Garantuotas siuntinių saugumas pervežant į Angliją – ką tai reiškia iš tiesų?

Kai žmonės klausia apie tarptautinius perkraustymus, pirma mintis – o kas jei kas nusibaigs kelyje. Jau dvidešimt trejus metus vežioju daiktus po Europą ir galiu pasakyti: absoliutus „garantuotas siuntinių saugumas pervežant į Angliją“ nėra magija. Egzistuoja tvarka. Pakuotė. Normalus vežėjas. Ir tavo pačios pastangos. Po Brexit Anglija tapo sudėtingesne kryptimi, nes atsirado muitai ir dokumentų tikrinimai. Bet jei viską darote teisingai, rizika krenta beveik iki nulio. Tiesiog pasakysiu, kaip viskas yra iš tikrųjų – be saldžių pažadų, kuriuos girdžiu iš konkurentų kas savaitę.

Pakuotė – nuo ko viskas prasideda

Ar mano seni lagaminai tiks, ar reikia specialių dėžių?

Senų lagaminų naudoti galima, bet aš asmeniškai to nerekomenduoju, jei ten kažkas trapi. Prieš trejus metus vežėm vieną ponią iš Kauno į Cešyrą – ji sugrūdo senoje lagamine porceliano rinkinį. Atidarėm Londone – vietoj rinkinio dulkės. Lagaminai turi minkštas sieneles, nesulaiko smūgių. Geriausios yra dvigubo sluoksnio kartoninės dėžės, kuriose daiktai neišsibarsto krovinio metu. Viena dėžė kainuoja vos kelis eurus, o nervus taupo šimtus. Jei labai jau nori lagamino, apvyniokite turinį burbuline plėvele kelis sluoksnius. Aš žinau, kad lagaminai gražesni, tačiau kelionėje į Londoną gražus nepadeda.

Kaip supakuoti stiklinę vitrą, kad ji neįskiltų iki Londono?

Stiklinės vitros gabenimas į Jungtinę Karalystę yra vienas sudėtingiausių dalykų. Pirma, vitrą reikia išardyti, jei tik įmanoma. Stiklus atskirai suvynioti į storą apsauginę plėvelę, o tada apkloti antklodėmis. Grūdintos plėvelės nepakanka, aš tai patikrinau per savo kailį prieš penkiolika metų. Dėžė turi būti kaip šarvas: kampai sutvirtinti, dugnas dvigubas. Jei vitra labai sena ir vertinga, geriau užsisakyti individualų perkraustymą, kur ji bus vienintelė krovinio dalis priekaboje. Nors kainuos brangiau, bet garantuotas siuntinių saugumas pervežant į Angliją tokiems daiktams tik tokiu būdu ir įmanomas.

Ar drabužius galima vežti tiesiog maišuose, ar tai kvaila?

Tai visiškai normalu, jei tai tik drabužiai. Nors... na, jei maišai nesuplyš. Kartais žmonės meta viską į šiukšlių maišus ir stebisi, kodėl pakvipo. Kvaila yra tik tada, kai maišai nėra užrišti arba kai juose likę drėgni chalatai. Aš mačiau, kaip vienas vyrukas į Bristolį vežė paltus paprastuose maišuose – viskas buvo puiku, tik reikėjo patikrinti, ar nepermirkę nuo lietaus kelyje. Jei vežate kartu su baldais, maišai gali prarasti formą. Tada jau geriau dėžės. Bet šiaip – drabužiams maišai tinka. Tik ne šiukšliniai, geriau specialūs perkraustymo maišai, kainuoja ne daug.

Kas atsakingas ir kaip apdrausti

Jei dėžė prapuls, kas atsakingas – jūsų įmonė ar aš pats?

Čia priklauso nuo sutarties, bet tiesa ta, kad daugelis jų neskaito. Jei vežėjas turi CMR draudimą, jis atsako pagal svorį, o ne vertę. Tai reiškia, kad praradus kompiuterį atgauni keliasdešimt eurų už kilogramą. Klientai spaudžia, aš juos suprantu, bet realybė tokia. Jei nori visiškos apsaugos, reikia papildomai apdrausti. Be draudimo rizika tavo pečiuose, nebent įrodyta, kad vežėjas padarė tyčinį veiksmą. O jei dingo bendrame krovinyje ir niekas nematė – labai sunkiai įrodoma. Todėl visada liepiu skaityti smulkųjį raštą. Kartais net aš nusiviliu tais punktais.

Kiek kainuoja normalus draudimas siuntiniams į Angliją?

Priklauso nuo vertės. Dažnai draudimas kainuoja nuo vieno iki trijų procentų nuo deklaruotos siuntos vertės. Jei vežate baldus ir techniką už dešimt tūkstančių eurų, gali tekti pakloti šimtą ar du. Tai nėra mažai, bet kai pagalvoji apie tai, kad kelyje į Birminghamą gali nutikti bet kas – keli šimtai euriukų neatrodo kaip blogas pirkinys. Buvo atvejų, kai žmonės sutaupydavo ant draudimo, o paskui vienintelis dalykas, kurį gaudavo, buvo atsiprašymas. Ne visada pinigai kompensuoja sentimentinę vertę, bet draudimas duoda finansinę pagalvę. Kiek tiksliai – klausk konkrečios įmonės, skaičiai svyruoja.

Ar mano kompiuteris bus apdraustas, jei jis nėra naujas?

