Gabenimo sprendimai į Angliją mikroautobusais ekonomiškai – ką aš sužinojau per 23 metus

Galvojate, kad pervežti daiktus į Angliją ar atgal kainuoja turtą? Nereikia nusiminti. Per beveik du dešimtmečius aš mačiau visko – nuo idealiai supakuotų butų Vilniuje iki Londono apylinkių, kur vilkikai negali net įvažiuoti į gatvę. Jeigu rinktis protingai, gabenimo sprendimai į Angliją mikroautobusais ekonomiškai yra vieni geriausių variantų mažesnėms ir vidutinėms šeimoms. Konteineris per didelis, o siuntiniai per brangūs, kai kalba eina apie baldus. Mikroautobusas – čia tas auksinis viduriukas, bet tik jei žinai, ko klausti.

Kainos ir kodėl tas pats maršrutas kainuoja skirtingai

Kokia reali kaina gabenti baldus mikroautobusu į Angliją?

Na, žiūrėk. Jeigu vešiesi pilną mašiną iš Kauno į Londoną, daugiau mažiau (taip, būtent taip) suma svyruoja nuo 900 iki 1500 eurų. Skirtumas didelis, bet į ją įeina kuras, keltas, nakvynė vairuotojui jei reikia, o kartais ir mokami keliai. Darbas trunka apie dvi dienas. Buvęs atvejis, kai klientas man skambina pykdamas – sako, pasirašiau sutartį už 850, o paskui pridėjo 200 eurų už keltą. Tai va, keltos kaina turi būti aiški iškarto, nes kitaip ekonomiškas gabenimas tampa prabanga. Visada prašykite atskirti sąskaitą punktais.

Ar galiu dalintis mikroautobusu su kitu žmogumi kaip įėju?

Gali, ir netgi labai verta, jei turi mažiau daiktų. Vadinasi dalinis krovinys arba grupinis – keli klientai vienoje mašinoje. Sutaupai gal pusę kainos, kartais ir daugiau. Bet čia laimės reikalas – reikia laukti, kol surinks pakankamai daiktų, kad mašina išvažiuotų. Buvo taip, kad klientas iš Panevėžio laukė savaitę, nes jo sofą reikėjo „prikrauti“ prie kauniečio skalbimo mašinos. Nepatogu, bet pigu. Jeigu turi laiko ir nereikia daiktų vakarui, rinkis šitą. Tik būkite pasiruošęs, kad daiktai keliauja per kelias rankas – reikia tvirtai pažymėti dėžes, kad niekas nesusipainiotų.

Kodėl vieni vežėjai sako šeši šimtai, kiti tūkstantis keturi – kas ten slepiasi?

Čia ta vieta, kur aš turiu pasakyti nepatogų faktą. Šeši šimtai dažnai reiškia vieną iš trijų dalykų: arba senas mikroautobusas be stabdžių, arba vairuotojas dirba dvidešimt valandų per parą be sąžiningo užmokesčio, arba tavęs laukia staigmena kaip „kuro priemoka“ pakeliui. Normali kaina negali būti tokiose žemumose pilnam kroviniui. Mačiau kompanijas, kurios paima užsakymą, o paskui skambina – brangsta dyzelis, reikia primokėti. Aš tiesiogiai (norėjau pasakyti „tiesiog“, atleisk jei rašau greitai) patariu: jei kaina kvepia per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra. Geriau permokėk šimtą eurų normaliai įmonei, nei gauk burną miltų dėl žemos kainos.

Daiktų pakavimas – kur prasideda tikrieji nuostoliai

Ar tikrai reikia viską dėti į dėžes, ar galiu naudoti juodas šiukšlių maišus?

