Greičiausias siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę kasdien – ką svarbu žinoti?

Žmonės nuolat manęs klausia, kaip greitai gali nukeliauti siunta iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Nors kai kur vis dar galvojama, kad tai tiesiog „per Baltarusiją ir viskas“, realybė po Brexit tapo kiek labiau… sudėtinga. Dabar greičiausias siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę kasdien dažniausiai vykdomas oru per Varšuvą, Amsterdamą arba Frankfurtą, o vėliau vietinių kurjerių rankomis. Kitos dienos pristatymas į Londoną realus, bet ne į kiekvieną Škotijos užkampį. Jei tikitės stebuklo, aš jums nuoširdžiai pasakysiu – kartais stebuklus trukdo padaryti muitinė, o ne oro uostas. Reikia žinoti porą dalykų, kad pinigai nenueitų veltui.

Kasdienis siuntimas – koks jis realybėje?

Ar tikrai galiu siųsti siuntą į Angliją kasdien ir ji bus pristatyta kitą dieną?

Nevisada, bet taip, galima. Šiaip jau ta technologija egzistuoja. Jūs atiduosite siuntą Vilniuje ar Kaune iki tam tikros valandos – dažnai iki 14 valandos dienos – ir ji pakyla lėktuvu tą pačią dieną arba kitą rytą. Bet svarbu suprasti, kad „kita diena“ dažnai reiškia darbo dieną. Jei siunčiate penktadienį vakare, realiai ji išskris gal šeštadienį ar pirmadienį. Buvęs atvejis, kai klientas piktinosi, kad šeštadienį neišskrido lėktuvas. Na, oro uostai irgi miega kartais. Nors… ne visi. Bet taip, kasdieniai skrydžiai yra, tik ne į kiekvieną oro uostą.

Kiek kainuoja pats greičiausias siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę kasdien?

Čia jau priklauso nuo svorio, apimties ir ar reikia angliškai užpildyti popierius. Mažam vokeliui iki pusės kilogramo – 25–45 eurai. Dėžei iki 5 kg – jau 60–90 eurų. Didelėms, pavyzdžiui, 30 kg, gali siekti 150 ar daugiau. O jei siunčiate sofą ar dviratį – čia oro transportas nebeįsileis, bus kelių maršrutas, bet tas jau nebe kasdienis greitas siuntimas. Kainos keičiasi kas savaitę, priklauso nuo degalų ir sezono. Kartais mažesnės įmonės pasiūlo geresnę kainą nei didieji žaidėjai, bet reikia žiūrėti, kad neapgautų. Nežinau tiksliai kiek kitą mėnesį bus, bet dabar tokia eilė.

Ar sekmadieniais ir švenčių dienomis irgi važiuoja kurjeriai Londone?

Na, važiuoja, bet ne visi. Royal Mail švenčių dienomis dažnai nedirba, o privatūs kurjeriai – kartais dirba, bet už papildomą mokestį. Jei gavėjas gyvena ne centre, o kur nors užmiestyje, tikėtina, kad sekmadienį niekas neatvažiuos. Buvo toks atvejis su klientu, kuris rašė: „sakėte pristatymas kasdien, o šiandien sekmadienis!“ Tai nėra melas, tiesiog kasdienis siuntimas reiškia, kad iš Lietuvos galima siųsti kasdien, o JK pusėje tvarkaraštis gali skirtis. Šiaip jau sekmadienis – poilsio diena daugumai britų, ypač jei religinė šventė. Tada net parduotuvės uždaros, ką jau kalbėti apie vežėjus.

Koks skirtumas tarp express ir economy siuntų į UK?

Express reiškia, kad skrenda pirmu pasiekiamu lėktuvu ir tvarkoma pirmumo tvarka. Economy gali „pagulėti“ porą dienų sandėlyje, kol surinks pilną konteinerį. Jei siunčiate dovaną, kuri reikalinga rytoj – imkit express. Jei tai seni džinsai seseriai – economy visiškai pakaks. Express kaina gali būti dviguba. Kartais klientai pyksta, kodėl economy užtruko ilgiau nei vieną dieną – na, nes tai ne express, o mes ekonomiškesnį būdą pasirinkom. Tiesą pasakius, žmonės dažnai renkasi ne pagal greitį, o pagal kišenę. Nieko blogo.

