Geriausia kaina mikrokrovinių pervežimui į Angliją: ką aš sužinojau per 12 metų

Look, jei tau reikia pervežti kelias dėžes, sofa arba mažo buto turinį į Angliją, turbūt pirmas dalykas, kurio ieškai, – geriausia kaina mikrokrovinių pervežimui į Angliją. Aš jau daugiau nei dvylika metų žiūriu į tuos skaičius, vedu klientus iš proto, kai jie pamato pirmąsias sąmatas, ir galiu pasakyti – pigiausia ne visada reiškia geriausia. Bet yra būdų sumokėti mažiau, neprarandant daiktų. Šitame pokalbyje tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Vienam žmogui. Tau.

Apie kainas – nes ta svarbiausia

Kiek kainuoja mikrokrovinių pervežimas į Angliją?

Žinai, čia kaip su restauranu – nėra vieno meniu visiems. Mažas siuntutėlis, tarkim iki 2 kubų, gali kainuoti nuo 250 iki 450 eurų. O jei jau veži pusę buto – sofa, lova, dešimt dėžių – tada realiai kalbam apie 600–900 eurų. Aš mačiau ir už 200 siūlančių, bet ten dažniausiai kažkokia agregatoriaus pinklė, kurioje paskui prisideda mokesčiai už kiekvieną kilogramą. Tai kainą gali kisti (oi, čia turėjau parašyti „kaina gali kisti“ – matyt rašau per greitai) labai priklausomai nuo sezono. Rugsėjis ir birželis brangiausi, nes visi kraustosi. Žiemą pigiau.

Kodėl vieni siūlo 300, o kiti 800 eurų už tą patį krovinį?

Todėl kad paslaugų rinka pilna šarlatanų. Rimtas vežėjas, kuris turi draudimą, CMR, Europą važinėjantį vairuotoją ir normalų furgoną, negaus to darbo už 300 eurų iš Lietuvos iki Londono ir atgal – benzinui neužteks. O už 300 dažnai būna tarpininkas be veido, kuris tavo krovinį įmeta į platformą ir tikisi, kad atsiras vairuotojas, kuriam reikia grįžti tuščiam. Aš nesakau, kad taip visada būna, bet taip būna per dažnai. Vieną kartą klientas man skambino – vežėjas pasiėmęs avansą ir dingo. Rimta kaina turi apimti kuro, darbo laiką ir pelną.

Ar galiu pats suskaičiuoti kainą pagal kubus?

Gali bandyti, bet turbūt apsisuksi. Kubų skaičiavimas nėra kaip matematika mokykloje – tu gali pamatuoti dėžes, bet realybėje jos netelpa taip glotniai kaip popieriuje. Be to, yra svorio faktorius. Kartais turi 3 kubus, kurie sveria 400 kg. Vairuotojas žiūri į abi metrikas. Aš paprastai prašau nuotraukų. Ne todėl, kad tau nerimta – tiesiog matydamas daiktus aš maždaug žinau, kurioje mašinoje tai stovės. Kartais klientas sako „mikro“, o ten – trijų metrų spinta. Tada jau ne mikro. (Ups, „paskaičiuoti kitaip“ – turbūt turėjau sakyti „skaičiuoti kitaip“).

Ar kaina skiriasi, jei vežu ne į Londoną, o į Birmingemą?

Taip, bet ne dramatiškai. Londonas – logistikos centras. Dauguma furgonų nuolat sukasi aplink jį, tai į Londoną pristatyti pigiau. Birmingemas, Mančesteris, Liverpulis irgi populiarūs, bet jei tavo kaimelis už Brisrolio ar Škotijoje, vežėjas gali paprašyti papildomo mokesčio. Ne visada – kartais būna, kad toje pačioje mašinoje dar yra vietos ir pristato be priemokos. Bet jei reikės specialiai iš autostrados sukti – tada taip. Realiai, geriausia kaina mikrokroviniams į Angliją pasiekiama į didžiuosius miestus, ten, kur maršrutai glaudžiausi.

Kada geriausia užsisakyti, kad sumokėčiau mažiau?