O Dieve, ne. Prašau tavęs, nedaryk to. Prieš trejus metus vežiau krovinį į Brisolį – klientas sugalvojo, kad šiukšlių maišai gerai, nes „suspaudžia“. Taip, suspaudžia, bet kai lietuviškas krovinys atsidūrė Doverio muitinėje, pareigūnai pamatė maišus ir pasakė: atidarome. Atidarė visus dvidešimt. Baldai subraižyti, drabužiai ant purvino grindinio, o maišai plyšta lyg niekur nieko. Kartais žmonės sako, kad dėžės brangios, bet jos – tavo draudimas nuo plėšimo. Naudok dvigubo sluoksnio, paženklintas markeriu. Kur rašyti? Ant šono, ne viršaus, nes daiktai sudedami vieni ant kitos.

Kokia turi būti svorio paskirstymas mikroautobuse?

Sunkūs daiktai žemyn, į priekį prie vairuotojos kabinos. Lengvi – gale viršuje. Tai lyg pakuoji prekes į lagaminą – jei sunkūs viršuje, važiuojant per lenkų kalnelius mašina šokinėja kaip kamuolys. Buvęs atvejis, kai klientas įgrūdo visas knygas į gale stovinčią spintą – kai pravažiavome per nelygumą, dalis daiktų persivartė. Atvirai, ne visada žinau tikslų kilogramų skaičių kiekvienam mikroautobusui, nes priklauso nuo modelio, bet principas: neperkrauti galinės ašies. Vairuotojas turi jausti mašiną kaip savo penkis pirštus. Jei jis sako „per daug“, klausyk jo.

Ką daryti, jei turi labai daug knygų ar įrankių – juk tiek daug sveria?

Knygos yra tarsi paslėptas priešas. Žmonės pamato dešimt dėžių ir galvoja – nieko sau, daug. O aš matau šimtą kilogramų. Buvęs atvejis Kaune – studentas pakuoja teisės mokslų biblioteką. Mes, du vyrai, vos įkėlėm. Pakeliui prie keltos reikėjo sverti – mašina per sunki galinėje dalyje. Teko perkrauti viduryje aptarnavimo zonos. Praleidom valandą. Įrankiai irgi pavojingi – ne tik dėl svorio, bet dėl aštrių kraštų. Viską reikia apvynioti arba įdėti į specialias dėžes. Ir niekada nedėkite gręžtuvo kartu su porcelianu, nebent norite naujos vazos formos... (nors ir čia galima būti kūrybingam).

Maršrutai, muitai ir siauros Londono gatvės

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš mano namų į naujus Anglijoje?

Teoriškai taip, praktiškai – beveik. Yra viena bėda. Anglijoje, ypač Londone, daugybė gatvių, kur net universalas vos prasilenkia, o sankryžoje sustoja. Ten 3,5 tonos mikroautobusas gali paprasčiausiai nepatekti. Vadinamasis paskutinis kilometras dažniausiai problematiškiausias. Turėjau situaciją Brixtone, kai teko 80 metrų vežti daiktus rankomis, nes gatvėje stovėjo automobiliai abiem pusėms. Klientas šaukė, kad aš perspėjau, bet jis nematė. Reikia iš anksto patikrinti, ar prie namo yra vieta sustoti. Kartais verta užsisakyti mažesnę šturmo mašiną, bet tai kainuos papildomai ir reikia planuoti.

Kiek laiko užtrunka kelionė Lietuvos–Anglijos kryptimi mikroautobusu?

Dvi dienos, jei viskas gerai. Pirmą dieną nuvažiuojame per Lenkiją, Vokietiją, rytinę Belgiją. Kitą dieną – keltas, Prancūzija, Doveris, ir Anglija. Bet būna blogai. Kartais eilės kelyje prie Folkestone tunelio ar keltos. Kartais vairuotojas pavargsta ir privalo miegoti, nes kitaip pažeidžia darbo laiką. Būna, kad žmonės skambina man po 12 valandų: kur mano daiktai? Tai jie dar važiuoja, neskubink. Jei mašina veža dalinį krovinį, gali užtrukti ir tris dienas, nes reikia aplankyti kelis adresus. Tad kantrybė – tavo sąjungininkas čia.

