Geriausia kaina Anglijai – mikroautobusų paslaugos jums

Dvidešimt ketveri metai kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos, ir vis dar kiekvieną savaitę manęs klausia to paties – kiek kainuoja ir ar tikrai galima pigiau. Atvirai, visi nori geriausios kainos į Angliją, bet ne visi žino, kad mažiausia kaina kartais atsiperka skaudžiai. Aš jau seniai stumiu krovinius per tą patį maršrutą. Mikroautobuso paslaugos, mano galva, yra aukso vidurys tarp pilno furgono ir siuntų tarnybos. Ne kiekvienam reikia dvidešimt kubinių metrų. Kartais užtenka Volkswagen Transporterio, kad iš Kauno į Londoną pervežtum šaldytuvą, porą spintų ir katę. Kaina priklauso nuo visko – kilometrų, kurjerio rankų skaičiaus, ar laiptai aukšti. Bet apie tai po truputį.

Kainos – kiek realiai teks mokėti

Kokia geriausia kaina į Angliją, jei vežu tik dalį būsto?

Klausimas, kurį girdžiu maždaug tris kartus į savaitę. Jei turi šaldytuvą, dvi dėžes ir motociklą, pilnas krovininis furgonas bus tuščias per pusę, o tu mokėsi už visą. Mikroautobusas čia ir laimi. Realiai, maršrutas Vilnius–Londonas su dviejų kubinių metrų kroviniu kainuos kur kas mažiau nei pilnas perkraustymas. Štai situacija – prieš dvi savaites vežėm vaikiną iš Panevėžio, turėjo tik lagaminų krūvą ir komodą. Sutaupė beveik trečdaliį, palyginti su standartiniu pasiūlymu. Kaina svyruoja, žinoma, nuo sezono. Vasarą brangiau. Bet jei lanksti su data, kartais įmetam į bendrą reisą ir gaunasi tikrai neblogai.

Ar galiu gauti pigiau jei pats kraunu daiktus?

Gali, bet aš tada nenesu atsakomybės už sudaužymą. Kai pats krauni, aš tik vežu. Žmonės galvoja, kad taip sutaupo šimtą eurų. Kartais taip ir yra. Bet prisimenu atvejį iš praėjusių metų – pats klientas sukrovė porcelianą po velenais, nepasakė, o pakeliui per Doverį kelto vibracijos... na, supranti. Atvažiavus trys lėkštės tapo dviem. Be CMR draudimo, nes pats krovei. Taip, kai kurie galvoja, kad gaunasi labiau pigiau, bet rizika lieka tavo pečiuose. Aš sakyčiau – jei kas nors vertinga, mokėk tuos trisdešimt eurų už pakavimą.

Kodėl vieni siūlo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį?

Čia tas pats, kas lyginti seną Sprinterį su nauju Mercedesu. Ne, ne visada tas pats. Kai kurios įmonės dirba be licencijų, draudimo, o kartais ir be muitinės garantijų. Mačiau tokių, kurie renka krovinius į garažą Kaune, pakrauna per pusę furgono, o tavo sofą veža kartu su kažkieno trąšomis. Nu ne. 300 eurų gali būti realu tik jei furgonas jau važiuoja tuščias atgal ir tau reikia tik vienos kėdės atgabenti. Bet jei pilnas mikroautobusas daiktų iš Klaipėdos į Mančesterį – 800 yra tikras skaičius. Nepasikabink ant žemo brūkšnio.

Kiek kainuoja papildomas stovėjimas Londone centre?

Londonas... nelabai draugiškas furgonams. Aš ten praleidau valandas, ieškodamas vietos, kur nebūtų raudonų linijų. Jeigu tavo naujasis butas yra V1 zonoj, mes privalom mokėti congestion charge. Kartais klientai to nežino. Paperkam. 15 svarų per dieną, plius jei reikia stovėti ilgiau nei pusvalandį – problemos. Į kainą aš įskaičiuoju vieną valandą iškrovimo. Jei reikia dviejų – didėja kainoraštis. Tai realiai, geriausia kaina Anglijai įmanoma tik tada, kai viskas suplanuota kaip karinė operacija. Vieną kartą buvom Brixtone, gavom baudą, kol nešėm spintą. Klientas suprato. Aš irgi. Bet tai kainavo 65 svarus.

Ar sezonas tikrai taip keičia kainas?