Ar galiu išsiųsti siuntą šiandien, kad žmona gautų jau rytoj Birmingeme?

Jei deklaruosite iki 12–14 valandos ir pasirinksite greičiausią paslaugą – tikimybė didelė. Bet Birmingamas ne Londonas. Londoną kurjeriai pasiekia greičiau, ten didieji skirstymo centrai. Birmingame gali užtrukti papildoma diena. Aš paprastai sakau: provincijoje laukitės diena ilgiau. Buvęs atvejis, kai vyras siuntė gimtadienio priedus – atvyko per vėlai vieną dieną. Pyktis buvo suprantamas. Siųskite bent dviem dienomis anksčiau, jei data kritinė.

Pakuotė, svoriai ir draudimai

Ką daryti jei siunčiau maisto produktus į Londoną ir muitinėje jį sulaikė?

Tai labai tipiška klaida. Po Brexit maisto siuntimas į JK tapo beprotiškai sudėtingas. Jei siunčiate mėsą, pieną, kiaušinius – beveik garantuotai sulaikys ir sunaikins. Net šokoladą kartais tikrina. Jei jau siunčiate maistą, reikia specialių veterinarinių pažymų, kurių normalūs žmonės neturi. Klientė kartą siuntė lietuviškų jurkių – muitinėje tiesiog išėmė ir išmetė. Šiaip jau geriau maisto nesiųsti, nebent tai fabrikiniai sausainiai uždarytoje pakuotėje, bet net ir tada – rizika yra.

Kokia pakuotė tinka, kad greitas siuntimas į JK nesugeltų pakely?

Stipri kartono dėžė, ne maximos maišelis. Tikrai matęs, kaip žmonės siunčia daiktus plastikiniuose maišuose su lipnia juosta – prasiskiria. UK maršrutas ilgas: automobilis, lėktuvas, vėl mašina. Dėžė turi atlaikyti. Naudoju taisyklę: jei dėžę pastačius ant žemės ir į ją įsispyrus ji nelūžta – OK. Kartais klientai piktdžiugiškai sako „bet aš gerai supakavau“, o viduje – stikliniai indai be burbulių plėvelės. Ne, taip neveikia.

Ar galiu dėti į vieną dėžę ir drabužius, ir šampūnus?

Galite, bet ar verta? Jei šampūnas išsilieja – sugadins drabužius. Be to, skystžiai turi atitikti aviacijos taisykles, o oro transporte su jais griežčiau. Aš siūlyčiau atskirai. Buvo toks atvejis, kai klientė supakavo viską kartu – šampūnas pradurtas, dėžė šlapia. Gavėjas atsisakė priimti. Tuomet reikia aiškintis dėl draudimo, o jis ne visada dengia netinkamą pakavimą. Atkreipkit dėmesį (čia turėjau galvoje atkreipti), kad skysčiai turi būti hermetiški. Aš suprantu, norisi sutaupyti ant dėžių, bet rizika per didelė.

Kokia maksimali svorio riba, kai kalbam apie kasdienius skrydžius į Britaniją?

Jei per oro uostų terminalus – vienui kartui dažniausiai iki 30–31 kg vienoje dėžėje. Yra ir iki 70 kg paslaugų, bet ten jau kita kainų kategorija. Avialinijos turi griežtas taisykles, o viršijus ribas siunta gali būti atmesta jau pakrovimo metu. Tada žmonės pyksta ant mūsų, nors perspėjame. Būna įvairiausių nemalonių staigmenų su svoriais. Jei norite siųsti sofą – tai nebus oru, o kelių transportu, ir užtruks ne vieną dieną. Express paslaugos apskritai labiau mėgsta lengvesnes siuntas. Kuo sunkiau, tuo sudėtingiau rasti kasdienį skrydį.

Ar privalau rašyti angliškai siuntos aprašymą ant išorinės dėžės?

