Greitas buitinės technikos atvežimas į Angliją skubiai be streso

Įvadas

Kartais tiesiog reikia, kad šaldytuvas ar skalbyklė atvažiuotų greitai. Ne po dviejų savaičių, ne kai bus „patogu", o dabar arba rytoj. Suprantu, nes pats esu gavęs skambučius septintą vakaro – žmogus jau išsinuomavęs butą Anglijoje, o namie likęs tik lovos čiužinys ir keturi sieniniai šviestuvai. Reikia vežti. Greitai. Ir kad nereiktų po to skambinti teisininkams dėl sugadinto daikto. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip iš tiesų veikia skubus buitinės technikos gabenimas į Angliją, kokie variantai egzistuoja, ir kaip nepakliūti į spąstus, kurie kainuoja brangiau nei pats perkraustymas. Nes taip, yra tokių, kurie žada greitai, o pristato po trijų savaičių ir dar apkaltina tave, kad blogai supakavai.

Kaip išvis veikia tas greitas gabenimas

Ar tikrai įmanoma pristatyti per 24–48 valandas?

Įmanoma, bet reikia suprasti, kad tai nėra tas pats, kas užsisakyti pavežėją mieste. Jei tau sako „rytoj iki pietų bus", tikėk, bet visada turėk planą B. Kartais tiesiog nėra sunkvežimų, kartais vairuotojas suserga, kartais tiesiog uostas užsikimšęs. Per peniolika metų dirbdamas su perkraustymais į Angliją mačiau viską – ir pristatymą per 18 valandų, ir keturias savaites laukimo, kol kas nors pagaliau suranda vietą keltuve. Paprastai tas 24–48 valandų variantas realiai veikia tik tuomet, kai turi reikalą su firma, kuri turi savo transportą ir jau veža kažką į tą pačią pusę. Tada tavo daiktas tiesiog „užšoka" į jau esamą maršrutą. Bet jei reikia pilno sunkvežimio tik tau – tada kalbėkime apie 3–5 dienas, kaip minimum.

Kuo skiriasi skubus gabenimas nuo įprasto?

Įprastu atveju firma surenka kelis klientus, sudėliotja viską į vieną sunkvežimį, ir važiuoja, kai prisipildo. Tai pigiau, bet lauki 7–14 dienų. Skubus variantas – tai arba dalinis krovinys (kai tavo technika keliauja su keliais kitais žmonėmis, bet pirma), arba visas sunkvežim tik tau. Aišku, kainuoja brangiau, bet kartais tas skirtumas nėra toks jau didelis, jei paskaičiuotum, kiek prarandi pinigų laukdamas. Pavyzdžiui, jei naujame name Anglijoje neturi skalbyklės ir tenka eiti į skalbyklą – per mėnesį gali išleisti 80–100 svarų. O jei dar praleidi darbdienį laukdamas pristatymo, tai jau visai kita istorija.

Ar galiu pats vežti per keltą?

Gali, bet čia reikia gerai pagalvoti. Jei turi savo mikroautobusą ar priekabą, ir tau nereikia keltų bilietų (t.y., vairuoji pats), tai gali būti greičiau. Bet čia yra keli bet: pirma, reikia žinoti, kur leidžiasi krovininiai automobiliai (nes ne visi uostai tinka), antra, reikia viską pačiam sukrauti ir iškrauti, trečia, jei tavo technika yra didelė (šaldytuvas, viryklė, indaplovė), tai vienam žmogui su priekaba gali būti sudėtinga. O dar reikia pasitikrinti, ar tavo draudimas galioja gabenant krovinį į užsienį. Kartais tas „patogumas" išvis neapsimoka.

Kainos ir mokėjimai

Kiek vidutiniškai kainuoja skubus atvežimas?