Birželis, liepa, rugpjūtis – pragaras. Visi važiuoja, visi kraustosi, visi tempia vaikus į mokyklas JK. Furgonų trūksta, vairuotojai pavargę. Tada ir kyla kaina. Žiemą, ypač po Naujųjų, kainos krenta trečdaliu. Kartais net pusę. Bet tada oras. Prisimenu, pernai sausį per Doverį tiek snigo, kad keltai atšaukti. Delstam tris dienas. Klientas piktas, nors ledo nukalimas ant autostrados – ne mano darbas. Tai taip, sezonas keičia. Jei gali rinktis, rinkis lapkritį. Arba vasario vidurį. Mažesnės mikroautobuso paslaugų į JK kainos, mažiau streso.

Ar yra kokių nors mokesčių, kurių nematysiu iš karto?

Deja, pasitaiko. Muitinė gali paprašyti patikrinimui iškrauti viską. Tada moki už terminalo laiką. Jei perveži buities techniką, gali tekti sumokėti simbolinį muito mokestį – nors daiktai naudoti, kartais muitininkai kabinasi. Brexit viską apsunkino. Štai – jei tau atrodo, kad minimali kaina tai tik transportas, ne. Dar yra kuras, keltai, draudimai, mokestis už Londone stovėjimą. Aš stengiuosi viską įtraukti į pirmąją sąmatą. Bet kai kurie kolegos... palieka smulkiąją spaudą mažomis raidėmis. Atsidžiauk jei renkiesi sąžiningesnę kompaniją.

Mikroautobusas – ar jis tikrai pakankamas

Kiek kubinių metrų telpa į paprastą mikroautobusą?

Standartinis Volkswagen Transporter Longas – apie 6,5 kubinio metro. Ford Transit Custom – kiek daugiau, gal iki 7. Bet tai priklauso, kaip pakrausi. Aš mačiau, kaip žmonės sutalpina visą vieno kambario butą į 6 kubus. Tik reikia mokėti sluoksniuoti. Kartais žmonės atsineša daiktų lygiai 8 kubams, bet pakroviau taip, kad viskas įlindo. Kita karta – atrodo mažai, bet vietos nebeliko, nes dėžės nevisos standartinės. Jei suabejoji, geriau atsiųsk nuotrauką. Pagal ją pasakysiu ar mikroautobuso paslauga Anglijai bus tinkama, ar jau reikės didesnio autoparko.

Ar galiu kartu važiuoti kaip keleivis?

Gali, jei vietos yra. Bet atvirai – tai nėra turistinė kelionė. Sėdėsi šalia dėžių, gali kvepėti benzino garažu, stotelės trumpiausios. Kartais klientai galvoja, kad važiuos kaip į Palangą – su kava ir pokalbiais. Realybė kita. Vairuotojas pavargęs, turi muitinę galvoje, navigaciją, o tu bandai užmigti ant bulvių maišo. Bet jei reikia – taip, galima. Kaina keičiasi minimaliai, nes degalai tie patys. Tik nepamiršk paso. Ir nevilk su savimi skysčių per didelių – muitinėje gali tekti aiškintis.

Kaip su gyvūnais – katė gali važiuoti kartu?

Katės, šunys – vežam. Bet ne panevėžietiškai – tiesiog bagažinėje nemesk. Reikia narvo, gerai vėdinamos vietos. Vieną kartą vežėm olandų buldogą į Notingamą. Nuostabus šuo, tik snarpščiojo visą kelią per Lamanšą. Degalų stotelėse reikia išleisti, pagirdyti. Aš asmeniškai mėgstu gyvūnus, bet jie prailgina kelionę. Be to, į Angliją privaloma turėti veterinarinį pasą, skiepų įrašus. Tai jei galvoji, kad geriausia kaina Anglijai reiškia, jog paslėpsi katę po striuke – ne, muitininkai ne kvaili. Jie tikrina. Būna baudų. Ruošk dokumentus kaip žmonėms.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai nuo mano durų iki durų Anglijoje?

Taip, jei gatvė leidžia privažiuoti. Centrinis Londonas riboja svorį ir aukštį. Kartais nutariau, kad bus greičiau, jei parsitempsim daiktus iki pašonės gatvės. Ne, atvešim kuo arčiau. Bet jei tavo naujas namas yra siauram kieme Birmingeme, kur pravažiuos tik dviratis – tada belieka įsikrauti prie artimiausio kampo. Durys iki durų – tai principas. Praktiškai kartais tenka paplušėti. Mano darbas – pristatyti saugiai, o ne padaryti stebuklą tiuninguotame kieme. Susitariam prieš tai, aš atviras.

