Gabenimas į Angliją nuo durų iki durų – greitis ir patogumas

Jei šiandien manęs kas nors paklaustų, koks yra geriausias būdas persikraustyti į Angliją neprarandant proto, aš tiesiog pasakyčiau – ieškokit gabenimo į Angliją nuo durų iki durų. Po dvidešimt ketverių metų šitam darbe aš mačiau visko: ir tobulai supakuotų konteinerių, ir tokių situacijų, kai žmogus bando į furgoną įgrūsti šaldytuvą, suvyniotą į antklodes. Nuo durų iki durų reiškia, kad mes pas jus atvažiuojam, pasiimam, pervežam ir atiduodam tiesiai į naujus namus Birmingame, Londone ar kur ten besirutotumėt. Paprasta, bet tik ne tada, kai nežinai, iš ko pradėt. Štai ką reikia žinoti, jei ruošiatės.

Kainos ir terminai – apie ką visi klausia pirmiausia

Kiek kainuoja gabenimas į Angliją nuo durų iki durų jeigu vežu studijos daiktus iš Kauno į Birmingamą?

Na, štai ir pirmas klausimas, kurio visi laukia. Jei tai tik keli lagaminai ir nedidelė dėžė knygų – gal ir sutalpinsi į du–tris kubinius metrus. Realiai, iš Kauno į Birmingamą su pilnu pakrovimu ir iškrovimu prie durų, šiuo metu kalbam apie sumą nuo keturių šimtų, na, gal iki šešių šimtų eurų, priklausomai nuo mėnesio. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Bet žinokit, maži kroviniai kartais kainuoja beveik tiek pat, kiek pusė kambario daiktų, nes furgonas vis tiek važiuoja. Aš tai vadinu „vietos ant grindų kaina".

O kiek laiko tai užtrunka? Savaitė? Dvi?

Ne, dvi savaitės būtų jau kažkas negero. Paprastai, jei viskas sutarta iš anksto ir nereikia rinkti kitų siuntų, kelionė trunka nuo trijų iki penkių dienų. Kartais per dvi, jei furgonas pilnas ir važiuoja tiesiai. Kartais, kai renkam krovinį iš kelių miestų, gali užtrukti ir septynias. Greičiau nei lėktuvas neišskris, nes mes važiuojam keltu arba tuneliu po Lamanšu. O pasienyje po Brexit dabar visada stypsom eilėj bent pusdienį.

Koks yra mažiausias kiekis daiktų kurį galit pasiimt?

Teoriškai galim ir vieną kėdę. Praktiškai – kam? Paštu ar kurjeriu greičiau ir pigiau. Mes dažniausiai vežam nuo vieno kambario daiktų kiekio arba kai ant tos pačios mašinos keliauja ir kito kliento sofa. Surenkamieji kroviniai – čia tas pats, kaip taksi dalijimasis, tik su spintelėm. Jeigu turit tik du lagaminus, aš jum sąžiningai pasakysiu – neapsimoka. Nors pinigus priimtumėm ir už du lagaminus, ha.

Ar kaina skirtinga jei vežu į Skotiją o ne į Londoną?

Taip, žinoma. Kuo šiauriau, tuo brangiau. Iš Vilniaus į Londą – vienas įkainis, o į Edinburgą ar Glazgą… ten jau reikia papildomų degalų. Neseniai vežėm krovinį į Aberdyną – gražus miestas, bet furgonas ten sukasi ilgiau, negu važiuoja. Anglijoje keliai siauresni, o Skotijoje dar labiau. Kartais tenka nuomot mažesnę mašiną, nes standartinis furgonas neįlįs į senuosius vartus. Sudėtinga, bet įmanoma.

Ar galiu sumokėt dalimis ar tik prieš išvykstant?

Paprastai mes imam trisdešimt procentų užstatą, kad užfiksuot datą, o likutis prieš pakraunant arba kai furgonas atvažiuoja pas jus. Buvo metas, kai paėmiau užsakymą be avanso – na, pasitikėjau, – ir klientas dingo kaip į vandenį. Nuo tada tik su sutartimi ir tik su avansu. Aš nebankas, kad finansuočiau svetimus persikraustymus. Ir jums patarčiau bėgt nuo bet ko, kas prašo visą sumą grynais be kvito.

Kaip ruošti daiktus – realūs patarimai, ne iš brošiūros

Ar man pačiam reikia supakuot ar jūs tai padarot?

