Gabenimo paslauga į Angliją nuo durų iki durų

Žinai, prieš dvidešimt metų, kai tik pradėjau dirbti perkraustymų versle, žmonės dažnai patys nuveždavo daiktus iki uosto ar oro uosto. O dabar visi nori gabenimo paslauga į Angliją nuo durų iki durų. Suprantama – kam rūpesčiai, jei gali profesionalai viską supakuoti, užkrauti ir pristatyti tiesiai į naujus namus Londone, Birmingeme ar net į kokį mažą miestelį Kornvalyje. Aš per savo karjerę esu matęs visko – nuo idealių pristatymų iki situacijų, kai klientas pats nežinojo, ką nori vežtis. Tau nereikia būti ekspertu. Čia – ne sausos instrukcijos, o tiesiog atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Pasistačyk kavos.

Pradžia – kainos, laikas ir tas jausmas kai nežinai nuo ko pradėt

Kiek maždaug kainuoja gabenimas nuo durų iki durų į Angliją?

Sunku pasakyti vieną skaičių. Aš mačiau, kad vieno kambario buto pervežimas kainuoja nuo šešių šimtų eurų, o trijų kambarių namo – lengvai virš dviejų tūkstančių. Viskas priklauso nuo kubatūros, ar reikia liftas, ar be jo, ir kaip toli nuo Londono važiuoti. Jei turi tik kelias dėžes, gali sumokėti mažiau, bet minimalus užsakymas dažnai būna. Geriausiai paskambink ir papasakok ką turi – aš tada galiu bent jau orientacinę sumą pasakyti. Nebijok, tai nieko nekainuoja.

Ar tikrai man reikia visko, ko noriu, vežti? Kartais atrodo, kad reikia visko.

Buvęs atvejis: klientė vežė penkiolikos metų senumo svetainės komplektą į Birmingemą. Atvežus paaiškėjo, kad nauji namai pusantro metro mažesni. Venk tokių klaidų. Aš visada sakau – pasiimk tai, kas tikrai brangu emociškai ar finansiškai. Visa kita parduok ar padovanok. Kuo mažiau šlamšto, tuo mažesnė kaina. Ir ne, tu ne turtuolis, jei palieki negyvenamą sofą garaže, tiesiog tingi išmesti.

Kaip greitai reikia užsakyti paslaugą? Ar galiu savaitę prieš?

Gali, bet nerekomenduoju. Idealu – mėnuo, geriau du. Aš esu matęs, kad žmonės bando užsakyti likus trijoms dienoms ir tada stebisi, kad nėra laisvų mašinų. Ypač vasarą, rugpjūtį, kai visi važiuoja. Kartais pasitaiko laisva vieta fūroje, bet tada kaina būna aukštesnė, nes vežėjas surenka krovinius paskutinę minutę. Planuok kaip atostogas – kuo anksčiau, tuo ramiau.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ – ar jie įeis į butą ir paims iš kambario?

Taip, būtent tai ir reiškia. Jeigu gyveni Vilniuje ketvirtame aukšte be lifto – jei to nebuvo aptarta, vairuotojai gali paprašyti papildomo mokesčio. Aš turėjau atvejį Kaune, kur penki aukštai su 80 kilogramų spinta nelabai džiugino vaikinus. Pasakyk iš anksto apie laiptus, aptvertus kiemus, žemesnes tarpduris. „Nuo durų“ kartais reikia interpretuoti realiai – ar fūra gali privažiuoti prie tavo durų, ar ne.

Ar galiu gabenti tik kelias dėžes, ar būtina pilna mašina?

Gali ir kelias. Tai vadinama daliniu kroviniu. Mes surenkame keleto klientų siuntas į vieną transportą ir vežame kartu. Kaina skaičiuojama už kubinius metrus arba paletės vietą. Buvęs jaunas vaikinas vežė vien dviratį, kompiuterį ir dvi dėžes knygų – tilpo į kampą. Žinoma, jei turi tik vieną maišą, geriau naudok kurjerį. Ribą nubrėžia kubatūra, bet jei daiktai užima mažiau nei du kubinius metrus, dalinis gabenimas į Angliją bus pigiausias variantas.

Pakavimas, dokumentai ir visokios smulkmenos

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišsiteptų kelyje? Ypatingai senienas...

