Greičiausias siuntinių pristatymas į Angliją: kaip mes tiesiog laiku pristatome, net kai viskas stringa

Žinai, koks jausmas – stovi prie dėžių, žiūri į telefoną, o ten dar vienas skelbimas „greičiausias siuntinių pristatymas į Angliją per 24 valandas". Juokinga. Aš dirbu šitame versle jau kokie 22 metai, gal 23 – net nebesuskaičiuoju, ir galiu pasakyti: taip, pervežti galima greitai, bet ne stebuklingai. Daug kas priklauso nuo to, ar žmogus supakuoja normaliai, ar adresą suveda be klaidų, ar muitinė neprendžia savo reikalų. Šiame DUK bandysiu atsakyti taip, kaip atsakyčiau draugui bare – tiesiai, be jokių rinkodarinių šūkių. Nes laiku pristatyti siuntą į Angliją yra įmanoma, tik reikia žinoti, kur slypi šposai. O jų yra.

Iš patirties – kas tikrai veikia

Kiek realiai trunka greičiausias siuntinių pristatymas į Angliją iš Lietuvos?

Realiai, jei viskas gerai, iš Vilniaus į Londoną greičiau nei per 3–4 darbo dienas neišsiunti. Vieną kartą mums pavyko per dvi, bet ten buvo toks sutapimas – mašina išvyko tuoj pat, vairuotojas buvo mūsų pažįstamas ir oras geras. O jei siunti iš provincijos, pavyzdžiui, iš Panevėžio ar Alytaus, reikia pridėti dar dieną surinkimui. Neseniai klientas skambino pyktis, kad jo siunta ėjo keturias dienas – paaiškinau, kad įsivėlė savaitgalis, ir sekmadienis nerūšiuojamas. Taip yra visur, ne pas mus vienur. Standartiškai skubus pervežimas į Angliją trunka 3–5 darbo dienas, priklauso nuo maršruto apkrovimo.

Ar tikrai galima siųsti per 2–3 dienas, nes draugas sakė, kad jo siunta važiuoja savaitę?

Jo draugas greičiausiai teisus. O gal ir meluoja – nežinau. Šansas, kad siunta į Angliją parskris per dvi dienas, yra, jei tai dokumentai ir tu išsiunti pirmadienio rytą. Bet daiktai? Mažai tikėtina. Aš klientams visada sakau – žadėsiu keturias dienas, o jei ateis per tris, tu džiaugsiesi. Kitaip gaunasi bėda, nes žmonės planuojasi remontus, persikraustymus, laukia drabužių. Kartą atsitiko, kad mikroautobusas sutriko Vokietijoje – visi siuntiniai vėlavo dieną. Tokie dalykai neprognozuojami, bet mes apie juos pranešam, nes nemėgstu, kai klientai klausia kas dešimt minučių.

Ką daryti, jei siuntėjas liedasi per kavą ir suplaka mano adresą?

Atsitinka tai nuolat. Vakar pats mačiau, kaip klientas rašė „Lodon" vietoj „London" – galvojau, ar juoktis, ar verkti. (Ne, Londono rajono pavadinimas ne „Lodon", tiesiog klaidingai parašyta.) Jeigu adresas neteisingas, siunta grįžta arba stringa. Mes visada skambiname patikslinti, jei matome, kad kažkas ne taip, bet ne visos įmonės tai daro. Yra tokių, kurios veža, kur rodo GPS, o paskui siunta klajoja po visą Midlands sritį savaitę. Patarimas: persiųsk adresą sau į el. paštą ir nukopijuok – taip bus tiksliau. O jei jau suklydai, skambink kuo greičiau, kol mašina neišvažiavo iš Lietuvos.

Ar verta pasitikėti tomis naujomis įmonėmis, kurios žada viską per naktį?

Atsargiai. Kai kurios naujos įmonės turi gražius puslapius, bet realybėje jie neturi savo transporto – tik perparduoda paslaugą. Aš jau seniai supratau, kad „greičiausias siuntinių pristatymas į Angliją" nereiškia geriausias. Buvo atvejis – klientas pasirinko pigų startuolį, jie paėmė siuntą, o po trijų dienų paaiškėjo, kad ji dar net nepaliko Kauno. Mes tada pasiėmėm, bet kaina jau buvo didesnė, nei tikiesi, nes skubėjo. Senos bendrovės, kurios dirba 10–15 metų, dažniausiai turi sutartis su muitine, savo vairuotojus, kontaktus. Naujos gali ir gerai, bet aš pats, jei siųsčiau mamai dovanas – rinkčiausi patikrintą.

