Greičiausias tikslus krovinių į Angliją – nuo durų iki durų

Kai žmonės ieško greičiausio tikslaus krovinių pervežimo į Angliją nuo durų iki durų, dažnai galvoja, kad tai kažkas stebuklingo – paskambiai, ir jau kitą rytą fūra pilna baldų stovi prie durų Londone. Realybė kiek kitokia. Aš dirbu šitoje rinkoje jau... na, gal septyniolika metų, jei gerai suskaičiavau. Mačiau visko: ir idealaus perkraustymo iš Kauno į Oksfordą per dvi dienas, ir visišką košmarą, kai daiktai dvi savaites slampinėjo po sandėlius netoli Birmingemo, nes transporto įmonė pažadėjo „express“, o paskui prigrūdo krovinį į pusiau tuščią fūrą, kuri dar važiavo pro Olandiją. Tai papasakosiu, kaip tai veikia iš tikrųjų, be saldainiukų.

Greitis ir tikrovė važiuojant per Europą

Kiek laiko tikrai užtrunka krovinys iš Lietuvos į Angliją nuo durų iki durų?

Na, jei viskas idealu ir fūra pakrauta Vilniuje ketvirtadienį, sekmadienį vakare jau gali būti Londone. Bet idealu būna retai. Realiai — keturios arba penkios dienos. Kartais trys, jei vairuotojas važiuoja tiesiai be sustojimų ir... na, jei jam nereikia miegoti, kas neįmanoma. Aš labiau skaičiuoju penkias dienas ir tada maloniai nustebstu, jei greičiau. Yra buvę, kad pasienyje Prancūzijoje fūra pastovėjo šešias valandas, ir klientas Bristolyje jau žvalgosi telefonu, o vairuotojas dar tik Lilio apylinkėse.

Ar galiu pasitikėti, kai man sako, kad daiktai atvyks tiksliai trečiadienį, dešimtą ryto?

Ne. Na, arba tikėkis nusivylimo. Aš pats klientams duodu intervalą — trečiadienį–penktadienį, o ne konkrečią valandą. Lenkijoje gali suplyšti padanga. Anglijoje M1 magistralė vėl remontuojama ir stovi. Aš prisimenu atvejį, kai klientė Northemptone laukė dešimtą ryto, o fūra atvažiavo šeštą vakaro, nes pasienio pareigūnai nusprendė apžiūrėti kiekvieną dėžę. Ji buvo įsiutus. Suprantu. Bet aš negaliu valdyti padangų ir pareigūnų. Tai geriau planuokis palaidžiau. Sakyk darbdaviui, kad gali reikėti laisvos dienos.

Kas bus, jei manęs nebus namuose Londone, kai ateis fūra?

Tada krovinys nebus iškrautas, ir dažniausiai — sumokėsi daugiau. Vairuotojas neturi teisės palikti daiktų ant šaligatvio, net jei tu prašai per telefoną. Buvo toks atvejis — vaikinas išvyko į darbo pokalbį, liepė kaimynams priimti. Kaimynai atsisakė pasirašyti. Fūra sugrįžo į sandėlį netoli Londono, o papildomas atvežimas kitą dieną kainavo šimtą svarų. Brangu. Jei žinai, kad gali nespėti, paprašyk, kad pristatytų į saugomą sandėlį, arba geriau — paprašyk sesers ar draugo palaukti. Svarbu, kad žmogus būtų pilnametis.

Ką veši, kaip supakuoji — ir kur gali užsigauti

Ar tinka maišai, ar būtinos tik dėžės?

Maišai keliauja, bet aš jų nekėliu savo kroviniais. Einamasis pavyzdys: pasiima vairuotojas maišą, užmeta ant peties — plyšta. Dūžta. Chaosas. Kartono dėžės yra šventas dalykas durų iki durų pervežimuose į Angliją. Jos stackinasi fūroje, neslidžios. Bet net ir dėžėse — daiktai turi būti įvilkti į burbulinę plėvelę. Mačiau, kaip žmogus supakavo į rankšluosčius taurės. Atvykus į Bristolį — taurių buvo trys ketvirtadaliai. Žinoma, apdraudimas tokių dalykų nepadengia. Tai dėžės, dėžės ir dar kartą dėžės. Lipni juosta. Nepagailėk.

Kaip supakuoti, kad krovinys tikrai atvyktų sveikas į Mančesterį ar Liverpulį?

