Gabenimas į Angliją smulkių krovinių mikroautobusais: taip, kaip yra

24 metai vežioju daiktus po Europą, o į Angliją – tiek jau visko matęs, kad galėčiau atskirą knygą parašyti. Smulkūs kroviniai mikroautobusais į Jungtinę Karalystę – tai ne raketų mokslas, bet daug klientų galvoja, jog čia vienas kitas pakelis ir viskas. Ne visai taip. Noriu papasakoti, kaip šita sritis atrodo iš vidaus, be šypsenų iš brošiūros. Jei planuojate siųsti baldus, dėžes ar visą buto turinį į Londoną ar Birmingamą – šitas tekstas būtent jums.

Kainos. Čia visada pirmas klausimas, bet atsakymas ne visada toks, kokio tikiesi

Kiek kainuoja gabenti daiktus mikroautobusu į Angliją?

Na, žiūrėk. Priklauso nuo to, kiek metro kubų užima tavo daiktai. Vienas klientas man kartą skambino – sako, trys dėžės. Atvažiuoju, o ten prilygsta kambariui. Kaina iškart išaugta. Šiaip į Londoną iš Lietuvos smulkius krovinius vežant mokama nuo kokių 350 eurų, bet gali būti ir 900, jei reikia visą Mercedes Sprinter pakrauti. Svoris? Jo pilnai nepaiso, kai mikroautobusais vežame – svarbu, kad vietos užtektų ir per tiltus pralįstume. Kartais klientai pyksta, kad negavau tikslios kainos telefonu. Aš ir negaliu – reikia matyti akis į akį, ką vežam. Nėra universalaus skaičiuoklės.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos žmonės nežino?

Atsakymas paprastas – neturėtų būti, bet būna. Mačiau įmonių, kurios prideda kuro mokestį paskui, nors iš pradžių neužsimena. Arba surašiusios sutartį, staiga pamato, kad reikia mokėti už sandėlio salės nuomą. Ką? Mes taip darome – suteikiame visą kainą, bet jei klientas pasikeičia ir nori dar penkių dėžių pridėti paskutinę minutę, tai aišku, kad kaina juda. Čia kaip taksi – sėdai su lagaminu, o ne su sofa. Ir dar vienas dalykas – jei jūsų gatvėje nėra kur sustoti, o reikia užsistumti už kilometro, tai irgi gali kainuoti papildomai.

Kodėl vieni vežėjai pigesni už kitus dvigubai?

Oi, čia klasika. Vieni važiuoja tuščiu atgal – iš Anglijos grįžta be krovinio, tai pasiima ką nors už simbolinę kainą, kad bent kuras atsipirktų. Kiti turi naujus mikroautobusus, pilną draudimą, mokamus vairuotojus. Dar kiti tiesiog apskaičiavę riziką blogai – neatiduoda daiktų, paskui dingsta. Aš už 150 eurų į vieną pusę nevežu nieko, nebent tai būtų vienas lagaminas, kurį paimdamas atgaliniu maršrutu. Taip, šnekant garsiai, tie superpigūs skelbimai internete dažniausiai baigiasi ašaromis. Kartą klientas sumokėjo pigiai, o daiktus gavo po mėnesio. Nes vairuotojas surinko dešimt krovinių ir važinėjo po Europą kaip paštininkas.

Ar verta vežti daiktus daliniame krovinyje, ar geriau užsakyti visą mikroautobusą?

Daliniai kroviniai į Angliją – tai mano duona kasdienė. 80 proc. klientų taip ir daro. Bet jei veži, tarkim, virtuvės baldus, sofą, šaldytuvą, skalbyklę ir dar dvidešimt dėžių – tada jau reikalingas pilnas mikroautobusas. Daliniame krovinyje gali tekti palaukti, kol surenkame kitų klientų siuntas. Būna, kad savaitę ar dvi. Jei skubate – mokėkite už pilną. Neskubate – dalinis krovinys jums tobula išeitis. Aš asmeniškai taip manau. Nors vieną kartą buvau santykis, kai klientas per skubėjo su daliniu, o paaiškėjo, kad mes jau turim pilną mašiną kitą dieną. Tai laimingas sutapimas, ne taisyklė.