Kur pridėti kontaktinį telefoną – ant dėžės ar kur sistemoje?

Ir ten, ir ten. Aš jums atvirai – kartais etiketė nuo dėžės nusitrynusi, o kartais sistemos stringa. Jeigu ant dėžės didelės raidės +370 numeris, kurjeris Anglijoje tikrai paskambins. Jie dažnai skambina, ypač jei nėra laiptinės kodo arba namas atrodo kaip dvibučiai. Mes turėjome siuntą į Birmingamą – adresas teisingas, bet telefonas sistemoje, dėžėje – visur. Kurjeris paskambino, gavėjas atsakė per 10 minučių, viskas baigėsi laimingai. O ką jau kalbėti apie tai, kai siuntinį reikia palikti pas kaimyną – be telefono nesužinosi. Tai dėk ant dėžės lipnios etiketės šone, ne viršuje, nes viršus trinasi prie kitų dėžių.

Kas nutinka, kai viskas stringa

Mano siunta įstrigo pasienyje – ar tai normalu?

Normalu? Nėra normalu, bet nutinka dažniau, nei norėtume. Po Brexit muitinės tikrina kur kas daugiau. Kartais pasienyje Prancūzijoje ar Nyderlanduose prisikaupia eilės – mechaninė patikra, dokumentų neatitikimas, kartais tiesiog kompiuterio glitch. Aš nepamenu tiksliai, bet man rodos, kad Doverio uoste pernai vidutinis vėlavimas buvo apie 6–8 valandas mažoms krovinėms. O jei tavo siunta pakiš po dideliu kroviniu, gali laukti dieną. Mes visada sekimą atnaujiname kas kelias valandas, bet kai jau stringa – reikia kantrybės. Skambinti mums galima, bet mes irgi ne viską kontroliuojam. Tai realybė.

Ką daryti, jei kurjeris neatvažiuoja, nors buvo sutarta?

Pirma, nereikia panikuoti – vairuotojai Anglijoje per vieną dieną turi apie 60–80 taškų. Jei tu esi numeris 61, o laikas baigiasi, gali neturėti laiko. Antra, būna, kad gavėjas neužrašė laiptinės kodo ir kurjeris negali patekti – tada jis važiuoja toliau. Kartą vairuotojas paliko man žinutę: „Aš pabeldžiau, šuo lojo, niekas neatidarė". Tai va. Mes tuomet perskirstome ir vežame kitą dieną, bet tai brangiau. Kitos įmonės apskritai siunčia į artimiausią Pickup tašką ir sako – rinkis pats. Tai jei laukiesi siuntos į Angliją, laikykitės laiko intervalo ir kelis kartus patikrinkite telefoną.

Kodėl kartais siunta nuvažiuoja į Škotiją, nors adresas – Londonas?

O čia klasika. Būna taip: rūšiavimo centre pakuotė nukrenta ant ne to konvejerio, arba etiketė pažeidžiama ir nuskaito tik pašto kodą pradžią, pavyzdžiui, „EC" vietoj „EH" – ir štai tave nuveda į Edinburgą. Aš mačiau tai gyvai, kai važiavome patys pasiimti kliento siuntos iš Glazgo, nors ji turėjo būti Whitechapele. Juokinga, tik ne tada, kai skambina supykęs žmogus. Didžiosios distribucijos įmonės Anglijoje kartais painioja regionus, ypač jei siunta keliauja tranzitu. Mūsų pranašumas tas, kad mes vyksta tiesiogiai arba turime patikrintus tarpininkus, bet net ir pas mus gali įvelti žmogiškasis faktorius.

Ar galiu pats atsiimti siuntą iš sandėlio Anglijoje, jei kas nors negerai?

Teorija taip, praktika – sudėtingiau. Sandėliai dažniausiai yra pramoniniuose rajonuose prie M1 greitkelio, ne centre. Jei neturi mašinos, teks važiuoti taxi arba dreifuoti su autobusais. Be to, turi žinoti tikslų sandėlio numerį, durų kodą, turėti ID. Mes vieną kartą bandėm taip padaryti klientui – jis buvo Lutcelyje. Atvažiavo, o sandėlis užrakintas, vadybininkas pietauja. Prarado pusdienį. Aš asmeniškai patarčiau palaukti dieną ir gauti tiesiai į namus ar biurą. Bet jei labai skubu – taip, galima, tik reikia suderinti laiką tiksliai, nes ten nėra toks „atsiėmimo langelis" kaip Lietuvos pašte.

