Greita transporto paslauga į Angliją patikimais mikroautobusais – realybė, kurią verta suprasti

Žinai, aš šitame reikale jau virš dvidešimt metų. Pervežu daiktus į Angliją, atgal, į šoną – mikroautobusais, furgonais, kartais net šeimyniniais reisais, jei reikia. Ir vis dar susiduriu su klientais, kurie galvoja, kad greita transporto paslauga į Angliją patikimais mikroautobusais yra kaip taksi iš vieno miesto į kitą. Paspaudi mygtuką ir po penkių valandų viskas stovi prie durų Liverpulyje. Na... ne visai. (Taip, microautobusais – kartais taip ir užrašau, nors turi būti mikroautobusais, bet žinai, kaip yra su tais anglicizmais.) Tiesą sakant, čia yra visokių niuansų, apie kuriuos verta pakalbėti, kol nesuvalgei visų nervų bandydamas viską suprasti paskutinę minutę.

Pradžia – kainos ir laikas

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Londoną, jei turiu vieno kambario baldus ir kelias dėžes?

Žiūrėk, viskas čia labai individualu. Kaina priklauso nuo to, ar vežame tiesiai į duris, ar į saugyklą Londone. Šiaip, kad ir kaip keista būtų, kartais mažesnis krovinys atsieina panašiai kaip ir didesnis, nes mikroautobusas vis tiek turi nuvažiuoti tą pačią distanciją. Sakau tau kaip žmogus, kuris skaičiuoja maršrutus jau nuo 2003-iųjų. Dažniausiai svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki virš tūkstančio, bet jei nori tikslaus skaičiaus, siųsk sąrašiuką. Mes neapsimetam telefonais, kad viskas kainuos penkis eurus.

Ar galiu išsikviesti transportą rytoj, jei šiandien paskambinau ir labai skubu?

Būna ir taip, būna. Kartais turim tuščią vietą dėl atšaukimo, kartais vairuotojas kaip tik Kaune ir gali pasukti pro tavo gatvę. Bet jei skambini antradienį ir nori važiuoti trečiadienį nelabai realu, nebent jau turim planuotą reisą. Šiuo metu populiarūs tie greitieji pervežimai į Angliją, bet greitai nereiškia stebuklingai. Geriau kelias savaites prieš, ypač jei sezonas, tada tikimybė geresnė. Ruoškis iš anksto, tada ir tau ramu.

Kaip dažnai jūsų mikroautobusai važiuoja į Angliją – kas antrą dieną ar retkarčiais?

Sezoniškai labai skiriasi. Vasarą ir prieš Kalėdas – kone kasdien kažkas važiuoja. Žiemą, kai visi pasislėpę po antklodėm, reisų mažiau. Bet greita transporto paslauga į Angliją patikimais mikroautobusais nereiškia, kad mes turim po specialų reisą kas tris valandas. Kartais du kartus per savaitę, kartais keturis. O, beje, važiuojant per Prancūziją, prie Paryžiaus aplinkkelis visada kimšas, jei važiuosi šeštadienį, niekur nepabėgsi.

Kelias, mašinos ir kas nutinka pakeliui

Kas nutinka, jei furgonas sulūžta kelyje? Ar mano daiktai tada pasimetą?

Buvo atvejis, kai mūsų mikroautobusas sulūžo Belgijoje – sankaba, visiškai nelauktai. Teko tempti tą krautuvą į servisą, samdyti kitą mašiną, daiktai vėlavo dviem dienom. Klientas supyko, bet ką padarysi, jei įranga pasiekia fizines ribas. Mūsų atsakomybė – organizuoti tolesnį judėjimą, bet aš negaliu kontroliuoti bedvisių greičių. Daiktai nepasimetą, nes mes perkrauname į kitą transportą, bet terminas gali pajudėti. Toks gyvenimas, nors ir nemalonus.

Ar jūsų mikroautobusai keliauja per keltą Calais–Dover ar lekia tuneliu po Lamanšu?

