Greitas baldų gabenimas į Angliją su krovėjų pagalba – ką verta žinoti prieš renkantis?

Per tuos dvidešimt kelerius metus teko matyti nemažai... Kartais pagalvoju, kad baldų gabenimas į Angliją su krovėjų pagalba turėtų būti paprastas – susikeleti daiktus, užsikrauni ir važiuoji. Realybė? Visai kitas filmas. Klientai skambina išsigandę, nes internete vieni sako, kad per tris dienas viskas bus, kiti – kad tai kainuos tūkstantį, o treti pamiršta paminėti muitus po Brexito. Šitame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda kasdien. Jei ieškai greito sprendimo, bet nenori būti apgautas – skaityk toliau.

Pradžiai – planavimas ir terminai

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka greitas baldų gabenimas į Angliją su krovėjų pagalba?

Ai, klasikinis klausimas. Paprastai nuo paėmimo iki pristatymo Anglijoje praeina nuo trijų iki septynių darbo dienų, jei kalbame apie tikrą greitą variantą. Kartais būna ir dviejų dienų stebuklų, jei viskas idealiai – mašina pilna, vairuotojas pailsėjęs. Kita vertus, jei renkiesi ekonominį variantą, daiktai gali pagyventi sandėlyje dvi-three... na, tris dienas. Sorry, kalba įtakoja. Tada kelios dienos kelyje. Žodžiu, septynios–dešimt dienų yra saugus vidurkis greitam gabenimui.

Ar per savaitę galima suspėti pervežti visus baldus iš Vilniaus į Londoną?

Taip, realu, bet... Jei šiandien skambini, o rytoj reikia – tada nebent labai geras biudžetas. Paskutinės minutės perkraustymai brangesni, nes tenka griebti paskutinę mašiną. Jei turi bent keturias–penkias dienas suplanuoti – taip, per savaitę spėsi sėdėti ant savo sofos Londone. Tik nepamiršk, kad krovinys dar pravažiuoja muitinę. Po Brexito kartais ten užtrunka dieną kitą. Tai jei skubu – būk pasiruošęs mokėti dvigubai. Skubos darbas visada kainuoja.

Apie pinigus – nuo ko pradėti galvoti?

Kokia reali kaina perkraustymui į Angliją – nuo kokio skaičiaus reikėtų pradėti galvoti?

Žiūrėk, sunku pasakyti tiesiai, nes kiekvienas butas – istorija sava. Bet jei reikia skaičiaus: studija ar vieno kambario butas kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų. Didesnis butas, pilnas baldų gabenimas į Angliją su krovėjų pagalba, siekia 2500–3500. O jei pianinas – tada jau 4500+. Mačiau ir šešių šimtų pasiūlymų – ten kažkas ne taip. Dažniausiai pažįstami su furgonu, kurie pasiima pinigus ir dingsta pasienyje.

Kodėl vieni perkraustytojai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Oi, čia aš pasikarščiavęs. Rinka pilna tokių... na, vadinamųjų „optimistų“. Vieni skelbiasi tarptautiniais perkraustytojais, o turi seną furgoną be leidimo tarptautiniams maršrutams. Kaina maža, nes nepilnai apdraudę krovinį, nemoka mokesčių. Rimta įmonė turi draudimus, licencijas, vairuotojus, kurie keičiasi prie vairo. Visa tai kainuoja. Kita vertus, brangiau irgi nereiškia geriau. Yra ir prabangūs sukčiai. Todėl patikrink atsiliepimus bent trijuose šaltiniuose. Ne tik ten, kur parašyta gražiai.

Ar būna paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinai tik kai furgonas jau stovi kieme?