Naudojame dvigubas dėžes. Aš mėgstu įvynioti į burbulinę plėvelę tarsi kūdikį – ypač medines senienas. Tiesa, pernai klientas supakavo porcelianą į laikraščius be putų. Spėk, kas įvyko. Ne, geriau jau per daug medžiagų, nei per mažai. Ant dėžių rašyk turinį. Ir nežinau kodėl, bet žmonės vis dar galvoja, kad drabužiai „patys sau“ sudūks į maišelį. Ne. Drabužiai sulimpančiai ir apsitrina.

Ar privalau pats supakuoti, ar jie tai padarys už mane?

Profesionalai tai gali padaryti. Aš vadinu tai „visišku poilsio variantu“. Jie ateina su medžiagomis, supakuoja per kelias valandas. Kainuoja papildomai, bet kartais verta. Pats renkuosi hibridą – jie trapius daiktus, o aš pakuoju drabužius ir knygas. Jeigu turi brangių meno kūrinių, neverta rizikuoti – žmonės, kurie pakuoja kasdien, žino, kaip suvynioti keistos formos daiktus.

Ką daryti su augalais? Ar galima vežti į Angliją?

Griežtai tariant – reikia fitosanitarinio patikrinimo. Realybė? Daug kas tiesiog pasiima gėlę mašinoje ir tikisi geriausio. Aš nepatariu to daryti, bet esu matęs, kad maži kambariniai augalai kartais praslysta, jei muitinė neįsiknis. Dideli – problema. Jei brangus augalas, geriau perduok mamai ar kaimynei. Žinau, skaudu, bet muitinė gali sudeginti nelegaliai įvežtą augalą. Mąstyk pragmatiškai.

Ar galiu vežti maisto produktus? Ypač lietuvišką juodą duoną...

(nors jei gerai pagalvoju, prieš Brexit tai buvo lengviau). Dabar su maistu yra tragikomiška. Mėsos, pieno, medaus – ne. Duona... teoriškai ne, praktiškai kelios duonos kepalai dėžėje niekam neįdomūs. Bet aš negaliu to rekomenduoti raštu. Muitinė turi teisą konfiskuoti. Geriau iškepk sodyboje prieš išvažiuodamas. Anglijoje yra lietuvių parduotuvių – ten duona skanesnė, nei galvojai. Palik rūpesčius Lietuvos parduotuvių lentynoms.

Ką dar reikia žinoti apie muitus ir dokumentus po Brexit?

O čia jau aš pats kartais pasiklystu, bet esmė tokia: jei perkeli gyvenamąją vietą, reikia „Transfer of Residence“ formos. Be to popieriaus gali mokėti importo mokesčius už savo paties sofą. Absurdas, bet taip yra. Surask muitinės deklaraciją, sąrašą daiktų su vertėmis. Vertės rašyk tikras, bet nepadidintas. Po Brexit viskas tapo biurokratiškesnė – aš tai vadinu popieriniu maratonu. Pasiruošk skenuoti dokumentus.

Ar reikia draudimo? Manyčiau, kad taip, bet nežinau ar tikrai...

Manyk teisingai. Tikrai reikia. Aš mačiau, kaip ties Vokietijos riba staigiai stabdžiusi fūra apgadino meno kūrinį. Draudimas padengė, bet jei klientas būtų sutaupęs tą šimtą eurų... gailėtųsi amžinai. Pilnas draudimas kainuoja apie 1–2 proc. daiktų vertės. Deklaruok tikrą vertę, ne „simbolinę“. Buvo klientas, kuris deklaravo kompiuterį už šimtą eurų. Sugriuvo. Gavo šimtą. Juokinga, jei nebūtų liūdna.

Mašinos, kelias ir realybė trasoje

Kokia mašina dažniausiai važiuoja – maža ar didelė fūra?

Nuo Luton van iki 120 kubinių metrų autotraukinio. Daugiausia – standartiniai moving trucks apie 40–60 kubų. Jeigu važiuoji į Londono centrą, didelė fūra neįvažiuos – ten baudžiamosios kameros, siauros gatvės. Tada reikia shuttle paslaugos – mažesnė mašina perveža iš stovėjimo aikštelės. Anglijoje parkingas katastrofa, ypač Brixtone. Sakau iš patirties. Pasitikrink, ar turi vietą fūrai atsistoti.

Kiek trunka pats važiavimas nuo Lietuvos iki Anglijų?

