Geriausia kaina paletėms į Angliją iš Lietuvos – kaip neiššokti su galva per bortą

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų srityje – tiek laiko praleidau žiūrėdamas, kaip žmonės krauna savo gyvenimus į paletes ir siunčia juos į Angliją. Geriausia kaina paletėms į Angliją iš Lietuvos – frazė, kurią girdžiu kiekvieną savaitę. Ir viskas gerai, visi nori sutaupyt. Tik va, mažiausias skaičius ekrane kartais virsta brangiausiu sprendimu, jei daiktai atkeliauja sulamdyti arba vėluoja tris savaites. Paaiškinsiu, kaip aš žiūriu į šitą reikalą, kad neapsiskolintum renkdamasis transporto paslaugas tarp dviejų šalių.

Kainos ir kaip jos susidaro

Kiek maždaug kainuoja paletės pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Na, žiūrėk. Standartinė euro paletė, sakykim iš Vilniaus į Londoną, šiuo metu kainuoja nuo 120 iki 180 eurų. Kartais mažiau, jeigu tenka į kelionę, kuri jau vyksta. Kartais brangiau, jei skubi ir reikia atskiro automobilio. Kaina priklauso nuo svorio, apimties ir nuo kokių yra gabaritai (čia turėjau galvoje – kokie gabaritai, atsiprašau, per greitai galvoju). Jei krauni sunkias dėžes su knygomis, svoris iššoka, ir tada vežėjas skaičiuoja kitaip. Pigiausias variantas būna tik tada, kai tavo paletė lenda į jau sudėliotą maršrutą.

Ar galiu rasti pervežimą už 80 eurų?

Už 80 eurų? Teoriškai galima, bet aš tokių vengčiau kaip maro. Mačiau atvejį: vaikinas sumokėjo 70 eurų, o paletė dvi savaites gulėjo kažkokiame sandėlyje netoli Varšuvos, nes pervežėjas surinko krovinius ir neatvažiavo. Teko mokėti kitam, kad ją paimtų. Geriausia kaina paletėms į Angliją iš Lietuvos ne visada reiškia geriausią kainą tavo kišenei iš karto. Kartais reiškia, kad sumokėsi vieną kartą ir pamirši. Jei kas nors žada pervežti už mažiau nei benzinas kainuoja, paklausk savęs – iš kur magija?

Kodėl vieni vežėjai brangesni už kitus?

Reguliarius maršrutus turintys vežėjai turi stabilesnes kainas, nes planuojasi keliones. Tarkim, kas savaitę važiuoja į Birminghamą – jie žino, kur sustoti, kiek sugaišti. Atsitiktiniai, renkantys per trečias rankas, kartais pasiūlo pigiau, bet tada paletė važiuoja per tris skirtingus terminalus. Kiekvienas persikrovimas – rizika subraižyti kampą. Aš renkuosi tuos, kurie sako "nuo 140 eurų", bet nurodo tikslią dieną. Stabilumas kainuoja. Mano kolega sako, kad laikas – irgi pinigai, nors posakis banalus, bet tiesa.

Ar kaina skiriasi, jei paletė važiuoja ne į Londoną, o į mažesnį miestą, pavyzdžiui, Plymouthą?

Skirsis, bet ne visada drastiškai. Į Londoną krovinių daug, ten važiuoja visi. Į Plymouthą ar Exmouthą – žiūrėk, ar maršrutas eina pro šalį. Kartais vežėjas palieka paletę prie M25 žiedo, o toliau tempia vietinis kurjeris. Tada moki už du etapus. Būna ir tiesioginis pristatymas, bet sąskaita didesnė. Praėjusį mėnesį vežiau į Bristolį – galvojome, kad reikės perleisti, bet mūsų vairuotojas turėjo kelionę iki Cardiffo. Tokių stebuklų pasitaiko, bet nebūna jų daug.

Ką reiškia pristatymo kaina – ar į ją įskaičiuotas iškrovimas?