Būna. Deja, dažnai. Ypač kai sutartyje „kaina nuo...“ ir tie taškai slepia sąrašą. Gali prisirinkti: kuras extra, dar viena kelionė jei netilpo, pakuotės, muitinės tarpininkas, krovėjų darbas Anglijoje. Aš prieš aštuonerius metus dirbau su brokeriu, kuris nusiminčius pasakydavo: „o jūs nepaklausėt!“ Neskubu taip. Kaina turi būti fiksuota sutartyje prieš užkraunant. Jei „apklausa vietoje“ – raštu klausk, ar bus papildomai. Kitaip šokiruosi.

Pakuotė, ardymas ir langai – fizinė realybė

Ar krovėjai patys supakuos mano stalą ir veidrodį, ar turiu viską suvynioti į celofaną pats?

Dauguma rimtų kompanijų siūlo pakavimą, bet tai kainuoja papildomai. Krovėjai atveš dėžes, burbulinę plėvelę, suvynios stiklus. Kai kurie net demontuoja. Jei pats nori sutaupyti – supakuok pats, bet atsakomybė tavo. Aš rekomenduočiau profesionalams palikti brangius daiktus. Kartą vežiau komodą, kurią klientas suvyniojo į „patvarų“ popierių. Atvykus į Birmingemą... aptepęs ir subraizytas. Popierius nesaugot. Naudok bent kartoną.

Ką daryti, jei sofą reikia išnešti pro langą, nes pro duris netelpa?

Ypač su senamiesčio laiptinėmis ar Londono namais, kur durys – kaip iš lėlės namo. Kai kurios įmonės turi kėliklius, kitos – ne. Jeigu reikia pro langą, tai aptarti iš anksto. Aš pats mačiau, kaip du vyrai bandė išnešti kampą pro septintą aukštą be kėliklio. Langų rėmas nulūžo, sofą teko mesti atgal. Nuostoliai – keli tūkstančiai. Tai ne normalu. Jei dideli daiktai – pirma išmatuok duris, liftą, tada galvok apie langą. Ir pasakyk iš karto.

Ar tikrai reikia išardyti lovą? Nemoku to daryti.

Jeigu IKEA – dažniausiai taip, nors modernios išsimontuoja per penkias minutes. Bet jei tavo senelio laikų ąžuolinė lova – kita kalba. Krovėjai turi įrankius ir žino, kaip atsukti. Bet... hmm... ar tikrai nenori pats? Ne dėlto, kad jie nemoka – tiesiog jei lova truputį supuvusi (taip būna), surinkdami atgal gali nepasisekti. Aš nesiimčiau antikvarinio baldo be staliaus. Kartais verčiau nešti per balkoną arba palikti pirkėjui.

Kas vyksta mašinoje ir kelyje

Kurioje vietoje mano baldai gali pabūti daugiausia – ar tikrai vežama tiesiai?

Va čia paslaugos tipas lemia viską. Jei full load – važiuoji tiesiai. Jei dalinis krovinys... va čia niuansai. Tavo baldai gali pabūti sandėlyje vieną–dvi dienas, kol surenkama mašina. Tada pervažiuoja į sandėlį Lenkijoje ar Vokietijoje. Žodžiu, nešioja tavo spintą dažniau nei tu perki duoną. Tai normalu. Bet jei sako, kad per dvi dienas atveš, o mašina ne pilna – meluoja. Arba važiuos tuščia, kas kainuos nepateisinamai brangiai. Rinkitės sąžiningai.

Ar mašinoje bus tik mano daiktai, ar vešite dar kažkieno baldus kartu?

Vieno kambario daiktai retai užpildo visą sunkvežimį, nebent turi biblioteką ar šaldytuvą. Dažniausiai keliauja kombinuotas krovinys – tavo sofa, kažkieno dėžės, dar kažkieno dviratis. Tai normalu ir taip pigiau. Tačiau – ir tai svarbu – turi būti pažymėta, kas yra tavo. Kiekviena dėžė su numeriu. Mačiau, kai Anglijoje maišėsi dvi siuntos. Klientas gavo kažkieno patalynę, o savo lentynos – ne. Buvo nemalonu. Ilgai dirbom, kad susigrąžintume.