Čia labai priklauso nuo to, ką veži ir iš kur. Paprastai mažas daiktas – mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys, nedidelis televizorius – gali kainuoti nuo 80 iki 150 svarų, jei tai dalinis krovinys. Didesni dalykai – šaldytuvas, skalbyklė, viryklė – jau nuo 150 iki 300 svarų. O jei kalbame apie pilną sunkvežimį tik tau, tai 400–600 svarų, priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos miesto paimti. Žinoma, jei esi kažkur už miesto, gali būti papildomas mokestis už atvažiavimą. Aš visada sakau klientams – geriau paklausk konkrečios kainos, nei bandyti spėti. Nes kartais pasirodo, kad vežti iš Kauno į Londoną yra net pigiau nei iš mažo miestelio prie Kauno, nes tenka važiuoti tikrai toli surinkti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Būna, ir čia reikia atsargiai. Kai kurios įmonės nurodo labai mažą kainą, o po to prideda „uosto mokesčius", „kuro priedą", „dokumentų tvarkymą". Geriau iškart paklausti – ar ta kaina galutinė, ar bus dar kažkas. Kartais tiesiog sąžiningai pasako, kad keltas brangsta, ir paprašys papildomai 20–30 svarų. Bet jei tau sako „viskas įskaičiuota", o po to išrašo sąskaitą su trim papildomais punktais – tai jau raudona vėliava. Aš pats visada rekomenduoju rinktis firmas, kurios duoda aiškią kainą su viskuo iškart, nors kartais ta kaina atrodo šiek tiek aukštesnė. Ilgaije perspektyvoje dažniausiai išeina pigiau.

Ar galima mokėti pervedimu, o ne grynais?

Šiuolaikiniame pasaulyje dauguma firmų priima ir pavedimus, ir korteles, ir net PayPal. Bet čia vėl gi – jei kalbame apie skubų gabenimą, dažnai reikia sumokėti iškart arba prieš pat pristatymą. Kai kurios įmonės ima visą sumą iškart, kitos – dalį prieš, dalį pristačius. Čia jau priklauso nuo jų politikos. Svarbu tik viena – niekada nemokėk išankstinio mokėjimo firmai, apie kurią nieko nežinai. Yra buvę atvejų, kai žmonės sumokėjo avansą, o firma dingo. Geriau pasiklausk draugų, pasižiūrėk atsiliepimus, arba bent jau pasitikrink, ar įmonė tikrai egzistuoje.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi gabenant buitinę techniką į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė, bet gerų naujienų yra – buitinė naudota technika paprastai nereikalauja jokio specialaus leidimo. Reikia tik pirkimo čekio arba sąskaitos, jei technika nauja, bet jei veži savo seną šaldytuvą – išvis jokių problemų. Tiesiog užpildai paprastą krovinio deklaraciją, kur nurodai, ką veži, kokia vertė, ir viskas. Bet čia svarbu – jei veži daugiau nei vieną vienodą prekę (t.y., penkis naujus telefonus ar penkias naujas televizijas), gali reikėti įrodyti, kad tai asmeninis naudojimas, o ne prekyba. Dėl to kartais kyla klausimų, bet dažniausiai tai išsprendžiama paprastu paaiškinimu.

Ar reikia kažką tvarkyti dėl muitinės?

Dėl naudotos buitinės technikos – ne, paprastai nereikia. Bet jei technika nauja ir turi vertę virš 1000 svarų, gali reikėti sumokėti muito mokestį. Čia jau reikia pasitikslinti, nes taisyklės keičiasi, o aš pats nesu muitinės specialistas, tai geriau pasiklausti konkrečiai. Vienas dalykas – jei veži kažką tikrai brangaus (brangakmeniai, meno kūriniai, naujausiai Mac kompiuteriai), tada jau reikia dokumentų. Bet šaldytuvas ar skalbyklė – tai paprastai niekas.

Ar po Brexit kažkas pasikeitė dėl buitinės technikos gabenimo?

Žodžiu, taip ir ne. Dabar reikia užpildyti daugiau dokumentų nei anksčiau, bet pats gabenimo procesas nėra tapęs sudėtingesnis. Svarbiausia – dabar reikia nurodyti šalį, iš kurios veži, ir šalį, į kurią veži. Bet firmos, kurios nuolat veža į Angliją, jau žino, kaip viską tvarkyti, tai tau kaip klientui didelio skirtumo nėra. Kartais tiesiog užtrunka ilgiau dėl patikros, bet čia jau pasisekimų klausimas.

Supakavimas ir saugumas

Ar firma supakuos mano techniką, ar turiu pats?

Čia labai įvairiai. Kai kurios firmos turi savo žmones, kurie atvažiuoja, išmontuoja (jei reikia), supakuoja ir susineša. Bet dažniausiai – ypač skubiu atveju – tikimasi, kad pats kažkiek pasiruoši. Geriausia būtų turėti originalias dėžes, bet jei jų nėra, tai bent jau apvyniok polietilenu, sutvirtink kampus, ir pan. Aš pats visada sakau – jei nori, kad atvažiuotų sveika, nepagailėk kartono ir lipniosios juostos. Vienas mano klientas vežė seną televizorių į Londoną, pats nieko nepadarė, o firma tik įmetė į sunkvežimį tarp kitų daiktų. Rezultatas – naujas ekranas buvo įskilęs. Po to jis tris mėnesius aiškinosi, kas kaltas. Taigi čia mano patarimas – geriau pats pasistenk, nei po to pykstis.