Viskas prasideda nuo sąrašo. Rašyk ant kiekvienos dėžės, kas viduje, ir iš kurios vietos. Kai esi pats, ką tik supakavęs penkiasdešimt dėžių, galvoji, kad atminsi. Neatminsi. Aš irgi neatmenu, ką dedu į lagaminą atostogoms, o juk ten vienetai daiktų. Fūroje vyksta mikrojudesiai. Jeigu dėžė gali slinkti — ji slys. Knygos apačioje kaip svoris. Lengvi daiktai viršun. O dviračiai... jei nepririšisi pedalų — bus įbrėžimų. Kai kurie vežėjai apskritai atsisako vežti nepririštus dviračius. Todėl reikia polistireno ir kartono.

Ar galiu vežti maistą, augalus, sodo įrankius?

Maistas... na, uždarytas, sandariai supakuotas, pramoninis — dar galima, bet tikrai ne pienas ar kiauliena. Muitinė gali pridaryti problemų. Augalai — be dirvos, be vazonų su žemėmis, gal ir praleis, bet aš... na, čia aš jau nebesu tikras dėl visų taisyklių. (Ar tik ne dėl to, kad nuo 2021-ųjų augalai reikalauja fitosanitarinio? Reikėtų pasitikrinti. Bet geriau nevežti, jei nežinai.) Sodo įrankiai — taip, bet privalo būti švarūs. Kartą klientas vežė kastuvą su Priekulės molio gabalais. Muitininkas Anglijoje pagalvojo, kad tai kokius organinius likučius slėpia. Valanda aiškinimosi.

Ką reiškia „tikslus krovinių pervežimas“? Ar tai tiesiog gražus pavadinimas?

Kai kurios įmonės taip vadina bet ką, bet tikslus pervežimas turi reikšti konkretų daiktų kiekį, konkrečią dieną ir konkrečius adresus. Ne „iki sandėlio netoli Mančesterio, o ten paskui pasiimk pats“. Tikslus — tai kai fūra privažiuoja prie namų Klaipėdoje, ir tas pats vairuotojas atidaro fūros dureles prie namų Birmingeme. Jei perduoda kitam vežėjui, ir tas vėl perduoda — tai jau nebe tikslus. Tai grandininė reakcija, kurioje dažniausiai dingsta atsakomybė. Aš pats vežioju tik su savo žmonėmis arba patikrintais partneriais, bet net ir tada kartais pasitaiko... na, nuokrypio.

Kainos, draudimas ir kodėl pigiausia būna brangiausia

Kiek kainuoja greičiausias krovinių pervežimas į Angliją nuo durų iki durų?

Pilnai fūrai — nuo kokių 1800 iki 3000 eurų, priklauso nuo to, kiek stuff turi. Dalinis krovinys — čia jau nuo 300 eurų už kubą arba pagal svorį. Bet va, paskutinį kartą skaičiavau perkraustymą iš Šiaulių į Oksfordą — ten buvo ~14 kubų, sofos, lovos, dėžės. Išėjo apie 1400 eurų su pakrovimu. Lyginant su oru — oras būtų kainavęs daug, bet supakuotų mažiau. Keltai irgi variantas, bet tada reikia dar privažiuoti iki uosto. Durų iki durų fūra dažnai būna pigiau ir praktiškiau. Tik nepagalvok, kad 200 eurų perveš visą butą. To tiesiog nebūna.

Ar pakrovimas Panevėžyje ir iškrovimas Bristolyje jau įskaičiuoti į kainą?

Turi klausti konkrečiai. Kai kurie skelbimai sako „nuo durų iki durų“, o paskui prideda: „bet tik jei liftas yra ir tik pirmame aukšte“. Aš asmeniškai įtraukiu dvi valandas pakrovimo ir dvi — iškrovimo. Jei reikia tempti iš septinto aukšto be lifto — tada jau papildomas mokestis. Ir teisus. Du žmonės, keturios valandos, prakaitas. Kartą Bristolyje name nebuvo laiptų, o kažkoks spiralinis koridorius iš pragaro. Vairuotojas praleido tris valandas. Tai taip, klausk. „Ar į kainą įeina viskas?“ — turi būti tavo mantra.

Ar man reikia drausti krovinį atskirai, ar tai automatiškai padengta?