Kaip suprasti, ar atvažiavę vyrai iš tiesų yra krovėjai, o ne tik du pažįstami su nuomotu furgonu?

Oho, čia geras. Jei atvažiuoja du vyrukai be įmonės atributų – gali būti visko. Rimti krovėjai turi uniformą, antsiuvą, ID kortelę. Bet žinok, ir tai nepamatuoja. Kartais samdo pagalbininkus iš šalies. Aš stengiuosi, kad dirbtų tie patys žmonės metų metus. Bet jei daug užsakymų – tenka pasikviesti papildomai. Patikimesnis ženklas ne uniforma, o tai, kaip elgiasi pirmąsias dešimt minučių. Jei mėto televizorių kaip maišą bulvių – galvok. Pink flag, sakyčiau.

Popieriai po Brexito – nuobodus, bet būtinas

Ar reikia dabar kažkokių popierių vežant baldus iš Lietuvos į Angliją?

Po Brexito... na, reikia. Reikia bent jau packing list'o – sąrašo, kas vežama. Kartais prašo pirkimo sąskaitų, kad įrodytų, jog naudoti, o ne nauji. Asmeninius daiktus gali vežti be muito, jei persikraustai gyventi. Bet reikia deklaracijos. Kai kurios įmonės sako, kad „viską sutvarkys“, bet tai skamba per gražiai. (Nesakau, kad meluoja – patariu turėti savo dokumentų kopiją.) Jei veža kaip „commercial goods" – viskas kitaip. Tada PVM ir muitai. Svarbu skirti.

Kaip yra su muitais – ar mano asmeniniai baldai gali būti apmokestinti?

Asmeniniams daiktams, jei kraustaisi gyventi, muito neturėtų būti. Turėtų. Bet „turėtų" – magiškas žodis po 2021-ųjų. Buvo atvejų, kai muitininkai nusprendė, kad sofa per nauja, arba per daug daiktų. Tada prasideda linksmybės: paaiškinimai. Rimta įmonė žino „Transfer of Residence" – ToR. Jei vežėjas nežino ir siūlo „važiuosim pro žaliąją juostą"... Palauk, ar aš čia teigiamai atsakiau? Trumpai – muitų neturėtų būti, bet pasiruošk popieriams. Kartais prireikia kantrybės.

Anglijos geografija ir taisyklės gatvėje

Ar skiriasi logistika, kai vežama į Londono centrą, palyginti su mažu miesteliu?

Skiriasi kaip diena ir naktis. Londonas pragariškai apkrautas: siauros gatvės, LEZ zona, aukštų ribos, parkavimo problemos. Mažame miestelyje – ramu, bet atstumai dideli nuo magistralės. Furgonas privažiuoja tiesiai prie namo, bet jei vairuotojas pavargęs po dešimties valandų – pavojinga. Šiaip mieliau vežu į Brístolį ar Bafą, nei į centrą. Pinigai Londone didesni, bet galvos skausmas irgi. Aš už ramybę mokėčiau daugiau, bet čia asmeninis reikalas.

Ar reikia kokių nors leidimų, jei furgonas stovės mano naujojo namo gatvėje Anglijoje?

Anglijoje tai vadinama parking dispensation. Jei kiemas – problemų nėra. Jei gatvė su raudonomis linijomis – reikia leidimo. Kai kurie Londono rajonai reikalauja leidimo net sustoti kelioms minutėms. Klientas turi pasirūpinti, nors kai kurios įmonės padeda. Likus be leidimo – bauda vairuotojui, tada ginčai, kas mokės. Turėjau atvejį Kroidone, kai inspektorius baudė po trijų minučių. Juokinga vėliau, bet ne tada, kai reikėjo mokėt šimtą svarų iš kišenės.

