Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Gabenimas į Angliją: nuo durų iki durų pristatymas be streso
Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau kokia dvidešimt ketvirtą metą. Per tą laiką krovinius į Angliją ir atgal esu vežęs tiek kartų, kad jei susegti kilometrus, galėtume apspausti Žemę kelis sykius. Gabenimas į Angliją: nuo durų iki durų pristatymas be streso skamba kaip reklaminis šūkis, bet realybėje tai tiesiog gera logistika ir rankų neužkišimas klientui. Daug kas galvoja, kad pakanka paskambinti, ir fūra jau kitą rytą stovi po laiptais. Ne visai taip. Papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be pūkų ir be bukletų žargono. Jei ruošiesi kraustytis, pasisėdėk – bus naudinga.
Prieš užsakant – ką svarbu suprasti?
Kiek laisvai prieš tai reikia pradėti rinktis vežėją?
Na, jei nori ramiai, geriausia pradėti rinktis kokias tris–keturias savaites iki perkraustymo. Ypač jei kalba eina apie vasaros mėnesius – birželį, liepą, rugpjūtį. Tada visi vežėjai užsiminėlę, nes vaikai baigia mokyklas, šeimos keičia butus. Prieš Kalėdas irgi chaosas. Galima rasti ir paskutinę savaitę, bet tada renkiesi ne iš to, kas geriausia, o iš to, kas likę laisva. Kartais tas "laisvas" yra laisvas ne be priežasties, jei supranti, ką turiu omeny. Tai planuok iš anksto, ir gabenimas į Angliją netaps galvos skausmu.
Kiek maždaug kainuoja gabenti baldus į Londoną?
Čia kaip su automobilio remontu – tol, kol meistras nepagriebė po kapotu, tiksliai nepasakys. Dalinis krovinys iš Lietuvos į Londoną gali kainuoti nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų, priklauso nuo svorio, tūrio, aukšto ar pirmo aukšto. Visa fūra – nuo tūkstančio penkių šimtų. Sunkiausia klientams paaiškinti, kad kaina priklauso ne nuo kilometro, o nuo to, ar fūros pakeliui jau pilna. Kartais pasitaiko protinga kaina vien dėl to, kad trūksta pusės mašinos. Vežėjas užsidirba kelionės atgal, tu sutaupai – abipusė nauda.
Ar galiu vežti viską, ką turiu bute?
Ne. Negali. Yra dalykai, kurių mes tiesiog neimsim, nors tu ką. Degios medžiagos, dujų balionai, fejerverkai – kartą klientas bandė įkišti petardų dėžę tarp pagalvių. Nepraėjo. Vairuotojas atidarė, pasiuntė namo. (Oi, tiksliau, buvo ne petardai, o dažų balionėlis, atsiprašau, sumaišiau istorijas, bet principas lygiai toks pats.) Taip pat dažnai žmonės nori gabentis chemikalus, statybinius dažus – tai irgi ne. Jei kyla abejonių, geriau paklausk prieš pakuodamas. Nereikia vėliau streso pasienyje, kai krovinį tikrina su šunimis. Tikrai nereikia.
Kas yra "nuo durų iki durų" tiksliai?
Teoriškai – mes atvažiuojame į tavo butą Kaune, pasiimame sofą, baldus, dėžes ir vežame tiesiai į tavo naują virtuvę Londone. Praktiškai – taip, tik reikia suprasti, kad durys kartais būna penkiasdešimt metrų nuo vietos, kur gali sustoti fūra. Londone ypač. Jei kieme negalima įvažiuoti, vairuotojas neša rankomis. Bet jis nėra terminatorius. Du, trys laiptai – jo darbas. Penkiolika aukštų be lifto – jau tavo darbas arba papildomas mokestis už rankų darbą. Tai "nuo durų iki durų" yra realu, jei naudoji sveiką protą.
Ar reikia draudimo?
Taip, ir tai nėra pokštas. Kiekvienas rimtas vežėjas privalo turėti CMR draudimą – tai toks tarptautinio krovinių vežimo dokumentas, kuris dengia minimaliai. Bet jei veži tūkstančio eurų vertės kompiuterį ar senelės porcelianą – nepakaks. Gali pirkti papildomą visų rizikų draudimą. Kainuoja nedaug, gal kokius vieną-du procentus nuo vertės. Žinok, buvo atvejų, kai klientai numoja ranka "ach, nieko neatsitiks", o tada kelyje staigiai stabdo paukštis. Ir kadrai byra. Draudimas tada gelbsti labiau nei draugo pagalba.