Geriau taip. Aiškiai ir trumpai. Lietuviškai JK muitinė tikrai nesupras. Bent jau pagrindinius žodžius – clothes, documents, gift. Jei rašysite „drabužiai moterims“ – neatrodys profesionaliai (čia turėjau omenyje, kad ant dėžės geriau angliškai). Kartais klientai prisirašo visą romaną lietuviškai – veltui. Ypač svarbu nurodyti šalį – United Kingdom, ne tik miestą. Pašto indeksas ten gyvybiškai svarbus, be jo kurjeriai klajoja po rajonus. Pats etiketes spausdiname dvikalbes. Praktika rodo, kad aiškus ženklinimas pagreitina procesą. Dar gerai pridėti gavėjo telefoną šalia adreso.

Muitai, popieriai ir Brexit keistenybės

Ar po Brexit viskas pasikeitė ir dabar siuntimas į UK kaip į trečiąją šalį?

Taip, ir tai didžiausias galvos skausmas. Nebeliko laisvo judėjimo. Nors asmeniškai aš dėl to ir kitų dalykų… na, bet čia ne apie politiką. Dabar reikia muitinės deklaracijų, o siuntiniai tikrinami atidžiau. Ką anksčiau siųsdavote be popierių, dabar reikia aprašyti vertę, paskirtį. Jei verslo siunta – kalba kita. Asmeninėms dovanoms galioja lengvatos, bet ne visada muitininkai jas taiko kaip tikimės. Buvo atvejis, kai senos knygos buvo įvertintos kaip prekės. Teko aiškintis.

Kiek daugiausiai galiu siųsti vertės, kad gavėjas nemokėtų muito?

Dovanų apmokestinimas – niūrus dalykas. Gavėjas gali nemokėti muito, jei vertė nedidelė –pvz., iki 39 svarų, bet čia aš ne visada tikras, nes taisykles galima įvairiai suprasti. Prekėms įsigytoms internetu – lengvatos beveik nieko nekompensuoja. Mokėsite VAT ir muitą. Kartais žmonės sužino tik tada, kai kurjeris atveda siuntą ir prašo mokėti prie durų. Skaudu, bet taip yra. Verčiau siųsti ne per brangiai.

Ar EORI numeris man reikalingas, jei siunčiu tik asmeninę siuntą draugui?

Paprastai ne. EORI reikia verslui. Asmeninėms siuntoms – užtenka tinkamai užpildytos muitinės deklaracijos. Bet jei siunčiate dažnai, pardavinėjate užsienyje – jums jau verslo siunta. Tada EORI privalomas. Sunkiausia, kad žmogus pats nežino, ar jau „verslininkas“. Kartais žmonės siunčia draugui, draugui, draugui dešimt tokios pačios striukių. Muitinė tai mato kaip komerciją. Tada klausimų kyla. Aš tokių atvejų mačiau ne vieną. Kita vertus, retai siunčiant paprastas dovanas – galvoti apie EORI tikrai nereikia.

Ką reiškia CN22 ir kodėl kurjeris manęs jo prašo?

Tai standartinė muitinės deklaracijos forma, kurią reikia prisegti prie siuntos. Joje nurodote turinį, vertę, svorį. Jei siuntos vertė didesnė nei tam tikra suma – reikia jau CN23. CN22 yra popierinis arba elektroninis lapelis. Kurjeriai dažnai užpildo patys, bet jūs turite duoti tikslų turinį. Buvęs atvejis, kai klientas parašė „stuff“ (daiktai) – muitinėje atidarė ir tikrino. Aišku, kad atidarė. Rašykit konkrečiai: „used shoes“ (naudoti batai), ne tiesiog „gifts“ (dovanos), nes kai neaišku – tikrina ilgiau.

Ar muitai UK pusėje visada apmokestinami, ar kartais praleidžia?

O jei būtų taip paprasta… Kartais praleidžia, bet tai loterija. Muitinėje yra krūvos siuntų, jie neturi laiko kiekvieną atidarinėt. Jei pakuotė nedidelė, aprašymas aiškus, vertė maža – gali praleisti. Bet aš jums nepasakosiu pasakų: didžioji dalis siuntų po Brexit dabar tikrinamos arba apmokestinamos. Ypač jei siunta eina ne į privatų asmenį, o į įmonę. Tada muitas beveik garantuotas. Buvo, kad praleido siuntą su knygomis, o kita su identiškais batais – sulaikė. Loterija. Bet skaičiuokit, kad mokėsit – tada maloniau, jei nereiks.

