubių dalykų negaliu padaryti už eurą trisdešimt. Realybė tokia, o ne pasaka apie stebuklingus pervežimus per naktį.

Kodėl kai kurios įmonės prašo viso pinigų prieš išvykstant?

Aš nesu visų verslų žinovas, bet mano galva tai pavojaus varpas. Normaliai imame dalį avanso – trisdešimt ar keturiasdešimt procentų – o likutį atsiskaitymas pristatymo metu. Jeigu ima visą sumą iš anksto, nematę daiktų, neturėdami jokio kontakto – bėda. Yra tokių "vaiduoklių", kur persiima į kitą vairuotoją internete, pasiima pinigus ir dingsta. Tikrai taip buvo. Anglijos lietuvių bendruomenėje apie tai šnabždžiamasi. Aš patikėčiau tik žmogumi, su kuriuo galiu pasikalbėti telefonu, o ne tik rašyti žinutes. Ir jei įmonė meta tau nuorodą į kažkokį neaiškų puslapį, kur nėra nei adreso, nei telefono – varyk lauk. Geriau permokėti šimtą eurų, nei prarasti viską.

Kaip vyksta pats procesas – diena iš dienos

Kokia yra tvarka, kai užsisakai pervežimą mikroautobusu?

Pirmiausia – parašai ar paskambiini. Aš arba kolega klausiu: ką vešies, iš kur, į kur, ar yra liftas, ar reikia laiptų nešimo. Tuomet pasiūlau datą ir kainą. Jei sutinki – gauni patvirtinimą. Dieną prieš išvyką vairuotojas perskambina. Atvažiuoja, patikriname daiktus, pasirašome aktą – jei esi tvarkingas klientas, kas reta, bet malonu, – pakraunama ir važiuojama. Atvežus – vėl pasirašome. Šiaip viskas paprasta, bet kartais žmonės galvoja, kad tai kaip taksi: paskambinau ir po valandos mašina stovi. Ne. Reikia planuoti, ypač jei nori geros kainos. Geriausia užsisakyti prieš savaitę ar dvi, o ne paskutinę minutę.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus, ar tik dirba prie automobilio?

Tai priklauso nuo sutarties. Daugelis vairuotojų pagelbėja, jei daiktai ne koks milžiniškas seifas. Bet yra riba. Vienas vairuotojas neprisikels dviaukščio kampo iš penkto aukšto be lifto – fiziškai neįmanoma ir pavojinga. Tuomet reikia dviejų žmonių komandos. Kartais klientai pyksta: "O kodėl jis man nepadejo?!". Aš jiems atsakau – jis vairuotojas, ne Samsonas. Yra buvę atvejų, kai užsakovai apie tai visai negalvoja. Reikia tartis iš anksto. Jei reikia nešimo paslaugos, tai kainuoja atskirai. Aišku, jei tik dėžės ir nedidelė komoda, vairuotojas tikrai ranka numos. Bet neprašyk stebuklų už dyką.

Kiek laiko realiai užtrunka važiavimas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Iki Londono iš Vilniaus – maždaug dvi paras realaus vairavimo, kartais truputį greičiau, jei sienos laisvos ir oras geras. Bet vairuotojai negali vairuoti be sustojimo. Po keturiolikos valandų jie privalo atsigulti pagal taisykles. O realybėje – ir anksčiau pavargsta. Tad jei kas nors žada per pusantros dienos – tikėtina, kad viršijo greitį arba neleistinai daug dirba. Kas nelegalu ir pavojinga tavo daiktams. Buvo vasaros atvejis, kai per Prancūziją buvo tokie geltonų liemenių protestai, kad kelionė užtruko tris paras. Čia ne mūsų kaltė, bet klientas suprato, kad taip būna. Kelias – kelias, o Europa pilna staigmenų.

Ar aš galiu važiuoti salone kartu su savo daiktais?

