Gabenimo paslaugos į Angliją mikroautobusais užtikrina lankstumą

Kai pradėjau dirbti tarptautinių perkraustymų srityje, dar buvo 2003-ieji ar maždaug tiek. Tada žmonės į Angliją važiuodavo su didžiausiom mašinom, kokių tik rasdavo. Dabar viskas kitaip, ir jei manęs kas paklausia, kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne fūrą, kai kraustaisi į Londoną ar Birmingemą, atsakymas paprastas: gabenimo paslaugos į Angliją mikroautobusais užtikrina lankstumą, kurio su didžiule mašina tiesiog nepagausi. Šitame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kurie dažniausiai kamuoja prieš pirmą perkraustymą.

Kainos – bandysiu atsakyti be ašarų

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrėk. Jei veži du kambarių butą – sofa, lova, virtuvė, dėžės – tai gali gautis nuo devynių šimtų iki tūkstančio trijų šimtų eurų. Priklauso nuo to, kur esi, kur važiuoji. Šiaurėje kaina kitaip susidėlioja negu jei iš Vilniaus į Londoną. Kartais žmonės skambina ir sako – o mes gyvenam kaime penkiasdešimt kilometrų nuo Kauno, ar tai brangiau? Tai taip, deja, reikia privažiuoti. Bet nebūtinai labai, kartais tas šimtas eurų skirtumo viską nulemia. Aš dažniausiai pasiūlau pirmiausia suskaičiuoti daiktus, o tada jau duodam įkainius su visais privažiavimais ir keltų bilietais. Jei dar reikia vežti ir motociklą – tada jau kaina kyla, logiška.

Ar galiu vežti tik kelis daiktus, ne visą butą – tada gal kaina mažesnė?

Aišku, kad taip. Būna toks dalykas – dalinis perkraustymas. Prieš mėnesį vežiau vienišai mamai iš Klaipėdos į Mančesterį tris dėžes, vaikišką vežimėlį ir katino nešyklę. Sumokėjo tris šimtus eurų, nes užėmė tik dalį vietos. Nežinau kodėl, bet katinas miegodamas visas kelias beveik nuriedėjo, gerai kad narvelyje. Jei turi tik pora lagaminų – mikrius čia pats tas dalykas, nes nereikia mokėti už tuščią orą fūroje. Užsakiniesi ne visą mikroautobusą, o tik kelias kubines vietas. Tai ir pigu, ir funkta.

Kodėl vieni vežėjai sako 800, kiti 1500 eur už tą patį maršrutą?

Oi. Čia kaip su kebabinėmis – vienos mėsa kitaip atrodo. Yra vaikinai, kurie turi savo mikroautobusą, moka draudimą, dirba legaliai. Yra tokių, kurie pasiima pinigus į kišenę, automobilis pas draugą užregistruotas. Aišku, pigiau, bet jei policija stabdo Prancūzijoje – viskas, tavo daiktai kažkur ties Lionu. Aš asmeniškai rinkčiausi vidurkį. Ne pats brangiausias, bet ne ir "ką tik vakar nusipirkau mikrą". Pigiau ne visada reiškia geriau, ypač kai vežamos šeimos vertybės. Kartais tie pigūs dar ir pusę daiktų ploše pakeliui, nes neturėjo kur dėt.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos nekalbate?

Ne, slaptų nėra, bet būna netikėtų. Kartais klientas sako – o mes turim ketvirtą aukštą, liftas neveikia. Na, viršijai, kad trys aukštai nemokamai. Arba Londone LEZ zona, jei mašina senesnė, ten kažkiek primoka už įvažiavimą – ne visada, bet pasitaiko. Tai fiksuojam iš anksto. Bet žodžiu, dažniausiai mokai tiek, kiek sutarta, jei tik niekas nepasikeičia pakeliui. (kaip ir turėtų būti, ha) Aišku, jei pats prisidedi penkis kilometrus nuo sutarto taško – kita istorija. Taip kad skaityk sutartį.

Dokumentai, muitinė – visada baisu iki gyvo kaulo

Ar reikia kokių nors popierių, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją dabar?

