Geriausi krovinių pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais

Kai žmonės manęs klausia, ką rinktis vežant daiktus į Angliją, aš dažniausiai atsidūstu ir pasakau – mikroautobusas. Ne dėl to, kad tai mano duona, nors... 22 metai šitame barake (ne, tarptautiniuose perkraustymuose) kažką reiškia. Paprasčiausiai, geriausi krovinių pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais dažnai būna maži, lankstūs, be to absurdiško biurokratinio mąsto, kurį tempia didžiosios logistikos įmonės. Aišku, jei vežate visą fabriką – tegul važiuoja vilkikas. Bet jei tai butas, studija, ar keli kambariai – furgonas su vairuotoju, kuris dar ir pro duris pralenda, yra tiesiog... logiška. Šitame tekste – kasdieniai klausimai ir atsakymai be karnavalo.

Kodėl mikroautobusas, o ne tralas?

Ar mikroautobusas tikrai geriau už didelę mašiną, kai vežu daiktus į Angliją?

Žiūrėk, jei turi penkis kambarius ir pianiną – ne, tuomet geriau tiesiog didelis vilkikas. Bet jei esi su standartiniu 1-2 kambarių butu, furgonas yra stebėtinai praktiškas. Jis sukasi siaurose gatvėse, ypač Londone, kur triašiai autobusai vos praleki. Be to, mikroautobuso krova greičiau įsiunčiama ir iškraunama – nereikia laukti, kol atvažiuos kranas ar liftas. Aš esu matęs, kaip žmonės sumoka dvigubai už vilkiką, o paskui pusė konteinerio lieka tuščia. Tai kažkaip neištikima. Furgonas tuo požiūriu sąžiningesnis visiškai.

Kiek kg telpa į tokį furgoną, kuris važiuoja į Londoną?

Standartinis 3,5 tonų furgonas sukelia maždaug 1200–1400 kg. Aišku, būna ir didesnių, bet LT numeriais važinėjantys mikroautobusai dažniausiai tokie ir yra. Viskas priklauso nuo pačios mašinos svorio, nes bendra masė negali viršyti tos magiškos 3,5 tonos ribos. Klientai kartais sako „o pas mane tik dviese daiktai“, o realybėje tai 30 kartonų ir sofa. Tada jau reikia skaičiuoti. Kartais tenka atvežti antrą reisą, jei žmogus pakuoja kaip tetrisą pralaimėjęs. Realiai svoris retai bėda – bėda būna su tūriu, kurį reikia sutalpinti.

Koks yra didžiausias daiktas, kurį dar galima įgrūsti į vidų?

O čia jau menas. Aš esu mačiusi, kaip į Sprinterį įlindo dvivietė sofa, trys spintos (atsargiai atsukinėjo duris) ir katės tualetas. Didžiausias daiktas... hmm, dvigulė lova, jei išardoma, dažnai įeina. Bet jei nešiojamas baseinas (taip, tokių buvę) – tada jau vamzdis lenda pro šoną. Aš vieną kartą vežiau dviračių rėmą be ratų – tilpo, o ratus prisegėme prie sienos. Ribų nėra, kol vairuotojas mato į galinį langą. Kartais tenka pasukti galvą labiau nei kruizinio laivo architektui, bet viskas įmanoma.

Kainos ir kaip jas sumažinti (nenugalėjamai)

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Birminghamą, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Birminghamas nėra pats tolimiausias, bet ir ne Doveris. Dveji kambariai, skaičiuok maždaug nuo 900 iki 1300 eurų. Taip, brangoka. Bet čia įskaičiuota kuro kaina per Prancūziją, kelto ar tunelio bilietas, vairuotojo nakvynės (nes vienas asmuo retai numeta 2000 km be miego). Yra pigesnių variantų, bet tuomet daiktai gali keliauti per tarpinius sandėlius. Aš asmeniškai nemėgstu, kai daiktai nueina į užmarštį tarp Kasselio ir Kauno. Geriau sumokėti kiek daugiau, turėti tiesioginę kryptį. Kainos nėra pigūs dalykai, bet užtikrintumas svarbiau.