Dažnai taip, bet tik jei yra laisvų vietų. Mūsų krovininiai mikroautobusai turi tris ar keturias vietas šalia vairuotojo. Jeigu pilnas krovinys – vietos gali ir nelikti. Aišku, jei vyksta dešimt dėžių, tuomet ramiai sėdi šalia. Bet reikia žinoti, kad kelionė nebus kaip poilsinė ekskursija. Sustojimai trumpi, automobilyje gali būti šalta arba karšta, kai laukiam krovinių. Ir šiaip... ne visi vairuotojai mėgsta keleivius, kurie vis klausia "kada jau būsime". Atleisk, bet taip yra. Geriau sėdėk tyliai, žiūrėk pro langą ir nepataikauk prie vairo. Tada visi laimingi ir kelionė švelnesnė.

Pakavimas ir saugumas – čia viskas lieka arba griūva

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar pervežikai tai daro?

Standartiškai – pats. Mes nevežame dėžių su savimi; na, kartais turime kelias atsargoje, bet ne šimtus. Geros įmonės gali atsiųsti žmogų pakuoti už papildomą mokestį, bet tai retai kada apsimoka, nebent turi labai daug trapių daiktų. Aš visada sakau – dėžes nusipirk iš stambių parduotuvių, sutvirtink su juosta, brangius daiktus suvyniok į antklodes. Kartą klientas sudėjo vazonus į pusiau tuščias dėžes – be šiaudų, be nieko. Atvežus į Readingą buvo du šukėtai vazonai. Gaila, bet... aš perspėjau. Pakavimas – tai pusė darbo. Anglijos keliai ne visada tiesūs, ypač tie maži filialai iki namo. Netaisyklingai supakuoti daiktai tenai šoka kaip pašėlę.

Kas atsitinka, jei važiuojant kažkas sudūžta ar subraižoma?

Jei turi draudimą – atlyginama. Jei sudūžo dėl blogo pakavimo – dažniausiai ne. Štai čia yra ta pilka zona, kurią mėgsta išnaudoti blogos kompanijos. Yra tokių, kurios iš viso nedraudžia krovinio, o paskui pečia: "patys kalti, blogai pakiavote". O yra ir klientų, kurie suverčia visas kaltę vairuotojui, nors dėžėje buvo tiesiog stiklas suvyniotas į laikraštį. Teisingai? Sunku pasakyti kiekvieno atvejo, tikriausiai aš ne visada teisus. Aš stengiuosi pasakyti: fotografuok brangius daiktus prieš pakraudamas. Tada lengviau aiškintis. Ir nepirk drėgnų dėžių iš turgavietės – jos subyra pusėje kelio prie pirmos duobės. Tada babkės teks dėti iš savo kišenės.

Ar reikia kokiu nors specialių dokumentų asmeniniams daiktams?

Ne, jei tai tikrai asmeniniai daiktai. Bet turi būti sąžiningas – negali slėpti cigarečių, alkoholio dideliais kiekiais ar prekių pardavimui. Muitinė kartais tikrina, ypač Doverio kelio punkte. Buvo nutikęs atvejis, kai klientas įkišo į dėžę dešimt butelių viskio "savo reikmėms". Muitininkai rado. Sustabdė, skyrė baudą, o visa kelionė vėlavo penkiolika valandų. Tada vairuotojas pyko ant manęs, aš ant kliento... Nesąmonė viskas. Namų apyvokos daiktų dokumentų nereikia, bet proto reikia. Ir nepamiršk, kad į Angliją negalima vežti tam tikrų maisto produktų – dešrų, pieno. (Nors gal tai pasikeitė po naujų taisyklių? Nebesu tikras – pasitikrink su muitine).

Ar daiktai yra kaip nors apdrausti pagal nutylėjimą?

Draudimas yra tema, apie kurią kalbama mažai, bet labai svarbu. Kai kurios įmonės taip, turi civilinį draudimą, kuris dengia krovinį. Kitos – neturi, ir tada viskas ant tavo sąžinės. Klausk prieš užsakydamas, o ne kai jau nutiko nelaimė. Aš pats esu matęs situaciją, kai be draudimo važiavęs pervežėjas pateko į nedidelį eismo įvykį Belgijoje. Kaltės nebuvo, bet du kompiuteriai susigadinimo. Jis pabėgo nuo atsakomybės, klientas nieko nepešė. Tokios istorijos verčia manyti, kad pigiausias pasiūlymas dažnai brangiausiai kainuoja. Pats principas paprastas: jei įmonė vengia atsakyti apie draudimą – spruk kuo toliau.