Dažniausiai per keltą, nes kainos ir paprastumas. Eurotunelis greitesnis, bet jei vežam didesnius mikroautobusus, ten kartais bambėja dėl matmenų. Aišku, žiemą, kai audros, keltas stringa ir visi stovi eilėje. Tunelis tada atrodo kaip stebuklas, bet kainuoja brangiau. Aš pats jau seniai nesiskaičiuoju, kuris būdas filosofiškai geresnis, tiesiog renkuosi pagal tą savaitę. Klientui dažniausiai nesvarbu, svarbu, kad veikia ir kad daiktai neklaidžioja po Europą.

Į kokius Anglijos miestus pristatote? Ar tik Londonas ir Birmingemas?

Londonas, Birmingemas, Mančesteris – klasika. Bet yra klientų ir Esekse, ir Kornvalyje, ir kur tik širdis geidžia. Aišku, jei gyveni kažkur Škotijos kalnuose, kaina augs, nes nuo Londono iki ten – nemenkas papildomas kilometražas. Mikroautobusai yra manevringi, gali privažiuoti prie mažų gatvelių, kur didelis vilkikas net pralįsti negalėtų. Į kaimelius vežam, bet realiai turim apskaičiuoti degalų kaštus. Tu supranti, kuro kainos dabar ne juokas.

Ar didelis skirtumas tarp mikroautobuso ir autobusiuko, kai vežame baldus?

Žinai, šito klausimo šimtu procentų negaliu garantuotai atsakyti, nes kartais autobusiukas būna pritaikytas kroviniais, o kartais kažkas tiesiog išima sėdynes iš keleivinio ir šaukia „vaišagė“. Jei tai koks nors Porchė... oi, ką aš čia šneku (turėjau galvoje Mercedes arba Ford krovininį), atleisk. Matyt, svarbu žiūrėti ne pavadinimą, o vidų. Mūsų mikroautobusai skirti perkraustymams – su lentynomis, minkšta danga, tvirtinimo taškais. Bet jei renkiesi pas kitus, pasidomėk, ar tai ne tiesiog pusratis šarvanė, kurią pamatęs susigriebtum už galvos.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per vieną dieną, o jūs negalite?

Oi, šitą girdžiu per dažnai. Yra tokių, kurie svetainėje sugeneruoja gražų tekstą, o realybėje mašina stringa kažkur prie Lilio, nes vairuotojas jau viršvalandiniai. Jie pažada pervežimą per 24 valandas, nors fiziškai neįmanoma saugiai nuvažiuoti nuo Kauno iki Londono, dar pakrauti, iškrauti, pravažiuoti muitines. Aš nesiimu meluoti – vidutiniškai reikia dviejų trijų dienų nuo paėmimo iki pristatymo. Kas teigia kitaip, dažniausiai meluoja arba veža vogtai, jei supranti ką turiu omeny. Kartais jie paprasčiausiai meluoja, nes perdaug nori pinigų greitai.

Daiktai, pakuotė ir saugumas

Ar kritiškai svarbu, kad svoris būtų tiksliai nurodytas prieš išvežant?

Ne ūkiškai tiksliai, bet arti tikrovės turėtų būti. Jei pasakai, kad turi 50 kilogramų, o pasirodo 300, mes problemų neprisidarysim, bet bus keblu jei reikės perskirstyti. Būna liūdnų istorijų, kai tenka palikti dalį daiktų stovėti kieme, nes mikroautobusas turi ir savo fizinius limitus. Ne dėl to, kad knisčiau nosį į tavo spintą, bet dėl to, kad suplanuočiau vietą. Pagalba kitaip nesivadins. Būna ir taip, kad žmogus pats apsiveja maišais viršūnėje.

Ar galiu vežtis seną šaldytuvą ir antikvarinę komodą vienu metu?