Paprastai ne. Kaina paletei į Angliją dažniausiai yra iki durų arba iki sandėlio, bet be iškrovimo. Jei reikia, kad vairuotojas nuneštų paletę į antrą aukštą be lifto – sveikas. Tokios paslaugos kainuoja atskirai. Kartais klientai galvoja, kad už 150 eurų vairuotojas dar ir supakuos, perkraus ir padėkos. Ne. Jis atvažiuoja, turi trumpą laiką stovėti ir važiuoja toliau. Jeigu reikia pagalbos, sakyti reikia iš anksto – kai kurie turi pažįstamus, kurie padeda, bet tai jau extra.

Kai krauni daiktus – ką verta žinoti

Ar galiu tiesiog sustatyti dėžes ant paletės ir viskas bus gerai?

Būsiu atviras – daug kas taip daro ir po to stebisi, kodėl dėžės atsidūrė ant šono. Aš mačiau visko: žmonės sustato dėžes, apmeta plėvele ir galvoja, kad tai tvirtinimas. Plėvelė yra... na, plėvelė. Ji plėšosi. Svarbiausia – apklijuoti kampainius ir sutvirtinti lipnią juostą kryžiumi. Jei dėžėse stiklas ar keramika, žymėk "Stiklas". Vairuotojai nežino, kas viduje, jei neparašyta. Praeitą savaitę vienam klientui subyrėjo dušo kabina, nes jis parašė "Daiktai" ant visų dėžių. Nejuokinga, kai reikia valyti stiklo šukes.

Kokia yra didžiausia svorio riba vienai paletei?

Teoriškai euro paletė turėtų atlaikyti apie 1000 kg, bet realybėje aš nepatikčiau daugiau nei 800-900 kg. Kodėl? Nes keltuose ir keltų rampose tos paletės važiuoja ant vežimėlių, o jei pervaži stovi per sunki paletė, mechanizmas stringa. Kartais terminaluose perskirsto krovinį, o jei tavo paletė per sunki, ją gali padalinti į du – ir tada moki dvigubai. Svarbu nepamiršti: vieneto svoris, o ne tik bendras. Kažkada vežiau paletę su knygų dėžėmis – rodė 950 kg. Teko perkrauti ant dviejų. Pamoka išmokta.

Ar tinka bet kokia paletė, ar turi būti būtent euro standarto?

Euro paletė – 1200x800 mm – yra standartas, nes ji lenda į visus liftus, duris ir vežimėlius. Bet važiuoja ir nestandartinės. Tik tada nebus "geriausia kaina", nes vežėjas turi prisiderinti. Praeitais metais klientas turėjo kažkokią per didžią paletę – 1500 mm ilgio su generatoriumi. Teko imti atskirą mašiną vietoj grupažo. Kainą jis pajuto iškart. Jei paletė nestandartinė, visada nufotografuok ir atsiųsk prieš skambindamas. Vienas vaizdas sutaupo dešimt minučių ginčų. O tiek laiko pervežėjas gali ir surasti kitą klientą.

Kaip teisingai aprašyti krovinio turinį ant lipnios etiketės?

Rašyk sąžiningai. Jei viduje – drabužių dėžės, taip ir rašyk. Jei – elektrinis įrankis, nurodyk. Muitinėje Anglijoje tikrina, ypač jei paletė atrodo įtartinai. Aš ne kartą stovėjau, kai klientas buvo parašęs "Naudoti daiktai", o viduje – visiškai naujas dviratis. Muitininkai turi gerą anteną tokiems dalykams. Galiausiai vėluoja visi kiti kroviniai, nes tikrina tavo paletę. Etiškai – nesąžininga, o praktiškai – brangu. Paprastumo dėlei: sąrašas, vertė, būsena. Taškas.

Ar reikia manęs būti namie, kai atvažiuoja pasiimti paletę?

Idealiu atveju – taip. Bet, nu, žinau, kad žmonės dirba. Gali palikti raktą kaimynui arba sandėlyje. Svarbu, kad kas nors galėtų pasirašyti CMR sąrašą – tokį lapą, kur pasižymi, ką pasiima. Be parašo niekas neims paletės, nes tai – atsakomybė. Kartais klientai prašo palikti kieme. Aš asmeniškai to nerekomenduoju, bet esu matęs, kad pasiėmė. Yra rizika, kad lietus, ar dar kas. Geriausia – sutartas laikas, pusvalandžio langas, ir viskas. Ai, ir dar: pasitikrink, ar adresas teisingas. Būna klaidų. (Tenka pataisyti – sykį pats suvedžiau neteisingą gatvės numerį, tai pyko ant manęs abi pusės.)

