Garantuojame siuntos saugumą nuo durų iki durų – štai kaip tai darome (ar bandome)

Daug kas žino, kad siųsti daiktus iš Lietuvos į Vokietiją ar Angliją nėra taip paprasta. Aš dirbu šitame reikale jau, rodos, dvidešimt treji metai, ir galiu pasakyt – kartais viskas eina kaip per sviestą, o kartais... na, būna ir bėdų. Bet mes vis tiek stengiamės garantuoti siuntos saugumą nuo durų iki durų. Tai nereiškia, kad pats keliauju šalia tavo sofos, bet reiškia, kad imamės visko, kad ji nenukentėtų. Jei galvoji, kad pervežimas – tik užkrauti ir iškrauti, labai klysti. Čia reikia daugybės smulkmenų, kurios saugo tavo daiktus.

Prieš pradedant

Ką reiškia „nuo durų iki durų“? Ar tikrai paimsite iš buto ir atvešite į kitą butą?

Taip, būtent taip ir yra, nors kai kurie klientai paskui stebisi, kad „durys“ nevisada reiškia septintas aukštas be lifto. Nuo durų iki durų reiškia, kad atvažiuojame pas tave, paimame daiktus ir pristatome į galutinį adresą. Jei gatvėje netelpa sunkvežimis, gali tekti nešti iš kelių metrų. Kartais deramasi su policija dėl stovėjimo, ypač Vilniaus senamiestyje arba Londone, kur gatvės – tikras košmaras. Bet tu nesi atsakingas už pervežimą tarp sandėlių – mes tuo pasirūpiname. Tai visiškai kitokia paslauga nei savarankiškas vežimas iki terminalo.

Ar man reikia drausti baldus, jei jūs ir taip sakote, kad viskas bus saugu?

Saugumas ir draudimas – du skirtingi dalykai, nors kai kurie juos maišo. Aš galiu garantuoti, kad vairuotojas nevarys kaip beprotis ir kad daiktai bus tvirtai pririšti. Bet kas bus, jei kelyje mus trenks maišatis? Kaltės ieškojimas užtrunka mėnesiais. Yra tokių įmonių, kurios nepasiūlo draudimo, nes pigiausia – užkrauti ir paleisti. Mes siūlome drausti, papildomai kainuoja nuo dešimties iki penkiasdešimties eurų. Geriau mokėti tuos eurus, nei verkti dėl sulamdyto pianino.

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą, jei planuoju kraustytis vasarą?

Vasara – pragaras. Visi kraustosi vienu metu. Jei skambini birželį ir nori kitą savaitę, tikėtis garantuoto saugumo – misija neįmanoma. Geriausia skambinti bent prieš tris keturias savaites, o jei kelionė į Norvegiją – gal ir prieš du mėnesius. Prisimenu, kai klientas Osluje norėjo per savaitę iš Londono. Sutarėme, bet kaina buvo dviguba, teko derinti kitas keliones. Planuok anksti, sutaupysi nervų. Ir pinigų. Šiaip ten keliai tokie, kad net supakuoti daiktai kratosi.

Ar tikrai reikia manęs būtų namuose pristatymo metu, jei jūs taip saugiai viską vežate?

Klausyk, net jei vežčiau auksą iš banko, turi kažkas būti vietoje, kad pasirašytų. Pristatymas be tavęs – rizika, kad daiktai atsidurs koridoriuje, o kaimynai ims peštis dėl vietos. Mes privalome fiksuoti, ar daiktai nepažeisti, o tai gali tik gavėjas. Jei esi darbe, pasamdyk įgaliotą asmenį, surašyk raštelį. Buvo atvejis, kai klientas paliko raktus po kilimėliu, o mes atvežėme sofą. Paskui skundėsi, kad nutrynė sieną. Neturėjome liudininko – problemos. Būk namie, arba atsiųsk patikimą žmogų.

Ar galima vežti ir gyvūnus, ir baldus vienoje siuntoje?