Šturmuok žiemą. Sausis–vasaris – tikras išpardavimas gyvenime. Mažiau žmonių kraustosi, mašinos važiuoja pustuščios, vežėjai linkę derėtis. O štai rugsėjis... ten visi kaip pašėlę. Studentai, darbuotojai – kainos šoka dvidešimčia, trisdešimčia procentų. Kartais net ankstyvas užsakymas vasarą nepadeda, nes sezono metu jie žino, kad viskas išsipirks. O jei gali palaukti savaitę – pasakyk vežėjui. Kartais jie turi „tuščio bėgio“ pasiūlymą, kai furgonas grįžta be krovinio. Tada gauni gerą sandorį.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Ne, nebent tavo daiktai visiškai nereikšmingi. Aš dėl principo per metus išbandžiau pigiausią pasiūlymą savo draugui. Atvežė, bet sofa buvo nutrinta kaip po karo, dėžės drėgnos, o vairuotojas atsivežęs visą nuovargį ant kaktos. Gera kaina atrodo gražiai sąskaitos faktūroje, bet nematomos sąnaudos – stresas, sugadintas turtas, delsimas. Žinok, yra įmonių, kurios rašo pačias geriausias apžvalgas, o realiai nuomoja vairuotoją be patirties. Rimtas žaidėjas visada duos sutartį, CMR ir apie 50 000 eurų draudimą. Jei to nėra – bėk.

Mikrokroviniai – kas čia per reikalas

Koks svoris ar tūris dar laikomas mikrokroviniu?

Paprastai tai iki 5–7 kubų ir apie 700–1000 kg. Bet žinok, čia nėra tokio stebuklingo skaičiaus, įrašyto į įstatymus. Vežėjui mikrokrovinis – tai tai, kas telpa Sprinterio pusėje be to, kad reikia skirti visą furgoną. Kartais klientas turi vieną didelį šaldytuvą ir dvi dėžes – ir tai mikro. O kartais 8 kubai – jau pusė furgono. Aš manau (hmm, ar tikrai „manau“? labiau žinau iš praktikos) kad svarbiausia ne etiketė, o kaip tavo daiktai tilps su kitais. Jei tavo krovinys užima 30 % mašinos – mikro.

Ar mano 5 dėžės ir sofa jau yra mikrokrovinis?

Taip, draugeli, pervežimas į Angliją toks krovinys tikrai patenka į mikro kategoriją. 5 dėžės ir sofa – aukso viduriukas šitam versle. Ne per maža, kad vežti kaip kurjerinę siuntą (tai būtų brangu kvadratu), ne per didelė, kad reikėtų sunkvežimio. Vieną kartą vežiau vaikinui tokią kombinaciją – pora dėžių, IKEA sofa ir 20 knygų. Tilpo į kampą, vairuotojas net nevartė akių. Tiesa, sofa buvo išardoma, tai padeda labai. Jei sofa kampinė ir monolitinė – gali tekti skaičiuoti kitaip. Geriau matuoti prieš skambinant.

Kaip vyksta surinkimas iš kelių klientų – ar mano daiktai maišysis?

Taip, bet kontroliuojamai. Vadinamasis grupažas – dalinis krovinys – ekspedicijos pagrindas. Tavo daiktai keliauja furgone su kitais, bet kiekvienas klientas turi savo zoną. Rimčiau veikiantys vežėjai žymi daiktus, turi sąrašus. Aš mačiau ir kitokią praktiką, kurioje vieno kliento dežės atsidurdavo ant kito krovinio, bet tai buvo... na, pavadinkime chaotiška įmone. Dėl to aš visada sakau – rašykite ant dėžių savo pavardę ir telefoną. Jeigu kas nors nuklys, tai bent bus aišku kam priklauso. Teorija graži, praktika – kitokia, ypač kai lyja.

Kiek laiko užtrunka pristatymas į Angliją?

Normaliai – 3–7 dienos. Bet aš sakau „normaliai“ labai teoriškai. Praktikoje gali būti ir 2 dienos, jei mašina pilna ir važiuoja tiesiai, ir 10 dienų, jei stringa. Pasitaiko, kad furgonas sustoja Vokietijoje dėl gedimo. Tada visi laukia. Kartais pasienieji nori pažiūrėti popierius. Kartais vairuotojas pamiršta tavo dėžę krovininės gale... bet tai retai. Atsimenu atvejį – klientas skambina po savaitės: kur daiktai? Pasirodo, mašina sugedo prie Kaliningrado. Svarbu suprasti: geriausia kaina mikrokroviniams į Angliją dažnai reiškia lankstesnį, ne greičiausią pristatymą.