Ką reiškia, kai sistema rodo „exception" – ar tai labai blogai?

„Exception" – tai ne mirties nuosprendis, bet ir ne geras ženklas. Tai reiškia, kad sistemoje kažkas ne pagal planą: gal adresas netinkamas, gal siunta pažeista, gal muitinė padarė įrašą. Mes matome tai savo panelese kelis kartus per savaitę. Dažniausiai per 24 valandas tai išsisprendžia automatiškai, bet jei „exception" kartojasi tris dienas – reikia skambinti. Būna, kad tiesiog nepavyko įskanuoti brūkšninio kodo ir sistema sugalvoja, kad siunta nuklydusi. Žodžiu, technologijos. Ūkiškai kalbant – stebėk dar dieną, jei nekeičiasi, skambink įmonei. O jei tai mūsų siunta – mes patys paskambinsime pirmi.

Kainos ir terminai, apie kuriuos niekas neparašo

Kiek kainuoja greitas siuntimas į Londoną nedidelei dėžei, gal 20 kg?

Realiai – nuo 35 iki 65 eurų, priklauso nuo to, ar tai bendras krovinys, ar individualus. Jei dėžė telpa į standartines matmenis – apie 60x40x40 – bus pigiau. Jei išlindusi iš tų matmenų, pridedamas antkainis. 20 kg yra optimalus svoris, ne per sunku. Aš dažnai sakau klientams: jei siunta iki 30 kg ir ne didesnė nei lagaminas, mūsų kaina bus protinga. Bet jei pridėsi dar vieną dėžę – nebus dvigubai brangiau, bus pigiau nei dvi atskirai. Čia toks fokusas, kurį žino tik kasdien dirbantys. Šiaip greitam pristatymui į Londoną rinkis 3–5 dienų variantą, ne 1–2 dienų express, nes tas gali kainuoti šimtą eurų papildomai.

Ar yra koks nors triukas, kaip sumokėti mažiau, bet vis tiek gauti greitai?

Yra vienas, bet jis nelabai etiškas, nors visi taip daro – perrašyti svorį. Aš to nerekomenduoju, nes jei muitinė pasvers ir pamatys 35 kg vietoj deklaruotų 15, prasidės žaidimai. Bet protingas triukas – rinktis bendrą krovinį, vadinamą „groupage". Mes surenkame kelias siuntas, sukrauname į vieną furgoną ir važiuojame. Taip mašina pilna – kuras pasidalinamas, kaina mažesnė kiekvienam. Kitas triukas – siųsti ne penktadienį. Penktadienis yra blogiausia diena, nes siunta savaitgalį guli sandėlyje, o tu moki už laiką. Išsiunti antradienį ryte – sutaupysi dieną ir pateksi į greitesnį reisą, nes pirmadienio siuntų krūvos didžiausios.

Kodėl vienos įmonės prašo 50, o kitos – 150 eurų už tą patį?

Na, tikrai ne tą patį. 50 eurų įmonė greičiausiai veža kartą per savaitę, renka siuntas iki paskutinės minutės, deda į mikroautobusą be oro kondicionieriaus ir tikiuosi, kad dokumentai tiks. O 150 eurų – tai arba express paslauga su stebėjimu, draudimu, arba tiesiog noras pražysti iš turgaus. Būna ir overpricing. Aš esu matęs, kaip už tą patį krovinį vieni prašo 80, kiti 140. Skirtumas tas, kad brangesni turi angliškai kalbančią support komandą Londone ir pristato į butą, o pigesni numeta prie durų ir dingsta. Ar verta mokėti trigubai – spręsk pats. Aš už 60–70 eurų randu viduriuką, kur ir greitis geras, ir bent jau dureles prašosi paskambinti.

Ar svarbu, kurią savaitės dieną išsiunčiu siuntą?