Baldai ir gyvūnai... Techniškai galima, bet aš nerekomenduočiau. Katės jaučia stresą, o jei šalia barška indauja – dar blogiau. Yra specialios tarnybos su ventiliacija. Mes kartais vežame mažus šunis, jei labai prašo, bet tai jau ne standartas. Geriau gyvūną perduoti specialistams. O jei katinas pradės draskyti kartonus – bus blogai visiems. (Nors kartais klientai vis tiek prašo, ir mes galvojame... gal reikia visai nebevežti.)

Pakavimas – čia viskas prasideda

Ar jūs pakuojate daiktus, ar turiu tai daryti pats?

Mes galime pakuoti, bet daugelis taupo ir daro tai patys. Jei pakuoji pats, naudok dvigubus kartonus ir daugiau lipnios juostos, nei atrodo reikia. Aš mačiau, kaip žmonės taupo ant pakavimo, o paskiau rauda dėl įbrėžimų ant stalo. Jei mes pakuojame – burbulinė plėvelė, kampuočiai, tvirti kartonai. Kaina nuo šimto iki trijų šimtų eurų. Kartais žmonės sako: „O kam mokėti, aš pats?“ Ir tada renkasi laikraščius, kurie praleidžia drėgmę. Po savaitės – pelėsis.

Ką daryti su skysčiais ir maistu? Negi tikrai negalima vežti alyvuogių aliejaus?

Skysčiai – galvos skausmas. Ne kartą vežiau butelius, kurie pradėjo tekėti. Net sandariai užsukti, vibracija kelyje padaro savo. Aliejus, vynas, uogienės – kelia riziką kitiems daiktams. Muitinė gali neleisti maisto, priklauso nuo šalies. Geriausias patarimas – pakuoti atskirai, dvigubuose maišuose, nekrauti virš elektros. Buvo, kai klientas vežė aštuonių litrų aliejaus kanną. Frankfurte atidarėme dėžę – visas buvo. Baldai ir dokumentai riebaluoti. Daugiau taip nebedaryk.

Kaip transportuojate televizorių ar kompiuterį, kad nesusprogtų ekranas?

Elektronika – jautriausia dalis. Naudojame originalias dėžes, jei yra. Jei ne – antistatinės medžiagos, putos, tvirtas kartonas. Ekranai statomi vertikaliai, niekada ne po kitais daiktais. Viena klientė vežė seną plazminį televizorių. Vairuotojas atsargiai pakrovė, bet kelyje per Lenkiją staigiai stabdė... kas nors prikibo. Laimei, saugiai pritvirtintas, nukentėjo tik apdaila. Ekranas išliko. Svarbiausia – teisinga padėtis fūroje ir amortizacija. Ir geriau nevežti senų, vos gyvų prietaisų.

Ar mano daiktai bus verčiami, metami ar kaip nors kitaip skriaudžiami kelyje?

Sąžiningai? Yra vairuotojų, kuriems viskas tas pats – ar šaldytuvas, ar maišai. Bet kalbu apie savo komandą. Mes neturime teisės versti be reikalo, bet fiziškai kontakto kartais sunku išvengti, kai kraunama. Jei kas meta daiktus – tai ne profesionalai, o nuolaidūs pašalpinių lygio vežėjai. Rinkoje jų netrūksta, kainos žavi. Bet rezultatas matomas pirmą dieną. Mes naudojame diržus, kampuočius, tarpines. Taip, kartais dėžė apverčiama, bet apie tai žinome ir supakuojame atitinkamai. Esmė – niekas nepūliuoja tyčia.

Kas jei liūtinis kambarys per vieną dieną nepakavėsiu?

Och, tai normaliausia situacija. Žmonės galvoja, kad trys kambariai – pusdienio darbas, o realiai – trys dienos. Jei nepakavęs visko, mes galime padėti, bet tai kainuos papildomai. Vairuotojas neturi laukti ilgiau nei sutarta. Buvo Klaipėdoje – klientas devintą valandą dar turėjo pilną spintą. Teko daryti pertrauką, valgyti sumuštinius jo virtuvėje... Linksma, bet sąskaita išaugo. Patarimas – pradėk krautis bent savaitę prieš. Ir visada prisidės porą dienų nenumatytam.

Fūroj ir kely – kas vyksta akyse nematant

Ar mano siunta važiuoja viena, ar su kitų žmonių daiktais?