Kaip suprasti, kad įmonė ne sukčiai?
Pirmiausia – ar jie turi fizinį adresą? Rimta įmonė nebūna tik socialinėje erdvėje ir mobiliuoju numeriu. Antra – ar prašo visos sumos iš anksto? Čia raudona vėliava. Normalu sumokėti 20–30 procentų avansą, o likusią dalį – gavus daiktus. Buvo klaikių istorijų, kai žmonės perveda viską, o vežėjas išjungia telefoną. Buvo tikrų istorijų apie "firmas", kuriuos sukūrė vieni vyrukai be licencijos. (Atsiprašau, – kurias sukūrė.) Pažiūrėk atsiliepimų – ne tik internete, bet paklausk pažįstamų. Per 24 metus mačiau ir šventų, ir prakeiktų šioje rinkoje. Pasitikėk, bet tikrink dukart.
Pakuojame daiktus – ar čia baisu?
Ar privalau pats pakuoti?
Ne, bet jei pats pakuoji, sutaupysi. Tik yra vienas bet. Jei pats supakavai ir viduje kas nors dūžo, dažniausiai vežėjas neprisiima atsakomybės, nes nežinia, kaip tu ten suvyniojai. Pernai vežiau šeimą iš Klaipėdos – vyras pataupė ant popieriaus ir laikraščių. Atidaręs Londone rado stiklinę žvakidę paverstą į modernaus meno kūrinį. Kitą kartą moteris išsinuomojo profesionalų pakavimo komandą – brangiau, bet daiktai atkeliavo kaip iš parduotuvės. Pati nusprendi, kiek rizikuoji. Man atrodo, kad virtuvės reikalai verti investicijos, o ne skubėjimo.
Kokias dėžes pirkti?
Dvikrantes, banguoto kartono dėžes. Ne iš parduotuvių šiukšlynų, ne bananų dėžes iš prekybos centro. Nors... prisipažinsiu, kartą klientas beveik viską supakavo į bananų dėžes ir, keista, bet viskas atvyko sveika. (Nors oi, atšaukiau – viena dėžė vis dėlto buvo peršlapusi.) Bet tai buvo sėkmė, ne metodas. Normaliai reikia dvigubo sluoksnio dėžių – jos kainuoja brangiau, bet atlaiko svorio slėgį. Drabužims tinka spintų dėžės su skersiniu. Stiklui – dėžės su pertvarėlėmis. Ir nepamiršk kokybiškos storos juostos.
Ką daryti su skystais daiktais?
Užsukdink, suvyniok į maišelius, dėk į plastikines dėžes, jei turi. Aš asmeniškai visada sakau – skysti daiktai kelionėje visada kur nors apsiverčia. Šampūnai, kremai, skalbimo skysčiai – kamera keičiasi slėgis, temperatūra svyruoja nuo plius dvidešimt iki plius keturiasdešimt fūros viduje. Dangteliai atlaiko, bet kartais neatlaiko. Imk ziplock maišelius, dvigubai vyniok. Geriau saugu nei gražu. Kartą klientė dėkojo kuponu kaip padėka. Nepadėjo kuponas, kai atsivėrė losjonas, bet vis tiek miela buvo. Principas aiškus – sandariai.
Ar galima gabenti augalą?
Techniškai... nežinau, ar dabar po visų Brexit pokyčių taip griežtai kaip anksčiau, bet augalai – ypač dirvoje – reikalauja fitosanitarinių pažymų. Mažą gėlę vazone kartais žmonės prasineša rankinėje, bet jei kalbam apie dešimt vazonų, tada jau rizikinga. Aš patarčiau augalus atiduoti kaimynei arba mamai, o Anglijoje nusipirkti naujus. Ten irgi yra IKEA ir garden centres. Nereikia vargintis dėl violetų, kurios taip pat gali nusivyti temperatūros kaitoje fūroje. Bet sentimentalus fikusas – suprantu, gali. Tikėkis papildomų klausimų pasienyje.
Kaip žymėti dėžes?