Labai svarbu. Kaip ir sakiau anksčiau – antradienis, trečiadienis yra auksas. Pirmadienis per daug chaoso, penktadienis – kai kurie vežėjai jau planuoja savaitgalį ir gali nusivežti siuntą į sandėlį ramstyti sienos iki pirmadienio. Be to, jei siunti ketvirtadienį vakarą, realiai ji judės tik sekmadienio naktį arba pirmadienį ryte. Taigi prarasi tris dienas. Mes savo maršrutus planuojame taip: išvyksta antradieniais ir penktadieniais. Tai jei spėji iki antradienio ryto – puiku, bus Londone iki savaitgalio. O jei praleidi tą langą, lauksi kitos savaitės. Tai taip, diena tikrai lemia greičiausią siuntų pristatymą į Angliją.

Dokumentai ir muitinė – mėgstamiausia tema

Ar po Brexit tebereikia užpildinėti tuos kvitus, ar jau viskas paprasta?

Reikia ir vis dar sudėtinga. Anglija dabar yra trečioji šalis ir muitinė reikalauja CN22 arba CN23 deklaracijų. Jeigu siunti dovaną, reikia pridėti komercinį sąskaitos faktūrą (invoice), net jei tai dovana. Aš žmonėms sakau: rašyk tikrą vertę, nes jei kils įtarimų, muitinė atidarys. Buvo atvejis – moteris siuntė megztinius dukrai, parašė 5 eurus, o viduje buvo ir auksinis pakabukas. Muitininkai ne kvaili, jie atidaro, patikrina. O kaip dėl tos trukmės – dokumentai gali pridėti vieną dvi dienas prie bendro laiko. Jeigu neteisingai užpildyta – prisiseda dar. Taip kad taip, popieriai vis dar reikalingi.

Kas būna, jei sumeluoju siuntos vertę – tipo, parašau 20 eurų, o viduje naujas kompiuteris?

Blogiausia, ką gali padaryti. Pirma, jei kompiuterio vertė keli tūkstančiai, o tu parašei 50, muitinė pritaikys baudą arba konfiskuos. Antra, draudimas galioja tik deklaruotai vertei. Tai jei siunta prapuls, draudimo išmoka bus 50 eurų, nors realiai praradai 2000. Aš esu matęs, kaip žmonės taip bando sutaupyti dešimt eurų muito, o potencialiai praranda viską. Be to, tai šūvis sau į koją. Tiksliai nežinau, ar Lietuvos muitinė dar tikrina siunčiančiuosius, bet Anglijoje tikrai žiūri į įtartinas verte. 100 eurų dovana – normalu, 1000 eurų dovanų per mėnesį – jau ne. Taip kad nesiūlyčiau meluoti. Geriau sumokėk kelis eurus ir miegoti ramiai.

Ar maistą galima siųsti? Nes brolis nori šakočių...

Šakočius galima, bet su sąlyga. Kieti maisto produktai, kuriuose nėra mėsos ar pieno – pavyzdžiui, sausainiai, makaronai, konservai be mėsos – dažniausiai praeina. Bet švieži šakočiai su sviesto sluoksniu jau rizikingi, nes Anglijos muitinė tikrina gyvulinės kilmės produktus griežtai. Aš prisimenu, kaip kartą vežėme dėžę su varške ir bandelėmis – muitinėje ją sulaikė, o po trijų dienų išmetė. Man atrodo, kad šviežios mėsos ir pieno produktai draudžiami importuoti į UK asmeniniam naudojimui virš tam tikro kiekio. Pusės kilogramo sausainių niekas nepešios, bet jei brolis nori dešimt šakočių – gali kilti problemų. Patarčiau rinktis kietą, sausą versiją ir gerai supakuoti vakuume.

Ką reiškia EORI kodas ir ar man jis reikalingas siunčiant į Angliją privačiai?

EORI – tai muitinės numeris įmonėms. Paprastam žmogui, kuris siuntinėja dėžę broliui į Angliją, jo nereikia. Bet jei siunti kaip įmonė, arba jei prekės yra komercinio kiekio – tada reikia. Aš pats šito kodo neturiu asmeniškai, nors dirbu įmonėje, kuri perveža kasdien, žinai, tai kaip čia pasakius (nes asmeninis siuntimas kitas reikalas). Klientai kartais klausia, ar gali naudotis mūsų EORI – galima, bet tuomet viskas registruojama mūsų vardu, ir jei kas atsitiks su muitais, atsakomybė ant mūsų. Tai įprastai privačiai siuntai rašai savo asmens kodą deklaracijoje arba nieko, jei vertė maža. Jei kas kitaip – muitininkas pats pasakys.