(naršyklė rašo „Anglijos“, bet mes visi sakom „iki Anglijų“ – ne, paliksim taip). Paprastai dvi–trys dienos. Fūra išsirenka, keliauja per Lenkiją, Vokietiją, per Lamanšo sąsiaurį ir jau Anglijoje. Kartais viena diena ilgiau, jei eilės uoste. Žiemą, kai stinga keltai, gali užtrukti. Aš visada sakau planuoti tris–keturias dienas nuo pakrovimo. Ir ne, vairuotojai nepėsčiom nešios – turi tachografus, privalo miegoti tamsoje.

Ar man reikia būti pakraunant, ar galiu palikti raktus kaimynui?

Gali palikti, bet nerekomenduoju. Buvo toks atvejis su butu Vilniaus centre – kaimynė atidarė, parodė, o paskui skambino savaitę, kur padėti raktus. Geriau būk pats ar pasikviesk patikimą žmogų. Jei palieki raktus, įsitikink, kad žmogus žino, jog baldai neišlįs pro duris be demontavimo. Ir patikrink, ar liftas veikia. Niekas nemėgsta nešti skalbimo mašinos iš aukštų laiptais, ypač kai karšta.

Ar daiktai vežami tiesiai, ar bus perkraunami kažkur?

Jei pilnas krovinys – tiesiogiai. Jei dalinis, gali būti, kad perkeliama Vokietijoje ar Belgijoje. Kartais perimama mūsų sandėlyje netoli Londono. Sunku pasakyti tiksliai – priklauso nuo savaitės logistikos. Aš pats mėgstu, kai važiuoja tiesiai, bet realybė parodė, kad dažnai efektyviau sukrauti į vieną fūrą Londone ir paskui išvežioti. Paklausk konkrečiai dėl savo datos – tada pasakysiu tikrą vaizdą.

Kaip man sekti, kur mano daiktai yra?

Čia turiu būti sąžiningas – ne visada yra GPS sekimas. Kartais tiesiog skambini vairuotojui ir jis sako „esu netoli Dortmundo“. Kai kurios įmonės turi appsus, bet aš mačiau tokių, kur programa rodo, kad fūra Paryžiuje, o vairuotojas miega Liuksemburge. Geriausias trackingas – palaikyti ryšį su koordinatoriumi. Jei bendrovė neatsiliepia tris dienas – na, tada pradedi jaudintis. Ir ne be pagrindo.

Pristatymas Anglijoje – antrasis galas

Kas nutinka, jei mano namai Anglijoje nėra pasiekiami dideliu fūra?

Tada naudojame mažesnį autobusiuką – shuttle. Tai kainuoja papildomai, deja. Anglijoje daug naujų kvartalų su siaurais įvažiavimais. Buvęs klientas gyveno kaime netoli Oksfordo – tiltas ribojo svorį. Teko perkrauti į mažą vaną. Pasakyk iš anksto apie tokias kliūtis. Jei turi kiemą, bet jame mažieji varteliai – irgi pranešk. Mes nesame magai, nors kartais taip atrodo klientams, kai spėjame užsidėti.

Ar jie iškraus į kambarius, ar tik paliks prie durų?

Sutartyje turėtų rašyti „iki kambario“. Bet (jei gerai pamenu, kai kurios sumažinto biudžeto įmonės palieka tik prie slenksčio). Klausk būtent apie tai. Jei ketvirtas aukštas be lifto Londone – vairuotojai gali paprašyti papildomo mokesčio arba atsisakyti nešti. Aš visada rekomenduoju pasirūpinti, kad sunkiausi daiktai būtų paskirti žemiausiam aukštui. Arba sumokėti už porą liftuotojų iš mūsų pusės.

Ką daryti, jei atvažiavo, o aš vėluoju iš darbo?

Laukimo laikas dažniausiai įskaičiuotas 1–2 valandos. Paskui – papildomas mokestis už valandą. Buvęs atvejis – klientė įstrigo M25 aplinkelyje. Vairuotojai stovėjo tris valandas. Teko mokėti. Jei žinai, kad vėluosi – paskambink. Kartais galima perkelti kitai dienai, bet sandėliavimas Londone kainuoja nemažai. Planuok atvykimą kaip oro uostą – geriau porą valandų paankstini, nei minutę vėluoti. Arba duok raktus žmonai, jei ji arčiau.

Kaip aš žinosiu, ar viskas atvyko sveika?