Kai nutinka blogai – o taip būna

Ar labai dažnai baldai gali atvažiuoti subraižyti ar sulaužyti?

Būna. Deja, dažniau nei norėtųsi. Oficialiai – 3–5% krovinių turi pažeidimų. Aš manau, kad realiai daugiau, tik dalis nepastebi. Kur problema? Kartais blogai supakuota, kartais skuba, kartais vairuotojas stipriai stabdo autostradoje. Jei vertinga antikvarinė spinta – reikalauk specialios dėžės ir fiksavimo. IKEA komoda pakels įbrėžimą – nesigraužk. Draudimas padengia, bet administracija... na, tai atskira kančia mėnesiams. Vertink daiktus teisingai. Ne viskas yra pasaulio pabaiga.

Ką daryti, jei krovėjai nepasirodo sutartu laiku?

Tai gyvenimas. Ypač rugpjūtį, rugsėjį, kai visi persipildę. Kartais vairuotojas susirgo, kartais mašina sugedo M20 kelyje link Eurotunelio. O kartais tiesiog overbooking. Pasitaiko ir chaltūrinių firmų, kurios pasiima tris užsakymus ir renkasi pelningiausią. Ką daryti? Skambinti alternatyviam tiekėjui iškart. Turėk planą B. Aš sakau: jei nepasiseks pirmas blynas – kitą dieną mes atvažiuosime, bet pinigų negrąžinsiu, jei ne mūsų kaltė. Būna ir taip. Gyvenimas.

Ar visos įmonės, skelbiamos internete kaip tarptautiniai perkraustytojai, turi licencijas?

Čia skaudi tema. Yra tarpininkų, kurie neturi nei mašinos, nei leidimų. Turi tik gražų Facebook puslapį. Rimtai. Tarptautiniam vežimui reikia specialaus leidimo – anksčiau Community Licence, dabar kitaip po Brexit. Taip pat CMR draudimo. Kaip patikrinti? Paprašyk registro numerio, paieškok sistemoje, paklausk, kokiu numeriu važiuos pro Doverį. Jei varto akis – raudona vėliava. Būna, kad nežino, kur Doveris. Tada aš tyliai pasitraukiu pokalbio. Nežinojimas baisu.

Ar verta drausti baldus vežant į Angliją, ar tai tik išmūšimas pinigų?

Priklauso nuo vertės, bet aš sakau – taip, verta. CMR draudimas dengia tam tikrą sumą už kilogramą. (Čia turėjau galvoje – standartinis tarptautinis draudimas, kuris dažnai nepakankamai padengia meninius baldus.) Jei dizainerio krėslas už 4000€, o CMR dengia 8 eurus už kilogramą – gausi 200 eurų. Pilnas draudimas brangesnis, bet ramiau. Ypač per šventes, kai griūtis autostradoje gali suversti tavo daiktus. Būna baisu. Apsidrausk rimtai.

Gyvūnai, augalai ir ne tik baldai

Ar galiu kartu su baldais išsiųsti ir katę, šunį ar dar ką nors gyvo?

Gyvūnai – jau ne baldai. Reikia veterinarinio paso, skiepų, o katėms – po procedūrų laukti tris mėnesius (ar panašiai, tiksliai nepamenu, pasitikrink pas veterinarą). Gyvūnas turi keliauti atskirai, ventiliuojamoje vietoje. Kai kurie bando paslėpti katę tarp pagalvių. Aš kategoriškai prieš – samdyk specialistą. Viena katė Voketijoje... (Vokietijoje, atsiprašau) rasta po dvylikos valandų kelionės. Gyva, bet įtūžusi. Nepasikliauk vien furgonu. Skirk tam atskirą paslaugą.

Ar galima vežti augalus? Turiu didelį fikusą, kuriam sentimentali vertė.