Mes galim ir supakuot, bet tai kainuoja papildomai. Daugelis pakuojasi patys – ir aš tik už tai. Tik prašau, nenaudokit pieno dėžių iš parduotuvės. Prieš kelias savaites klientas supakavo servizą į statybines medžiagas. Rezultatas? Du dubenėliai neatvyko sveiki. Geriausia – dvigubos sienelės dėžės ir daug burbulo plėvelės. Pats asmeniškai kai padedu pakuot, matau, kad žmonės nuvertina, kiek tos plėvelės reikia.

Ar galiu daiktus verst tiesiai į maišus?

Maišai – blogiausias priešas. Jie neatlaiko slėgio, slysta vienas nuo kito ir furgone virsta į nesuprantamą krūvą. Aš furgono gale esu matęs vaizdą, lyg šiukšlių mašinoje. Maišeliai plyšta, batai pasislepia po pagalvėmis, o drabužiai apsivelia. Imkit dėžes – jos tvirtos, statomos viena ant kitos, optimizuoja erdvę. O kas lieka – spintoj, palikit Lietuvoj. Draugiškas patarimas, ne priekaištas.

Ką daryt su augalais? Turiu didelį fikusą.

Fikusai… Sakyčiau, vežk, jei labai myli. Bet sąžiningai, aš nebežinau šimtu procentu, kaip čia dabar su JK fitosanitarinėmis taisyklėmis po visų pasikeitimų. Anksčiau buvo paprasčiau, dabar rizikuojama. Aš savo klientams paprastai sakau – padovanokit kaimynams. Arba, jei labai brangus augalas – galim pabandyt, bet aš negaliu garantuoti, kad pasienio veterinaras nepasakys „ne". Tiesiog prisipažinsiu – šitoj vietoj aš šiek tiek pasimetęs dėl taisyklių.

Ar galiu vežt alkoholį ir maistą?

Geriau ne. Ne dėl mūsų, o dėl jūsų nervų. Oficialiai asmeniniam naudojimui kelios vyno taurės gali praslyst, bet jeigu aš matau šešias dėžes su vynu – čia jau nebe asmeninis naudojimas. Muitininkai gali konfiskuoti, o JK maisto standartai po Brexit tapo įnirtingi. Turėjau klientą, kuris vežė rūkytos dešros. Na, pats suprantat, kuo baigėsi. Nulis dešros, daug dokumentų. Verčiau to nepriminti.

Sporto inventorius – dviratis, slidės. Ar reikia kažko specialaus?

Nuvalykit. JK muitinės tikrina purvą – keista, bet tiesa. Dviratis turi būti be dumblo, nes antraip gali kilti klausimų. Aš vairuotojams liepu: nufotografujot visas įbrėžas prieš pakraunant, kad nebūtų nesutarimų. Ai, ir atsukit pedalus, jei dedat į dėžę – vietos sutaupys. Slidės paprastai niekuo neįtartinos, tiesiog apvyniokit. Biurokratai ten myli švarą labiau negu mes.

Dokumentai, draudimas ir teisėti dalykai – nuobodūs, bet svarbūs

Ar dar reikia CMR ar kažkokių popierių po Brexit?

CMR – taip, vis dar reikalingas, bet dabar prisidėjo ir eksporto deklaracija, kartais importo deklaracija, sąrašas daiktų su vertėmis. Po dvidešimt keturių metų aš galvojau, kad niekas nebegali manęs nustebinti, bet Brexit nustebino visus. Prieš mėnesį vežėm į Londoną – klientas užmiršo deklaruoti antrą dėžę su keramika. Furgonas stovėjo Doverio muitinėje dvi papildomas valandas. Popieriai, popieriai. Geros naujienos – mes dažniausiai užpildom už jus, jei perkraustymas nuo durų iki durų.

O mano automobilį galit pasiimt iš Kartono gatvės Vilniuje ir nuvežt į Notingamo senamiestį?

Taip, tai irgi yra paslauga nuo durų iki durų, tik automobiliui, ne dėžėms. Reikia registracijos liudijimo, raktų, ir paskutinėmis savaitėmis pilno bako. Mes naudojam specialius autovežius. Tik Notingamo senamiestyje – siauros gatvės. Kartais tenka susitikt didesnėj aikštelėj, nes autovežis neapsisuks prie jūsų arklio tipo namo. Ai, dar – automobilyje nieko negali būti, tik salonas tuščias. Buvęs atvejis, kai radome paliktą telefoną. Vairuotojas surado savininką dar iki uosto.

Ar man reikia drausti (teisingiau – apdrausti, nes „draustsi“ neišėjo) daiktus ar jūs jau apdraudę?