Rūšiuok pagal kambarius: virtuvė, miegamasis, svetainė. Rašyk su storu markeriu iš visų keturių pusių, nes dažniausiai dėžės susistato kaip kortų namelis, ir tik vieną šoną matai. Labai svarbu – "ŠKĖLAS" arba "FRAGILE" jei stiklas. Ir strėlės "į viršų". Buvo juokingas atvejis, kai klientas ant visų dėžių surašė "viskas", o vairuotojas paklaustas, kur miegamojo daiktai, tiesiog pasimetė. Daugiau naudos iš konkretumo. Tada pristatymas Anglijoje bus greitesnis, kai neši tiesiai į reikiamą kambarį, o ne lobi ieškai po visą butą.
Ar reikia pirkti burbulinę plėvelę?
Baldams kartais pakanka antklodžių, kuriomis dengiame fūroje. Vazonams, stiklui, veidrodžiams – burbulinė plėvelė labai rekomenduojama. Yra tokių, kurie veža plazminį televizorių suvyniotą tik į pledą. Ne, taip nedarom. Plėvelė kainuoja, bet palyginti su televizoriaus kaina – juokinga suma. Gali nusipirkti ritinį internete arba paklausti vežėjo – mes dažnai turim atsargų ir parduodame mažesnėmis kainomis, negu stambiosios prekybos centruose. Taupyk ant svarbių dalykų, ne ant plėvelės. O jei turi senų storų pledų – jie irgi gali praversti.
Kas dedasi kelyje ir ko nežino klientas
Kiek trunka pats važiavimas?
Teoriškai iš Lietuvos iki Anglijos fūra nuvažiuoja kokias 24–30 valandų. Realiai? Oi, turbūt mažiausiai 48 valandas reikia skaičiuoti nuo durų iki durų. Dar papildomai savaitgaliai, kai keltai brangesni ir retesni. Būna, kad Doverio uoste eilė. Kartais vairuotojas turi padaryti privalomą poilsį – pagal taisykles negali vairuoti be atsikvėpimo. Tai jei tau sako, kad rytoj atveš iš Vilniaus į Birmingemą – meluoja. Nebent mokėsi krovininiu lėktuvu, o ne sunkvežimiu. Gabenimas į Angliją trunka kelias dienas, ir tai normalu, ne katastrofa.
Ar mano daiktai važiuoja vieni?
Vien tik tavo daiktai važiuos tik tuomet, jei užsakai pilną fūrą. O jei turi kokius 10–15 kubinių metrų daiktų – labai tikėtina, kad fūroje bus ir kito kliento dviratis, ir kažkieno kartoninės dėžės, ir galbūt vienintelis motociklas. Tai vadinama daliniu kroviniu arba grupažu. Pigiau. Saugu. Kiekvienas klientas turi savo vietą, daiktai nesusimaišo. Nors... kartais būna taip, kad vienam reikia iškrauti pirmam, ir tavo spinta valandai atsiduria prie Anglijos kanalo. Nieko blogo, tiesiog logistika. Svarbu, kad visi daiktai sunumeruoti.
Kas jei fūra stringa pasienyje?
Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar elektroninė muitinė, dažniausiai pravažiuoji greitai. Bet buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas Prancūzijos–JK pasienyje tupėjo šešias valandas, nes viename popieriuje trūko vieno parašo. Klientas panikavo. Mes panikavome. Bet galiausiai išsisprendė – paskambinome, atsiuntėme skenuotą kopiją. Strigti gali dėl gedimų, oro sąlygų, muitinės. Geras biuras visada turi planą B arba bent jau sugeba paaiškinti, kas vyksta. Skambink, ne tik sėdėk ir nerimauk. Viskas baigiasi geriau, nei atrodo 3 valandą nakties.
Ar vairuotojas miega fūroje?
Taip, moderniose fūrose yra miegamos vietos. Vadovaujasi tachografu – prietaisu, kuris fiksuoja vairavimo laiką. Po 4,5 valandos privaloma pailsėti. Kai kurie miega kabinoje, kiti stoja į motelį. Tai legalu, normalu. Trumpa išvyka: prie Porte de Paris esančioje užkandinėje blogiausia kava pasaulyje, bet vairuotojai geria, nes nėra kitos. Tai tokia realybė. Jie dirba sunkų darbą. Svarbiausia, kad tavo daiktai būtų saugūs, o ne kur vairuotojas miega. Nenori, kad žioplintų prie vairo.
Ar galiu skambinti vairuotojui kas dvi valandas?