Brexit viską apvertė. Dabar reikia muitinės deklaracijos, sąrašo daiktų vertės. Nebūtinai visko, bet jei gabeni brangią techniką – kompiuterių, fotoaparatų – geriau turėti sąskaitas faktūras. Aišku, mikroautobusas per Doverį pravažiuoja gana greitai, bet jei muitininkai nusprendžia tikrinti, o tu nieko neturi... tada stovi. Buvęs atvejis, kai klientas vežė devynis televizorius "asmeniniam naudojimui". Nu vaikai, susinervinau tąkart. Devyni televizoriai – rimtas biznis jau, ne asmeninis naudojimas. Muitininkai nekvaili, mato, kad prekyba, o ne perkraustymas.

Kas bus su muitais po Brexit, aš jau nebesuprantu nieko?

Sakyčiau, kad nebesuprantu ir pats šimtu procentu. (Ne, juokauju, pusiau.) Dėl asmeninių daiktų, jei gyvenei Lietuvoje daugiau nei metus ir kraustaisi į UK, dažniausiai muitų nėra. Bet reikia pateikti deklaraciją. Jei veži naujus baldus, kuriuos pirki prieš savaitę – čia jau gali būti muito klausimas. Geriausiai pasitikrink su muitinės atstovais, aš transportu užsiimu, o ne muitinės teise. Galiu padėti su popieriais, bet galutinis žodis – jų. Aš tik vežu ir žinau tik tai, kas manęs kelyje laukia. Kiekvieną savaitę kas nors pasikeičia, tai net nežinau, ar mano žinios šiandien galioja rytojui.

Ar galiu vežtis mamos džemą ar rūkytą šoninę sau?

Oi, nepik. Gyvuliniai produktai dabar kertant sieną į JK – rizikingi. Kartais muitininkas pamato du stiklainukus ir numoja ranka, kartais paima. Oficialiai – negalima. Daržovės, vaisiai irgi problemiški. Geriau mamos džemą suvalgyk prieš išvažiuodamas. Aš žinau, kad skauda širdį, bet tau skaudės labiau, jei oficialiai dokumentą surašys. Atvejis buvo – senolis vežė dešrą, atėmė. Nors gal čia ir per griežta dabar situacija. Bet kam rizikuoti delikatesais. Atsisveikink su dešra namuose ir viskas.

Reikia paso ar užtenka ID kortelės vairuotojui?

Pasas, piliečio kortelė – tas pats, kas ID. Vairuotojui svarbiausia turėti teises, leidimą vežti krovinius, ir žaliąją kortelę draudimo. Dėl tavęs kaip keleivio – užtenka ID kortelės, jei dar turi tokį dokumentą. Nors jei skrisi atgal lėktuvu, tai jau pasas. Bet mes apie mikroautobusą kalbam. Kartais žmonės iš vis pamiršta dokumentus palikę ant stalo, tada kelyje kilo problemų. Būna visko. Geriau pasiruošk, nes sustabdžius pasienyje nieko nepadarysi be popieriaus. Dar gali prireikti leidimo įvažiuoti į Londono centrą, jei stumiam didesniu transportu.

Kaip vyksta pats gabenimas realybėj

Kiek laiko trunka kelionė Vilnius–Londonas su daiktais?

Optimistams – per vieną dieną. Realistams – apie trisdešimt valandų, su pertraukom. Vairuotojas negali devyniolika valandų tempti, privalo sustoti. Plius keltai per Lamanšą, eilės Doveryje kartais baisios. Buvę taip, kad stovėjau septynerias valandas eilėj – ne aš asmeniškai, kolega. Tai planuok ne "rytoj išvažiuos, vakarienei bus Londone", o daugiau laiko. Ypač žiemą, kai uraganai. Bet dažniausiai per dvi dienas tikrai atveža, jei viskas sklandžiai. Snigus bent jau žiemą viskas stringa Prancūzijoje, nes jie ten nepasiruošę.

Ar vairuotojas vienas važiuoja, ar keičiasi kas nors?

Vienas. Mikroautobusais dažniausiai važiuoja vienas žmogus, nes automobilio kategorija leidžia. Bet jei maršrutas ypač ilgas, kartais įmonės siunčia du. Tai retiau, nes du žmonės = du atlyginimai = brangiau užsakymas. Aš pats seniau lekdavau vienas, bet prie Lamanšo keltų prisigerdavau kavos, kad neužmigčiau. Dabar jau atsargiau. Veidas pavargęs atrodo nuotraukoj pas klientą, bet daiktai atvežti laiku – svarbiausia. Jei du vairuotojai, tikrai brangiau, bet galima ir taip sutarti, jei skubate.