Mes turim CMR draudimą, bet jis moka pagal svorį, o ne pagal vertę. Seną sofą atlygins gerai, bet jei vežat MacBookus ir fotoaparatą, pagal svorį gausit centus. Todėl brangiems daiktams siūlom papildomą draudimą. Skaitykit sutartį. Vieną kartą maža įmonė nieko nedraudė, furgonas sudegė dėl trumpo jungimo, klientai verkė. Draudimas reikalingas ne dėl manęs, o dėl jūsų pačių.

Kas vyksta tada, kai furgonas jau išvažiuoja – realybė, ne reklama

Ar tikrai pasiimate iš namų ir atvežat į naujus namus? Ar ten bus kažkoks sandėlis tarp?

Taip, tiksliai taip ir yra, jei sakom nuo durų iki durų. Kartais, jei krovinys renkamas iš kelių klientų, nakčiai gali pabūti mūsų kaupimo terminale Kaune. Bet jūsų daiktai neišlipami be reikalo, lieka tame pačiuose furgonuose arba perkeliami tik kartą. Nėra jokio begalinio sandėliavimo mėnesiais. Kai kurios įmonės taip daro – prisiima, o paskui tris mėnesius įrodinėja, kad „ieškoma mašina". Mūsų principas paprastas: jei paėmėm, vežam.

Kaip žinot kur mano daiktai – sekimo numeris ar kažkas?

Aš nesu internetinė parduotuvė su QR kodais. Kartais skambinat man tiesiogiai, ir aš paskambinu vairuotojui klaust kur jis. Jei labai reikia, duodam vairuotojo numerį. Šiais laikais visi nori GPS, bet perkraustymo furgonas nėra pica. Svarbiausia, kad atvažiuoja laiku į Angliją. Bet jei norit ramybės, prieš išvyką nufotografuojam sukrautą furgoną ir atsiunčiam jum nuotrauką. Senas metodas, bet veikia. Geriau negu penkiolika programėlių.

Kas jeigu furgonas sugeds? Ar mano daiktai užstrigs kur nors?

Sugęsta. Nedažnai, bet sugesta. Per dvidešimt ketverius metus tai įvyko gal tris kartus rimčiau. Turim partnerių tinklą visoje Europoje. Vieną kartą sugedo netoli Varšuvos – aš pats skambiau vietiniam kolegai, perkelėm daiktus į kitą furgoną per dvi valandas. Klientas net nepajuto, nes mes tiesiog pratęsėm kelionę. Furgonas kur kas greičiau taisomas nei lėktuvas. Jie tiesiog persėda ir važiuoja toliau.

Ar furgonas atvažiuos tiksliai tą valandą kurią pasakysit?

Ne. Aš pasakysiu langą – nuo aštuonių iki dešimties ryto, pavyzdžiui. Bet JK keliuose, ypač M25 aplink Londoną, kamščiai yra ne prognozė, o realybė. Vairuotojas gali užtrukti prie praeito adreso, krovinio iškrovimas gali užsitęst. Aš stengiuosi nepromosuoti to, ko negaliu garantuot. Todėl skambinu pusvalandį prieš. Jūs irgi nesėdėkit po laiptais su paltais, jei sutartai dešimt, o jau vienuolikta. Gyvenimas toks.

Ar vairuotojas padės įnešt staliuką į trečią aukštą be lifto?

Standartas – iki durų išorinių. Jei reikia įnešt į vidų, į antrą, trečią aukštą, tai vadinama papildomu nešimo paslauga ir kainuoja atskirai. Aišku, jei staliukas lengvas ir vairuotojas geros nuotaikos, dažnai padeda, bet oficialiai – neprivalo. Buvo atvejis Londone, kai klientas tikėjosi, kad du vyrai nunios pianiną į penktą. Ne. Pianinui reikia liftininkų. Mes lužtam nugaras ne dėl to, kad esam nepatogūs, o dėl sveikatos. Pasakykit iš anksto – susitarsim.

Ar aš pats galiu važiuot kartu su furgonu iki Anglijos?

Techniškai negalit, nes tai yra krovininis furgonas, o ne turistinis autobusas. Vairuotojai dirba poromis arba vieni, turi savo grafiką ir miegamą vietą kabinoje. Be to, muitinėj jūsų klausinėtų papildomai. Buvęs atvejis – klientas labai prašė pasisvečiuoti iki Paryžiaus, bet draudimas neleidžia trečiųjų asmenų. Jei norit nuvykti, nusipirkite lėktuvo bilietą. Daiktai važiuoja lėčiau, bet jūs oru atskrisit greičiau. Nepykkit, bet taip yra saugiau ir teisiškai tvarkingiau.