Kas realiai vyksta – istorijos iš praktikos

Ar daiktai dažnai dūžta pervežimo metu?

Ne DAŽNAI, bet pasitaiko. Dažniausiai dūžta tada, kai žmonės pakuoja kaip pašėlę – bateliai be popieriaus stikliniame inde. Aš turiu istoriją: mergina vežėsi porceliano lėkštes, dėjo į Ikea maišą. Maišą įmetė kitas klientas ant viršaus. Lėkštės – fragmentai. Nesąmoninga, bet suprantama. Pakuotė yra 70 % sėkmės. Blogiausia kad draudimas ne visada dengia blogą pakuotę – jie vadina tai „neadekvačiu paruošimu“. Tai jei turi ką vertingo, nerizikuok. Geriau mokėk penkis eurus už plėvelę, nei paskui verk už vazą.

Kas jei vežėjas pavėluoja savaite ar dvi?

Tada skambini, rašai, keli triukšmą. Bet jei neturi raštiškos sutarties su delspinigių sąlyga, tavo ginklų arsenalas menkas. Aš esu matęs: kliento daiktai stovėjo Lenkijos sandėlyje beveik 20 dienų, nes vežėjas laukė, kol prisirinks pilnas furgonas. Klientas mokėjo už mikro pervežimą į Angliją, o jo sofą naudojo kaip atramą kitų daiktams. Ar tas vėlavimas teisėtas? Hmm... nežinau ar galiu sakyti „visiškai neteisėtas“, nes sutartyje buvo „iki 21 dienos“ – tai techniškai jie telpa. Bet moraliai – bjauru. Dėl to kai kuriose sutartyse nurodomi tikslūs langai. Skaityk smulkųjį šriftą.

Ar teko matyti, kad klientai likę be daiktų pakelėje?

Taip. Ne dažnai, bet taip. Yra tokių vežėjų – ypač per tarpininkus – kurie pasiima avansą, pakrauna ir tada skambina: „o likusius pinigus perveskit dabar, arba neišsiilsiu daiktų“. Juodasis humoras, bet būna. Aš pažįstu vaikiną, kuris viską apmokėjo iš anksto, o furgonas tiesiog išnyko su baldais... policija ieškojo, bet jie buvo užregistravę svetimą CMR. Tai va. Nepulk ant pasiūlymo, kur reikia mokėti viską prieš tai. Normalus procesas – avansas prieš pakrovimą, likutis pristatymo metu. Jei prašo pilnos sumos į priekį – įtartina.

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambink per penkiolika minučių, ne po pusdienio. Furgonai vėluoja dėl sienų, eilių, klaidingo adreso. Bet jei neatvažiuoja ir nekelia – turi turėti planą B. Aš patariu turėti antrą numerį rankoje. Kai kuriose situacijose aš pats surandu kitą vežėją per kelias valandas, bet tai brangiau. Kartais jie paskambina po trijų valandų: „o mes dar Lietuvoje, ar galima rytoj?“ Tuomet belieka derėtis dėl nuolaidos. Ne tvarkinga, bet gyvenimas. Svarbiausia – nebijok reikalauti kas vyksta.

Popieriai, muitai ir draudimai

Ar reikia kokių nors popierių vežant daiktus į Angliją po Brexit?

Ech, popieriai... Jeigu veži asmeninius naudotus daiktus – paprastai ne, bet gali tekti pildyti INVENTORY sąrašą. Tai toks sąrašas ko veži – „5 dėžės rūbų, 1 kavos aparatas“. Po Brexit Anglija tapo trečiaja šalimi, bet asmeniniams daiktams vis dar paprastesnės taisyklės, nei komerciniams. Nauji daiktai – kitas reikalas. Jei dėžėse pilna neišpakuotų prekių, muitininkai gali užduoti klausimų. Aš čia gal ne visada 100 % teisus dėl naujausių taisyklių, nes jie keičiasi, bet šiaip pagrindinis dalykas – turėti sąrašą, ID. Ir nepamiršti, kad Anglijoje kiti kištukai. (Ką reiškia kištukai? Nieko, nukrypau).

Ar draudimas įskaičiuotas į tą geriausią kainą?