Ką daryti, jei mano daiktai netelpa, nors sakėte, kad tilps?

Aš stengiuosi taip nebūti, bet nutinka. Vieną kartą Panevėžyje klientas turėjo "tris daiktus". Atvažiavus – trys daiktai plius dvigulė sofa-lova, kurią jis "užmiršo" paminėti. Dalis tilpo, dalis ne. Tada jau žaidžiam tetrisą ant vietos arba kviečiam antrą reisą. Antras reisas – brangu. Geriausia kaina Anglijai galioja tik tam, kas sutarta. Jei prisideda daiktai – kaina kyla. Fotografuok viską. Atsiųsk man. Aš pasakysiu ar mikroautobuso paslaugos pakaks, ar reikės didesnės mašinos. Jokių staigmenų – taip geriau visiems.

Dokumentai, muitai ir brexitas (ar kaip ten viskas dabar)

Reikia kažkokių popierių, jei vežu savo asmeninius daiktus?

Taip, reikia. Brexit viską pakeitė. Dabar reikia packing list'o – sąrašo, ką veži. Muitinė nori matyti, kad tai tavo naudoti daiktai, ne prekybai. Kadangi jau nebe ES, sienos iš tikrųjų egzistuoja. Rašai prekių sąrašą angliškai, pasirašai. Aš padedu užpildyti, bet turinys – tavo atsakomybė. Buvo atvejis, kai vaikinas rašė "elektronika", o viduje buvo dvidešimt naujų iPhone dėžių. Muitinė juos laikė prekyba. Problemos. Asmeniniai daiktai – tai sofos, rūbai, puodai. Ne parduotuvės likučiai.

Ar galiu vežti maistą, alkoholį?

Šitoj vietoj aš jau nebesu šimtu procentų tikras dėl visų taisyklių, nes po 2021 metų keitėsi reglamentai, o aš vairuotojas, ne muitinės agentas. Kiek žinau, saikingai alkoholio asmeniniam naudojimui galima, bet ribos griežtos. Maistas – ypač mėsa, pieno produktai – draudžiama. Vieną kartą pora vežė šaltibarščius stiklainiuose. Atidavėm Doverio muitinėje, nors gaila. Tai jei nori geriausios kainos į Angliją ir be streso, nesiok dešrų. Alkoholį – pasidomėk limitais. Geriau jau nepirkti pigaus vyno čia, o prisipirkt vietoje. Mažiau galvos skausmo.

Kas yra T1 dokumentas ir ar man tai rūpi?

Jei vežame komercinį krovinį – T1 reikalingas. Jei tik asmeniniai daiktai – ne. Bet kartais riba fuzzy. Jei veži, tarkim, keturias identiškas spinteles – muitininkas gali pagalvoti, kad parduodi. Tada klausimai. T1 – tai tranzitinė garantija, leidžianti kroviniui keliauti iki muitinės tikrinimo. Aš kaip vežėjas turiu tą dalyką sutvarkyti. Tu kaip klientas tiesiog turi žinoti, kad jei veža rimta kompanija, tas popierius jau padarytas. Jei kažkas siūlo pervežimą į Angliją be jokio dokumento – bėk. Rimtai. Netoli tokių.

Ar tikrina daiktus kiekvieną kartą?

Ne kiekvieną. Bet visada turi būti pasiruošęs. Būna mėnesių, kai pravažiuoji Doverį kaip per sviestą. O kartais – raudona šviesa, viskas lauk, atidarinėjam furgoną. Kartais tik pasisveikina, kartais verčia iškrauti pusę. Per dvidešimt metų mačiau visko. Nauji daiktai, netinkamai aprašyti, traukia dėmesį. Gražiai supakuoti, su etiketėmis – irgi kartais kelia įtarimą. Geriausia – nuvytęs kartonas, ranka rašyti lipdukai. Skamba juokingai, bet taip yra. Tavo geriausia kaina Anglijai gali pakilti per kelis šimtus, jei stovi eilėje tris valandas o paskui liepia viską iškrauti.