Dokumentai, muitai ir tas dalykas po Brexit

Kokių dokumentų reikia siunčiant paletę į Angliją dabar, po Brexit?

CMR lapas – transporto sutartis – privalomas. Plus komercinis sąskaitas-faktūra (invoice), kurioje nurodyta, kas siunčia, kas gauna, kas viduje ir kokia vertė. EORI kodas – jei siunti kaip įmonė, be šito nieko nebus. Fiziniams asmenims... na, čia aš ne visada suku galvą, nes taisyklės keičiasi. Pagrindas – įrodyk, kad tai tavo asmeniniai daiktai. Ir dar: Anglija dabar – trečioji šalis. Muitai gali kilti, jei vertė viršija tam tikrą ribą. Būna atvejų, kai žmonės nurodo per mažą vertę, o muitinėje prisiranda papildomai. Tada vėl – brangiau, negu atrodė iš pradžių.

Ar mano asmeniniai daiktai bus apmokestinti importo mokesčiais?

Jei kraustaisi ir gali įrodyti, kad daiktai naudoti mažiausiai šešis mėnesius – paprastai ne. Bet jei atrodo, kad veži prekybai – kita kalba. Praeitais metais vienas vaikinas vežė dvidešimt vienodų telefonų dėklų. Aišku, kad prekyba. Muitai buvo nemalonus siurprizas. Asmeniniams dalykams – drabužiai, indai, senas komodas – problema mažesnė. Svarbu turėti sąrašą anglų kalba. Kartais reikia užpildyti ToR (Transfer of Residence) formą. Aš padedu klientams, bet oficialiai – tai ne mano darbas. Todėl kartais rekomenduoju pasitarti su muitinės agentu. Jie ten žino geriau negu aš. Bent jau taip man atrodo.

Kas yra EORI kodas ir kodėl jo klausia?

EORI – tai toks kodas, kuriuo registruojasi įmonės, norinčios vežti krovinius per ES ir UK sieną. Jei neturi – vežėjas negali tavęs įrašyti į muitinės sistemą. Kaip fizinis asmuo tau jo nereikia, bet vėlgi – taisyklės šokinėja. Praeitą pavasarį atrodo, kad kažkas keitėsi dėl Šiaurės Airijos... ar ten taip buvo? Ne, tai buvo anksčiau. (Gal ir ne Šiaurės Airija, neatsimenu tiksliai, ten tiek visko buvo). Esmė: jei esi įmonė – be šito numerio paletė tiesiog nepraeis pro muitinę Kaune ar Doverio uoste. Atsakingai pasakyk savo kodą ir nepamiršk jo pasitikrinti.

Kiek laiko dabar trunka muitinė Anglijoje?

Eilės pasitaiko. Prieš Brexitą pravažiuodavai kaip pro Eurotunelį – dzip ir viduje. Dabar dokumentus tikrina atidžiau. Paprastai terminaluose Doverio ar Folkestone sustoja keliomis valandomis, bet būna ir dienos. Kartais paletė įstrigsta, nes trūksta parašo arba EORI neatitinka. Tada pasaulis sustoja. Aš asmeniškai stengiuosi, kad visi popieriai būtų tvarkingi prieš pakraunant, nes taisyti klaidas kitoje pusėje – košmaras. Ypač jei klientas skambina nervingai kas tris valandas. O skambina. Visada skambina.

Ar reikia draudimo, ar standartinė vežėjo atsakomybė pakanka?

Vežėjo atsakomybė – CMR konvencija – dengia tik tam tikrą sumą už kilogramą. Paskaičiuok: jei tavo paletė sveria 200 kg, o viduje yra nešiojamas kompiuteris už 3000 eurų, gaudi kapeikas, jei kas nutiks. Todėl brangiems daiktams draudimas būtinas. Daugelis mūsų klientų to nedaro, nes "taip jau buvo daug kartų ir nieko". Bet aš mačiau atvejį, kai konteineryje užtvindo vanduo – ne mūsų kaltė, bet brokas. Klientas gavo standartinę kompensaciją – juokas vienoje rankoje, ašaros kitoje. Papildomas draudimas kainuoja nedaug, o nuramina.