Standartinis CMR draudimas — tas, kuris būna su vežėju — dengia nutekėjimą, vagystę ar visišką praradimą. Dėl subtilaus pažeidimo, įbrėžimų ar įskilusių indų — dažnai nieko negausi. Yra buvęs atvejis, kad stiklinis staliukas atvažiavo į Notingemą su įskilimu. CMR atsakė: „kai pristatėme, jis buvo stalas, taip?“. Juokinga, bet ne klientui. Tai jei veši vertingus ar jautrius daiktus — papildomai apdrausk. Kainuos apie 1–2% nuo vertės. Pigiau nei nusivylimas.

Kodėl vieni siūlo 300 eurų, o kiti — 900 eurų už tą patį krovinį?

Nes tai nėra tas pats krovinys, nors ir skamba taip. 300 eurų — dažnai reiškia, kad tavo daiktai bus permesti į kokią nors fūrą, kuri važiuoja už penkių dienų, jei surinks pakankamai krovinių. Arba bus pakrauti į autobusiuką, kuriame vežami ir šaldytuvai, ir kažkokie chemikalai. 900 eurų — tai tikslesnis laikas, geresnė mašina, žmogus, kuris atsakinėja į skambučius. Aš žinau įmonių, kurios meta žemą kainą, o paskui skambina: „o jūsų gatvėje netelpa fūra, reikia perkrauti“. Ir kaina išauga. Pigiausia — ne visai durų iki durų. Atmink tai.

Dokumentai, muitinė ir tos durnos taisyklės po Brexit

Ar po Brexit muitinė labai apsunkino krovinių gabenimą į Angliją?

Taip, jei dokumentai netvarkingi. Anksčiau tiesiog važiuodavai. Dabar — eksporto deklaracija iš Lietuvos, importo deklaracija Anglijoje. Jei pervežama asmeniniam naudojimui — parašai laišką, kad tai tavo būsto daiktai. Kartą klientas parašė „perkraustymo daiktai“. Muitininkas paklausė: „o tai ką, namelis ant ratų?“. Teisybės yra. Formuluočės svarbios. Žodžiu, be tinkamo sąrašo gali laukti. O laikas — pinigai. Ypač jei fūra stovi kelyje pasienyje ir skaičiuoji papildomas stovėjimo valandas.

Ar tikrai reikia rašyti sąrašą kiekvienai dėžei? Net ten, kur seni žurnalai?

Taip. Ir netgi ypač ten, kur seni žurnalai. Nes muitininkas gali pagalvoti, kad tai kažkas daug vertingesnio, jei parašysi tiesiog „dėžė“. „Used personal clothes and household items“ — standartinė frazė. Jei viduje yra biblioteka — rašyk „books“. O jei yra alus... na, nevežk alaus. Nebent nori sumokėti akcizą. Sąrašas neturi būti centų tikslumu, bet apytikslis. Kartais žmonės ranka rašo ant popieriaus lapo, nufotografuoja, išsiunčia man. Tinka. Svarbu — sąžiningas turinys. Jei ką slėpsi — atsidursi problemų zonoje. O joje būna šalta ir brangu.

Ar mano dviratis ir lauko baldai turi būti švarūs, kaip iš parduotuvės?

Lauko baldai — taip. Ypač jei turi likusių žemių ar smėlio. Anglijos fitosanitarinė kontrolė... na, čia aš tiksliai nežinau, ar jie tikrina kiekvieną dviratį, bet žinau, kad jei pamato nešvarumą — gali pradėti klibinti. (Gal aš ir perdedu su tuo smėliu, bet geriau nuplauti.) Dviratis — nuplauk, nušluostyk. Vėlgi, buvo atvejis: klientas vežė sodo kėdes su samanomis. Anglijos pasienyje paėmė mėginį. Savaitės delsimas. Niekam neįdomu, kad tu skubi. Plauni prieš pakrovimą, arba rizikuoji.

Ar galima vežti alkoholį, degtines ar vyną asmeniniam naudojimui?

Teoriškai — taip, ribotą kiekį. Praktiškai — aš atsakingai nerekomenduoju. Pirma, turi deklaruoti. Antra, akcizas. Trečia — dėžės su buteliais svėris didelis, o rizika, kad sukibs... neverta. Geriau atiduoti kaimynams, giminaičiams. Aš asmeniškai vežu labai retai, ir tik tada, kai klientas pats prisiima atsakomybę. Buvo toks atvejis, kad buteliai atvažiavo ištikimai supakuoti į rankšluosčius. Gerai, kad šį kartą — nesudužo. Bet jei būtų sudužę — ne tik kad kvapas fūroje, bet ir jokios kompensacijos. Neapmokama. Kategoriškai. Tai... palik tai Lietuvoje.