Rizikinga nebūtinai, bet reikia galvoti. Kartais klientai sudeda viską į krūvą – metalas, stiklas, skudurai – ir stebisi, kodėl atvykus komoda atrodo lyg po mažo žemės drebėjimo. Aš patarčiau atskirti ir apkamšuoti. Mikroautobusai pakankamai talpūs, bet jei daiktai bumbsisi vienas į kitą penkias valandas kelyje, nieko gero nepasibaigs. Kartais pats padedu pakuoti, kai matau, kad žmogui rankos auga ne iš tų vietų. Saugumas svarbiau nei greitis.

Ar turiu pakuoti daiktus pats, ar jūs tai darote?

Gali pats, gali mes. Mes mokam, bet turi už tai sumokėti. Kai kurie klientai taupo ir supakuoja krištolo vazonus į laikraščius... žinoma, jei turi laiko ir energijos. Aš siūlau bent jau brangius daiktus patikėti mums, o drabužius – į maišus. Buvo toks atvejis iš Kauno, kai vaikinas supakavo kompiuterį į vonios kilimėlį. Atvažiavus viskas atrodė lyg tas pats kilimėlis, o monitorius viduje... nelabai. Ne visada verta taupyti ant pakavimo, juokauju.

Ar mano daiktai saugūs, jei mikroautobuse dar veža ir kito žmogaus sofa?

Dažnai taip darome, vadinasi dalinis krovinys. Sutaupi pinigų, bet logiškai mąstant – mažiau privatumo. Bet žinai, aš per tuos dvidešimt ketverius metus mačiau, kad daiktai dažniausiai nukenčia ne nuo svetimų krovinių, o nuo prastai sutvirtintų savų. Buvo atvejis, kai variau per Doverį ir kito kliento dėžė išsibarstė, nes buvo sudėta ant vaškinių maišų. Tai va. Saugumo sistema paprasta – jei tvirtai prismeigta, viskas gyvuoja. Nepatogūs daiktai turi būti pažymėti dar prieš pakrovimą.

Ką daryti, jei mano sofa netelpa pro duris naujame bute Londone?

Tada reikia tempti pro langą. Nejuokauju. Būna, kad baldai išmatuoti apytiksliai, o realybė – durų apačioje stora briauna. Mūsų vyrai padeda nešti iki buto, bet jei reikia integruoti sofą pro dešimtą aukštą, ten jau reikia kraną. Aš pats būdamas vietoje padedu tempti, nes nenoriu stovėti ir žiūrėti kaip klientas raudonuoja. Mikroautobusas padeda prie pat durų, bet nuo durų iki svetainės – kartais reikia vaizduotės ir poros stipresnių rankų.

Dokumentai, muitinės ir keistenybės

Ar reikia kažkokių popierių pildyti prieš išvežant daiktus iš Lietuvos?

Jeigu vežam asmeninius daiktus, CMR važtaraštis yra standartas. Kartais reikia sąrašo daiktų, ypač jei krovinys didesnis ar vertingesnis. Aš pats padedu užpildyti, nes dažnai žmonės ten rašo „įvairūs daiktai“, kas muitininkų nelabai tenkina. Dokumentų nėra daug, bet jie turi būti tvarkingi. Kartais tenka pataisyti adresą, jei klientas sumaišo Hastingsą su Haverhillu. Sutartis irgi pageidautina, jei kaina didesnė nei keli šimtai eurų.

Ar po Brexit viskas pasikeitė? Ar dabar lengviau ar sunkiau vežti?

Sunkiau. Nėra ko čia suktis. Esmė ta, kad po Brexit labai sugriežtėjo taisyklės. Mes nevežam šaldytų produktų, nes muitinėje gali tekti ilgai aiškintis, o kartais paima ir išmeta. Šviežių daržovių ir mėsos – jokiu būdu. Džiovinti prieskoniai, arbatos, uždaruose induose – paprastai praslysta, bet aš čia ne už muitinę atsakau, geriau pasitikrink patikslintą sąrašą GOV.UK. Būna, kad ir sūrelis kelia problemų. Geriau neprisižaisk su maisto produktais.

Ar galima vežtis gyvūną – katiną ar šunį – tame pačiame mikroautobuse?