Ruošimas. Žmonės dažnai susipakuoja taip, lyg gabena deimantus, bet pamiršta svarbiausią dalyką

Kaip reikia supakuoti baldus, kad jie nebūtų sulaužyti kelyje į Angliją?

Kartonas, gofruota medžiaga, kampų apsaugos. Atrodo paprasta? Bet praėjusį mėnesį vežiau komodą – klientas pridėjo keturis kilimėlius ir laikraščių. Nu, ir ką radome? Londone komodos trys stalčiai buvo ištrūke. Reikia tvirtai apvynioti, bet ne per daug – jei per daug popieriaus, mikroautobuse vietos mažiau. Baldais reikia pasirūpinti taip, kad sau galėtum parduoti vėliau. Nes mūsų vaikinai jūsų daiktus myli, bet jie ne ant kiekvienos dėžės sėdi. Kelyje yra duobių, stabdymų. Fizika. Supkite taip, lyg ant viršaus padėtų dramblys.

Ar reikia išardyti lovą prieš kelionę į Jungtinę Karalystę?

Šimtu procentų taip. Aš nesu meistras, kad pas jus namuose lovą ardyčiau, ir vairuotojas tikrai nebus laimingas, jei tenka tai daryti kieme lyjant. Išardyta lova užima dvigubai mažiau vietos. Kartais klientas sako – o gal sutalpinsite? Sutalpiname, bet tada kaina kaip už dviejų vietų daiktus. Kam mokėti daugiau? Be to, ardant namuose atrandate, kad trūksta vieno varžto. Tai jau ne mūsų galva. Geriau atvažiuoja draugas su gręžtuvu iš vakaro, negu mes stovim kieme ir mokomės staliaus amato.

Ar leidžiama vežti maisto produktus smulkiu kroviniu į Angliją?

Hm. Čia aš turiu pripažinti – nežinau visų šitų naujųjų post-Brexit taisyklių iki galo. Anksčiau veždami koldūnų šaldiklyje, niekas per daug neklausinėjo. Dabar su muitais griežčiau. Aš asmeniškai šviežių maisto produktų nevežu, nebent sausą – džiovintos slyvos, sulčių pakeliai. Šviežia mėsa, pieno produktai? Ne. Nešdinkit to iš mano mikroautobuso. Nes nuvežus gali kilti problemų pasienyje, o mes – pervežimų įmonė, o ne kontrabandos platinimo centras. Jei labai reikia vežti tradicinius produktus, geriau klauskite muitinės, o ne manęs. Aš tiesiog perdaug rizikuoti nenoriu.

Ką daryti, jei turiu per daug daiktų ir nebetelpa į mašiną?

Būna. Kartą klientė Vilniuje tilpti neišėjo – visą gyvenimą krovėsi į butą, o dabar perkraustymas į Angliją. Pasakė, kad mikroautobusas pakaks. Ne. Teko daryti du reisus. Kartais siūlome nuomotis saugyklą Lietuvoje paliktiems daiktams. Arba paliesti tikrąją – ką vežti, ką palikti. Aš žinau, emociškai sunku atsisakyti to sofos staliuko iš močiutės, bet jei jis kainuoja tris eurus, o gabenimas – šimtą... skaičiuokitės patys. Tokiais atvejais kartais aš pats pasiūlau: palikit čia, nusivešit vėliau, jei reikės. Dažniausiai neprireikia.

Dokumentai ir muitinė – dalis, apie kurią niekas nenori galvot, bet turi

Ar reikia muitinti asmeninių daiktų vežant į Angliją?