Ką daryti su jautriais prietaisais?

Jei veži kažką su stiklu (televizorius, monitorius), būtinai pažymėk dėžę kaip „trapi". Ir jei įmanoma, naudok originalias dėžes su putomis. Be to, jei veži labai brangų prietaisą, verta apsidrausti. Dauguma firmų siūlo papildomą draudimą už papildomą mokestį – tai gali būti 10–20 svarų, bet jei kas nors nutiks, atgausi viską. Kartais žmonės sako „na, neverta", o po to verkia dėl 800 svarų televizoriaus. Čia jau kiekvieno sąžinės reikalas.

Ar reikia išjungti šaldytuvą prieš vežant?

Būtinai. Ir dar geriau jį išvalyti ir išdžiovinti. Jei veži šaldytuvą per žiemą, jis gali būti šaltas, bet svarbu – neišveži jo su maisto likučiais, nes per kelionę tas maistas pradės dvokti, o tau nereikia tokio siurprizo atidarant duris Anglijoje. Be to, jei šaldytuvas buvo naudojamas, gerai būtų jį palikti atvirą kelias valandas prieš vežimą, kad išdžiūtų drėgmė. Ir dar viena smulkmena – jei šaldytuvas yra su integruotomis durelėmis, geriau jas nuimti, nes kitaip labai sunku nešti per laiptus.

Pristatymas ir logistika

Kaip vyksta pats pristatymas Anglijoje?

Paprastai taip: sunkvežimys atplaukia į uostą (dažniausiai į Doverą, bet kartais ir į kitus), išeina muitinę, ir tada važiuoja iki nurodyto adreso. Jei tai didelis miestas (London, Manchester, Birmingham), tai gali būti vienos dienos reikalas. Jei tai mažesnis miestas, gali tekti palaukti iki kitos dienos. Svarbu žinoti, kad dauguma firmų pristato tik iki namo durų, o ne iki trečio aukšto su liftu. Jei gyveni aukštai, gali reikėti papildomo mokesčio arba susitarti dėl papildomų žmonių. Aš pats esu matęs, kaip žmogus pyksta, kad vairuotojas nekelia 80 kilogramų šaldytuvo į penktą aukštą. Tai tiesiog nėra jo darbas.

Ar galiu pasirinkti tikslų pristatymo laiką?

Galima bandyti, bet čia priklauso. Kai kurios firmos siūla „laiko langus" – pavyzdžiui, nuo 10 iki 14 valandos. Bet jei kalbame apie tikrai tikslų laiką (t.y., šiandien 15:32), tai retai įmanoma. Čia tiesiog reikia suprasti, kad krovininis automobilis važiuoja ne tik pas tave, o keletas žmonių, ir eismas Anglijoje nėra toks jau greitas. Geriausia būtų turėti galimybę būti namie visą dieną, arba bent jau turėti žmogų, kuris gali priimti. O jei tikrai reikia konkretaus laiko, gali tekti mokėti daugiau – tai vadinasi „skubus pristatymas su laiko garantija".

Kas nutinka, jei pristatymas vėluoja?

Pirmiausia – skambink firmai ir aiškinkis. Kartais tai tiesiog eismo spūstis, kartais problema su keltu, o kartais tiesiog blogas planavimas. Bet jei vėluoja labai daug (kelios dienos), gali reikalauti kompensacijos, ypač jei tai buvo aprašyta sutartyje. Čia vėl gi – visada geriau turėti raštišką susitarimą, nei pasitikėti žodžiu. Aš žinau atvejį, kai žmogus laukė savaitę ilgiau nei žadėta, o firma tiesiog neatsiliepė į telefono skambučius. Po to teko kreiptis į mažųjų reikalų teismą. Tai nėra malonu.

Problemos ir jų sprendimai

Ką daryti, jei technika atvažiavo sugadinta?