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo daiktais mikroautobusu?

Žinoma. Netgi rekomenduoju, jei daiktai brangūs ar yra kažkas trapaus. Sėdi šalia, matai kur pakeliasi, kaip vairuotojas vairuoja. Tik neikmanyti, kad bus kaip limuzine – vietos nėra daug, sėdi ant susuktų čiužinių ar dėžių. Kartais žmonės pasiima augintinį, ir tada pilna viduje – dėžės, šuo, katė, nešyklės. Bet žodžiu, taip, gabenimo paslaugos į Angliją mikroautobusais dažnai leidžia keleiviui vykti drauge, čia ir tas lankstumas pasireiškia. Tai didelis pliusas prieš krovinines fūras, kur keleivių vietų nėra iš viso.

Ar mikroautobusas tikrai sutelpa prie mano namų siauroje gatvėje?

Štai čia pliusas didelis. Fūra į centrą negali įvažiuoti, o mikrius dažniausiai gali. Bet... kartais Londone būna tokių gatvių, kad net mikroautobusui sunku. Atvejis buvo Hampsteade – tiek siaura, kad veidrodžius susukinėjom. Bet jei gyveni normalioj gatvėj, tai jokių problemų. Arba padarom taip: sustojam arčiausiai galimo taško ir likusį kelią nešam. Tai vėlgi – lankstumas. Didelis furgonas ar fūra ten niekaip neprisispaus, o mes mašinėlę prigrūdam. Kartais net į kiemą įvažiuojam, jei sukuo sveiki.

Kaip žinoti, kur ir kada tiksliai atvažiuos?

Mes duodam apytikslį laiką. Kartais sms'ai, kartais skambutys valanda iki. Realybė tokia, kad negaliu pasakyti "rytoj 14:37" – reikalai kelyje keičiasi. Būna, vairuotojas paskambina ir sako – bro, (taip, kai kurie taip ir sako) spėsiu per valandą, paruošk daiktus. Arba – atleisk, stoviu kelyje prieš Lamanšą, pusantros valandos vėluosiu. Tai kam reikia absoliutaus tikslumo, gal netiks. Bet informuojam. Daiktus atvešim – garantuoju. Svarbiausia, kad pats būtum vietoje, o ne parduotuvėj. Yra buvę, kad klientas išvažiavo pas kaimynę kavos, o mes stovim prie durų.

Lankstumas – apie ką čia šneka

Kuo mikroautobusas lankstesnis už didžiulę fūrą?

Na, pirmiausia gabaritai. Fūra turi stoti tik didžiulėse logistikos bazėse, krautuvėse. O mikroautobusas prie tavo durų. Antra – kiekiai. Fūrai reikia pilno konteinerio, kad apsimokėtų. Mikroautobusui užtenka vos kelių dėžių arba vieno miegamojo komplekto. Be to, fūros grafikai dažnai fiksuoti – išvažiuoja trečiadieniais ir sekmadieniais. O mes galim pirmadienį anksti ryte arba penktadienį vakare. Tai kaip taksi ir autobusas skirtumas, suprantat. Lankstumas čia karaliauja. Fūra dar ir kuro suryja tiek, kad iš bado numirtum skaičiuodamas.

Ar galiu pakeisti atsiėmimo adresą paskutinę minutę?

Būna ir taip, nors pykstu kartais. Kartais klientas skambina kai vairuotojas jau kelyje – oj, o aš nusipirkau butą kitam rajone. Na, jei tai dar Londone ir ne priešingam gale – galima. Jei jau Doveris praėitas, o tu sakai – vešk į Glazgą – tada jau problematiška. Būna situacijų, kai sakinys prasideda "o gal galima..." ir aš tenoriu rėkti. Bet sutariam. Štai kodėl gabenimo paslaugos į Angliją mikroautobusais užtikrina lankstumą – nes mes darom taip, kaip žmogui reikia, o ne kaip grafikas liepia. Kartais net naktį pakraunam. Mūsų darbas – spręsti, o ne piktintis, nors kartais norisi įsiūčiau.

Jei aš dar neradau buto Londone, o daiktai jau važiuoja – ką daryti?