Ko kiti nepasakys – apie niuansus ir nesąžiningą rinką

Ar buvot nukentėję nuo blogų atsiliepimų ar apgavysčių šitoje rinkoje?

Aš pats nuo apgavysčių nenukentėjau, bet mačiau šimtus istorijų. Atvažiuoja nežymėtas furgonas, žmogus duoda du šimtus eurų avanso – paskui tyli. Arba kaina staiga padvigubėja Doverio muitinėje su argumentu „daugiau daiktų". Gėlėtais liežuviais prisirenka užsakymų, o paskui niekas neatvažiuoja. Aš stengiuosi dirbt kitaip. Sutartis aiški, kaina fiksuota, jei nieko nesikeičia. Deja, mūsų srityje, kaip ir visur, yra žiukių. Patikrinkit įmonės istoriją, amžių, ar turi ofisą, ne tik gražią Facebook nuotrauką.

Ką reiškia „plotas vs. tūris" ir kodėl man tai svarbu?

Vežėjai skaičiuoja kubiniais metrais. Ne kilogramais, ne dėžėmis. Viena didelė sofa gali sverti trisdešimt kilogramų, bet užima tris kubus, o štai šimtas kilogramų knygų sudėtų – pusantro kubo. Todėl kai rašot sąrašą, ne „dvi sofos", o „du dviviečiai, po 1,2 kubo kiekvienas". Tai lemia kainą. Buvęs klientas sakė „ten trys maišai drabužių", o paaiškėjo, kad tai buvo devyniasdešimt litrų krepšiai. Skirtumas kaip tarp dviračio ir motociklo.

Ar verta pirkt naujus baldus čia ar vežt senus į Londoną?

Jei seni baldai – iš Ikeos ir viskas papuvę, palikit. Mokesčiai vežti bus didesni už jų vertę. Bet jei tai antikvarinė komoda, tėvo darbo stalas ar tiesiog kokybiška sofa – vežkit. Londone kokybiški baldai kainuoja tris kartus brangiau, jei ne daugiau. Aš pats stebiuosi, kiek žmonės ten moka už prastesnės kokybės spinteles. Žinoma, jei esate minimalistas – išvis nepirkot nieko ir problemos nėra. Buvęs klientas vežė tik autoserviso įrankius į Bristollį, jį visai baldai ne dominant.

Kaip elgtis jei daiktai atvyko sudaužyti?

Niekada nepasirašinėkit ant pristatymo lapo nepasižiūrėję kas viduj. Jei matot dėžei skyle – fiksuok. Fotografuokite viską. Parašai „be pastabų" – draudimas užsiveria. Atidarinėkit pirmą dėžę atsargiai. Radę problemą, praneškit per 7 dienas. Arba per 14 – nebeatsisimenu tiksliai (pataisau: rašykite per savaitę, kuo greičiau). Po mėnesio jau niekas nebeišmokės. Aš klientams vis liepu fotografuot net mažus įbrėžimus ant dėžių, nes vėliau įrodinėt labai sunku.

Perkraustymo į Angliją nuo durų iki durų kaina skiriasi nuo paprasto krovinių gabenimo – kodėl?

Krovinys iš taško A į tašką B – dokai, uostas, sandėlis. O perkraustymas į Angliją nuo durų iki durų reiškia, kad mes atsistojom po jūsų buto laiptais Vilniuje, prisikrovėm liftą ar nešėm penkis aukštus, pervažiavom Europą, laukėm eilėj, iškrovėm Braitone tiesiai į svetainę ant ketvirto. Laikas, kuras, draudimas darbuotojams, muitiniai popieriai, rizika – visa tai sudaro kainą. Greitis ir patogumas kainuoja. Bet kai skaičiuojat savo laiką, nervus ir benzino kainą į Doverį su nuoma – dažnai mūsų paslauga apsimoka.

Dabar jau žinot daugiau, nei pusė mano klientų prieš pirmą skambutį. Gabenimas į Angliją nuo durų iki durų nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų: pakuokit tvarkingai, nepasitikėkit stebuklingai žemom kainom, skaitykit sutartį ir klauskit jei neaišku. Aš vis dar rašau sąrašus ant popieriaus, bet esu čia jau dvidešimt ketvirti metai. Jei ruošiatės kelionei į JK – skambinkit. Geriau paklausti dabar, nei gailėtis vėliau. Sėkmės persikraustant.