Pirmiausia – nerašyk pasirašymo, kol gerai neapžiūrėjai. Jei matai, kad dėžė įplyšusi, arba yra įlenkimų, būtinai tai nufotografuok prieš pasirašydamas. Po to per 24 valandas pranešk firmai ir siųsk nuotraukas. Dauguma firmų turi draudimą, ir jei įrodysi, kad sugadinimas įvyko per gabenimą, turėtų kompensuoti. Bet čia svarbu – jei pats blogai supakavai, tai jau tavo problema. Čia kaip su draudimu – jei namą užlieja dėl prakiurusio stogo, tai viena, bet jei pats palikai langą atvirą per lietų – tai jau kita istorija.

Ar galiu gauti pinigus atgal, jei atšaukiu?

Čia priklauso nuo to, kada atšauki. Jei dar nieko nepradėjo vežti, dažniausiai galima susitarti dėl dalies pinigų grąžinimo. Bet jei jau pakrovė į sunkvežimį – tada jau sunkiau. Dauguma firmų turi aiškią politiką, tai geriau iškart paklausti, kokia yra atšaukimo tvarka. Ir dar vienas dalykas – jei atšauki dėl to, kad firma kažko nevykdė (žadėjo greičiau, o dabar sako, kad reikia laukti), tai jau jų atsakomybė, ir pinigai turėtų būti grąžinti.

Kas nutinka, jei firma tiesiog nevykdo savo pažadų?

Deja, taip būna. Yra firmų, kurios žada viską, o po to daro visai kitaip. Čia geriausia išeitis – kreiptis į vartotojų teises ginantis organą Anglijoje arba Lietuvoje, priklausomai nuo to, kur įmonė registruota. Bet čia užtrunka, ir nervai kainuoja brangiau nei pats perkraustymas. Dėl to aš visada sakau – rinkis firmą pagal atsiliepimus, o ne pagal pačią mažiausią kainą. Nes kartais ta mažiausia kaina virsta didžiausia problema.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia užsakyti skubų gabenimą?

Geriausia būtų užsakyti kuo anksčiau, net jei dar nesi tikras dėl datos. Daugelis firmų leidžia rezervuoti ir vėliau pakeisti laiką. Bet jei jau žinai, kad reikia tikrai greitai – nesitikėk stebuklų šventadieniais ar savaitgaliais. Per Kalėdas, Naujuosius metus ar vasaros piką viskas brangsta ir užtrunka ilgiau. O jei gali, rinkis savaitės vidurį – antradienį ar trečiadienį – nes tada mažiausia eismo ir uostai nėra perpildyti.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Gali būti verta, jei pats nemoki anglų kalbos ir nori, kad kas nors viską sutvarkytų. Bet tada moki papildomai už tą tarpininko paslaugą. Kartais tiesiog geriau patiem susisiekti su firma Anglijoje – jie irgi kalba angliškai, ir dažniausiai viskas gerai. O kartais tarpininkas tiesiog prideda savo antkainį ir tiek. Čia jau asmeninis pasirinkimas.

Ką dar galiu padaryti, kad viskas vyktų sklandžiai?

Pasiruošk viską iš anksto. Išvalyk techniką, išimk visas detales (lentynos, stalčiai), užrašyk ant dėžių, kas yra viduje. Ir dar – turėk kontaktinį telefoną, kuris veiks Anglijoje, nes jei reikės susisiekti, o tu neatsiliepi, tai gali užtrukti. Ir dar viena smulkmena – jei gyveni name su siauru įvažiavimu, būtinai įspėk iš anksto, nes sunkvežimys gali net tilpti. Vienas mano klientas gyveno name, kur įvažiavimas buvo tik 2 metrai pločio, o atvažiavo 2,5 metro sunkvežimis. Teko viską perkrauti į mažesnę mašiną, ir tai kainavo papildomai.

Išvada

Skubus buitinės technikos atvežimas į Angliją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti, bet reikia žinoti kelis dalykus. Svarbiausia – rinktis patikimą firmą, kuri aiškiai pasako kainas ir terminus, o ne žada žvaigždes nuo dangaus. Supakuok daiktus tvarkingai pats, nes tai tavo technika, ir niekas jos nepagamins geriau nei tu. Ir galiausiai – būk realistas. Greitas gabenimas įmanomas, bet kartais reikia turėti kantrybės, nes gyvenime ne viskas vyksta pagal planą. O jei kas nors ne taip – neišsigąsk, o tiesiog spręsk problemą žingsnis po žingsnio. Nes galų gale, svarbiausia yra tai, kad technika atvažiuotų sveika ir laiku, o tu galėtum pradėti gyventi naujame name be bereikalingo streso.