Šito bijo daugelis. Yra saugojimo paslauga – savaitė, dvi, kartais mėnuo. Mikroautobuso daiktai gali stovėti sandėlyje Vilniuje arba Londone, kol tu surandi kampą. Brangiau šiek tiek, bet realu. Buvęs atvejis: jauna pora išgyveno darbą, daiktai išvažiavo, o butas Londone krito iš kėdės dėl brokerio apgavystės. Stovėjo mūsų sandėlyje dvi savaites. Ne idealu, bet jie bent jau ne šiaip sau ant šaligatvio. Mikrius leido greitai perkrauti daiktus į sandėlį. Bet toks gyvenimas, nieko čia nepadarysi, svarbu išsispręsta.

Ar galima vienu kartu ir mane paimti iš oro uosto, ir daiktus parvežti?

Galima, jei sutampa laikas. Skrendi į Stanstedą, o tavo sofą veža iš Kauno – galim suplanuoti, kad vairuotojas tave paima ir kartu pakrauna likusius kelis daiktus. Bet čia reikia gero derinimo. Kartais žmonės paskambina – aš jau oro uoste, kur mano daiktai? O jie dar kelyje iš Latvijos. Tai ne, telepatijos nemoku. Bet jei planuoji iš anksto – dažnai sukombinuojam. Tai ir vėl lankstumas: tu ne skrendi viena, daiktai važiuoja kita – mes suvedam. Reikia tik šiek tiek kantrybės iš abiejų pusių.

Mikroautobusas ar krovininis furgonas – kas geriau?

Kartais žmonės painioja. Mikroautobusas dažniausiai būna perdažytas, su valstybiniais numeriais. Furgonas – baltas, su langais. Techniškai skiriasi mažai, bet mikroautobusai dažnai turi daugiau vietos. Ai, tiesą pasakius, (čia gal ne visai teisingai pasakiau, furgonas irgi gali būti didelis) būna įvairių markių. Svarbiausia – kas per mašina, koks tūris, o ne pavadinimas. Kartais vadiname mikroautobusais viską, kas mažesnė už fūrą. Esminis dalykas – ar ji uždara ir saugi, o ne kaip ant jos spaudai piesti.

Ar sudaužys mano sofą? Ir kiti liūdni klausimai

Ar reikia išardyti baldus prieš kelionę į Angliją?

Lova – taip, tikrai. Sofą galima ir neardyti, jei tilps pro duris Londone. Bet aš patariu išardyti, nes mikroautobuse vietos ribotos. Kartais vežame sulankstytą sofą ant šono. Paskui susirinksi – ne taip jau sunku, sraigtai viduje dėžėje. Buvęs atvejis, kai klientas atsisakė ardyti didžiulę spintą. Rezultatas – netilpome, teko daryti antrą reisą. Makaronų faktoriai, jei žinot ką turiu galvoje. Taip, kainavo brangiau. Tai taupyk vietą, ne pensininko algą. Ardaikit, ko galima, kitaip sumokėsi dvigubai.

Kiek kilogramų daiktų telpa į mikroautobusą?

Standartiškai – apie toną, toną ir pusę, priklauso nuo važiuoklės ir kategorijos. Bet realiai neskaičiuojam kilogramais, o kubiniais metrais. Maždaug dvylika – penkiolika kubinių. Keturių asmenų butas vidutiniškai. Bet jei turi keturiasdešimt pylinių knygų – tada svoris didelis. Kartais apkraunam beveik iki maksimumo, bet mikrius nėra fūra, perkrauti negalima – sustoja policija Vokietijoj ir baudžia. Teisingiau, baudžia mus, o klientas lieka be daiktų dienai kitai. Matuojam akimis, bet protingai. Kas antras klientas nori įsigrūsti dar vieną spintą.

Kas jei varys liutus ir mano dėžės sušlaps kelyje?

Lietaus nebijom, nes daiktai viduje. Tik jei krovimas vyksta lyjant – brezento reikia, plėvelės. Jei daiktai ant grindų ir šlapi ant batų – bėda. Bet standartas – ant grindų nešlapi, dėžės sausos. Profesionaliai uždengiama. Kartais pasitaiko vadinamų "garažinių vežėjų", kurie veža atvira priekaba – tada lyti negali. Bet mes mikroautobusais, uždaru. Vandeniu neskęsim. Nors kartais vairuotojas pats sušlampa kraudamas, bet daiktai nesušlampa. Jei vežate knygas – joms vanduo tikrai pavojingas, tai apvilkit dar papildomai.