Kas realiai nutinka kelyje

Kiek dienų paletė važiuoja iš Lietuvos į Angliją?

Optimistiškai – trys keturios darbo dienos. Realistiškai – penkios septynios. Vairuotojai važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada į Calais, keltu į Doverį. Kiekviena šalis – potencialus kamštis. Kartais keltas atšaukiamas dėl audros. Rudenį vienas vairuotojų pagulėjo Marselyje dėl kojos, negalėjo spausti stabdžio. Teko keisti. Paletę radome Marseilyje po savaitės. Klientas, žinoma, įsiutęs. Bet aš prie orų ir kojų ligų neprisiversiu.

Ar mano paletė bus vienintelė mašinoje, ar važiuos su kitais kroviniais?

Grupažas – štai kas suteikia geriausią kainą paletėms į Angliją iš Lietuvos. Tavo paletė važiuoja su dar dešimt kitų. Mašinoje zonos padalintos, kartais dengiama tentu. Profesionalūs vežėjai nesudeda skystų cheminių medžiagų šalia baldų. Bent jau neturėtų. Būna, kad tavo paletė – viena iš dvidešimt. Tuomet pristatymas ilgesnis, nes vairuotojas apvažiuoja tris adresus prieš tavo namus. Kantrybė čia draugas.

Kas atsitiks, jei niekas nebus namie, kai atveš paletę?

Vairuotojas skambina. Jei nekeli – meta žinutę. Toliau – pagal sutartį. Kartais palieka sandėlyje arba terminalyje kitam pristatymui, o tau – priskaičiuoja saugojimą. Tai irgi pinigai. Kartais bando palikti kieme, jei aiškiai neparašyta, kad negalima. Geriausia – suderinti langą. Dvi valandos. Sakyk, kad tu namie. Jei dirbi biure – nurodyk biuro adresą arba draugo. Palikimas daugiabučio laiptinėje be sutikimo... nu žinok, rizikuoji. Nei tu laimingas, nei vairuotojas. Beje, kartais aš pats pamirštu perspėti klientą apie tikslų laiką. Tai irgi mano kaltė.

Ar galiu sekti savo paletės kelią?

Dabar daugelis vežėjų duoda tracking numerį. Bet realybė tokia: jis veikia, kol paletė terminale. Kai ji mašinoje – dažnai matosi tik "išvyksta" ir "pristatyta". Tarpinių stočių ne visada fiksuoja, ypač grupaže. Maži vežėjai kartais siunčia SMS: "Vakar per Doverį, rytoj Londone." Tai netgi patikiau nei interneto puslapis, kuris rodo, kad krovinys vis dar Kaune, nors jis jau artėja prie Birmingemo. Technologijos... nu, jos kartais meluoja labiau nei vairuotojas po dvigubos pamainos.

Ar oras gali paveikti pristatymo laiką?

Žinoma. Kalėdos, Velykos, liepos mėnesio savaitgaliai – tada viskas stringa. Prieš dvi savaites audra prie Lamanšo atšaukė tris keltus. Mūsų paletės sėdėjo Calais uoste pusantros paros. Vairuotojas valgė sumuštinius ir skambino žmonai. Aš skambinėjau ir aiškinu klientams, kad ne aš kaltas. Žiemą per Alpes ar Vokietiją sniegas gali uždaryti autostradas. Faktas tas, kad sausio mėnesį tikėtis, jog per tris dienas atsiras – na, galima tikėtis, bet neprisižadu.

Kaip neišsirinkti vežėjo, kuris paliks tave ant ledo

Kokių ženklų turėčiau vengti, kai renkuosi pervežimo įmonę?