Kodėl muitinė kartais atidaro dėžę patikrinti – ar jie ieško kažko konkretaus?

Ieško visko: nelegalių vaistų, ginklų, mėsos, didelių grynų pinigų kiekių, klastočių. Bet dažniausiai atidaro dėl atsitiktinės atrankos. X-ray rodo kažką tamsaus ir neaiškaus formos – atidarai. Kartais tiesiog dėžė atrodo per daug gerai supakuota ir sukelia įtarimą, kad kažką slėpi. Aš mačiau, kaip atidarė siuntą su rankdarbiais – moteris siuntė megztus žaisliukus. Kodėl? Nes adatos X-ray atrodė kaip adatos. Muitininkas paaiškino, patikrino, uždėjo lipduką „inspected" ir važiavo toliau. Tai taip, jie ieško nepageidaujamų daiktų, bet normalios siuntos tik padelsto, nepažeisdami. Atsitinka tai retai, bet būna.

Paskutinė minutė – kai reikia skubiai

Man reikia, kad siunta būtų rytoj Londone – ar tai realu?

Realu tik jei tai labai maža, brangi ir skubi siunta, kurią galima vežti lėktuvu kaip krovininio keleivio bagažą. Aš turiu kontaktų, kurie važiuoja į Londoną kasdieniais reisais ir gali pasiimti dokumentų paketą ar mažą dėžutę. Bet kainuos tai gerokai – pradedant nuo šimto dviejų šimtų eurų. Jei kalbame apie standartinį krovinį – ne, rytoj fiziškai neįmanoma, nes nuo Vilniaus iki Londono – daugiau nei 2000 kilometrų, o vairuotojai privalo ilsėtis. Net ir oro linijos negarantuoja next day į Lietuvos siuntoms be specialaus tarifo. Tai skambink kuo greičiau, gal dar spėsim rasti vairuotoją, kuris šiandien vyksta. Žinant mano sėkmę, jau vyksta.

Ar sekmadienis skaičiuojasi kaip darbo diena, nes mano atrodo, kad ne?

Tavo (mano atrodo, kad tu rašei „mano", bet supratau) nuojauta teisinga – sekmadienis nėra darbo diena. O ir šeštadienis dažnai būna trumpa diena arba tiesiog sandėliai nedirba pilnu etatu. Anglijoje pristatymai į namus sekmadieniais reti, tik specialios express paslaugos kartais dirba, bet kainuoja kaip auksas. Jei tau pažadėjo pristatymą „per 3 dienas" ir išsiuntei penktadienį, skaičiuok: šeštadienis, sekmadienis neveikia, pirmadienis – rūšiavimas, antradienis – pristatymas. Tai realiai savaitė. Mes visada aiškiname klientams: darbo dienos, ne kalendorinės. Būna, kad žmonės pyksta šeštadienį 18 val., kad siunta neatvažiavo. Na, draugeli, kurjeris irgi turi šeimas.

Koks pats patikimiausias būdas siųsti dokumentus, kad nepasimestų?

Dokumentams – originaliems pasams, testamentams, sutartims – rinkitės ne standartinę dėžutę, o voką su stebėjimu ir parašu. Mes vadiname tai „document delivery" paslauga, kai kurjeris pasiima tiesiai iš rankų ir perduoda tiesiai į rankas. Pašto vokai dideliose sistemose kartais pasimeta dėl mažo svorio – jie įkrenta tarp sienelei rūšiavimo mašinose. Aš asmeniškai esu praradęs svarbų diplominio darbo egzempliorių, kai siunčiau per... na, nevardinsiu bendrovės, bet žinote, kurią turiu omeny. Tai dabar visiems sakau: dokumentams – arba dokumentų vokas su hardcase, arba tiesiog važiuokite patys, jei tai gyvybiškai svarbu. Brangu, bet neprarasi miegančių naktų.

Ar galiu grąžinti siuntą atgal, jei gavėjas nepatenkintas arba aš kažką suveliau?