Brexit viską apvertė aukštyn kojom. Jei daiktai nauji – muitas gali būti. Jei naudoti, pervežami kaip perkraustymo turtas – taisyklės kitokios, bet reikia deklaruoti. Mes padedame paruošti sąrašus, bet neesame muitiniai brokeriai. Kartais pravažiuojame be problemų, kartais pareigūnai nori pažiūrėti į vidų. Aš visada sakau klientams – turėkite sąskaitas faktūras arba bent nuotraukas daiktų senų. Kad žinotumėte, jog tai ne pirkiniai. Nes jei muitininkas pamatys naują dviratį supakuotą be žymėjimo, gali primokėti. Ir dar – Anglijoje jie dabar labiau tikrina, nei buvo 2015-aisiais.

Ką reiškia CMR ir ar jį gaunu pasirašyti?

CMR – tai konosamentas tarptautiniams pervežimams. Mes visada išrašome. Tai jūsų draudimas, jei kas įvyksta kelyje. Sutartis, vežimo dokumentas. Kai kuriuos klientus stebina, kad ten reikia pasirašyti ranka. 2024 metais! Taip, popierius vis dar gyvas Europoje. Mes nenorime, bet taip jau yra. (Nors kai kurie kolegos jau pradėjo skaitmenines versijas, mūsų logistikos grandinė kol kas ant popieriaus.) Pasirašote, aš pasirašau, ir tada jūsų sofa turi pasą. Saugokite savo kopiją, net jei tai atrodo kaip senovinis ritmazis.

Koks adresas Londone turi būti tikslus – kodėl kartais pristatymas vėluoja?

Adresas, adresas, adresas. Kartą vežėme į Rytų Londoną, klientas davė numerį be buto raidės. Atvykstame, o ten daugiabutis su šimtu durų. Valandą sukinėjomės. Anglijos pašto kodai – šventas dalykas. N3, SW1 – jei nežinote tikslaus kodo, vairuotojas gali ieškoti valandas. Ir dar – Londono eismas. Vienas pristatymas gali užtrukti dvi valandas vietoj dvidešimt minučių, jei pataikote į spūstis. Tai faktas. Aš jau žinau, kurios gatvės Londone spūstingos penktadieniais, bet net aš ten nepasikelsiu sparnų. Būna, kad paskambiname iš automagistralės ir sakome – atidėsim pusvalandį.

Ar man reikia papildomo draudimo, kai siunčiu daiktus mikroautobusu?

Mes turime vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, bet jei gabenate vertingą tapybą ar antikvarinius daiktus – apsidrauskite papildomai. Paprastai mūsų draudimas dengia standartinius buities daiktus. Kartą vežėme fortepijoną. Ne, mikroautobusu nevežame, naudojome specialų transporterį. Bet principas – brangius daiktus visada aprašykite atskirai sutartyje. Nes jei nutiks autoįvykis, niekas neklaus, kokia ten buvo emocinė vertė. Mums reikia įrodyti piniginę vertę. Jei neįrodysite – atlyginsime standartiškai, o tai dažnai būna mažiau, nei jūs tikėjotės.

Transportas kelyje – vaizdas, kurio klientai nemato, bet aš matau kas savaitę

Kaip dažnai važiuojate į Angliją ir kaip suplanuoti mano pristatymo datą?