Ar daiktai apdrausti pervežimo metu?

Turėtų būti. Bent jau CMR draudimas, bet aš jums pasakysiu atvirai – paklauskite vežėjo konkrečiai. Būna, kad draudimas galioja tik iki tam tikros sumos. Brangus paveikslas? Papildomai. Paprastai veždamas mikroautobusu reikalauju, kad klientai pats apdraustų tai, kas vertinga, arba mes darom tai už jį. Buvo situacija, kai automobilyje dingo viena dėžė (neradome kur pamest), draudimas padengė. Bet jei nėra draustų – spjaukai į vandenį. Ne, spjauti nereikia, bet pinigai dūmsta. Čia kaip su gyvybės draudimu – geriau turėti ir nepasinaudoti. Klauskit jei dar ką nors sugalvosite.

Blogi vairuotojai, vėlavimai – kaip neatspėti kiaulės

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių, kurie pasiima užstatą ir dingsta?

Jeigu skambini, o ten vos ne rėkia "pigu, pigu, viskas pigu" – bėk. Normali įmonė turi svetainę, ne vien tik Facebook su dviem nuotraukom. Paklausk registracijos numerio, kiek jų vairuotojai dirba. Būna vadinamų "fantomų" – pasiima avansą du šimtus eurų ir tyliai išjungia telefoną. Teisme jų nemuši, nes dažnai imigrantai iš trečių šalių, dingsta. Geriau rinktis tą, kuris siūlo sutartį. Aišku, sutartis popieriuje – ne visi mėgsta, bet aš sakau: jei be popieriaus, tai ir pretenzijų nėra. Būna sadu. Patikrinkite bent minimaliąją reputaciją internete.

Vairuotojas pavėlavo penkias valandas – ar tai normalu?

Penkios valandos – jau per daug. Viena kita valanda – taip, pasitaiko. Muitinė, eilė, sportas kelyje. Bet jei be perspėjimo – skambink vadybininkui. Blogiausia, kai klientas sėdi tuščiam bute Vilniuje, visi draugai atėjo padėti iškrauti, o mašinos nėra. Būna netvarkingai. Atsiprašom, duodam nuolaidą kitam kartui arba butelį vyno. (taip, kai kurie kolegos taip ir daro, nors negalėtų). Baisiausia, kai vairuotojas nepaskambina pats – tai jau nekompetencija. Skambink ir draskyk akis. Penkiolika minučių galima pakentėti, bet pusdienis – nebejuokinga situacija visiems.

Ar saugu gabenti kompiuterį, dokumentus, vertingus daiktus mikroautobusu?

Aš pats taip daryčiau. Nebent turi labai jautrią techniką – tada pakuojam geriau. Dokumentus – savaime suprantama, su savimi. Mikroautobusas mažesnis, mažiau kažkas atkreipia dėmesį nei fūroj. Bet yra vienas dalykas – nepalikite brangių daiktų be priežiūros per pievose sustojimus. Fūroj miega du vairuotojai. Mikriuj dažnai vienas, trumpam nueina į tualetą. Tada ir atsiranda problemų. Tai kaip ir saugu, bet ne dėl to, kad viskas apdrausta, o dėl to, kad mažiau matomumo. Blaivybės proto tiesiog reikia. Nei maišo, nei plėšia, jei esi šalia.

Gabenimo paslaugos į Angliją mikroautobusais užtikrina lankstumą, kurio didelėje logistikoje nepasigausi. Aš per savo dvidešimtmetį mačiau visko – ir gerų klientų, ir piktybiškų vairuotojų, ir stebuklingų išsigelbėjimų. Jei kraustotės į Londoną ar siunčiate siuntą – mikrius čia pats tas. Tik nepamirškite pasitikrinti dokumentų ir netyčia neapkraukite muitininko mamos džemu. Taip bus paprasčiau visiems, ypač jums. O jei suabejosite – skambinkit, papasakosiu daugiau, nei čia tilpo, nes gyvenime visko būna ir vienas pokalbis kartais sutaupo dešimt galvos skausmų.