Realūs nesklandumai ir kaip juos atpažinti

Ar buvęs atvejis, kad daiktai vėlavo gerokai ilgiau, nei žadėta?

Taip, ir ne tik dėl kamščių. Kartais mikroautobusas sugedsta – jie gi irgi automobiliai, nors ir profesionalūs. Kita kartą vairuotojas pasiligojo viduryje kelio ties Belgija. Aš tą atvirai pasakau, nors kai kurios įmonės meluoja, kad "mašina jau pakeliui, tik užtruks truputį". Niekada nemeluokite klientui – jis vis tiek sužinos tiesą, o tada bus dar blogiau. Jei vėluojame – sakome, kodėl ir kiek. Geriausias būdas išvengti streso – paklausk prieš užsakydamas, kas bus, jei nutiks force majeure. Normali firma turi atsarginį planą – kitą vairuotoją ar partnerį Londone, kuris perimtų daiktus. O jei įmonė tyli kaip pašėlusi – atsargiai.

Kaip atskirti normalią pervežimo įmonę nuo sukčių ar dviejų dienų firmų?

Žiūrėk, ar turi fizinę buveinę, ar tik facebooko skelbimą. Ar sutartis normali, ar tik žodžiu per Messengerį. Ar prašo viso pinigo iš anksto – tada varyk šlapiu dūmu. Aš nesu visų įmonių specialistas (tikriausiai yra ir gerų, kurios prašo avansą), bet mano praktika rodo: jei ima viską prieš tai, nematant daiktų – rizikinga. Yra tokių "vaiduoklių", kur persiima į kitą vairuotoją, pasiima pinigus ir dingsta. Tikrai. Anglijos lietuvių bendruomenėje apie tai šnabždžiamasi. Patikrink rekomendacijas ne Google atsiliepimuose, o tikrose Facebook grupėse. O jei žmogus atsisako parodyti savo mašinos nuotrauką ar techninę – tai jau raudona vėliava. Didžioji dalis problemų prasideda nuo to, kad klientas rinkosi ne pagal patirtį, o pagal kainą.

Ar įmanoma vežtis augintinį kartu su baldais mikroautobusu?

Šitas klausimas mane visada šiek tiek erzina, bet suprantu – žmonės myli gyvūnus. Techniškai – taip, bet yra taisyklių. Šunys ir katės privalo turėti čipus, vakcinacijas, o į UK... na, šiaip reikalavimai griežti, o gal jau pasikeitė? Nežinau tiksliai dabartinės tvarkos, teks pasitikrinti veterinarą (arba DAF-ą, nebeatsimušu). Aš nevežame gyvūnų kaip krovinio – jie važiuoja su tavimi salone. Bet jei turi trijų metrų pitoną – atsisakau. Ne dėl to, kad bijau, bet dėl to, kad gyvo gyvūno transportavimas reikalauja leidimų, kurių mes neturime. Geriau tiesiog skrydis orlaiviu su gyvūnų pervežimo kompanija. Mikroautobusas skirtas daiktams, ne zoologijos sodui.

Ką daryti, jei gaunu daiktus ir neatpažįstu, ar jie mano?

Kartais atsitinka, kad dėžės panašios. Jei žmogus nepasižymėjo, o vairuotojas supainiojo – bėda. Bet dažniausiai tai tavo kaltė, kad nepasižymėjai. Aš visada siūlau rašyti vardą ant kiekvienos dėžės. Kartą atvežėme siuntą, o klientas buvo įsitikinęs, kad viena dėžė ne jo. Pasirodo – jo, tik jis supakavo prieš metus ir pamiršo turinį. Atidarius – jo seni batai. Aš nesu policininkas, kad aiškinčiuosi, kas kam priklauso. Jei matai, kad kažkas ne taip, tikrink atsiimdamas. Pasirašius aktą, vėliau pasakyti "o štai čia ne mano" yra beveik neįmanoma. Būna ir klaidų, tikrai, bet jų galima išvengti savo atsargumu.

Smulkmenos, apie kurias retai galvoji iki paskutinės minutės

Ar sezonas turi reikšmės perkraustymui į Angliją mikroautobusu?