Kaip yra su muitais ir tikrinimais po Brexit – ar dabar viską tikrina?

Po Brexit viskas pasikeitė. Anglija yra trečioji šalis, tačiau asmeniniai daiktai, jei jie naudoti ir priklauso tau, paprastai įvežami be muito. Bet dokumentai reikalingi – daiktų sąrašas su vertėmis, kopija asmens dokumento. Kartais muitinė vis tiek atidaro. Buvęs atvejis su dviračiu – klientas sakė, kad tai jo naudotas dviratis, o muitininkas pažiūrėjo į padangų protektorių ir nusišypsojo. Reikėjo įrodyti. Va čia aš ne visada 100 procentų tikras dėl kiekvieno smulkmeningo punkto, nes taisyklės kinta, bet sąrašas visada gelbsti. Būna naujų interpretacijų kas kelis mėnesius, taigi rašyk viską sąžiningai.

Dokumentai, maistas ir gyvūnai – smulkmenos, kurios pražudo

Ar reikia kokių nors dokumentų gabenant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Taip, sąrašas privalomas. Kiekvienas daiktas turi būti įrašytas, nurodyta apytikslė vertė, paskirtis. Kartais reikia T1 dokumento, jei krovinys tranzitu patenka, bet čia jau mūsų rūpestis. Va čia aš kartais pasimesiu – ai, ne, nieko tokio – kai kurie punktai keičiasi kasmet. Svarbiausia – deklaruoti, kad tai asmeniniai naudoti daiktai, o ne prekybinis krovinys. Jei muitininkas pamatys dešimt naujų dviračių, pradės kelti kitokius klausimus. Rašyk sąrašą sąžiningai, net jei nuobodu. Tai apsaugo nuo galvos skausmo Doverio pasienyje. Bent jau taip mano kolega Jonas sako, o jis ten praleidžia per daug laiko savo gyvenime.

Ar galiu pervežti maisto produktus, pavyzdžiui, sausą dešrą ar šakotį?

Apskritai – ne, ypač mėsą, pieno produktus, kiaušinius. Anglija po Brexit labai sugriežtino taisykles. Būna, kad žmonės nori parvežti skanumynų iš Lietuvos – dešrų, sūrių. Aš suprantu nostalgiją. Vieną kartą klientė įsimetė šviežių bandelių. Muitininkas uostė jas ir išmetė visas. Tai buvo liūdnai juokinga. Jei nori vežti maisto papildus, arbatą, sausainius – turbūt praleis. Bet mėsa ir pienas – garantuotai problemos. Nebent nori mokėti baudas ar matyti, kaip pareigūnas pietauja tavo dešromis. Atsiprašau už emocijas, bet taip yra.

Kaip su augintiniais – ar jie gali keliauti tame pačiame mikroautobuse su baldais?

Techniškai taip, bet nerekomenduočiau. Šunys ir katinai yra gyvūnai, o ne lagaminai. Mikroautobuso krovininėje dalyje gali būti karšta, šalta, triukšminga. Be to, dėl Brexit gyvūnai turi turėti pasą, mikroschemą, skiepus. Aš ne veterinaras, nors po dvidešikos metų kelyje jaučiuosi beveik viskuo, bet žinau, kad geriau augintinį vežti specializuotu gyvūnų pervežimu ar oru. Buvo atvejis su papūga – klientas įkišo narvelį tarp dėžių. Papūga buvo per daug tyli per visą kelionę. Nors gyva, bet stressas baisus. Gyvūnai jaučia vibracijas kitaip nei mes. Pagalvok pats – ar norėtum sėdėti 30 valandų maiše su pagalvėmis? Aš irgi ne.

Kai skuba – kas gali nepavykti

Ar buvęs atvejis, kai klientas labai pasigailėjo pasirinkęs pigiausią variantą?