Turi klausti konkrečiai. „Geriausia kaina mikrokrovinių pervežimui į Angliją“ nereiškia, kad ji pilna. Kai kurie siūlo baseiną, bet vanduo atskirai. Draudimas būna dviejų lygių: CMR atsakomybė (ribota, pagal tarptautinę konvenciją) ir pilnas draudimas „visiems pavojams“. CMR dažnai įskaičiuotas, bet dengia tik kelis eurus už kilogramą – gali gauti 300 eurų už 3000 vertės lovą. Pilnas draudimas kainuos papildomai, kartais 1–2 % vertės. Aš reikalauju draustis, jei vežu elektroniką ar antikvarą. Eilinės dėžės rūbams – gal ir per daug. Bet visada klausk: kokiu pagrindu apdrausta?

Kaip su muitais, jei vežu naujus daiktus?

Nauji daiktai – pavojinga zona. Jei pirksi naują komodą Lietuvoje ir veši į Angliją, tikėtina, teks mokėti importo muitus ir PVM. Anglijos muitinė žiūri į naujus daiktus kaip į prekę, o ne asmeninį turtą. Turėjau klientą, kuris vežėsi 4 neišpakuotus dviračius. Muitinė aptiko, prisėjo mokesčių. Tas pats galioja baldams. Jei prekė nauja, neturi naudojimo žymių – rizikuoji. Geriau nupirkti Anglijoje, jei tai IKEA lygio daiktas. O jei jau veši – atidaryk, nuplėšk etiketes, palik sau čekį, bet parodyk kad naudosi sau. Kitaip gali atsirasti nemalonių staigmenų.

Pasiruošimas ir ne tik dėžės

Ar tinka paprastos dėžės iš parduotuvės?

Dėžės iš parduotuvių... na, jos geresnės negu maišai, bet ne itin. Mačiau, kaip tokios dėžės sudrūsta vos įmetus į furgono galą. Ypač jei lyja. Geriausios – dvigubo sluoksnio gofruoto kartono dėžės, skirtos perkraustymui. Brangesnės, bet turi prasmę. Vietoj popieriaus – seni laikraščiai, bet ne su spalvotais dažais ant stiklo – nusispaudžia. Burbulinė plėvelė – šventas gralis. O dar vienas dalykas – neperpildyk. Dėžė, kuri sveria 40 kilogramų, sučiūž pati save. Aš kartais pats padedu pakuoti, kai matau katastrofą.

Ar galiu padėti vežėjui krauti ir sumažinti kainą?

Teoriškai taip, praktiškai – kaina jau suskaičiuota. Vežėjas negauna algos už valandą iš tavęs, o už visą maršrutą. Jei pasiūlysi padėti, jis nesakys ne, bet nuolaidos nesulauksi. Nebent labai specifinė situacija, kur tu pats atveži į sandėlį, pats krauti, pats iškrausi Anglijoje. Tada galima derėtis. Turėjau fizinį klientą – kultūristą – kuris pats nešė visas dėžes. Vežėjas nuleido 50 eurų iš geros širdies, bet tai buvo išimtis. Paprastai kaina yra kaina. Užtat turi teisę reikalauti atsargaus elgesio, jei pats nešei.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ ir ar tai padaro brangiau?

Tai reiškia, kad paima iš tavęs ir padeda į naująjį. Brangiau? Žinoma. Bet ne dvigubai. Kai kuriose pasiūlose: +150 už paėmimą ir +150 už pristatymą. Bet jei gali nešti į laiptinę – rinkis sandėlį–sandėlį. Aš vadinu tai „lėktuvų bilietų logika“: kuo daugiau patogumo, tuo brangiau. Nuo durų iki durų verta rinktis, kai turi sofą, kurią reikia nunešti iš penkto aukšto be lifto. Tada tie 60 eurų už nešiką Londone – geriausia investicija į stuburą. Be to, „nuo durų" Anglijoje kartais reiškia tik iki laiptinės, skaityk sąlygas.

Kaip rasti tikrąją geriausią kainą mikrokroviniams į Angliją?