Žinoma. Vasarą – brangiau ir sunkiau rasti laisvą datą. Visi nori birželį ar liepą. Tada kainos šokteli dvidešimčia ar trisdešimčia procentų. Žiemą pigiau, bet oras bjaurus, keliai slidūs, o pro Kaliningrado pasienį ar Lenkijos kaimus važiuoti pavojinga. Aš asmeniškai mėgstu rudenį ar pavasarį – balansas tarp kainos ir komforto. Buvo kartas, kai gruodį važiavome per Vokietiją, snygis, apledėjęs autobanas. Vairuoti baisu, daiktai slysti gali. Užstrigome nakčiai. Klientas, žinoma, pyko, bet aš pasakiau – geriau vėluoti sveiki, nei skubėti į griovį. Sezonas berods svarbus, bet kai kuriems negaliu padėti – darbas vyksta tada, kai reikia.

Ar į Angliją galima gabenti alkoholį, maisto produktus ar padangas?

Ne, jei tai dideli kiekiai ar pardavimui. Keli buteliai vyno – dar nieko, bet dešimt butelių viskio – jau problema, kaip minėjau. Dėl maisto – Anglija po Brexito griežtesnė. Mėsos gaminiai, pienas, kiaušiai, dešros – greičiausiai bus konfiskuoti Doverio punkte. Žiemines padangas gali vežtis, aišku, bet kaip asmeninį daiktą. Kartą klientas prigrūdo pilną mikroautobusą alaus skardinių "draugams". Muitininkai nepatikėjo. Teko palikti pusę krovinio. Aš perspėjau dar pasikraudamas, bet jis sakė: "praleis". Nepraleido. Anglijos muitinės pareigūnai kartais būna griežti, o kartais – visai normalus. Tiesiog neimk rizikos su produktais.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į senamiestį ar siauras gatves Londone?

Londonas siauras, ypač rajonai kaip Noting Hilas ar senieji Kenterberio keliai. Didelė fūra ten nepateks, o mikroautobusas – dar pateks, bet ne visur. Kartais tenka stoti už kilometro ir nešti daiktus rankomis, jei gatvė per siaura arba draudžiama stovėti. Aš tai vadinu "fitneso treniruote nemokamai". Buvo atvejis Bristoliuje, kur tiltas ribojo svorį ir aukštį. Didelė mašina būtų pasiklydusi, o mūsų Sprinter pralindo. Čia mikroautobusai laimi prieš fūras. Bet jei gyveni pačioje Šiaurės Londone, kur gatvės kaip labirintas – pasakyk iš anksto. Vairuotojas padėkos, nes apsisukinėti ten – kosmaras. Ypač jei dar anglai stato mašinas iš dviejų pusių.

Ar po Brexit kažkas pasikeitė daiktų gabenimui į Angliją mikroautobusais?

Pasikeitė popierizmo daugiau. Anksčiau važiuodavome kaip į būrį, dabar reikia šiek tiek daugiau dėmesio muitinės deklaracijoms. Nors asmeniniai daiktai vis dar laisvai juda be muito mokesčių – jei tikrai asmeniniai ir ne nauji. Buvo toks periodas, kai visi bijojo, kad kiekviena dėžė bus ardoma. Taip nėra. Bet Doverio punkte gali paklausti, ar turi sąrašą daiktų. Verta turėti paprastą sąrašą popieriuje: "knygos, drabužiai, indai". Aš neesu muitinės agentas (ir nenoriu juo būti), bet žinau, kad pasiruošęs žmogus praleidžiamas greičiau. O jei atvažiavai be jokio sąrašo ir su trimis naujais televizoriais – gali tekti paaiškinti. Anglija dabar atsargesnė, bet ne uždara.

Jei galvojate apie perkraustymą, mikroautobusas dažnai yra protingiausias variantas tarp kainos ir lankstumo. Greitas daiktų atvežimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti, į ką kreiptis. Rinkitės ne pagal pigiausią skelbimą, o pagal tai, ar su tavimi kalba kaip su žmogumi. Aš per dvidešimt metų įsitikinau – sąžiningumas sutaupo daugiau nei bet koks apskaitininkas. Sėkmės renkantis ir saugios kelionės jūsų daiktams. Jei kils klausimų – rašykite, bet geriau paskambinkite, žinutėse atsakau lėtai.