Priklauso nuo pasirinkimo. Ekskliuzyvus pervežimas – visą fūrą gauni sau. Bet kainuoja nuo tūkstančio penkių šimtų eurų. Dažniausiai tai dalinis krovinys – tavo sofa šalia kitų dviračių. Tai normalu ir saugu, jei tvirtai pritvirtiname. Kiekviena siunta atskirta, su numeracija. Klientai klausia: „O kas, jei susikeisime dėžės?“ Ne, tai ne paštas. Turime manifestus. Fūra važiuoja tiesiogiai, be bereikalingų sandėliavimų. Nors mačiau įmonių, kurios perkelia tris kartus. Tada atsiranda nuostoliai.

Ką daryti, jei kelyje suges mašina ir vairuotojas paliks mano baldus miške?

Mes nepaliekame baldų miške. Jei mašina sugesta – kviečiame pagalbą. Jei rimtas gedimas – perkeliame į atsarginį transportą mūsų sąskaita. Klientui jaudintis nereikia. Retkarčiais vėluojame kelias valandas. Buvo, kai krovininė sugedo prie Venecijos... nuostabi vieta gedimui, bet stresas didelis. Baldai stovėjo saugioje aikštelėje, kol atvažiavo kitas vilkikas. Tai ne Holivudas, kur palieka likimo valiai. Turime draudimą ir protokolus. Svarbu, kad žinotum – mes nepaliekame.

Ar galite pasakyti, kur konkrečiai mano siunta yra šiuo metu?

Galiu pasakyti bendrą maršrutą, bet GPS kiekvienai dėžei nepasiūlysiu. Žinau, kad fūra buvo Vokietijoje vakar, kad vairuotojas skambino iš Miuncheno... ar gal iš Stutgarto, jau nepamenu. Šiuolaikinės mašinos turi sekimo sistemas, galiu pasakyti šalį ir regioną. Bet jei tikiesi: „Tavo sofytė dabar pravažiavo Frankfurto apylinkę 120 km/h“ – to nebus. Logistikos kompanijos taip nedirba. Svarbiausia – pristatymo langas. Jei sutartas, daiktai bus vietoje. Patikėk, ir taip žinai daugiau nei pakankamai.

Kokia transporto priemonė veš mano daiktus? Ar tikrai fūra, o ne koks nors senas furgonas?

Jei tarptautinis ir baldų daug – fūra. Kelių kambarių butas į furgoną netelpa, nebent du važiuos. Mes naudojame užuolaidines fūras, apsaugo nuo lietaus. Kartono krūva sedane – absurdas, bet mačiau. Yra įmonių, kurios pasiima užsakymą, paskui prisirenka penkis furgonus ir bando surinkti puzlę. Tada daiktai pametami, sukraunami netinkamai. Mes taip nedirbame. Tavo siunta bus viename salone, vientisai, be perkelinėjimų. Fūra tvarkinga. Bent jau turėtų būti, jei ne – skambink man asmeniškai.

Ar vairuotojai patys krauna, ar reikia samdyti darbininkų?

Vairuotojas nėra krovininkas. Jei gabename sunkius baldus, reikia dviejų trijų žmonių, ypač laiptinėse. Tuo pasirūpiname, bet jei reikia sudėtingų manevrų – gali prireikti papildomų rankų. Tada kaina didėja. Buvo Paryžiuje, kai pianiną reikėjo į antrą aukštą be lifto. Teko iškviesti techniką. Kainavo, bet pianinas atsidūrė neįskilęs. Jei vairuotojas vienas krauna šaldytuvą – didelė tikimybė, kad kas nors blogai. Leisk dirbti tiems, kurie moka. Ir nepamiršk apie laiptus.

Kerta sieną – muitai ir popieriai

Ar mano siunta bus tikrinama muitinėje ir ar dėl to gali kažkas dingti?

Muitinė tikrina ne visas siuntas, bet bet kurią gali patikrinti. Jei dokumentai tvarkingi – tik laiko gaišimas. Bet taip, muitininkai atidaro dėžes. Jei blogai supakuota – turinys išsibarsto, o jie ne visada kruopščiai supakuoja atgal. Mačiau, kaip ten lamdėsi kartonai. Todėl rašome ant dėžių, kad tai perkraustymo siunta, pridedame sąrašus. Jei veši alkoholį ar daug naujų daiktų – gali tekti mokėti muitus. Buvo, kad dėl nelegalaus daikto vėluoja visa siunta. Deklaruok sąžiningai.