Ar galiu sumokėti tik grynais, kai furgonas atvažiuoja?

Grynieji... na, aš nežinau, ar tai protingiausia idėja mūsų laikais. Kai kurie mūsų vairuotojai sutinka, bet aš visada sakau – banko pavedimas prieš tai arba kortelė. Kodėl? Nes atsiskaitant grynaisiais paslaugą čia ir dabar turi piniginę, o jei kas nutinka – pvz., dėl draudimo arba jei reikia įrodyti, kad sumokėjote – kelia rūpesčių. Be to, vairuotojai neturėtų vežiotis didelių pinigų sumų kabinoje važiuodami trans-Europine trasa. Yra buvę bandymų papirkti arba tiesiog... oi, tai kita istorija. Tiesiog pavedimas saugiau.

Ar pigiau, jei renkuosi pusantros savaitės laukimo variantą, o ne skubų?

Taip, paprastai taip. Skubūs reisai į Angliją kainuoja brangiau, nes tenka derinti tikslų laiką, o kartais važiuoja pusiau tuščias mikroautobis, jei nieko daug neprikrauna. Jei laukiate 10-12 dienų, mes galime sugrupuoti kelis krovinius – tavo daiktai, kaimyno daiktai, maža siuntėle kažkam į Readingą. Tuomet kaina nukrenta kartais ir 30 procentų. Žinoma, jei tau ant galvos dega ir reikia rytoj – teks mokėti premiumą. Aš tai lyginu su aviabilietais: skrendi šiandien – brangu, skrendi po trijų savaičių – pigu. Čia tas pats principas tik su furgonu.

Kodėl vieni vežėjai siūlo 800, kiti 1400 eurų už tą pačią paslaugą?

Čia jau atsidarome nemalonią temą. 800 eurų kartais būna „pasiimk pinigus ir nebeskambink“ kaina. Ne visada, bet aš per du dešimtmečius mačiau: maža kaina, paskui dingsta telefonas, arba paaiškėja, kad tavo daiktai nežinoma kur. Kiti prašo 1400, nes įskaičiavę pilną draudimą, normalų atlyginimą vairuotojui, kuro sąnaudas ir pelną. Ar 1400 visada pateisinama? Ne, kartais ir tai yra nubraukta. Bet jei kaina atrodo kaip žemės riešutai – paklausk savęs, kaip jie moka vairuotojui. Atsakymas: dažnai nemoka iš viso, o paskui tu kaltas lieki.

Popieriai po Brexito (uff)

Ar dabar, kai UK nebe ES, reikia kažkokių baisių popierių siuntoms į Angliją?

Po 2021-ųjų viskas pasikeitė, ir aš net nežinau, ar jau įpratau. Taip, EORI numeris reikalingas, jei vežama kaip komercinis krovinys. Bet jei asmeniniai daiktai... ten yra išimčių, tačiau muitininkai Anglijos pusėje kartais elgiasi kaip nori. Mes visada darome CMR važtaraščius, packing listą ir nurodome, kad tai Household Goods. Ar reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos? Dažnai taip. Tikrai taip. O importo į UK... na, čia jau priklauso, ar siunta didesnė nei 150 svarų verte. Kartais paprasčiau pasamdyti brokerį, nei bandyti pats rašyti tuos kodus. Aš ne muitininkas, bet brokerį pažįstu vieną gera. (Silvija, jei skaitai – ačiū.)

Ką rašyti į aprašymą, jei vežu asmeninius daiktus – tiesą ar kaip įmonė liepia?

