Gabenimas į Angliją mikroautobusais – ką svarbu žinoti apie smulkius krovinius?

Įsivaizduok, skambini man vakare prie kavos. Klausi, kaip tas daiktų vežimas į Angliją vyksta, ar mikroautobusu tikrai pigiau nei fūra. Aš bandau paaiškinti paprastai – 23 metus vežioju krovinius iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Gabenimas į Angliją mikroautobusais yra auksinis viduriukas tarp per brangaus privataus transporto ir per rizikingų siuntimų per centrus. Smulkūs kroviniai, keli baldai, dėžės, dviračiai – tam mikriukas kaip tik. Ne visada idealu, bet jei žinai, ko tikėtis, žmonės dažniausiai lieka patenkinti.

Pradžioj aiškinamės apie kainą ir kaip viskas vyksta

Kiek maždaug kainuoja gabentis daiktus į Angliją mikroautobusu?

Kaina plaukioja. Jeigu turi dviejų kambarių buto daiktus ir važiuoji į Londoną, skaičiuok nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. Keli lagaminai ir dviratis – gal ir už du šimtus. Visa tai priklauso nuo tūrio, trasos, ar daliniesi su kitu. Perkraustymo sezone kainos šokteli. Aš pats imu avansą, bet nedidelį. Tik nesimesk į pasiūlymus be sąskaitos faktūros.

O kiek laiko važiuoja iš Vilniaus, tarkim, iki Londono su kroviniu?

Žemėlapyje parašyta maždaug dvidešimt keturios valandos, bet realybėj skaičiuok mažiausiai tris su puse dienos iki durų. Kartais stringi pasienyje arba dėl autostrados remonto tenka ratuoti ir deginti papildomą dyzelį. Vairuotojai negali varyti po trisdešimt valandų be miego, tai KET pažeidimas. Tachografas pareikalauja sustoti, o tu stovi Belgijos aikštelėj vidury nakties. Skubinti vairuotoją – nevalia, baudžia ne tik Vokietijoj, bet ir Olandijoj griežtai.

Ar galiu kartu su kitu žmogumi dalintis mikroautobusu ir kainą perpus sumokėt?

Gali, jei abiejų daiktai fiziškai telpa. Aš taip dažnai darau – surenku du klientus, jei vienas turi mažiau, o kitam reikia tik pusės mikriuko ploto. Tada abi pusės moka mažiau, aš pakraunu tvarkingiau ir neišvažiuoju pusiau tuščias. Bėda tik tada, kai vienas sako „man tik dvi dėžės“, o paskui atsiveža šaldytuvą ir dar keturias kuprines. Tada kitam belieka mažiau vietos, nei žadėjau. Komunikacija svarbiausia čia, antraip pykstamės visi trys.

Ar reikia pinigų mokėt prieš tai, kai dar nieko nepamačiau?

Atsargiai. Normalūs vežėjai imdvidešimt-trisdešimt procentų avansą, jei gabenis daiktus į Angliją mikroautobusu artimiausiom dienom. Likutis – pristačius. Jei kas nors reikalauja visos sumos į neaiškų sąskaitą savaitę prieš – pabadink ausis. Būna tokių, kur surenka penkių žmonių avansus ir prapuola. Aš dirbu su simboliniu avansu ir pateikiu sutartį. Nepasitikėk, jei neduoda kvito ar bent jau nurodo įmonės duomenis.

Kas telpa ir kaip ten viskas sukraunama

Kiek kilogramų aš galiu ten supilti, tai yra, supakuoti?

Dauguma mašinų techniškai tempti iki tūkstančio dviejų šimtų kilogramų. Bet čia aš turėk omeny – labiau taip nenei 1000 kg (taip, taisau save, realiai saugiau skaičiuot iki tūkstančio). Jei perkrauni, muitinė įtaria komercinį krovinį. Ant popieriaus viskas turi atrodyt kaip asmeniniai daiktai. Standartinis dviejų kambarių butas be pianino tilps ramiai. Svarbu, kad apimtis netrukdytų matyti pro galinį langą.

Ar telpa šaldytuvas ir skalbimo mašina vienam reisui, ar jau per dideli?

Telpa, bet išimk vidines lentynas ir pritvirtink diržais. Žmonės nori vežti užstatytą šaldytuvą su indais viduj – nereikia. Mikriuke daiktai svaidosi, kyla į kalnus. Šaldytuvas turi stovėti vertikaliai. Skalbimo mašina irgi. Prieš pakrovimą išleisk vandenį, nes buvęs atvejis – žarnoj likęs vanduo aptekojo kartonines dėžes su nuotraukomis. Tada klientas liūdnas, aš irgi.