Naujumas čia kitas dalykas. Draudimo kompanijos vertina rinkos vertę. Jeigu tavo kompiuteriui jau septyneri ir jis vertas tris šimtus eurų, draudimas atlygins būtent tris šimtus, o ne tūkstantį, kiek mokėta prieš tiek metų. Tokia realybė. Būna, kad klientai pyksta – ką, mano MacBookas tik du šimtai vertas? Atsakymas: taip, antrinėje rinkoje taip ir yra. Svarbu teisingai deklaruoti ir nepasididinti vertės. Nes tada draudimas gali nepripažinti ieškinio dėl klaidingos informacijos. O jei kompiuteris supakuotas gerai, bet sugedo transportavimo metu nuo vibracijos – priklauso nuo sutarties sąlygų. Ne viskas draudžiama automatiškai.

Ar draudimas dengia tada, kai pats blogai supakavau?

Dažniausiai – ne. Ir čia slidus ledo gabaliukas. Draudimas dengia netikėtus įvykius: avariją, gaisrą, vagystę. O ne tavo pačio nekompetenciją. Jei sudėjai stiklus be apsaugos ir jie dūžta – tavo kaltė. Aš mačiau situaciją, kai vaikinas vežė monitorių į Ličesterį tiesiog originalioje dėžėje be papildomos apsaugos. Originali pakuotė neatlaikė tarptautinio pervežimo. Draudimas atsisakė mokėti, nes pakuotė netinkama. Vežėjas irgi nenori prisiimti atsakomybės už tavo sprendimus. Todėl jei abejoji dėl supakavimo, geriau mokėk profesionalams. Tai nėra ta vieta, kur verta taupyti. Kartais pats nesusipakuoju gerai, ką jau kalbėti apie kitus.

Transporto pasirinkimas

Kuo skiriasi krovinių važiuojant individualiai ar su bendru kroviniu?

Individualus – tavo mašina arba priekaba, vyksta tiesiai iš taško A į tašką B be sustojimų krauti svetimus daiktus. Būna brangiau, bet kontroliuoji procesą. Bendras krovinys – kelių klientų daiktai viename furgone. Pigiau, tačiau tavo dėžės kraunamos, perkraunamos, o kartais perkeliamos į kitą transportą kur nors Olandijoje. Kiekvienas perkrovimas – rizika. Dvidešimt trejus metus matau: jei turi vertingų ir trapių daiktų, individualus pervežimas į Angliją yra saugesnis. Bet jei veži porą dėžių su knygomis – kam permokėti? Nuspręsk pagal vertę, o ne pagal tai, ką aš čia rašau.

Ar saugiau siųsti autobusu ar sunkvežimiu į Birmingamą?

Krovininiai mikroautobusai arba turistiniai autobusai dažnai naudojami smulkiems siuntiniams. Greičiau, bet jie nėra pritaikyti kroviniams. Sėdynės, siauri praėjimai, daiktai tiesiog statomi salonuose. Sunkvežimis yra skirtas kroviniui – jis turi tvirtinimo diržus, lentas, amortizuojančias sistemas. Į Birmingamą iš Lietuvos keliaujant per Prancūziją ar Nyderlandus autobusai gali būti greitesni per vieną dieną, bet jeigu siuntinys spaudžiamas po sėdynėmis, rizika didesnė. Aš asmeniškai rinkčiausi normalų krovininį transportą, ypač jei daugiau nei trys dėžės. O jei tik dokumentai – autobusas gali ir pravažiuoti. Bet kiek žmonių, tiek nuomonių šiuo klausimu.

Kiek laiko siuntiniai keliauja krovininiu transportu į Angliją?

Paprastai nuo trijų iki penkių dienų, bet čia idealus scenarijus. Į rytinę Angliją, pavyzdžiui, į Nortamptoną, galima spėti per keturias. Į vakarinius regionus, į Bristolį ar Kardifą – gali užtrukti ilgiau. Būna, kad pasienyje ar keltuose stringama. Kartais vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei numatyta, todėl tenka laukti kitos pamainos. Aš šnekėjau su vežėju, kuris pasakė, kad pervežimas į Anglija vidutiniškai trunka savaitę, jei imam viską su dokumentų tikrinimu. Skubūs pasiūlymai žada tris dienas, bet realybėje – retai. Planuok ne mažiau nei penkias darbo dienas, kad nereikėtų nervintis be reikalo.

Kas realybėje gali nutikti

Ar dažnai pasitaiko, kad daiktai sulūžta pervežant į UK?

Nu, jei kalbam apie tvarkingą įmonę – tikrai nedažnai. Bet ar pasitaiko? Taip. Kiekvienais metais turim kelis atvejus, kai kažkas mikro sudūžta. Dažniausiai dėl to, kad klientas nepaklausė mūsų ir supakavo per silpnai. Buvo tokia situacija – vežėme dviratį į Redingą. Klientas nenorėjo mokėti už dėžę, prisirišo jį prie stogo bagažinės... viduje, bet be apsaugos. Atvykus – ratai įlinkę, stabdžiai nubraižyti. Paprastai: jei laikomasi standartų, rizika maža. Tačiau šimtaprocentinis, garantuotas siuntinių saugumas pervežant į Angliją neegzistuoja net pas brangiausias įmones. Visada lieka mikroskopinė tikimybė. Faktas.

Ką daryti, jei vežėjas vėlavo dvi savaites ir man reikėjo tų daiktų?

Tikrai nemalonu. Pirma, žiūrėk sutartį – ar ten yra numatyta delspinigių arba kompensacijų tvarka. Kartais tos dvi savaitės yra force majeure: sugedo mašina, vairuotojas susirgo, arba, kas dažniau pasitaiko, krovinys buvo areštuotas pasienyje dėl dokumentų neatitikimo. Jei vėlavimas dėl vežėjo aplaidumo, gali kreiptis į teismą arba vartotojų teisių apsaugos tarnybas. Bet iš praktikos žinau – geriau visada turėti planą B.