Rašyk tiesą. Visada rašyk tiesą. Aš matęs, kaip klientai rašo „vartojimo prekės“ viskam – ir apatiniams, ir šaldytuvui, ir dviračiui. Paskui muitininkas atidaro ir sako – oi, o čia gi naudota buitinė technika, kur PVM? Jeigu tai tavo seni daiktai, rašyk „used household goods, no commercial value“. Kita vertus, jei veži naują „Dysoną“ pakuotėje – tai jau dovana arba prekė, ir ten kiti tarifai. Neapsimesk, kad nieko nežinojai, jei bandei apgauti. Aš, tiesą sakant, nekenčiu tokių žaidimų. Nes tada visus vėluoja ir mūsiškiai furgonai stringa pasieniuose be reikalo.

Ar muitas gali apmokestinti mano seną dviratį, nors jis mano?

Hmm. Teoriškai, jei tu persikraustai gyventi į UK ir gali įrodyti, kad dviratis naudotas mažiausiai 6 mėnesius, turėtų būti be mokesčių. Bet praktikoje... aš nežinau, kaip ten tiksliai. Kartais muitininkas nusprendžia, kad spalva per nauja, ir priskiria kažkokią vertę. Buvo atvejis – moteris vežė seną kalnų dviratį, o jie įvertino 300 svarų. Turėjo aiškintis, rodyti nuotraukas iš tų metų, kai dar su juo važinėjo prie ežero. Aš sakau visada – daryk nuotraukų prieš pakavimą, turi turėti įrodymų. Ar tikrai apmokestins? Nebūtinai. Ar gali? Taip. Brexitas padarė viską labai keistai.

Kelias: ką žinoti apie maršrutus ir terminus

Kiek dienų trunka kelionė į Bristolą? Ar tikrai rašote 3-5, ar tai utopija?

Tris dienas? Tik jei vairuotojas yra robotas be poreikio miegoti. Realiai su vienu vairuotoju, laikantis poilsio normų, Vilnius–Bristolis yra 2,5 dienos gryno važiavimo. Plius kelto laukimas, kuris gali užtrukti 4–8 valandomis, jei eilė Doverio uoste. Taigi realus terminas yra 4–6 dienos. Rašome 3–5 tik tada, kai viskas tobula: oras geras, tunelis laisvas, vairuotojas nespjaudė į kavą. Aš asmeniškai klientams sakau – savaitė. Jei bus greičiau, džiuginsi. Jei žadėsi per greitai, paskui klausinėja kas tris valandas, kur furgonas. Geriau mažiau pažadų, bet tiesos.

Kodėl vieni vežėjai važiuoja per Prancūziją ir tunnelį, kiti tranzitu per Olandiją?

Na, čia strategijos klausimas. Per Prancūziją (Belgija–Calais–Doveris) yra arčiausias kelias Lietuvos požiūriu. Tunelis po La Manche – greičiausias, nors kainuoja apie 100–150 svarų į vieną pusę. Olandijos maršrutas dažnai vedęs į keltą iš Roterdamo į Hullą. Arba į Klaipėdą... ne, tai jūrų kelias (atleiskit). Žemės maršrutas per Olandiją kartais naudojamas, jei reikia aplankyti seną klientą Amsterdame arba kai Calais uoste streikuoja. Aš pats dažniausiai renkuosi tunelį, nes furgonas ten lenda greitai. Bet jei ten eilė 5 km – tada jau galvoji, ar nepristumti į Dunkirką.

Ar sekmadieniais furgonai kerta kanalą – turiu gi žinoti, ar laukti?

Eurotunelis veikia beveik be pertraukos, įskaitant sekmadienius. Taigi taip, gali kirsti. Keltai iš Doverio kai kurie reisai sumažinti sekmadieniais, bet vis tiek vyksta. Didžiausia bėda nėra tunelis, o tai, ar vairuotojas dirba sekmadienį – pagal LT darbo kodeksą ir vairuotojo teises, jis privalo ilsėtis. Taigi furgonas gali kirsti, bet paskui vairuotojas turi pailsėti prieš kraunant Anglijoje. Sekmadienis kelionėje – gerai. Sekmadienis be poilsio – nelegalu. Be to, sekmadieniais brangiau keltai, jei apie juos kalbam.