Kokiais keliais realiai važiuojate – per Olandiją ar tiesiai kur nors keltu?

Dažniau važiuojam keltu, bet būna ir sausuma per Prancūziją. Važiuojant pro Olandiją prisimenu tą keistą degalinę netoli Utrechto, kur kava bjauri, bet sumuštiniai neblogi. Tai tau mažai svarbu. Dabar kuras Europoj brangus, todėl trasą renkamės pagal kainas ir orus, kartais pakeičiam maršrutą paskutinę dieną. Tavo daiktams nesvarbu, ar riedam pro Bilą, ar pro Kalę – svarbu, kad pristatymas į Angliją būtų laiku ir nesugadintas.

Ar man viską į dėžes dėt, ar galima maišuose, kas popieriuose suvyniota?

Dėžės – taip. Kiliminiai maišai tinka tik drabužiams, bet net tada geriau į sandarias dėžes. Laikraščiai blogas pasirinkimas – mačiau, kaip žmonės suvynioja taures, o po dviejų tūkstančių kilometrų liko dulkės ir juodi rašalo ženklai ant rankų. Burbulinė plėvelė daug saugiau. Kartoninės dėžės sutvirtintos raudona lipnia juosta – minimumas. Mikriuko grindys ne sterilios, pasitaiko drėgmės. Rimtai, nepatingėk tos storos juostos, sutaupysi nervų.

Kai nutinka ne taip, kaip žadėjo

Kas bus, jei mikroautobusas sustoja pasienyje ir muitininkai apsisprendžia tikrinti?

Nepulk į paniką, muitininkai turi teisę tikrinti bet kurį krovinį. Jeigu turi daiktų sąrašą angliškai – greičiau praeisim. Karta vežiau į Birmingamą, sustabdė dviem valandom, nes radijo imtuvas atrodė įtariai. Išpakavom dėžę, parodėm, viskas tvarkinga. Klientas pavargo laukti, bet nesupyko. Planuok delstę – eilės pasienyje realios. Svarbiausia, kad neviršytum leistino alkoholio kiekio ir nevežtum apribotų prekių, nes tada gali prasidėti visai kitos bėdos.

Feisbuke mačiau, kad dalinasi grupė, pigiai veža. Po to skaitau, kad daiktai dingo. Kaip taip?

Gaila, bet ten pilna istorijų. Yra „vežėjų“ su senais traiškaniais, be draudimo, surenka pinigus iš dešimties žmonių ir sunkiai susiorientuoja, kur kie daiktas. Paskui meta į perparduotuvinę fūrą, kur puse dingsta. Arba palieka sandėlyje. Pigiai veža, nes neturi verslo liudijimo, sąnaudų, atsakomybės. Ne visi blogi, bet filtruok. Jei žmogus bijo pasakyt savo pavardę ir rodo tik feisbuko profilį – bėk.

Per Eurotunelį visada praleidžia be problemų su lietuvišku mikroautobusu?

Aš čia nežinau 100 procentų kaip jie dabar tikrina, nes taisyklės kaitaliojasi. Paprastai praleidžia, bet buvo atvejis, kai klientas vežė augalų žemių ir sustabdė. Asmeniniai daiktai dažniausiai problemų nesukelia, bet jei mikriukas pilnas be sąrašo, įtaria komercinį vežimą. Aš pats stengiuosi turėt viską tvarkingai supakuota su sąrašėliu. Tada procedūra greitesnė. Geriau pasiruošk nei atsiprašinėjai.

Kodėl aš sumoku už vietą, o paskui skambina, kad mikroautobusas perpildytas ir mano daiktai nebeįlipa?

Tai jau pats negeriausias vairas. Būna tarpininkų, kur parduoda vietų daugiau nei turi. Tada skambina silpniausiam arba mažiausiai sumokėjusiam ir prašo palaukti kitos savaitės. Arba už papildomą mokestį siūlo fūra. Tai nesąžininga, deja, pasitaiko net rimtesnėse įmonėse. Susitark dėl tikslios datos, ne abstrakčios savaitės. Ir žinok, kad jei pasiūlė dvigubai pigiau nei rinkos vidurkis – kažkur yra klasta.

Apie muitus ir popierius – šita dalis niekam nepatinka

Ar dabar po Brexit reikia kažkokių dokumentų vežant asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Taip, paprastai reikia. Asmeniniai daiktai, naudoti šešis mėnesius, nepatenka į muitų zoną, bet formališkai kartais prašo C3 formos. Aš jau nebė taip įlindęs į biurokratijos smulkmenas kaip advokatai, bet sąrašas angliškai tikrai padeda. Kartais reikia įrodyti, kad kraustaisi – nuomos sutartis naujam būstui. Kartais paklausia, kartais praleidžia kaip šventą dieną. Aš visada turiu paruošęs sąrašą vistiek.