Į Londoną išvažiuojame maždaug dukart per savaitę, kartais dažniau, jei sezonas. Žiemą retokai. Sezonas vasarą – bedugnė. Jei skambinat gegužę ir norite birželio pradžios – vargu. Kartais tenka palaukti savaitę kitą. Planuojame maršrutus taip, kad sudėtume kelis krovinius, todėl jūsų sofos atvykimo data priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kaimyno iš Kauno, kuris irgi kraustosi. Aš esu atviras – sakau datas, kuriomis galime garantuotai paimti, bet pristatymas Anglijoje – langas, ne konkreti minutė. Tokia jau logistika.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Techniškai – apie 30 valandų vairavimo. Bet praktikoje – 2-4 dienos. Kodėl? Nes stabdomi Vokietijoje imti kitą krovinį. Nes reikia miegoti. Nes Calais pasieniečiai nusprendžia patikrinti. Aš neskelbiu, kad per pusdienį bus pristatyta, kaip daro kai kurie. Tai melas. Net lėktuvu taip greitai nenuvežsi duris iki durų. Praeitais metais per draugą pavyko per tris paras, bet tai buvo išimtis, ne taisyklė. Paprastai skaičiuokite tris keturias dienas iš Lietuvos iki JK adreso. Ir dar – jei atvažiuojate į salą penktadienio vakarą, pristatymas bus pirmadienį, nes savaitgalį mes irgi turim pamiegoti. Atleiskit.

Ar mikroautobusai kerta kanalą keltu ar tuneliu?

Dažniausiai keltu per Calais-Dover. Tunelis brangesnis, bet kartais greičiau, ypač jei pustuštis. Aš renkuosi keltą, nes per jį galima ir kojas ištiesti, ir vairuotojas pailsi. Jei krovinys labai skubus – tunelis. Bet suma. Būna dienų, kai keltas vėluoja dėl audros. Teko kartą palaukti 6 valandas uoste. Klientas skambinėjo piktas. Ką aš galiu padaryti? Jūra – ne aš ją valdo. Tai gamta. Aš tik vairuotojams sakau, nepamirškite striukių, nes ant denio vėjuota net vasarą. Smulkmena, bet maloni.

Kas atsitinka, jei kelionės metu mikroautobusas sugesta?

Oi, puiki istorija. Pernai mašina numiro per Lenkiją. Termostatas. Teko kviesti pagalbą, perkrauti daiktus į kitą transportą, laukti. Klientas viską gavo tik pavėluotai per vieną dieną. Tokių atveju turime kontaktų sąrašą visoje Europoje. Bet jei gesta mašina, kuri veža penkių skirtingų žmonių daiktus – tada viskas komplikuojasi. Kažkas gaus diena vėliau. Atsiprašom. Gyvenimas. Aš nesu stebukladarys, kad sutilpinčiau į sportinį automobilį. (Nors vienu atveju tikrai sutilpom į kitą mikriuką, bet tie daiktai buvo labai maži.)

Realios problemos, apie kurias daug kas tyli, o aš pasakysiu

Ar visi pervežimai į Angliją baigiasi laimingai?

Ne. Aš nepadėsiu meluoti. Kartais daiktai įbrėžiami, nes kelyje mikroautobusas nuvažiuoja per didelę duobę. Kartais dėžė šlapia, nes audra buvo stipri. Aš pasakoju vienu metu, o paskui pats ant to pykstu. Bet žinote ką? Daugelį problemų galima išvengti, jei klientas sąžiningai sako, kas viduje. Kartą vežėme dėžę su indais pažymėtą "švarūs rūbai". Rūbai švarūs, bet indai – ne, kai atvyko. Šituo atveju galėjome geriau patikrinti, bet klientas irgi nemelavo, tiesiog prastai supakavo. Abi pusės kaltos. Aišku, jei kas atsitinka – skambinkite, nešaukite socialiniuose tinkluose pirmiausia. Mes žmonės, tvarkomės.

Kaip atpažinti vežėją, kurio geriau neprašyti?

Jei bendraujant telefonu jis neaiškiai atsakinėja į kainos klausimus – pabėkit. Jei nėra internetinės svetainės ar bent jau normalių atsiliepimų. Jei prašo visą sumą iš anksto pavedimu į asmeninę sąskaitą. Aš asmeniškai imu avansą – 20-30 proc. – kai sutartis pasirašyta. Visa kita – pristačius. Dar vienas raudonas vėliavėlis – per mažai kaina. Kai sakau per mažai, turiu omenyje, kad benzino kainą suskaičiavus, jam nieko nelieka. Kaip jis tada moka mokesčius? Ne. Neaišku iš kur. Sukčių šioje rinkoje yra. Aš per dvidešimt keturis metus mačiau visko – gražių pažadų ir graudžių pabaigų.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti tam tikrus daiktus?