Galima, bet tai labai nemalonus procesas. Pirma, Anglijoje gavėjas turi atsisakyti priimti siuntą užsirašius ant kvito. Jeigu jau atidarė – grąžinimas tampa eksportu iš Anglijos, o ten popierizmas. Antra, muitai gali negrįžti – jei sumokejai UK importo mokestį, jo atgal negausi. Mes dažniausiai siūlome: jei gavėjas nepatenkintas, palikime siuntą pas jį, o tu atsiųsk kitą, teisingą. Arba jei reikia grąžinti – apskaičiuok, ar nebus pigiau nusipirkti naują daiktą. Aš žinau, skamba keistai, bet matematika paprasta: du muitai + du kurjeriai + popieriai = brangiau nei daiktas. Yra išimčių, kai daiktas unikalus, bet tada kalbam atskirai.

Ką daryti, jei dėžė kelyje sulūžo – kas atsakingas?

Atsakomybė priklauso nuo to, ar blogai supakavai, ar kaltas vežėjas. Jeigu dėžė buvo minkšta, be kampų apsaugų, o viduje stiklas – tai tavo rizika. Bet jeigu mašinoje krovinys nesaugiai užfiksuotas, vairuotojas staigiai stabdė ir viskas subyrėjo – vežėjas. Mes visada draudžiame krovinį, bet draudimas galioja tik tinkamai supakuotam. Problema ta, kad įrodyti vežėjo kaltę sunku, jei nepasirašei ant CMR lapo apie pažeidimą gavimo metu. Anglijoje kurjeriai dažnai pasiūlo pasirašyti be patikrinimo – NEPASIRAŠYK taip. Tikrėk, rastum pažeidimą – rašyk aktą. Kitaip vėliau aiškinsiesi mėnesį ir beveik visada pralaimėsi.

Koks tavo patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia daiktus į Angliją?

Nepirk pigiausio varianto. Ir neiškarto siųsk vertingiausią daiktą, kurį turi. Pradžiai išsiųsk testinę siuntą – kelis kilogramus asmeninių daiktų, dokumentų kopijų, drabužių, kuriuos galima prarasti be širdgėlos. Pažiūrėsi, kaip veikia sistema, koks el. pašto bendravimas, ar skambina kurjeris. O jau tada – baldai, technika, vertingesni daiktai. Aš daug metų stebiu, kad pirmą kartą siunčiantys žmonės padaro vieną iš trijų klaidų: blogai supakuoja, blogai nurodo vertę, arba per vėlai išsiunčia ir lūkesčiai nepateisinami. Greičiausias siuntinių pristatymas į Angliją ateina su patirtimi. Nėra vienos paslapties – yra susikaupę maži sprendimai, kurių laikaisi. Ir dar – visada turiu kontaktinį telefoną po ranka, ne tik el. paštą.

Ar tu pats asmeniškai tikini, kad greičiausias siuntinių pristatymas į Angliją visada įmanomas?

Aš? Tikrai ne visada. Būna dienų, kai oras Doveris uždarytas, būna, kad muitininkai streikuoja arba tiesiog sistema išeina iš rikiuotės. Bet aš tikiu, kad laiku pristatyti galima dažniausiai, jei visi žaidžia pagal taisykles. Mano darbas – kad net ir kai kas nors stringa, tu žinotum, kas vyksta, o ne sėdėtum ir spėliotum. Štai kodėl mes skambiname, rašome, siunčiame nuotraukas iš sandėlio. Greitis yra svarbu, bet sąžiningumas svarbiau. O jei kas nors žada, kad pervežimas į Angliją visada bus kaip laikrodis – jie meluoja. Aš meluoti nemoku, nors gal ir prarandu dėl to klientų, kuriems reikia stebuklų. Bet tie, kurie pasilieka – pasitiki. Ir aš dėl to miegu ramiai.

Išvada

Štai ir viskas, ką šiandien norėjau apie tai pasakyti. Greičiausias siuntinių pristatymas į Angliją neegzistuoja kaip vienas mygtukas internete – jį sudaro tūkstančiai mažų sprendimų, kuriuos mes darome kiekvieną dieną dvidešimt trejus metus. Svarbiausia prisiminti: supakuok normaliai, nurodyk tikslų adresą, neužsislėpk nuo muitinės ir nesiųsk penktadienį vakare. Jei tai jau padarei – skambink, pasistengsiu padėti, nesvarbu, ar esi mano klientas, ar tik skaitai. Sėkmės siunčiant – ir tegul jūsų siuntos randa kelią laiku, net kai oras ne pats geriausias.