Kokių dokumentų reikia, kai siunčiate daiktus iš Lietuvos į Italiją, pvz.?

Dažniausiai reikia laisvos formės sąrašo. Jei ES viduje – paprasta. Šveicarijai ar Norvegijai – jau reikia daugiau popierių. Aš ne visada mintinai prisimenu kiekvieną šalį, nes taisyklės keičiasi, bet mūsų biuras turi specialistus. Tau reikia paso, naujo adreso. Kartais nuomos sutarties ar įrodymo, kad daiktai asmeniniai. Italija gana paprasta, bet mėgsta tvarką. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai. (Arba pasitikrinti su vadybininku, aš čia galiu ir suklysti dėl naujausių taisyklių.)

Ar muitinėje mano daiktai bus saugūs, kai paliekami per naktį?

Muitinės sandėliuose saugumas kitoks nei mūsų fūroje. Tai valstybinė teritorija su kameromis, bet neprivalo garantuoti kiekvienos dėžės fizinio neliečiamumo. Jei sulaikoma ilgiau nei dieną, perkelia į patikros terminalą. Ten perpakoja, apžiūri, kartais palieka ne taip kaip sukrovėme. Stengiamės, kad neišsilaikytų per ilgai. Jei veši elektrinius paspirtukus, meno kūrinius – pasikonsultuok. Gali tekti mokėti muitus ir saugojimo mokestį už kiekvieną dieną. O tai jau nebe smagu.

Ar man reikės važiuoti į muitinę pats?

Ne, jei pervežimas nuo durų iki durų ir mes tvarkome dokumentus. Gali sėdėti Briuselyje ir gerti kavą. Būna tik tada, jei kyla įtariamų dėl turinio arba jei pasirinkai ekonominį variantą su savarankišku išforminimu. Buvo, kai vyras vešė žvejybos įrangą į Airiją – ten apribojimai, teko važiuoti. Reta išimtis. Paprastai muitinės tarpininkas susitvarko. Jei reikės parašto – elektroniniu būdu. Paprasta, nors kainuoja šiek tiek nervų. Bet tau nereikės kelti kojos iš namų.

Pristatymas ir tos labai reikalingos garantijos

Kas bus, jei atvešite baldus, o aš pamatysiu, kad jie sulaužyti?

Pirma – nepasirašyk, kol neapžiūrėjai. Antra – fiksuok nuotraukomis. Trečia – informuok iš karto. Mes turime procedūras: surašoma žala, lyginama su išvykimo protokolu. Jei mūsų kaltė – atlyginame arba remontuojame. Jei draudžiamasis įvykis – kreipiames į draudiką. Bet jei pasirašei, kad viskas gerai – po to sunku įrodyti. Buvo situacija, kai klientas iš pradžių sakė viskas gerai, o po trijų dienų rado įskilimą. Be pasirašyto akturo ir nuotraukų – rankos suriškos. Taigi žiūrėk atidžiai.

Kiek laiko turiu paduoti pretenziją, jei pastebėjau pažeidimą tik po savaitės?

Pagal sutartis paprastai septynios dienos, kartais iki keturiolikos. Bet kuo ilgiau lauki, tuo sunkiau įrodyti, kad žala atsirado pervežimo metu. Po savaitės gali būti, kad tu pats ką nors numetei. Aš patarčiau rašyti mums iš karto, net jei tik įtari. Mes žmoniški – jei matome realią situaciją, bandome spręsti ir vėliau. Buvo, kad iš čekų gavome pretenziją po dešimties dienų. Pažiūrėję nuotraukas supratome – mūsų kaltė. Be nuotraukų būtume atsisakę. Geriau pervėlai nei per vėlai, bet idealu – iškart.

Ar jūsų ta „garantija nuo durų iki durų“ galioja ir seniems, vertingiems daiktams?