Nes ne viskas telpa į mikroautobusą logiškai. Arba draudimas to nepadengia. Arba tai pavojinga. Kartą klientas vežė dyzelinį generatorių pilną kuro. Atvežė iki mūsų sandėlio. Atsisakiau. Kodėl? Nes taip saugiau. Mikroautobusas, dėžės, audiniai, vieta, kurioje važiuojama dešimtys valandų... viena kibirkštis. Ne, dėkui. Kitą kartą tai būtų praėję ir nieko, bet aš veriau prarasiu užsakymą negu miegosiu kalėjime. Ai, čia gal per stipriai pasakiau, bet suprantat. Dar atsisakome vežti chemikalus be saugos duomenų lapų. Tai ne šiaip taisyklės, tai gyvybė.

Ką daryti, jei gavau sugadintą daiktą – ar galima reikalauti atlyginimo?

Taip, galima ir reikia. Bet prašymas toks – fotografuokite VISKĄ prieš pakrovimą ir iškrovimą. Jeigu ant dėžės parašyta "stiklas", o jūs jos neišpakuojat prieš vairuotoją – mums sunku įrodyti, kas įvyko. Aš pats dėl to piktinuosi, bet be CMR ir be vizualaus įrodymo pinigus atgauti sudėtinga. Ir dar vienas dalykas – skaitykite sutartį. Kartais ten parašyta, kad atsakomybė ribota pagal tarptautines konvencijas. Tai ne mes sugalvojome, taip yra visoje Europoje. Maksimalus atlyginimas dažnai apskaičiuojamas pagal svorį, ne pagal tikrą vertę. Nesutinkate – drauskite atskirai. Taip jau yra.

Paskutiniai dažni neaiškumai prieš užsakant

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais mikroautobusu?

Gyvūnai. Šiaip ne. Ne todėl, kad aš nekęsiu kačių, bet dėl dokumentų – skiepai, pasai, karantinai. Jūsų katė gali važiuoti, bet ne mikroautobuse su kroviniu, jei tai komercinis pervežimas. Geriau specialios gyvūnų transportavimo paslaugos. Aš kartą leidau – žinote, šuo mažas, klientas pristraukė. Anglijoje muitininkas pažiūrėjo į mane taip, lyg aš būčiau didžiausias nusikaltėlis. Nuo to laiko – niekada daugiau. Skambinkite gyvūnų pervežėjams, ten viskas kitaip reguliuojasi. O jūsų šuo nenori dvylika valandų sėdėti šalia skalbimo mašinos.

Kas būna, jei aš negaliu būti pristatymo adrese Anglijoje, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Tada reikia pasitarti iš anksto. Mes galime palikti daiktus saugioje vietoje, jei sutarta ir pasirašyta. Arba atiduoti jūsų atstovui – draugui, šeimos nariui. Bet jie turi turėti parašą ir asmens dokumentą. Kartą klientas buvo priešingame Londone viešbutyje. Vairuotojas palaukė tris valandas. Tai kainavo. Nes jo laikas irgi pinigai. Susitarkime dėl laiko. Aš suprantu, kad Londone eismas nenuspėjamas, bet bent jau telefonu atsiliepkite. Ir nereikalaukite, kad mes lauktume be sąskaitos – nelauksime. Geriau darom vienu prisilietimu ir tiek.

Ar mikroautobusas gali privažiuoti prie pat mano buto centre Londone?