Pakuotė, krovimas ir ta nemaloni realybė

Ar turiu pats supakuoti, ar jūs tai padarysite mano bute Vilniuje?

Mes galime atvažiuoti ir supakuoti, bet tai kainuoja papildomai ir užima beveik visą dieną. Daugelis klientų pakuoja patys – įsigyja dėžių iš statybinių rinkų (kažkodėl ten pigiausios), nuperka buitinės plėvelės ir lipniosios juostos. Aš rekomenduoju: indus rašykite „SVARBŪS – STIKLAS“, nes kai vairuotojas krauna, jis nemato turinio. Kartais atvažiuoja, o ten dėžė be viršaus ir viskas išbyrėję. Tada kaltina mus. Na, ne, jei tu supakuosi kaip švilpikas, aš nepriimu atsakomybės. Mes galim padėti, bet rankų darbas tavo daiktams – tavo sąžinė visiškai.

Kuo skiriasi perkraustymas nuo paprasto krovinio, kai veža mikroautobusas?

Perkraustymas – tai kai mes atidarome duris bute, surenkame, supakuojame, vežame, iškrauname ir sudedame į vietas Londone. Paprastas krovinys – tu atneši daiktus į mūsų sandėlį arba sutariame, kad vairuotojas pats sukraus, bet jis tik veža nuo taško A į tašką B. Daugelis žmonių sako „perkraustymas“, o turi galvoje „nuvežkit mano dėžes“. Mikroautobusas abiem atvejais tas pats, bet laiko sąnaudos skiriasi dvigubai. Perkraustymas globaliai imant yra brangesnis, bet jūs sutaupote savo nervus. O nervai, kai ruošiesi į Angliją... su jais ir taip sunku, tiesą pasakius.

Ar vairuotojas padės man įnešti sofa į butą antrame aukšte be lifto?

Pagal mūsų sutartį – ne, jis vairuotojas, ne kilnojikas. Bet realybėje... žinai kaip yra, jei esi jaunas vyras ir matai, kad klientas – močiutė viena, tai padės iki durų. Laiptais į antrą aukštą? Hmm, čia jau rizika stuburui ir mūsų draudimui. Jei sofa didelė, aš asmeniškai siūlau samdyti vietinius moverius Anglijoje arba tave su draugais. Vairuotojas gali padėti prie mašinos, bet jei jis susižaloja nešdamas tavo daiktą bute – kebli situacija. Būna ir taip, kad priverčia, paskui skundžiasi. Ne, geriau viską aptarti iš anksto. (Čia ne įžeidimas, saugumas pirma.)

Kas vyksta realiai kelyje ir kai atvažiuoja

Ar mano spinta važiuos su kažkieno motociklu, ar atskirai?

Jei renkiesi pilną furgono užsakymą – tuomet tik tavo daiktai. Bet jei dalinis krovinys, tada taip, tavo spinta stovi šalia kažkieno Triumph motociklo arba dešimties IKEA dėžių. Mikroautobusai Anglijos kryptimi dažnai važiuoja su kombinuotais kroviniais, nes retai kas užpildo šimtą procentų tūrio vienu adresu. Aš sakau klientams tiesiai – jei tau neramu dėl pašalinio prisilietimo, imk pilną reisą. Nors, tiesą sakant, mes kiekvieną siuntą fiksuojame ir atskiriame movomis. Bet vis tiek... furgone jie draugai. Bent jau kelionės metu taip ir yra, deja arba laimei.

Ar galiu į tą patį reisą prigruisti ir baldus, ir statybinių medžiagų?