Gyvūnai. Aha. Techniškai taip, bet reikia dokumentų. Ne, kabinoje gyvūnas gali važiuoti, bet jei ketini jį kišti į krovininę dalį, ten palik nesusapnuotų naktų. Be to, keltai turi savas taisykles. Turiu pripažinti, kad vienu metu vežėme šunį, kuris buvo ramus kaip Budha, o kitą kartą – katiną, kuris suknežino kartono dėžes per dvi valandas. Gyvūnai keliauja, bet visą atsakomybę tikriniesi pats. Geriau klausk veterinaro apie pasus ir skiepus.

Kas jei pristatymo metu manęs nebus namie, bet bus kaimynė Bronė?

Tada Bronė turi žinoti, kad tai bus, turi turėti raktus ir mes turim gauti jos telefoną. Ne pirmąkart pristatom pas kaimynus, seseris, bendradarbius. Svarbu, kad asmuo, kuris priima, pasirašytų ant važtaraščio. Kartais žmonės pamiršta pasakyti kaimynei, kad lauks siuntos, tada skambina iš Londono Bronė ir sako, kad nieko neims. Būna ir taip. Sutark iš anksto, tada nereiks vėliau aiškintis, kur dingo sofa arba kodėl Bronė ant tavęs pyksta kitą mėnesį.

Pinigai, sukčiai ir tai, kas erzina

Kaip atpažinti, kad įmonė kitą savaitę nepradings su mano daiktais?

Jeigu telefone žada auksinius kalnus, o sutarties nesiūlo parašyti – tai jau varpelis. Antras dalykas – jei prašo viso avanso pavedimu į asmeninę sąskaitą. Per dvidešimt ketverius metus mačiau, kai žmonės sukniūbsta, nes surado „pigiausią variantą“ internete, o po savaitės telefonas neišsiijungęs. Patikima pervežimo paslauga į Angliją niekada neprašys visų pinigų prieš tai, neparodžius bent jau krovinio. Aš sakau atvirai: mūsų versle pasitaiko vagių. Būk atsargus ne tik dėl kainos.

Ar galiu sumokėti grynaisiais pristatymo metu, gatvėje?

Taip, galima, bet ne visada patogu. Grynieji kelyje... vairuotojai ne visada turi iš ko duoti grąžos. Aš pats renkuosi pavedimą, bet jei gali padengti tikslią sumą – nieko prieš. Būna klientų, kurie tiesiog įteikia vokelį. Supranti, verslas yra verslas. Tiesiog pasakyk iš anksto, kad ruošiesi mokėti grynais, nes tada žinosim, kad nereikia varyti susirašinėti sąskaitų vėlai vakare prie lempos.

Ar man reikia važiuoti kartu su daiktais ar galiu tiesiog išsiųsti?

Nebūtina. Dauguma klientų taip ir daro – perduoda raktus, daiktus ir lieka tvarkyti savo reikalų Lietuvoje. Mes paimam iš taško A, pristatom į tašką B. Aišku, jei nori patylėti visą kelią su vairuotoju apie Britanijos orus, gali važiuoti, bet vietos salone ne visada pakanka, nes kartais gabenam ir ką nors savaitei. Tiesiog pasitark iš anksto, jei planuoji sėstis, kad nereiktų kratytis ant daiktų gale.

Ar galima išsiųsti daiktus iš Anglijos atgal į Lietuvą tuo pačiu mikroautobusu?

Dažnai taip, ypač jei mūsų mikroautobusas grįžta be krovinio. Tuomet vadiname tai atgaliniu reisu ir kaina būna malonesnė. Bet jei tą savaitę visi nori tik į vieną pusę, tada logistikos nepakeisi. Aš neparduodu oro – jei sakau, kad paimsim, tai paimsim. Būna, kad grįžtam su pilnu bagažu, tada atgalinis reisas nėra pigesnis. Skambink, paklausim, pažiūrėsim ką turiu tą savaitei laiko atžvilgiu.

Realybė, kurią verta žinoti

Ar mano daiktai bus apdrausti, jei kas nors nutiks kelionėje?