Haha. Londone? Centre? Jei gyvenate Kensington, tikėtina, kad ne. Mikroautobusas turi stovėti legaliai. Kartais privažiuojame per kiemus, kur mašinos netelpa. Tada nešimas. Šimtas metrų, du šimtai. Jei tai senas daugiabutis be lifto – devintas aukštas, laiptai. Vairuotojas ne Halkas. Mes nešame kartais, bet jei tai keturių spintų komplektas, reikia lifto arba krano (kurio mes neatvežame). Pasistenkite užsakyti vietą prie namų arba pasirūpinkite, kad gatvėje būtų kur pastatyti. Dar vienas dalykas – Londono mašinos yra didelės, o gatvelės siauros kaip pas mus kaime prie kapinių. Faktas.

Ar galima siųsti vieną dėžę – ar tai per mažai smulkių krovinių pervežimui?

Viena dėžė – taip, galima. Bet kaina bus tokia pati, kaip kelioms dėžėms, nes maršrutas toks pat. Logistika neapsimoka gabenti vieną dėžę už 50 eurų, nes kelionė kainuoja tūkstantį. Taigi minimali kaina yra. Atsivežkite dėžę, jei tik ji, geriau per kurjerius, jei lengva. Jei sunki – tada mikroautobusas. Mes vežame ir po vieną dėžę, bet esate tokie pat svarbūs, kaip ir tie, kurie veža penkias. Šiaip jau ne, logistiškai jūs brangesni, bet nieko, tvarkomės. Aš pats esu vežęs vieną dėžę su dokumentais, nes klientui reikėjo skubiai. Supratau, kartais taip reikia.

Smulkmenos, kurios praverčia daugiau, nei galvojate

Ar verta žymėti dėžių turinį rašant ant šono?

Absoliučiai taip. Ne dėl mūsų, o dėl jūsų. Kai atvykstate į naują butą Anglijoje, norite greitai rasti puodelius, o ne dėžę, kurioje tik Sraigtasparnis ir vienas batelis. Aš klientams siūlau rašyti kambario pavadinimą ir trumpą turinį. Mūsų vaikinai krauna atsižvelgiant į svorį, ne į užrašus, bet kai iškrauname, žinome, kur dėti. Kartais parašo "svetainė", o viduje – treniruočių svarmenys. Ok, paliekame žemai. Dar patarimas – numeruokite dėžes. Aš kaip tėvas mokau: vienas, du, trys. Tada niekas nepasimeta.

Koks geriausias laikas metuose planuoti smulkių krovinių gabenimą į Angliją?

Ruoškitės šiam: vasara – brangu ir laukiančių eilė. Žiema – pigiau, bet gali pasningti ir vėluoti. Aš mėgstu rudenį iki Lapkričio ir pavasarį nuo Kovo. Kalėdos – košmaras. Praeitą gruodį kelias dienas stovėjome prie Didžiosios Britanijos sienos, nes sniegas Anglijoje – lyg pasaulio pabaiga. Jie ten nevalo kelių taip greitai kaip mes. Rimtai. Planuokite prieš tris keturias savaites ir niekad paskutinę sekundę prieš Kalėdas. Jei paskambinsite gruodžio 20-ąją, aš atsakysiu – gal sausį? Nes aš irgi noriu Naujųjų sutikti su šeima, o ne Kento trasoj valgyti sumuštinį.

Išvada

Gabenimas į Angliją smulkių krovinių mikroautobusais – tai ne technologija, o santykiai, logistika ir šiek tiek kantrybės. Aš per dvidešimt keturis metus išmokau, kad svarbiausia – sąžiningumas abiejose pusėse. Neikite į tai lyg į parduotuvę, kur viskas ant lentynos. Užsirašykite, ką vežat, su pakavimu nepatingėkite, ir visada turėkite atsarginį planą. Anglija neišnyko, mikroautobusai važiuoja, tik jūs turite žinoti, ką perkate už savo pinigus. Ir jei kils klausimų – skambinkite. Geriau paklausite prieš, negu raudosite paskui.