Prašau, neskambink. Rimtai. Vairuotojas turi suktis, vairuoti, tikrinti pasienius, saugoti krovinį. Biuras turi jo koordinatę. Skambindamas kas dvi valandas tik nervini jį ir save. Kartą klientė skambino kas valandą klausdama "jau arti?". Fūra buvo tik kirtusi Vokietiją. Aš suprantu jaudulį, tikrai suprantu, bet geriau pasiimk numerį dispečerio. Jis pasakys realią situaciją. Vairuotojas prie vairo neturėtų atsakinėti į nereikalingus skambučius. Tai pavojinga ir nepatogu visiems. Geriau parašyk žinutę – atsakys kai sustos.
Ką daryti, jei orai blogi?
Žiemą Alpės gali užstrigti, o Anglijoje kartais sniegas paralyžiuoja kelius daug labiau nei Alpėse. Buvo situacija, kai gruodį vežėme Kalėdų senelio kostiumą ir šeimos archyvą – fūra dėl šlapio sniego Velse užtruko dviem dienom ilgiau. Tokie dalykai vadinasi "force majeure", nors sutartyje taip ir nerašoma. Normalus vežėjas perspės. Nevers mokesčio už vėlavimą, jei tai oro sąlygos. Bet ne visi vėlgi elgiasi sąžiningai... šitos rinkos taisyklės. Būna, kad tiesiog privalai palaukti. Fūra nėra reaktyvinis lėktuvas. Geriau papildoma diena nei avarinė tranšėja.
Anglija ir pristatymas – čia dažniausiai iškyla problemos
Ką daryti, jei pristatymo gatvėje nėra kur statyti?
Oi, Londone tai kasdienybė. Priimk faktą, kad dvidešimt tonų fūra netilps į tavo laiptinės kiemelį. Reikalingas parkingo leidimas arba laisva vieta gatvėje. Jei negali užtikrinti – vairuotojas gali privažiuoti artimiausią įmanomą vietą, o tada nešti rankomis. Bet jei jis gauna baudą stovėjimo vietoje, kuri tau priklauso, o tu nepasirūpinai leidimu – gali tektis padengti. Camdene kartą gavome baudą 65 svarus. Klientas pyko, nors mes perspėjome raštu. Gatvės planavimas – tavo atsakomybė, ne mūsų. Niekas nenori bėgioti aplink bloką su spinta.
Ar padėsite išnešti į trečią aukštą be lifto?
Padėsime, jei sutarsime iš anksto. Bet žinok – trys aukštai be lifto su spinta, sofa ir šaldytuvu yra tikras sportas. Du vežėjai, du porankiai, prakaitas. Tai kainuoja papildomai. Jei paslėpsi faktą, kad liftas sugedęs, o kai atvažiuojam, sako "o, šiandien neveikia"... na, negerai. Būna, kad mes tiesiog fiziškai negalime. Traumų rizika didelė. Pasakyk tiesą apie aukštą. Mes nebebaimės – tiesiog atsivešime dar vieną porą rankų. Bet nemokamai tai nebus, žinoma. Storos sąskaitos faktūros dėl staigmenų irgi nemėgstam.
Kas jei gavus daiktus matau, kad kažkas sudužo?
Čia labai svarbu – pasirašydamas CMR arba pristatymo aktą, neuždek varnelės "gauta tvarkingai", jei matai problemą. Įrašyk į pastabas. Fotografuok akimirksniu. Jei pasirašei švariai – vėliau teigti, kad tai mūsų kaltė, bus beveik neįmanoma. Buvo atvejų, kai klientai pastebi įbrėžimą po trijų dienų. Aš noriu padėti, rankos siekia, bet dokumente viskas švaru. Tada net draudimas kelia abejonių. Tikrink čia ir dabar. Mes palauksim. Geriau dešimt minučių vėlavimas nei mėnuo ginčų telefonais. Pasirašyk tik tada, kai įsitikinsi.
Ar galiu atsiskaityti tik gavęs daiktus?