Fūros, gatvės, mokėjimai — organizaciniai dalykai prieš pristatymą

Ar jūs tikrai pasiimate daiktus iš penkto aukšto be lifto Kaune?

Pasiimame, bet tu žinosi kainą iš anksto. Tai nėra paslaptis. Vienas aukštas — dar nieko. Penktas — ir su sofą, ir su spinta. Du vyrai, laiptai, prakaitas. Kartą Kauno centre, Laisvės alėjos apylinkėse, name nebuvo lifto, o sofa buvo kažkokio sovietinio gigantiško formato. Tiltu per langą. Rimtai. Reikėjo kelti per balkoną, nes laiptinėje apsisukti nebuvo kur. Tai toks dalykas. Jeigu žinai, kad daiktai dideli — pasakyk iš karto. Ne „paskui pažiūrėsim“. Nes paskui fūra stovi, eismo blokavimas, ir vairuotojas nervinasi. O jis nenervingas tik pirmą pusvalandį.

Kodėl klausiate, ar gatvė Londone yra siaura? Juk tai Londone, visur telpa.

Netiesa. Yra gatvių Londone, kur net mikroautobusui sukrauti sudėtinga. Aš pats buvau gatvė netoli Kensingto... ar tai buvo Čelsis? (Ne, dabar pagalvojau — buvo Hampstedo heatas, šiaurėje.) Fūra 18 metrų tiesiog netelpą į gatvę. Teko krauti į mažesnį autobusiuką, kuris stovėjo gatvės gale. Tai vadinama „shuttle service“, ir tai kainuoja daugiau, nes reikia dviejų mašinų. Todėl klausiu iš anksto. Pasigooglink savo gatvę, pažiūrėk, ar ten stovi medis viduryje. Kartais Google Maps padeda, kartais — ne, nes nuotraukos senos.

Ar galiu pakrauti daiktus pats, ar privalo tai daryti jūsų žmonės?

Gali pats, bet esi atsakingas už pakrovimo kokybę. Aš rekomenduoju — leisk profesionalams. Nes jei pats supakuosi fūros gale, o paskui kelyje į Liverpulį viskas subyrės — kaltės ieškosi veidrodiny. Buvę taip: klientas pats krovė, kad sutaupytų, o paskui apkaltino vairuotoją, jog važiavo per greitai. Pažiūrėjome vaizdo įrašą — važiavo standartiškai. Tai verčiau žmonės pakrauna, užrašo, pritvirtina. Jie žino, kaip eina svorio paskirstymas. Jeigu pats krauni — trunka ilgiau, o fūros valandos skaičiuojasi. Kartais tai net brangiau gaunasi.

Ar durų iki durų pervežimas reiškia, kad fūra atvažiuoja į patį vidų, į kiemą?

Ne, į gatvę prie namų. Kieme privažiuojame, jei įmanoma, bet „vidun“ — tik jei tai atskiras namas su plačiomis durimis. Standartas — iškrauname ant šaligatvio arba į holą, jei durys plačios. Buvo atvejis, kad reikėjo nešti per purvą, be kelio. Klientas turėjo sodybą netoli Gloucešyro. Penkiolika metrų per lauką. Mes nevežame į svetaines ir virtuves, jei klausimas apie tai. Galiu pasikviesti pagalbininkų, bet jie turi žinoti iš anksto. Fūros nėra šiltnamiai — nevažiuoja bet kur.

Ar sekmadienį galima pristatyti krovinį Anglijoje?

Galima, bet brangiau ir sudėtingiau. Anglijoje sekmadienis — šventas. Daugelis sandėlių nedirba, o vairuotojai irgi žmonės. Aš asmeniškai stengiuosi planuoti darbo dienomis, bet jei klientas sako, kad pirmadienį prasideda darbas, ir jis be drabužių — ieškome kompromiso. Kartais išeina šeštadienis. Sekmadienis — tik su sutartimi ir papildomu mokesčiu. Ir turi būti adresatas namuose. Nes jei vėl nebus — vairuotojas sės Londone be darbo, o tai nuskamba iš sąskaitos. Angliškai vadinama „waiting time“. Brangus malonumas.

Ar privalau pats būti Anglijoje, kad priimčiau daiktus, ar gali paimti sesuo iš Redino?