Draudimas... žinai, mes turim bendrą civilinės atsakomybės draudimą, bet jei tu supakuosi krištolinę vazą į popierinį maišelį ir ji subyra, draudimas čia nepades. Aš turiu pripažinti, kad mačiau atvejų, kai klientai reikalavo atlyginti nuostolius už daiktus, kurie buvo blogai supakuoti ir aiškiai pavojingai sudėti. Mes atsakom už profesionalų vežimą, bet ne už tavo senelės veidrodžio lemtį, jei tu pats jo neapgubei. Padaryk namų darbus pirmiau ir viskas bus tvarkinga.

Ar galiu skambinti vairuotojui bet kada, jei noriu pasitikslinti kur jis?

Vairuotojai dirba, ne sėdi prie telefono. Skambinti gali, bet jei jis vairuoja arba miega po pamainos, atsilieps vėliau. Mes turim biuro numerį, ten einčiau skambinti. Geriau atsiųsk žinutę, aš pats taip darau, kai reikia ko nors paklausti. Ypač jei tas vairuotojas kaip Andrius, kuris nemėgsta, kai nukreipinėji dėmesį prie vairo. Saugumas svarbiau nei tavo smalsumas, nieko asmeniško, suprask teisingai.

Ar sekmadieniais ir per šventes pristatote?

Galimi, bet brangiau. Vairuotojai irgi žmonės, nori pamatyti šeimas, suvalgyti cepelinų. Bet jei absoliučiai nėra kitaip, sutarsim. Pristatymas sekmadienį Anglijoje geras tuo, kad mažiau kamščių, blogas tuo, kad kai kurie sandėliai nedirba, jei reikia kur nors palikti. Greita transporto paslauga į Angliją dažnai reiškia darbo dienas, bet nesakau, kad neįmanoma. Tiesiog kainuos kitaip, nes viršvalandžiai yra viršvalandžiai ir nieko čia nepadarysi.

Ar verta rinktis mikroautobusą, o ne didelį vilkiką, jeigu turiu pilną butą?

Viskas priklauso nuo kiekio. Jeigu turi pilną dviejų kambarių butą, ko gero reikalingas krovininis savivartis arba fūra. Bet jei tai standartinis vieno žmogaus persikraustymas į Angliją, mikroautobusas yra tobula. Privažiuoji prie pat namų, nebūna tokių mokesčių, kokie būna didiesiems vilkikams Londone. Be to, mikroautobusu pervežimas greitesnis dėl manevringumo. Didysis minusas, kad negalima vežti visko, bet pliusas – personališkas aptarnavimas. Aš asmeniškai mėgstu šitą formatą, jau dvidešimt metų.

Ir paskutinis dalykas – ką patartum žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi?

Neimk visko. Tikrai. Žmonės kraustosi su dvidešimt metų senumo žurnalais ir sugedusiais lygintuvais. Anglijoje visko nusipirksi, kartais net pigiau nei vežti. Susispausk daiktus mažiau dėžių nei galvoji. Ir atsimink – greita transporto paslauga į Angliją patikimais mikroautobusais prasideda nuo tavo pasiruošimo. Mes galim vežti, bet jei tu nepakuosi iki galo, mes negalim daryt stebuklų. Būna visko, bet dažniausiai viskas baigiasi gerai, jei pradžia logiška ir abu kalbamės atvirai.

Išvada

Šiaip, kai visa tai surašiau, matau, kad skamba truputį niūriai. Bet nereikia – gerų įmonių, kurios veža mikroautobusais į Angliją, yra pakankamai. Tiesiog rinkis ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar su tavimi kalba kaip su žmogumi, ar robotas. Aš ir pats, jei reiktų, prisėčiau su kava ir viską paaiškinčiau dar kartą. Svarbiausia – nepulti pirmajam pasitaikiusiam pasiūlymui, nes daiktai tai ne tik daiktai, tai tavo gyvenimo fragmentai. Ir ta, greita transporto paslauga į Angliją patikimais mikroautobusais, dažniausiai veikia gerai, jei abiejų pusių oda ne per plona.