Dalis sumos avansu – standartas. Tai rodo rimtumą. Likusieji pinigai – pristatymo metu, grynaisiais ar pavedimu. Jei bendrovė prašo viską iš anksto, ypač į asmeninę sąskaitą... nelabai skamba. Buvo tikrų istorijų apie "firmas", kuriuos sukūrė neaiškūs vyrukai: surenka penkis klientus, paima avansus, dingsta. (Oi, rašau negerai – firmas sukuria neaiškūs vyrukai, o dingsta su pinigais.) Normalus verslas nenori visko iš anksto, nes turi kuo pasitikėti. Bet jei tu nesumoki likučio, daiktai gali likti fūroje teisėtai. Sakyčiau, čia abipusis pasitikėjimas.
Kokia yra graži pabaiga – paletavimas ir kita?
Kartais, jei daiktai iš pradžių keliauja į sandėlį ar krovinių terminalą, reikia EUR padėklų. Tai tos medinės platformos. Kaina – apie 10–15 eurų, galima išsinuomoti. Bet jei kalbam apie tikrą durų iki durų pristatymą tiesiai į namus, dažniausiai rankomis nešame. Padėklas tampa nereikalingas ir lieka fūroje. Kai kurie klientai galvoja, kad viskas važiuoja ant paletų, kaip filmuose apie sandėlius. Nebent veži verslo siuntą. Asmeniniai daiktai – dėžės, maišai, antklodės. Paprasta, bet veikia geriau negu bet kokia robotika. Nors medinį padėklą galima palikti kaip suvenyrą.
Ar galiu palikti daiktus sandėlyje Anglijoje, jei dar neturiu buto?
Taip, mes turime partnerių saugyklų Londone, Birmingeme, Mančesteryje. Savaitinis sandėliavimas kainuoja maždaug nuo 15 iki 30 svarų už kubinį metrą, priklauso nuo laiko. Reiškia, galima atvežti, o pasiimti po dviejų savaičių, kai susitvarkysi dokumentus ir naują nuomą. Geriau taip, nei spėlioti, ar draugai turi vietos garaže. Draugai dažnai turi tokį garažą, kuriame jau stovi jų senelės dviratis ir pusė remontuotinos markės. Sandėlis tvarkingiau, apdraustas ir nepriklauso nuo draugo atostogų. Patogu ir ramu.
Ką daryti su senais baldais – ar gabenti atgal į LT?
Kartais žmonės nori gabenti 15 metų senumo lentyną ar sofą, kuri jau sėdi ant trečios spyruoklės. Aš būnu atviras – neverta. Gabenimas kainuos daugiau, negu daiktas vertas. Geriau parduoti čia, Vinted arba duoti studentams. Yra išimčių – antikvariniai, masyvo, sentimentalūs. Bet "Billy" lentyna ir du nudrėbti foteliai iš pigaus tinklo... atleisk. Anglijoje nusipirksi panašią ar net geresnę. Pinigus geriau investuok į draudimą ir normalų pakavimą. Tokius patarimus duodu ne tam, kad mažiau vežčiau, o kad neišmestum pinigų į balą. Nors jei labai nori – mes vežam. Klientas teisus, net kai nelabai.
Paskutinis patarimas – ko labiausiai gailiesi po 24 metų?
Fotografuok. Prieš pakrovimą nufotografuok kiekvieną didelį daiktą, kiekvieną kampą. Aš pats per savo karjerą pamiršdavau tai minėti klientams, o tada ginčų metu neturiu kaip įrodyti, kad įbrėžimas buvo prieš. Arba atvirkščiai. Šiuolaikinis telefonas daro stebuklus – 50 nuotraukų užima porą minučių. Ir dar – dėk svarbius daiktus į paskutines dėžes, kurias krausi pirmas, bet paimk pirmas. T.y. – dokumentai, vaistai, krovikliai. Ironiška, bet dažnai žmonės nusikrausto ir pirmą naktį negali rasti dantų šepetėlio. O fūra su viskuo jau Doverio link. Planuok dėžių eiliškumą.
Gabenimas į Angliją: nuo durų iki durų pristatymas be streso galimas, bet tik tada, kai nebandai visko sukti per vieną naktį ir kai renkiesi vežėją ne pagal vienintelę kainą pop-up lange. Reikia laiko, gerų dėžių, šiek tiek kantrybės pasienyje ir sveiko proto fūros stovėjimo aikštelėje prie namo. Jei ką – skambink, klausk. Geriau paklausti prieš tai, nei vežti netinkamus daiktus ir po to ieškoti kaltų. O mes, vežėjai, irgi tik žmonės su tachografu ir šiek tiek didesne mašina nei tavo. Sėkmės kraustantis.