Gali sesuo, jei tu jai patikėsi. Ji turi turėti savo ID, turi žinoti, kas yra krovinio turinys, ir turi pasirašyti CMR. Aš siunčiu jai kopiją iš anksto, kad žinotų, ko tikėtis. Kartą sesuo priėmė, bet pamiršo pasakyti apie lempą, kuri buvo fūros kamputyje. Vairuotojas grįžo į Lietuvą, o lempa — taip ir liko. Klientas skambino po savaitės. Ką padarysi, fūra jau Klaipėdoje. Tai geriau, kad sesuo būtų dėmesinga. Arba kaimynas. Bet ne koks nors nuomininkas, kuris paskui nieko neprisimena. Patikimas žmogus — pusė darbo.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui, ar pavedimu prieš tai?

Paprastai — 30% avansas pavedimu, likutis prieš pristatymą arba atvykus. Grynieji vairuotojui... aš nerekomenduoju. Ne todėl, kad negalima, bet todėl, kad vairuotojas turi nešiotis tuos pinigus visą kelią iki Lietuvos. Ir jis pavagiamas? Nelabai tikėtina, bet visko pasitaiko. O jei suma didelė — fūroje neturi seifo. Aš prašau pavedimo. Taip ir saugiau, ir sąžiningiau. Buvo atvejis: vyras atidavė dėžę su grynaisiais. Dėžėje — ir dokumentai, ir pinigai. Sutarėme taip nebedaryti. Elektroniniai pavedimai yra šventas išradimas. Naudok.

Ar jūsų fūra važiuoja tiesiai, ar dar kažkur sustoja, pakrauna kitų žmonių daiktus?

Jei tai tavo pilnas krovinys — važiuoja tiesiai. Jei dalinis — gali sustoti. Bet net ir daliniuose kroviniuose į Angliją gali būti protinga maršrutizacija. Aš stengiuosi, kad būtų ne daugiau dviejų–trijų sustojimų. Buvo laikas, kai pavyko surinkti du krovinius — vienas iš Vilniaus, kitas iš Varšuvos. Tada tiesiai į Londoną. Bet jei vežėjas sako, kad fūra važiuoja tiesiai, o paskui parodžius vaizdo įrašą matosi, kad krovinys buvo perkrautas trijose skirtingose šalyse — jis meluoja. Tikslus pervežimas nuo durų iki durų nesėdi su svetimais daiktais be tavo žinios. Tai pagrindinė taisyklė.

Koks greitesnis — fūra, keltas, ar lėktuvas durų iki durų pervežime į Angliją?

Lėktuvas — greičiausias, bet durų iki durų neveža baldų. Keltas — romantiškas, bet reikia pasiekti uostą, o iš uosto — iki namų. Fūra — lėčiausias transporto būdas kilometrais, bet greičiausias procesu nuo durų iki durų. Nes atvažiuoji, krauni, važiuoji, iškrauni. Be persėdimų. Mano manymu, jei veši baldus, dėžes, gyvenimą — fūra yra ta optika. Žinoma, jei reikia pristatyti mažą siuntelę — yra kurjerių. Bet čia jau nebe kroviniai. Čia siuntos. Skirtinga lyga. Nors... kartais tas ribas ir sunku nubrėžti.

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Angliją — vasarą ar žiemą?

Vasara — brangu, nes visi nori. Žiema — pigiau, bet rizikingiau. Aš sakau: rugsėjis–spalis arba kovas–balandis. Auksinis viduriukis. Vasarą fūrų trūksta, kainos šauna į viršų, o dar karštis... vairuotojai pavargsta greičiau. Žiemą — gali užpustyti Lenkijoje arba Prancūzijoje, o Anglijoj keliai lyg ir valomi, bet kai sninga tenka sulaukti. Aš mėgstu rugsėjį. Dar šilta, bet jau ne toks vajus. O šiaip — kuo anksčiau rezervuosi, tuo geriau. Tai lygiai kaip su skrydžiais į Tenerife. Tik čia tavo baldai skraido, o ne tu.

Išvada

Greičiausias tikslus krovinių į Angliją nuo durų iki durų — tai ne raketų mokslas, bet reikalauja plano. Surask patikimą vežėją, kuris nežada auksinių kalnų už katino kainą, išsiaiškink visas smulkmenas iš anksto ir nepamiršk sąrašo. Aš mačiau per daug istorijų, kad dar galėčiau stebėtis. Bet jei viskas apgalvota — daiktai atvyksta sveiki, o tu ramiai geri arbatą savo naujame bute Londone. O arbatą ten gamina kitaip nei Lietuvoje — silpniau. Bet tai jau visai kita tema.