Kaip vyksta pats pervežimas, tikras gyvenimas

Koks realus maršrutdas nuo Vilniaus iki Londono?

Praktiškai – išvažiuojam anksti rytą, per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, keltas per Lamanšą. Aš renkuosi Doverį–Kalė, nes ten žinau kelius kaip savo penkis pirštus. Kelionė trunka apie tris paras su poilsiu. Vairuotojai keičiasi, jei dvi dienos. Vienas žmogus taip toli nepavaro. Privaloma stotelė pagal tachografą. Kartais per nakvynę Vokietijoje pavagiama kuro. Aš tada keikiu visą pasaulį ryte. Bet tai realybė. Ne viskas blondinė ir šokoladas. Kaina į Angliją apima ir šitas naktis.

Kiek laiko iš anksto turėčiau rezervuoti mikroautobusą?

Jei vasara – mėnesį, geriau du. Jei žiema – kartais užtenka savaitės. Aš turėjau klientų, kurie skambina penktadienį dėl pirmadienio. Nu, galima, jei turim tuščią langą. Bet dažniausiai ne. Rimtos mikroautobusų paslaugos į JK planuoja maršrutus į priekį. Mes renkamės krovinius, kad nevažiuotų tuščias furgonas atgal. Taip ir gaunasi geriausia kaina visiems. Tai skambink anksti. Net jei tiksliai nežinai datos, pasakai "apie liepos vidurį". Įrašom. Patikslini vėliau. Geriau jau rezervuoti ir atšaukti, nei ieškoti paskutinę minutę.

Ar jūs paketaojat daiktus, ar turiu pats?

Pakavimas... galėčiau sakyti, kad pakuojame mes, bet tiesa ta, kad maži kiekiai žmonės dažnai susipakuoja patys. Dideli – padedame. Bet aš turėjau klientą iš Šiaulių, kuris suvyniojo savo televizorių į seną antklodę. Atvažiavus į Bristolį... (Ėjau pataisyti – antklodės neužteko kampams. Suplyšo ekranas. Ne, čia nevisai tiesa, buvo ne Bristolio, o Braitono atvejis.) tiesiog nepatingėkite geros kartoninės dėžės. Mes turime jų, bet kainuoja. Jei sutaupai ant pakuotės, prarandi daiktą. Štai taip.

Ar galima sekti, kur yra mano daiktai?

Šiuolaikiškai – taip, GPS visur. Bet aš nesu tas vyras, kuris kas dvi valandas rašys "važiuoju per Miunsterį". Turiu programėlę, galiu pasidalinti nuorodą. Bet baterija būna, signalas dingsta. Kartais klientai paskambina 3 nakties, kai aš miegu Belgijos stovėjimo aikštelėj. Aš gerai nesuprantu, kam to reikia vidurnaktį, bet atsakau jei girdžiu. Taigi, stebėkite, bet neforsuokite. Plius stotelės – ne visada su nuostabiu ryšiu. Kai aš pasiekiu Doverio uostą, dažniausiai pranešu. Iki tol – pasitikėk procesu. Kainos mikroautobusu į Angliją neįtraukia asmeninio sekretoriaus.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Keliai yra keliai. Dėl oro, eismo įvykių, muitinės – vėluojam. Aš niekada nepasakau tikslaus laiko, visada – "rėže tarp 10 ir 14 valandų". Nes jei pasakysiu 10:30, o tu paslaugų taksi atleisi darbą 10:00 – rizikinga. Buvo atvejis, latvis buvo apvirtęs prie Hanoverio, užstrigome eilėje 5 valandoms. Klientas Anglijoje laukė. Skambino kas pusvalandį. Aš irgi nervinausi. Tai lankstumas svarbus. Jei reikia absoliutaus tikslumo – rinkitės siuntų tarnybą, bet ten irgi vėluoja. Mes bent jau paskambinam ir pasakom kodėl.

Ko vengti ir į ką atkreipti dėmesio (nesugražinamų klaidų)

Kaip atskirti patikimą įmonę nuo sukčių?