Taip, ir ne vienas. Buvo toks vežimas iš Klaipėdos į Mančesterį. Klientas rado skelbimą internete – kaina 650 eurų, pilnas mikroautobusas. Sakė, žiūrėk, pas tave 1200, o čia 650. Gerai, renkuosi juos. Skambina man po trijų dienų – mašina sugedo Belgijoje, vairuotojas nekelia telefono, o jo daiktai – kažkur tunyje (tunelyje, atsiprašau). Tokios istorijos baigiasi brangiau nei keli šimtai sutaupytų eurų. Dar blogiau, jei nėra draudimo. Tada daiktai gali tiesiog dingti. Aš neinu miegoti be žinios, kur mano krovinys. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad užsakovas pats bus vairuotojas be leidimų ir be miego.

Ką reiškia, kai vežėjas sako „draudimas yra imtinai“ – ar tai saugu?

Klausyk, „imtinai“ dažnai reiškia... nieko. Aš einu ant sienos kai girdiu tokius terminus. Yra CMR draudimas, kuris privalomas, bet jis dengia tik apie 8 eurus už kilogramą. Jei veši kompiuterius ar antikvarinius baldus, tai nieko vertas. Normali įmonė siūlo papildomą krovinio draudimą. Tokie, kurie sako „imtinai“ ir nieko daugiau nepaaiškina, dažniausiai nori, kad tu patikėtum, jog viskas padengta, o realybėje – dengia tik vagystę, bet ne dūžius. Aš pats stengiuosi viską paaiškinti ant popieriaus: už kiek ir kas draudžiama. Būna, kad klientai piktinasi, kodėl reikia mokėti papildomai, bet po to padėkoja, kai kelyje kas nutinka.

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktais mikroautobuse?

Pagal taisykles taip, bet priklauso nuo vežėjo draudimo. Vienos įmonės leidžia vieną keleivį kabinoje, kitos – ne, nes keičiasi draudimo klasės. Asmeniškai aš nesiūlau to daryti ilgesnėms kelionėms, nes kabinoje vietos mažai, o jei kelyje nutiks kas nors nemalonaus – sėdi ir lauki. Buvo klientė, kuri labai norėjo važiuoti kartu su katinu. Sutikau, bet perspėjau: per keltą teks likti mašinoje su gyvūnu, nes salonas neleidžia. Ji apsigalvojo. Jei labai reikia, galima, bet manau, kad pigiau ir patogiau nusipirkti lėktuvo bilietą atskirai nei kvaršinti galvą dėl kelionės mikroautobusu per tris dienas.

Sutaupyk protingai – gudrybės, kurios veikia

Kada verta rinktis dalinį krovinį vietoj pilno mikroautobuso?

Jei turi iki ketvirtadalio mašinos. Jei tavo daiktai užima maždaug 5-8 kubinius metrus, rinkis dalinį. Pilnas mikroautobusas – 15-18 kubų. Kodėl mokėti už tuščią vietą? Yra vienas niuansas – tu negali rinktis datos valandų tikslumu. Būna, kad man skambina žmonės ir sako: man reikia būtent rytoj. Atsakau: gerai, pilnas krovinys kainuos X, dalinis – Y, bet kita savaitė. Daugelis pagalvoja ir renkasi palaukti. Aš patarčiau taip daryti visada, kai tik įmanoma. Sutaupai 30-50 proc. Dažnai. Bet jei gabeni pianiną – pianinui reikia visos vietos, ten jau nepasidalyinsi.

Ar pigiau vežtis žiemą nei vasarą?