O jei aš vežu ne daiktus, o prekes parduotuvei – čia tas pats, ar jau verslas?

Jau visai ne tas pats. Gabenimas į Angliją mikroautobusu turi aiškią ribą tarp asmeninių daiktų ir komercinio krovinio. Prekės parduotuvei reikalauja EORI numerio, prekių aprašymo, muitinės vertės. Buvęs atvejis, kai klientas sakė „mano įrankiai“, o muitinė rado 50 naujų grąžtų su barkodais. Valanda aiškinimosi, baudos grėsme. Sakyk tiesiai, ką veši. Jeigu verslas – reikia krovininio transporto, ne perkraustymo mikriuku.

Mano kaimynas sakė, kad su asmens tapatybės kortele dabar nebeįleis. Ar tiesa?

Ne, Anglija priima mūsų ID korteles, bet čia apie tave kaip keleivį. Jei esi siuntėjas, tau nesvarbu. Vežėjas turi turėti teisingą kategoriją vairuotojo pažymėjime – B arba C1. Kaimynas maišo keleivių taisykles. Šiaip dėl visa ko pasą greičiau pasiimk atsargiai. Aš pats ne kartą mačiau, kad atsargumas kelyje niekada nepamaišo. O vežėjas turi būti geroj formoj.

Kaip neatiduoti daiktų kam papuolė ir neapsirikti

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tokio, kuris ims ir nebeatvažiuos?

Normalus vežėjas atsako į skambutį vakare, jei žino, kad nerviniesi. Jis atvažiuoja apžiūrėti daiktų ar prašo foto. Turi raštišką sutartį net paprastą. Sukčiai spaudžia – „imk dabar, kitaip vieta dings“. Būna vengia skambučių, rašo be skyrygų, keičia pavadinimus kas mėnesį. Aš siunčiu mašinos nuotrauką ir vairuotojo vardą. Ne visi pigūs blogi, bet jei jokios atsekamumo nėra – nepatikėk daiktų.

Google maps pilna penkių žvaigždučių atsiliepimų – ar tai realu?

Pabūsiu cinikas. Dalis tų atsiliepimų – perkami. Man siūlė nusipirkt po eurą už žvaigždutę. Nesutikau. Realu būna tada, kai atsiliepimai skirtingi – vieni giria, kiti rašo, kad vėlavo pusdienį, bet daiktai sveiki. Turėjau atvejį, kai klientė įrašė dvi žvaigždes, nes mašinoj buvo dulkių ant sofos. Žiūrėk, kaip kompanija atsako bloguosiuosiuose komentaruose. Tai sako daugiau nei idealus dešimtukas.

Kodėl vieni prašo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį reisą? Ar čia sukčiai visi tie pigūs?

Ne visi pigūs sukčiai. Skiriasi paslaugos. Už 300 gausi, kad vyrukas prikrauna daiktus tarp kitų krovinių ir iškrauna skubiai. Už 800 – pakuotė, draudimas, du nešiotojai. Kartais pats dirbu už mažesnę kainą kai grįžtamasis reisas tuščias ir noriu užimti. Bet jei trys šimtai be kvito, be mokesčių – verslas po stagnacijos arba žmogus dirba be licencijų. Tada tavo rizika.

Ar galiu asmeniškai kartu važiuoti su vežėju ir prižiūrėt savo daiktus?

Teoriškai taip, jei daiktai neužima visos vietos. Bet mikriuke nėra kur atsisėst pilnai pakrautam. Žmonės galvoja, kad stebės vairuotoją, bet po dvylikos valandų nori tik miegot. Vairuotojas privalo pailsėt pagal įstatymus, ne pagal tavo norus. Kartais imu keleivius, jei sutampa, bet reikia žinot tikslų svorį ir tūrį iš anksto. Nes jei apsižioplini – būsi piktas, kad neturi kur atsisėst.

O jei aš turiu katę – gal ji gali keliauti kartu mikroautobuse?

Čia aš jau truputį nukrypsiu, nes gyvūnai – mano silpnybė. Katė gali keliauti, bet reikia veterinarijos paso, skiepų ir noro. Ne visi vežėjai sutinka, nes plaukai, kvapai ir stresas. Aš pats porą kartų vežiau – katinas ramiai sėdėjo narve visą kelią. Per keltą reikės išsivežt gyvūną arba pasirūpint ventiliacija taške. Gerai pasiklausk veterinaro dėl migdomųjų. Dėl transporto daugelis sutinka, jei narvas tvarkingas. Tik nepamiršk pudraus maisto kelionei.