Kas dažniausiai stringa ir gadina nervus

Kodėl mano siunta į Manchesterą užtruko 4 dienas, nors mokėjau už kitos dienos pristatymą?

Čia reikia aiškintis, kur stringo. Jei oro uoste – lėktuvas vėlavo. Jei muitinė – dokumentai netvarkingi. O kartais JK pašto vidinis skirstymas užtrunka. Neseniai klientas skambino, kad jo siunta pakibo Heathrow oro uoste tris dienas. Paaiškėjo, kad darbuotojų streikas. Tai ne mūsų kaltė, bet pinigai sumokėti už greitąjį. Stenkitės pasirinkti ne tik greitą siuntimą iš Lietuvos, bet ir patikimą tarpininką, kuris aiškiai pasako, kur siunta yra. Čia svarbu ieškoti, kas siunčia kasdien, o ne tik žada.

Ar tiesa, kad JK pašto darbuotojai neretai meta siuntas per tvoras?

Aš nenorėčiau sakyti, kad visada, bet pasitaiko. Yra toks britiškas fenomenas „safe drop“ – saugus palikimas. Kartais reiškia už durų paslėpimą, kartais – metimą per tvorą. Ypač jei siunta neatrodo pažeidžiama. Buvęs atvejis, kai brangūs batai atsidūrė šiukšlių dėžėje. Gavėjas supyko. Bet ant dėžės nebuvo „do not bend“, o jis pasirinko pigiausią paštą. Moralė – vertingam daiktui rinkitės brangesnį kurjerį, pristatantį į rankas. Ne į šiukšliadėžę.

Ką daryti jei gavėjas neatsiliepia į duris – kur tuomet dings siunta?

Kurjeris palieka pranešimą, kartais atveža kitą dieną. Arba palieka siuntą pas kaimyną, po kilimėliu, o kartais – artimiausiame pašto skyriuje. Jei adresas netikslus – prasideda košmaras. Kartais siunta grįžta į Lietuvą, o kartais į kurį nors JK logistikos centrą, iš kur ją išsiųsti beveik neįmanoma. Buvęs atvejis: žmogus nurodė gatvę be numerio. Siunta klajojo dvi savaites. Paskambinus į UK aptarnavimą – automatika. Teks gerai nurodyti telefoną anglišku formatu, kad kurjeris galėtų paskambint.

Ar pasitaiko, kad siuntos pametamos tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos?

Pasitaiko. Retai, bet pasitaiko. Ypač jei siunta maža, be sekimo numerio. Didžiosios kurjerių tarnybos turi sekimo kodus, bet net ten kartais būna „black hole“ – rodydavo, kad išsiųsta, o JK niekas jos nerado. Yra toks terminas „lost in transit“. Aš asmeniškai mačiau situaciją, kai Lietuvoje siunta buvo įkrauta, o Londone – niekas jos nerado. Po savaitės atsirado. Istorija be pabaigos. Jei siunčiate vertingai – drauskite. Nors draudimas irgi su ypatumais, bet bent jau kažką atgausit.

Kodėl kai kurios įmonės žada greičiausią pristatymą, bet realybėje stringa?

O čia klasika. Atsiveri skelbimą – „pristatymas per 24 valandas!“. Pasirodo, tai tik jų darbo valandos, o ne transportavimas. Arba jie ima pinigus, perduoda didžiajam vežėjui, o jis turi savo grafiką. Mažos įmonės negali turėti nuosavo lėktuvo. Jos turi sutartis. Kartais tas sutartis jie naujai pasirašę ir dar nerodo, kad skrydžiai vyksta tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Nors rašo „kasdien“. Aš būtų skeptiškas, jei kaina žemiau rinkos. Greitis kainuoja. Jei žada stebuklą už 10 eurų – nebūkit naivūs.

Kainos, draudimas ir kiti praktiniai dalykai

Ar verta siųsti per didžiąsias tarptautines tarnybas ar geriau mažesnes?