Fikusas. Mylimiausias klausimas. Techniškai galima, bet augalai gali būti muitinami. JK turi griežtas taisykles dėl dirvožemio. Jei didelis ir senas – vargu ar išgyvens be šviesos kelias dienas. Patarčiau: atiduok kaimynei. Sentimentali vertė suprantama, bet po dviejų dienų tamsaus furgono ir galimo šalčio (zondai genda) augalas bus toks pat sugesęs, kaip mano viltis laimėti loterijoje. Vešk mažą vazonėlį. O fikusą palik. Nelaikyk gyvų augalų transporte.

Paskutiniai patarimai prieš paspaudžiant „Užsakyti"

Kada geriausia rezervuoti perkraustymą – kiek prieš išvykstant?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – prieš tris–keturias savaites, ypač sezono metu. Žiemą gali ir savaitę prieš. Bet jei lauki paskutinės savaitės – renkiesi iš likučių. Bus arba brangu, arba abejotina. Kainos kinta nuo kuro. Šiuo metu dyzelis šokinėja. Jei matai gerą kainą liepos pradžioje – imk. Nepasigailėsi. O jei lauksi rugpjūčio pabaigos – gali likti tik pirmadienis 6 valandą ryto, kai furgonas laukia be numerio ir tu dar miegi.

Ar geriau rinktis lietuvių įmonę, ar anglų, jei išvažiuoju iš Lietuvos?

Aš pasisakysiu subjektyviai – jei pradedi Lietuvoje, lietuvių komanda patogiau. Kalbi gimtąja kalba, supranti sutartį be vertimo. Anglų įmonės kartais pigesnės Anglijos pusėje, bet iš Lietuvos renkasi subrangovius. Buvo atvejis: klientė pasirinko londonietišką firmą, kuri samdė mūsų pačius krovėjus per brangesnį tarpininką. Tai kam mokėti daugiau? Jeigu turi draugų Anglijoje, kurie prižiūrės iškrovimą – tada anglai irgi OK. Variantų yra daug.

Ką reiškia „full service" perkraustymas ir ar jis man reikalingas?

Jie viską – supakuoja, išardo, užkrauna, veža, iškrauna, pastato, išpakuoja. Tu tik rodai, kur kas stovės. Ar reikalinga? Jei turi vaikų, darbą iki išnaktų ir stresą – taip, verta kiekvieno cento. Jei studentas su dviem dėžėm – gali pats. Buvau matęs kliento, kuris išskrido lėktuvu, o baldai atvažiavo po trijų dienų. Jis atidarė duris – sofos jau stovi. Pamiršo pasakyti, kad žmona liko viduje. Sutrikom visi. (Ne, juokauju, ji buvo pas kaimynę.)

Tas pats apie kelionę – o kas jei...

O kas jei aš pats noriu važiuoti kartu su furgonu į Angliją – galima?

Techniškai kai kurios leidžia, bet praktiškai... Furgone vietos nedaug, sėdi šalia vairuotojo, o jis gali rūkyti ar knarkti. Be to, jei kombinuotas krovinys – sėdėsi su svetimų daiktų dulkėmis. Dar muitinėje gali būti apklaustas kaip keleivis. Aš nerekomenduočiau kelių dienų furgone, nebent esi jaunas ir pasiruošęs nuotykiui. Geriau lėktuvo bilietas ir sutink baldus Londone. Ramiau bus galvai ir nugarai. Furgonai nėra sukurti komfortui. Bent jau mano patirtyje.

Greitas baldų gabenimas į Angliją su krovėjų pagalba tikrai įmanomas ir net nereikia dėl to prarasti proto. Svarbiausia – nepasiklysti tarp pigiausių pasiūlymų ir rinktis tuos, kurie atrodo kaip žmonės. Perskaityk sutartis, pasiklausk apie draudimą, išmatuok sofą prieš imdamasis langų projekto. Ir jei kils klausimų – skambink. Geriau paklausi dešimt kartų, nei vieną kartą gailėsiesi. Sėkmės kraustantis.