Pakavimas, draudimas ir paskutiniai tie dalykai

Baldus reikia išardyti prieš kelionę, ar galima ir taip supakuotus?

Geriau išardyti. Stalas ar spinta kelionėj vibruoja, o kampai braižo. Aš turiu specialių antklodžių uždengimui. Tvarkiau reisą, kai lovos rėmas nesusimetė ir varžtai išsukinėjosi. Radau juos po kilimėliu. Jei neišardai – bent pritvirtink duris lipnia juosta. Klientas sakė „ten viskas tvrdu“ – o po kelionės durelės nulūžusios. Tada kalta pakuotė, ne vairuotojas. Varžtus dėk į maišelį.

Ką daryti, jei muitinėje atidaro dėžę ir viską išverčia – kas atsakingas?

Pirmiausia fotonografuok prieš pradedant. Jie turi teisę tikrinti, bet ne daužyti. Jei pakuotė buvo silpna – paties bėda. Jeigu dėl jų kaltės – rašyk aktą. Realybėje būna sunku įrodyti. Mačiau, kaip po patikros liko krūva knygų ant grindų, o pareigūnai pasiėjo kavos. Mes sukrovėm atgal, bet dėžės pažeistos. Dėl to ir sakau – tvirta pakuotė. Cilindriniai indai į kibirus, ne į plonas kartono dėžutes.

Ar verta drausti krovinį kai pervežimas į Angliją vyksta mikroautobusu?

Taip, verta. Aš čia nesu 100 proc. tikras dėl visų superakžyvinių smulkmenų (taip, turiu galvoje draudimo sutarties punktus), bet krovinio draudimas CMR pagrindu tikrai padeda. Pigūs pasiūlymai dažnai be šito. Pats sumokėjau iš savo kišenės prieš trejus metus už sudužusią spintą, nes klientas atsisakė draudimo. Nuo tada visiems sakau – drauskite. Bedarbystės nuostoliai didesni nei kelių eurų įmoka. Nepatingėk.

Stiklinę vitriną vežu – kaip ją supakuot, kad po 2000 kilometrų nesudužtų?

Apsivynioju burbuline plėvele keturis-penis sluoksnius, dedu tarp kartono, tada į medinį rėmą. Svarbiausia – vitrina turi gulėti, o ne stovėti. Kai stovi, vibracija eina per kampą ir trūksta. Vitrinos mėgsta gulėti horizontaliai. Aš kas kelias valandas patikrinu, ar nepasislinko. Brangios vitrinos mane nervina labiausiai. Kartą vežiau senovinę – visą kelią įsitempęs kaip styga. Atvyko sveika, bet aš považiavęs senesnis.

Ar dviračius būtina dėti į dėžes, ar užtenka pritvirtint viduj mikroautobuso?

Užtenka nuimt ratus, pasukt vairą ir tvirtai prispaust diržais prie mikriuko sienos. Dėžė būtų idealu, bet vietos dažnai nedaug. Svarbu, kad grandinė nieko tepaluoto neliestų ir neapteptų pačios mašinos. Buvęs atvejis, kai sportinis dviratis subraižė odinį fotelį. Klienras nenorėjo girdėt, kad aš įspėjau, nors tikrai įspėjau raštu. Mikroautobusai į Angliją veža įvairiausių dalykų – nuo treniruoklių iki akvariumų. Dviratis dar niekis, tik prilaikyk tvirtai ir niekas nenukentes.

Kada geriau vežtis – vasarą ar žiemą? Ar sezonas turi čia įtakos?

Žiemą pigiau, bet slidūs keliai Alpėse ar Vokietijoj rizikingi. Vasarą brangiau, nes paklausa didelė, bet oras saugesnis. Aš mėgstu balandį ir rugsėjį – kainos normalios, keliai ramesni. Bet jei skubi – vežk bet kada. Tik prieš Kalėdas visi nori tą pačią savaitę, tada chaosas. Planuok atbuline tvarka: pirmiausia rask vežėją, paskui pakuok. Neatvirkščiai, nes produktyviausia pabaigt darbus anksčiau nei galvojai.

Jeigu trumpai – gabenimas į Angliją mikroautobusais yra lankstus būdas persikraustyti be didelių išlaidų. Nėra tobula, būna nesklandumų, bet kai žinai, ko tikėtis, ir renkiesi normalų vežėją su sąskaitomis – viskas įmanoma. Pakuok tvirtai, daryk sąrašą, nevesk avanso be sutarties. Aš jau 24 metus ant kelių ir galiu pasakyt: didžiausia bėda būna ne kelyje, o kai komunikacijos trūksta. Pasikalbam, sutariam – ir daiktai pas tave.