Didžiosios – patikima, sekimas geras, bet kaina kartais prajuokina. Mažesnės – gali pasiūlyti geresnę kainą, nes turi savo tinklus arba tarpininkauja. Bet jei mažai kas girdėję apie juos – rizikuojate. Aš asmeniškai dirbu su keliais tiekėjais, priklauso nuo sezono. Kartais DHL ar UPS išsprendžia problemą per valandą, bet sumokėsi. Kartais mažesnė firma lanksčiau elgiasi. Patarimas: jei siunčiate pirmą kartą, rinkitės atsargiai, nors ir brangiau, bet su sekimu. O jei dažnai – galit ieškoti alternatyvų.

Kas nutinka, jei mano siuntą sudaužo pakeliui į Bristolį?

Pirmiausia reikia fiksuoti pažeidimą gavėjui atsisakius priimti arba sugadintą fiksuojant nuotraukoms. Tada rašyti ieškinį vežėjui. Didieji vežėjai turi draudimo schemas, bet atlygina ne visada ir ne pilną vertę. Kartais deklaruojate 500 eurų, o jie siūlo 50. Buvo atvejis, kai dėžė atlūžo, bet viduje buvęs daiktas sveikas – niekas nemokėjo. Draudimas galioja tik tam tikroms pakuotės rūšims. Skaitinėkit smulkųjį šriftą. Arba geriau pakvieskit profesionalus pakavimą. Brangu, bet ramiau.

Ar galima siųsti dokumentus greičiau nei prekes ir ar tai kita kaina?

Taip, dokumentai vadinami „documents“, turi mažesnę kainą ir eina greičiau. Nebetikrinami taip skrupulingai kaip prekių siuntos. Bet turi būti tik dokumentai – popierius. Jei įdedate ir raktą, auskarą – jau ne dokumentas. Klientas kartą įmetė USB raktą į voką – muitinė priskyrė prie elektronikos. Yra specialūs legalūs vokai, kuriuos nevalia taip išpūsti. Siųskite per savaitgalį? Nelabai, nes biurai nedirba. Bet į Londoną dokumentai tikrai skrieja greičiausiai.

Ką patartum žmogui, kuris pirmą kartą naudojasi kasdiene siuntų tarnyba į JK?

Nepulkite tiesiai į pigiausią pasiūlymą. Pasiskambinkit, paklauskite, ar tikrai siunčia kasdien, ar turi patirties su JK muitine. Pagalvokite, kas bus, jei sulaikys. Užsirašykit sekimo numerį. Ir būkit pasiruošęs, kad gavėjas gali mokėti mokestį. Jei siunčiate brangų daiktą – fotografuokite kaip supakavote. Aš mačiau per savo praktiką šimtus pirmų siuntų: pusė problemų kyla dėl neaiškaus adreso arba netinkamos pakuotės. Ir dar – nepamirškite nurodyti gavėjo mobiliojo, nes JK kurjeriai beveik visada skambina prieš atvažiuodami. Tai viskas. Sėkmės.

Ką reiškia „last mile“ ir kodėl tai svarbiausias etapas?

„Last mile“ – paskutinė mylia, kai siunta iš didžiųjų rūšiavimo centrų patenka į gavėjo rankas. JK tai dažnai painiausias etapas. Viskas gali būti tobula iki Londono, bet paskui vietinis kurjeris neatveš dėl spūsčių ar strikų. Yra toks posakis – siunta gali skristi per pusę Europos per dieną, o paskutiniai keli kilometrai užtrukti dviem. Mes tiksliai šito etapo nekontroliuojame, nes dirbame su tarpininkais. Bet geri partneriai turi stebėjimo sistemas. Jeigu matote, kad siunta „pakibo“ Birmingamo terminale tris dienas – rašykit skundą. Nes tai jau nebe greitis.

Išvada

Greičiausias siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę kasdien – tikrai įmanomas, bet nepamirškite, kad greitis prasideda nuo teisingo pakavimo ir popierių. Jei tikitės 24 valandų stebuklo be įsikišimo – nudegsite. Patikėkite seno šio verslo vilkiko patarimu: dvi dienos su ramia sąžine vertos daugiau nei viena su vargo kalnais muitinėje. Rinkitės patikimą tarpininką, skaitykite sąlygas ir visada drauskite vertingas siuntas. Tada net ir blogiausia diena atrodo kitaip.