Markiruok dėžes. Tikrink turinį prieš pasirašydamas CMR ar kitą priėimo aktą. Jei matai, kad dėžė pažeista – užsirašyk. Kartais žmonės pasirašo paskui raudoja, kad lėkštė sudužo. Aš sakau – patikrink iškart. Ir nereikia išpakuoti visko ant slenksčio, bet patikrink matomus paviršius. Kai kurie daiktai yra ypatinga – vynioji atidžiai, atpakuoji dar atidžiau. Beje, jei ką pametė – skambink per tris dienas, ne po trijų savaičių.

Kai viskas nepasiseka – ir kaip to išvengti

Ką daryti, jei daiktai atkeliavo sulūžę ar įbrėžti?

Fotografuok. Iš karto. Rašyk aktą. Kreipkis į draudimą. Būna, kad įmonės bando pasakyti jog tai tavo kaltė dėl blogo pakavimo. Buvęs atvejis: klientas pats supakavo televizorių, o jis atsidūrė su įskilimu. Draudimas atsisakė dėl „neprofesionalaus pakavimo“. Kartais būna neteisybės. Jei tu pats pakuoji – rizikuoji. Jei įmonė – jie atsakingi. Štai kodėl brangiems daiktams geriau mokėti už profesionalų pakavimą.

Ar galiu atšaukti perkraustymą, jei pardavimas sugriuvo?

Gali, bet prarasi depozitą. Kurios įmonės leidžia perkelti datą, kurios – ne. Turėjau situaciją, kur klientui neišėjo išsipirkti buto Stratford-upon-Avon. Teko atšaukti likusiai savaitei. Žala – du šimtai svarų depozito. Skaudu, bet geriau nei mokėti už tuščios fūros kelionę. Visada skaityk sutarties atšaukimo sąlygas. Gerai? Nepasirašinėk aklai, kaip daugelis daro su telefono sutartimis.

Kas, jei mano daiktai užstrigo muituose dėl popieriaus trūkumo?

Tada pragaras. Skambini muitinei, vežėjui, advokatui. Buvo atvejis – trūko ToR patvirtinimo. Daiktai savaitę stovėjo Hampshire (ar Hampshire – vis maišau šitą raidžių kratinį) uoste. Klientas mokėjo sandėliavimą. Po Brexit dokumentų padaugėjo. Aš ne viską žinau 100% (stipriai atrodo, kad formos keičiasi kas kelis mėnesius), bet žinau tiksliai vieną – jei ko trūksta, tau skambins ne aš, o muitininkas. Pasiruošk pateikti kitų šalių gyvenimo įrodymus.

Ar egzistuoja toks dalykas kaip per mažai daiktų, kad vertėtų vežti?

Taip. Jei turi tik lagaminą ir dviratį – skrisk ir pasiimk oro uoste. Arba siųk per kurjerį. Perkraustymo paslauga į Angliją nuo durų iki durų prasminga nuo maždaug dviejų kubinių metrų. Kitaip kelių dėžių gabenimas neatrodo protingai finansiškai. Nors... vieną kartą vežėme vieną senovinį veidrodį. Vienetinis daiktas, bet vertė dešimt tūkstančių. Tada taisyklės nesvarbios. Toks gyvenimas – yra išimčių.

Koks pats didžiausias neaiškumas, su kuriuo susiduria klientai?

Galutinė kaina. Visi žmonės gauna pasiūlymą ir galvoja, kad tai viskas. O paskui – parkingo baudos, keltų mokesčiai, laukimo laikas. Buvęs klientas pyko, kad už Londono centrą sumokėjo penkiasdešimt svarų papildomai. Aš aiškinau – tai ne mūsų godumas, o parkavimo taisyklių realybė. Visada prašyk visą kainą iki paskutinio cento. O jei bendrovė nedrįsta to pažadėti – bėk. Aš taip pat sakau atvirai: yra sąžiningų, yra pikų. Rinkis protingai.

Išvada

Gabenimo paslauga į Angliją nuo durų iki durų – ne raketų mokslas, bet ir ne visada rožėmis klotas kelias. Reikia paklausti teisingų klausimų, pasitikrinti smulkiuosius šriftus sutartyje ir realiai įvertinti savo daiktų kiekį. Jei ką nors nežinai – klausk. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis po. Aš daug mačiau per dvidešimt metų, bet kiekvienas perkraustymas vis dar būna kitoks. Sėkmės naujuose namuose.