Taip, žiemą kainos žemesnės. Rugsėjo–kovo mėnesiais mažiau žmonių kraustosi, todėl vežėjai labiau linkę derėtis. Pažiūrėk iš mūsų pusės – vasarą visi studentai grįžta, visi dirba. Žiemą norisi užimti mašiną. Kartais darome netikėtas nuolaidas. Bet yra minusas – orai. Buvęs atvejis gruodį, kai per sniegą Vokietijoje mes vėlavoome penkias valandas. Kelias buvo uždarytas. Klientas suprato, bet nervinosi. Tai toks kompromisas – arba pigiau ir rizikingiau dėl oro, arba brangiau ir tikriau dėl saulės. Aš rinkčiausi rugsėjį arba balandį – ten toks tarpinis variantas ir kainos, ir oro sąlygų požiūriu.

Ką reiškia „atgalinis krovimas“ ir kodėl jis pigesnis?

Tai kai mikroautobusas grįžta iš Anglijos į Lietuvą tuščias arba pusiau tuščias, o mes ant tos pačios kelionės užkrauname tavo daiktus. Anglijoje ir taip daug lietuvių kraustosi namo, tai ten nuolat reikia transporto atgal. Pavyzdžiui, šiandien išvežiau baldus į Londoną, o rytoj turiu parsivežti šaldytuvą iš Birmingemo. Jei rasiu klientą, kuriam reikia gabenti daiktus atgal į Kauną – visi laimi. Kaina gali kristi net 40 procentų. Hakis (na, ne hakis, o tiesiog protingas planavimas) yra toks – rodos, kad data netinka, bet jei esi lankstus, sutaupysi solidžią sumą. Tik atbaliniai kroviniai nenuspėjami – reikia stebėti skelbimus arba klausti vairuotojo tiesiogiai.

Ar mokant grynaisiais ar pavedimu keičiasi kaina?

Žinok... oficialiai – ne. Neoficialiai – kartais taip. Būna kompanijų, kurios mieliau ima grynais, nes tada sąskaitos faktūros nėra tokios detalios kaip reikia. Tai nėra sąžininga, bet realybė. Aš pats dirbu tik su pavedimais, bet teko matyti rinkoje tokių „pasiūlymų“. Jei kaina krenta 15 procentų tik dėl to, kad sumokėsi grynais – klausk savęs, ar nepirkai katės maiše. Grynieji – tai tavo rizika, nes jei kas nutiks, nėra įrodymo, kad sumokei. Pavedimas – pėdsakas. Ekonomiškas gabenimas nereiškia, kad reikia eiti į šešėlį. Atsakingas vežėjas visada duos pasirašyti sutartį ir kvitą.

Techniniai niuansai prieš kelionę

Ar mano sofos ir spintos tikrai tilps į standartinį mikroautobusą?

Aš visada prašau nuotraukų arba sąrašo prieš važiuojant. Būna, kad žmonės sako: pas mus tik dvi spintos ir sofa. Aš atvažiuoju, o ten sofa yra kampinė, dviejų dalių, o spinta – trijų durų su veidrodžiu. Standartinis mikroautobusas yra aukštas, bet ne stebuklingas. Kampinė sofa ne visada praeina pro duris, net jei tilpa kubatūra. Buvęs atvejis, kai teko atsukti sofos kojas ir tempti per langą. Neslėpsiu – kartais tenka pasukti galvą. Geriausiai matuoti didžiausius daiktus ir nufotografuoti. Arba – jei per didelė – vežk atskirai kaip vieneta, nors brangiau, bet neiškraipysi durų apvadų svetimame bute Londone.

Ar geriau pats išsinuomoti mikroautobusą ir nuvažiuoti, nei samdyti įmonę?

Labai dažnas klausimas, ypač iš vyrų, kurie galvoja, kad gali sutaupyti. Paskaičiuok: nuoma 5-7 dienos, dyzelis, keltas abiem kryptimis, mokami keliai Prancūzijoje, draudimas, vairavimas kai pavargęs. Apie 1200-1600 eurų gaunasi, jei gerai. Ir dar dirbi pats. Buvęs atvejis – pats vežiaus, o paskui rašė, kad sugadino nugarą ir nepasidarė draudimo. Sumokėjo daugiau nei mano paslauga būtų kainavusi. Jei esi du žmonės, gali apsimokėti, bet vienam? Ne, nebent turi labai mažai laiko ir labai daug savo energijos. Mikroautobusas nėra lengvas automobiliukas – pakrovimas, iškrovimas, muitinės. Tai darbas, ne atostogos pas močiutę kaime.