Gali, jei tai ne pavojingos medžiagos. Bet klausimas – ar turėtum? Statybinės medžiagos, pvz., maišai su cementu, yra purvinos, slegiančios ir dažnai aštrios. Tavo sofa šalia to – negerai. Jei vežame plyteles ir jų daug, furgone reikia sutvirtinti kitaip nei šaldytuvą. Aš esu matęs, kaip plytelė pasislinko ir subraižė šaldymo spintą. Tada kalta lieka plytelė, o pinigus išmoka draudimas, jeigu jis geras. Geriau atskirti. Bent jau paklota tarp kartono sluoksnių. Ai, nežinau, ar gerai paaiškinau. Tiesiog atsargiai su cemento dulkėmis – jos prasiskverbia visur.

Ką daryti, jei manęs nėra namie, kai jis atvažiuoja į Leeds?

Bėda. Didelė bėda. Anglija nėra tokia vieta, kur vairuotojas gali palikti daiktus kieme ir pasakyti „na, nieko, paimsit“. Turėtum sutikti arba įgalioti kaimyną draugą – bet kuriuo atveju tai turi būti raštu patvirtinta. Yra buvę, kad klientai sako „palikit po laiptais“, o paskui praneša, kad dingo dviratis. Aš tada paklausiu – o kodėl palikai po laiptais? Ne, nepaliksim. Jeigu tikslus laikas stringa, vairuotojas paskambina. Bet jei tu neatsiliepi du kartus, važiuoja toliau, o tu moki už papildomą pristatymą. Netingėk būti prie telefono tą dieną. Arba rašyk kitą adresą, kuriuo pasitiki.

Maži dalykai, kuriuos žmonės klausia, o aš atsakydamas suabejoju

Ar galiu drąsiai vežti lietuvišką sūrį dovanų sesei Anglijoje?

Šitas klausimas mane visada pakerta. Maisto produktai... žinai, po Brexito įvežimas į UK yra griežtai ribojamas. Yra taisyklės dėl mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Sūris priklauso prie pieno. Teoriškai asmeninėms dovanoms... hmm, gal leidžiama iki tam tikro svorio? Aš tiksliai nežinau ribų, nes jos keitėsi kelis kartus. Buvo laikas, kai viskas draudžiama. Buvo, kai leido iki 2 kg. Aš klientams sakau – geriau nereikia. Ne to verta, kad dėl keleto sūrio gabalėlių sustabdytų visą mikroautobusą pasienyje. Sesuo ir Doverio pakraštyje lietuviško sūrio neras. Saugiau – šokoladas. Arba tiesiog grynieji į PayPal. Tegu pati nusiperkaheddarą.

Ar furgone gali kartu važiuoti augintinis?

Katės ir šunys... taip, gali, bet reikia veterinarinio paso, mikroschemų ir, svarbiausia, Anglija turi savo taisykles dėl gyvūnų įvežimo. Vienas vairuotojas pas mus vežė snaucerį – viskas buvo gerai, bet prieš tai teko du mėnesius ruoštis dokumentams. Mikroautobusai nėra pritaikyti gyvūnams ilgoms kelionėms, nors oro kondicionierius padeda. Aš nepatariu vežti gyvūną kartu su baldais, nes jie stresuoja, gali loti, braižyti sėdynes. Geriau specializuota gyvūnų pervežimo tarnyba. Arba oru. Nors brangu, bet mažiau streso šuniui. Be to, tavo katinas gali nuspręsti, kad furgono grindys – jo tualeto vieta tą savaitę.

Rizikos dažnai nutinka (ir kaip jų išvengti)

Kas bus, jei furgoną sustabdys su perkrautu kroviniu – mano daiktus konfiskuos?

Pirmiausia, furgonas neturėtų būti perkrautas – maksimali masė 3,5 tonos. Jei kontrolė nustato perkrovą, mašina stovi, kol sumažini svorį. Konfiskavimas – retai, dažniau bauda vairuotojui ir tau kaip užsakovui. Tavo daiktai lieka furgone, bet kelionė stringa. Aš viename reise matęs, kaip vokiečių policija pasvėrė furgoną su viskuo – trūko 400 kg. Teko iškrauti dalį į nedidelį trailerį. Tai kainavo papildomą dieną ir 600 eurų. Todėl mes visada klausiame – ką vežate? Jei žmogus sako „ai, tik daiktai“, o paskui ten cemento maišai – problemos garantuotos. Sakyk tiesą.