Taip, bet čia reikia specialaus dėmesio. Antikvariniai veidrodžiai, paveikslai – tai ne sofos. Reikalauja klimato kontrolės, specialių dėžių, kartais atskiros mašinos. Prisimenu, kai vežiau XIX a. komodą į Amsterdamą. Klientas sakė: „O kam bruzdėjimas, juk tvirtas.“ Bet seni klijai reaguoja į temperatūrą. Atvežėme saugiai, bet teko naudoti fūrą su temperatūros kontrole. Kainavo brangiau. Paprasta garantija galioja, bet sąlygos vertingiems skiriasi. Kartais reikia vertintojo. Pasakyk iš anksto, nes aš vis tiek sužinosiu.

Ar galiu atsisakyti priimti siuntą, jei ji atrodo ne taip, kaip sutarta?

Gali, bet turi motyvuotą priežastį. Jei akivaizdūs pažeidimai, drėgmė – nepasirašyk. Mes tada saugome daiktus, kol išsiaiškiname. Bet jei atsisakai dėl nuomonės pasikeitimo – kita situacija. Buvo klientas Hamburge, atsisakė pianino, nes „netelpa“. Mes atvežėme saugiai, o jis atsisakė mokėti. Teko kreiptis į teisininkus. Garantija nuo durų iki durų nereiškia, kad gali bet kada sukti nosį. Ji saugo daiktus kelyje, o ne nuo tavo apsisprendimo keitimo.

Ar visada žinote tikslų pristatymo laiką, ar galite paskambinti likus valandai?

Tikslaus kaip laikrodininkas negaliu pažadėti, nes kelyje visko būna. Avarijos, spūstys... nors ir reta. Bet nurodome dieną ir apytikslį laiką – rytas, popietė, vakaras. Likus valandai vairuotojas skambina. Kartais likus pusvalandžiui, jei stringa mieste. Buvo, kai vairuotojas skambino iš Roterdamo centro: „Esi arčiau uosto, galėčiau per dešimt minučių.“ Klientas buvo namie – pasisekė. Planuok laisvą dieną. Autostrados nemūsų valdomos.

Kaip priimti siuntą, jei gyvenu be lifto penktame aukšte?

Nešame, bet penktas aukštas be lifto – fizinis darbas. Jei didelė siunta, kaina didėja. Du vyrai gali nunešti standartinį komplektą, bet keturių durų šaldytuvas – be keltuvų ar papildomų rankų neapsieisime. Kartais klientai sako: „Jūs gi profesionalai, ištempsite.“ Taip, bet jei reikia technikos – informuok iš anksto. Buvo Prahoje – nematėme, kad lifto nėra, laiptai vynu. Teko nešti dvidešimt dėžių. Vairuotojai vakare negalėjo judėti. Pykau, kad neperspėjo. Bet daiktai saugiai atsidūrė. Pranešk apie aplinkybes.

Ar galite tiesiog trumpai pasakyti, kodėl verta rinktis būtent jus, o ne pigesnę įmonę?

Negaliu sakyti, kad vieninteliai geri. Žinau dvi tris kompanijas, kurios irgi tvarkingai dirba. Bet galiu paaiškinti, kodėl mes pakankamai brangūs – neapgaudinėjame, nepametame. Mano vairuotojai žino, kad jei kas nutiks, aiškinsis asmeniškai. Garantija nuo durų iki durų nėra tik frazė – tai mūsų būdas dirbti. Yra pasiūlymų, po kurių lieka sulamdyta dėžė ir užblokuotas numeris. Aš dirbu jau dvidešimt ketvirtus metus. Nesu pigiausias, bet daiktai pasieks sveiki. Arba darysime viską, kad taip būtų.

Tarptautiniai perkraustymai visada turi riziką, bet tinkamai suplanavus ir pasirinkus patikimą partnerį, ta rizika tampa minimali. Garantuoti siuntos saugumą nuo durų iki durų – tai ne magija, o darbas, patirtis ir atsakomybė. Aš nemėgstu žadėti auksinių kalnų, bet mėgstu, kai klientas atidaro dėžes ir niekas nesulūžęs. Jeigu galvoji apie perkraustymą – rašyk arba skambink. Kartais geriausia garantija – tiesiog paaiškintos smulkmenos.