Ar mikroautobusu galima gabenti pianiną ar šaldytuvą – juk jie sunkūs ir dideli?

Galima, bet reikia pasiruošimo. Pianinas – ne šiaip daiktas, reikia specialių diržų ir kartono kampų. Šaldytuvas turi būti atitirpdęs, nes kitaip vanduo aplieja visus daiktus. Buvęs atvejis, kai klientas vežė šaldytuvą pilną ledo. Pradėjo tekėti Doverio kelyje, nes oras atšilo. Lakas ir knygos (jei ten būtų buvusių) būtų nuplaukę. Techniškai – galima viską, bet klausimas, ar tai ekonomiška. Labai dideliems daiktams kartais reikia liftuoto automobilio, o tai jau brangiau. Paprastai mikroautobusas tam tinka, bet būk pasiruošęs mokėti extra už aukštą ir tvirtą tvirtinimą viduje.

Kaip nepasiklysti renkantis kas veš

Kaip žinoti, kad vežėjas nėra aferistas ir mano daiktai neatkirps kelio viduryje?

Patikrink, ar turi licencijas, ar rašo sutartis. Aferistai dažniausiai bendrauja tik telefonu ar Messengeriu, vengia pasirašyti ką nors. Be to, svetainės pas jų nėra – nei internetinės, nei fizinės. Kaina per žema, skubių aukštų nerodo. Tikras profesionalas atsako į klausimus, net jei kvailus, nepiktinasi, rodo mašinas, jei prašai. Aš pats į savo mikroautobusą dažnai nufotografuoju prieš kelionę ir atsiunčiu klientui. Tai trunka trisdešimt sekundžių, bet nuramina. Jei vežėjas sako „viskas bus gerai, broli, aš jau 20 metų vežu“ ir nieko daugiau neduoda – bėk. Paklausk apie draudimą. Jeigu vengia atsakyti – aišku kaip diena.

Koks yra didžiausias gabenimo mikroautobusu pliusas lyginant su didžiąja mašina?

Lankstumas. Mikroautobusas pasiekia kaimus, siauras gatves, mažų miestelių centrus, kur didysis vilkikas nepraeitų net per du apsisukimus. Juk Anglija pilna tokių vietų – Kotsvoldai, seni Bato miesteliai. Be to, greičiau kraunasi, nereikia kranų. Kartais žmonės giriasi, kad konteineris saugus, bet mikroautobusas yra tiesiogiai prie tavo durų per kelias minutes. Ekonomiškai kalbant, nereikia papildomai apmokėti krovinių perėmimo terminaluose. Viskas vyksta iš rankų į rankas. Aš mėgstu šitą artimumą – matai klientą, pažįsti jį, žinai, kad daiktai saugūs. Nepatogumas tik vienas – mažesnė talpa nei sunkvežimis. Bet jei telpi – kodėl mokėti daugiau?

Išvada: Gabenimo sprendimai į Angliją mikroautobusais ekonomiškai yra realybė, ne reklaminis triukas. Bet tas žodis „ekonomiškai“ nereiškia „už ačiū“. Reikia šiek tiek plano, kantrybės ir sveiko proto renkantis, kam patikėti savo daiktus. Aš per du dešimtmečius mačiau, kad tie, kurie paklausia daugiausiai klausimų prieš kelionę, gauna geriausią rezultatą. Taigi nedvejokite rašyti ar skambinti – net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausti dabar, nei gailėtis vėliau, kai mašina jūsų sofą paliko kur nors Belgijos pasienyje.