Pasiimk 3–4 pasiūlymus. Ne 20 – keturis. Paskambink, paklausk, ar jie turi savo mašiną, ar tik perparduos tavo užsakymą. Paklausk apie draudimą, apie laiką, apie tai, kas bus, jei vėluos. Palygink ne tik kainą, bet kas į ją įeina. Kartais 450 be draudimo išeina brangiau negu 600 su viskuo. Pažiūrėk atsiliepimus, bet skeptiškai – daug jų nupirktų. Tada lėtai daryk sprendimą. Aš neįsivaizduoju, kodėl žmonės skubina tokį sprendimą – gi veši visą savo gyvenimą. Geriau dieną ilgiau paieškoti, nei savaitę gailėtis.

Keisteni klausimai, kurie vis tiek kamuoja

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais?

Klausimas geras, bet į tą pačią mašiną – ne. Gyvūnai keliauja pagal kitas taisykles, jiems reikia veterinarinių pasų, mikroschemų. Mačiau, kaip vienas vairuotojas leido katiną dėžėje furgone, bet tai nelegalu ir pavojinga gyvūnui. Buitinė technika ir šuo – skirtingi procesai. Jei jau labai nori – rinkis gyvūnų pervežimo specialistus. Nors... šiaip kai kurie vežėjai specializuojasi ir tame. Bet aš nežinau, ar Lietuvoje kas nors siūlo tokį combo rimtai. Verčiau atskirai. Žiūrėk, kad gyvūnas būtų saugus.

Ką daryti, jei krovinys pasirodo didesnis nei nurodžiau?

Būna. Dažnai. Turiu klientę Gretą, kuri sakė: „trys krepšiai ir dvi dėžės“. Atvažiuoja vežėjas – dešimt krepšių, aštuonios dėžės ir dviratis. Kas tada? Jei furgone yra vietos – pakraus, bet paprašys priemokos. Jei vietos nėra – turi problemą. Būna, kad vežėjas atsisako paimti, nes sutartis buvo konkreti. Dėl to aš visada sakau – daryk sąrašą, nufotografuok ir būk pasirengęs, kad realybė turi 20 % paklaidą. Geriau nurodyti daugiau. Jei pasirodo mažiau – džiaugsis abu. Jei daugiau – gali nervintis ir tu, ir vairuotojas ant aikštelės.

Kodėl kai kurios įmonės tiesiog neišrašo sutarties?

Todėl kad nenori prisiimti atsakomybės. Rimtas verslas be sutarties – kaip santuoka be parašo. Gali gyventi, bet kai ateis bėda – neturės kuo įrodyti. Žinau įmones, kurios veikia per Facebook: paima užsakymą, pinigus į PayPal ir važiuoja. Jei kas nutinka – blokiruoja numerį. Sutartis su CMR – tai tavo draudimas nuo atminties praradimo. Be to, jei negauni sąskaitos faktūros – tikėtina, kad jie kažką slėpa. Ar tai tavo rūpestis? Hmm... tiesiog žinok, kad rizikuoji. Aš patikėčiau tik tam, kas duoda juodai ant balto.

Ar verta vežti seną skalbyklę ar Anglijoje nusipirkti naują?

Skaičiuok. Sena skalbyklė gali būti nepelnyto džiūvėsio vertės. Jei jai 10 metų – nešk į metalo supirktuvę. Pervežimas kainuos 80–120 eurų, o Anglijoje naujų randasi pigiau. Ne ekonomistas, bet mačiau, kaip vežasi 15 metų šaldytuvą, paskui skundžiasi elektros sąskaita Londone. Nauji ten efektyvesni. Kita vertus, jei tai dviejų metų geras aparatas – vešk. Tik nepamiršk adapterio. Anglijoje kitokia rozetė. Ir atsivežus reikės pajungti, kartais paprašyti nuomininko leidimo. Tai ne tik pervežimo, bet ir apskritai logistinis apsisprendimas. Svarbu pasverti.

Tai va. Geriausia kaina mikrokrovinių pervežimui į Angliją nėra ta su mažiausiu skaičiumi eilutėje. Tai ta, kuri duoda ramybę, apdraustus daiktus ir žmogų, kuris atsako telefonu net ir sekmadienį. Ieškok ne Google reitingo, o požiūrio. Ir dar – nepakuok daiktų į maišelius. Gerai? O jei kils kitų klausimų, rašyk. Kartais atsakau per dieną, kartais per tris – gyvenimas. Bet neignoruoju.