O jei mano daiktai atvyko sudaužyti? Ar toks mažas furgonas turi draudimą?

Taip, civilinės atsakomybės draudimas privalomas vežėjui. Bet draudimas turi limitus – paprastai pagal CMR taisykles. Jei vežėme elektroniką be originalios pakuotės ir ji sulūžo... na, čia jau diskutuotinas atvejis. Geriausia daryti nuotraukas prieš pakrovimą, turėti packing listą ir pakavimo čekius. Aš žinau, kad 90 proc. skundų galima išspręsti, jei furgono savininkas sąžiningas. Deja, yra ir tokių, kur draudimo neturi (ypač pigūs vežėjai iš skelbimų lentų). Tada tu gali ieškotis teismuose. Mūsų mikroautobusai važiuoja apdrausti, bet aš visada sakau – vertingiausius daiktus vešk su savimi lėktuve. Paprasta ir neskaudės galvos.

Kaip atpažinti, kad įmonė tikrai veža į Angliją mikroautobusais, o ne perka paslaugą iš kažko kito už mano nugaros?

Aha, štai kur slepiasi šakalai. Yra įmonių, kurios parduoda tavo pervežimą trečiajam asmeniui, o paskui dingsta. Kaip atpažinti? Paklausk konkrečios informacijos – koks furgono numeris, kas vairuoja, kokia maršruto data. Jei jie viską žino iš karto – gerai. Jei atsako „perduosime informaciją vėliau“ – įspėjamasis signalas. Tikri vežėjai į Angliją turės savo parką arba bent jau ilgalaikius partnerius. Pažiūrėk į svetainę – ar ten tik telefono numeriai, ar yra adresas, įmonės kodas, CMR draudimo pavyzdžiai. Aš per daug metų išmokau: jei pokalbis jautiesi kaip ant adatų – bėk. Rimtas vežėjas atrodo rimtai, bet žmogiškai, ne kaip robotas.

Jei aš persikraustau visam laikui, ar tada taikomi geriausi krovinių pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais, ar skaičiuojama kitaip?

Visam laikui... tuomet tai perkraustymas, o ne siuntimas. Skirtumas – muitinėje. Jei gauni settlement status ir veži asmeninius daiktus dėl gyvenamosios vietos keitimo, taikomos lengvatos. Bet reikia dokumentų. Ne tik CMR, bet ir muitininkams turi parodyti, kad tai Household Removals. Kaina skaičiuojama pagal tūrį ir svorį, furgonas tas pats. Tačiau jei vežate visą gyvenimo kaupimą – knygų dėžės, dviračiai, trims vaikams žaislai – tada gal du reisai. O du reisai... du kartus brangiau. Aš paprastai rekomenduoju atsijoti šlamštą prieš tai. Anglijoje irgi galima nusipirkti dėžių. Nevežk to, ko nenaudosi. Aš pats taip padariau prieš dvidešimt metų, kai kraustiausi į Londoną. Ir nelitdau.

Taigi geriausi krovinių pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais – tai ne tik kaina ir greitis, bet ir žmogiškas santykis, kurio negausi iš didelio vilkikų parko. Reikia sąžiningo vairuotojo, gero maršruto ir realių lūkesčių. Aš per dvidešimt dvejus metus mačiau visko – ir puikių pervežimų, ir tokių, kuriuos norisi užmiršti. Rinkis vežėją, kuris nebijo atsakyti į nemalonius klausimus ir žino, kad Anglijoje nėra taip paprasta, kaip atrodo. Mikroautobusas tinka daugeliui. Jei lieka abejonių – parašyk, pašnekėsim kaip žmonės.