Pirmiausia – ar turi licenciją vežti krovinius tarptautiniu maršrutu? Ar rodo draudimą? Ar sutartis normali, o ne ant popiergalio? Mačiau įmonių, kurios žada pervežimą į Angliją už pusę kainos, paima užstatą penkiasdešimt eurų ir dingsta. Telefonas išjungtas. Nejuokauju. Buvo toks atvejis Kaune prieš trejus metus. Žmonės sumokėjo, o furgonas neatvažiavo. Geriausia kaina dažnai kvepia. Tikėk pasąmonės signalu. Jei per pigu – kažkas ne taip. Normali įmonė turi adresą, sąskaitas, atsiliepimus išėjusius seniai. Ne tik vakar sukurtus.

Ar saugu vežti vertingus daiktus – meno kūrinius, antikvarą?

Saugumo laipsnis auga su verte. Standartinis CMR draudimas dengia kilogramą tam tikros vertės. Jei veši kilimą už penkis tūkstančius, turi deklaruoti ir apmokėti papildomą draudimą. Aš ne draudimo agentas, bet žinau – jei neaprašysi, atlyginsim tik standartą. Buvau atvejis su senovine komoda iš Rygos. Nuostabi. Klientas pasakė "ji brangi", bet neoficialiai. Aš įspėjau – rašykime vertę. Nerašė. Įbrėžimas atsirado. Gavau pylos, nors galėjom apdrausti. Tai jei turi vertingų daiktų, nebijok mokėti papildomai. Geriau jau didesnė kaina nei ašaros.

Kodėl kai kurie atsisako vežti pianiną?

Pianinai... Aš asmeniškai jų nekenčiu. Ne, galiu nusivežti, bet turi žinoti – pianinas pervežamas į Angliją su specialiu vežimėliu ir tvirtinimu. Mikroautobuse vietos jam pakanka, bet svoris baisus. 300 kilogramų atrodo kaip toną. Be to, muzikos instrumentai jautrūs temperatūrai. Jei lauke minus dešimt, o viduje nešildoma – stygos, mediena kenčia. Kartais reikia ir antros žmogaus poros. Turiu kolegą Kęstą, jis pianistų nebijo. Aš labiau paprastesniems baldams. Tai jei turi pianiną – sakyk iš karto. Ne paskutinę minutę. Dėl kainos – brangiau nei sofos.

Ar galiu grąžinti daiktus, jei persigalvoju?

Kai furgonas išvažiavęs, grąžinti nebegalima. Perkraustymas nėra parduotuvė su 14 dienų terminu. Jei atšauki likus savaitei – dažniausiai grąžinu užstatą. Jei likus parai – jau ne, nes maršrutas suplanuotas, vieta rezervuota. Buvęs klientas iš Alytaus panoro atšaukti kai buvom jau Varšuvoj. Užstatas liko man – nes degalai, keliai, laikas. Tai taip, apie tai pagalvok prieš pasirašydamas. Sutartis rašoma ne tam, kad būtų laužoma. O dėl nuotaikos... kartais tenka ir griežtai pasakyti, nes realybė yra realybė.

Ar mikroautobuso paslaugos Anglijai tinka verslui – biuro perkraustymui?

Verslui – taip, jei tai mažas biuras. Dešimt kompiuterių, keli stalai, archyvas. Mikroautobusas puikiai. Bet jei tai triašukas spausdinimo presas ir dvidešimt darbo vietų – jau reikia furgono ar net sunkvežimio. Verslo perkraustymas skiriasi tuo, kad negalima prarasti darbo dienos. Aš jei vežu verslą, stengiuosi savaitgalį, kad pirmadienį viskas stovėtų. Kartais tiek taupant laikas svarbiau nei pinigai. Tada geriausia kaina ne pagal litą, o pagal efektyvumą. Klientas iš Vilniaus startuolis kitąmet vėl kreipėsi – reiškia, neprašoviau su planu.

Išvada

Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti tik tiek – geriausia kaina Anglijai ne visada parašyta didžiausiomis raidėmis skelbimų lentose. Ji susidaro tada, kai rasi patikimą vairuotoją, sąžiningą sąmatą ir mikroautobusą, tiksliai atitinkantį tavo poreikius. Nepatikėk stebuklais už 200 eurų. Neprašyk nepakeliamų dalykų iš žmonių, kurie dirba šitą sunkų darbą. Mes čia tam, kad padėtume persikelti be skausmo. Kartais su humoru, kartais su pavargusiais paakiais, bet visada saugiai. Skambink, pasikalbėsim, suplanuosim. Kad ir ką vežtum – gausi ne tik gerą kainą į Angliją, o tikrą vertę.