Jie neatsako į telefoną po 18 valandos. Jie neturi fizinio adreso – tik gražų puslapį. Jie žada viską: "taip, taip, rytoj pasiimam, poryt pristatom, mokėkit dabar". Rimtas vežėjas nukreips tave į sandėlį arba paklaus, ar telpa pro vartus. Taip pat – jei viskas daroma per WhatsApp be jokios sutarties. Mačiau tokių, pasiima pinigus ir dingsta. Nežinau, ar jie blogi žmonės, ar tiesiog neišlaikė verslo, bet klientas lieka be paletės ir be pinigų. Tikrinti įmonės kodą, skaityti atsiliepimus. Ir jei kaina stebina pigumu – stebėk, kodėl ji tokia.

Ar verta rinktis brokerį, ar geriau tiesiogiai į vežėją kreiptis?

Brookeris gali surasti gerą kainą, bet jis tarpininkas. Kai problemos – jis kartais nežino, kur tavo paletė yra. Aš mieliau dirbu tiesiogiai su klientu arba per du tris patikrintus brokerius, kuriuos pažįstu metų metus. Yra tokių saikingų vaikinų, kurie tikrai padeda, bet yra ir tokių, kurie parduoda tave kaip karštą bulvę trečiai įmonei. Tada kaina auga, o kokybė krenta. Geriausia kaina paletėms į Angliją iš Lietuvos dažniausiai ateina iš vežėjo, kuris pats vairuoja arba turi savo mašinas. Bent jau žinai, pas ką sueiti, jei kas nutiko.

Kodėl kai kurie vežėjai nenori vežti namų apyvokos daiktų paletėse?

Baiminasi. Namų apyvokos daiktai – ne standartinės dėžutės. Ten gali būti lemputės, skysčiai, neįtvirtinti daiktai. Jei paletė apyvertėja – kaltas vežėjas. Aš asmeniškai vežu, bet visada perspėju: pakuok tvirtai. Kartais atsisakau, jei matau, kad žmogus susikrovė aukštą bokštą be juostų. Tada sakau – nenoriu. Ne todėl, kad blogas, o todėl, kad nenoriu problemų. Žodžiu, jei vežėjas užduoda daug klausimų prieš paimdamas paletę, tai geras ženklas. Reiškia, kad galvoja apie kelionę, o ne tik apie sąskaitą.

Ką daryti, jei paletė atvažiavo pažeista?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, parašas vairuotojui, kad priėmei su pažeidimu. Jei pasirašei "be pastabų" – paskui bus labai sunku įrodyti. CMR konvencija taiko terminus: pastabos turi būti pateiktos per savaitę. Aš visada sakau klientams – net jei skubate, skirti dvi minutes apžiūrai. Praeitą žiemą viena paletė atvažiavo su drėgme – tentas buvo įplėštas kažkur netoli Liuksemburgo. Drėbėjo, kol važiavo per lietų. Klientas nufotografavo, aš parodžiau draudimui. Gavo kompensaciją. Jei būtų iškrovęs pats, nepažiūrėjęs – viskas, pinigai dūlai.

Ar verta pasitikėti atsiliepimais internete?

Atsiliepimai – dar viena industija. Yra geri, yra sumokėti, yra suredaguoti. Aš žiūriu ne į penkis žvaigždutes, o į tai, kaip įmonė atsako į neigiamą komentarą. Jei ima ir aiškina, kad klientas pats kaltas – nu, kartais taip ir yra, bet jei tai vienintelė strategija – pabėk. Geriausia rekomendacija – draugo, kuris jau siuntė. Arba pažįstamo verslininko. Aš pats vežu ne tik prekes, bet ir kartais kliento naudotą sofa-lova. Kodėl? Nes jei sugadinsiu – žinos, kur mane rasti. O internete visi drąsūs, kol nereikia žiūrėti į akis.

Išvada

Jei ieškai geriausios kainos paletėms į Angliją iš Lietuvos, nepamiršk – pats pigiausias pasiūlymas tėra skaičius ekrane. O tavo daiktai, nervai ir laikas šioje situacijoje yra kur kas vertingesni. Renkis vežėją kaip partnerį, ne kaip kasininką, kuris tik nuskės tavo kortelę. Aš per dvidešimt ketverius metus išmokau, kad sąžiningumas pervežimų srityje kainuoja truputį daugiau, bet sutaupo nuo daugelio galvos skausmų. Išsirinkai tinkamai? Taip? Tai dabar liko tik vienas žingsnis – saugi kelionė tavo daiktams. Geros kelionės.