Gabenimas į Angliją dalinių krovinių optimaliai ir pigiai: kas pasikeitė per 20 metų?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, o gal ir daugiau, jei skaičiuosiu tuos laikus, kai pats važinėdavau su vairuotojais. Ankstiau gabenimas į Angliją dalinių krovinių buvo kaip pasivažiavimas pas kiemo draugą – įsivažiuoji, iškrauni, gerai pasisėdi ir važiuoji toliau. Dabar viskas pasikeitė. Po to „Brexit“ ir visų šių dokumentų cirkų, gyvenimas tampa vis sunkesnis. Klientai vis dar svajoja apie tas senas kainas, bet pats žinote, kad nemalonumų uoste kiekvieną dieną tik daugėja. Būtina suprasti, kad čia nebe tiesiog logistika, o biurokratijos perėjimas. Visgi, jei žinote, kur ir kaip, viską daroma galima sutvarkyti pigiau ir greičiau nei įsivaizduojate.

Kainodara ir pasirinkimo strategijos

Ar gabenimas į Angliją dalinių krovinių vis dar gali būti pigus?

Žiūrėkime, tiesiai sakant, pigu nebėra kaip anksčiau, bet galima rasti protingų variantų. Kainas dabar lemia ne tik degalai, bet ir muitinės procedūros, kurios užtrunka valandas, o ne minutes. Jei turite tik vieną padėklą, geriau ieškoti konsolidacijos, nes samdyti pilną sunkvežimį būtų beprotiškai brangu. Paskutiniu metu pastebiu, kad krovinių pervežimas į JK (Jungtinę Karalystę) tampa brangesnis dėl vairuotojų trūkumo. Tačiau jei lankstus dėl laiko, galima gauti geros kainos pasiūlymą.

Kada rinktis LTL (Less than Truckload) krovinį?

LTL – tai kai tu dalini savo krovinį su kitais klientais viename sunkvežimyje. Tai idealu, jei siunčiate mažiau nei 15 padėklų arba tūris nedidelis. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę vežiau keturias paletes su baldais iš Kauno į Liverpulį, ir klientui tai išėjo gerokai pigiau nei individualus reisas. Žinoma, teks palaukti, kol vairuotojas surens kitas siuntas, bet taip sutaupote iki 40 procentų sumos. Tiesiog būkite kantrūs ir nedžiūskite vairuotojo po kiekvieno kilometro.

Ar verta laukti dėl „grįžtančio“ krovinio?

Dažnai klientai klauso, ar galima gauti nuolaidą dėl to, kad sunkvežimis važiuoja atgal tuščias. Teoriškai – taip, praktiškai – viskas daug sudėtingiau. Rinkoje yra daug tarpininkų, kurie tiesiog „parduoda“ tą vietą, o vairuotojas gali ir nevažiuoti tuščias, jis gali jau turėti užsakymą. Esu matęs atvejų, kai žmonės laukia savo dalinio krovinio į UK savaitę, tikėdamiesi to magiško „backload“, o galų gale susimoka brangiau nei standartiniu reisu.

Kodėl kainos šokuoja kas savaitę?

Nes stabilių nieko neliko. Degalų kaina šokinėja, svaro kursas svyruoja, o dar ir uosto eilės Dovere priverčia mokėti vairuotojams už stovėjimą. Vieną dieną galiu pasakyti, kad krovinys kainuos 300 eurų, po kelių dienų – jau 350. Tai ne mūsų kaltė, tai rinka. Tiesa, kartais aš pats nesuprantu, kur tas šuolis atsiranda, bet reikia prisitaikyti.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima bandyti, bet neperspektyvu derėtis su didžiausiomis firmomis, kurios turi fiksuotas kainas. Geriau derėtis su smulkesniais vežėjais, kurie turi laisvų vietų. Jei siuntei didelė partija arba ilgalaikis partneris, gali gauti nuolaidą. Tiesa, dažniau klientai bando spausti kainą iki minimumo, o tada stebisi, kad jų krovinys nukeliauja ne pirmaisiais rytais.

Dokumentai ir muitinės niuansai po „Brexit“

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti?

Be pagrindinių, kaip prekių sandėlio kvitas ir sąskaita faktūra, dabar būtinas EORI numeris. Be jo jūsų krovinys tiesiog neprasvers sienos. Taip pat reikės eksporto deklaracijos iš mūsų pusės ir importo deklaracijos iš Anglijos pusės. Kai kurie klientai mano, kad pakanka CMR (tarptautinės vežimo sutarties), bet tai jau seniena. Dabar be tinkamai užpildytų dokumentų nepraeisite net patikros.

Kas daro EORI numeris ir ar jis mokamas?

EORI numerį išduoda Muitinės departamentas, ir jis, mano žiniomis, šiuo metu nemokamas (bent jau Lietuvoje). Processas ganėtinai greitas, gali padaryti patys elektroniniu būdu. Bet nepamirškite, kad jūsų pirkėjas Anglijoj taip pat turi turėti savo numerį, kitaip jis negaus prekių. Vieną kartą teko laukti tris dienas uoste, kol anglai susitvarkė su savo registracija, tai nusivylimas buvo didelis.

Ar reikia mokėti PVM (VAT) siunčiant prekes į Angliją?

Tai priklauso nuo to, ką ir kam siunčiate. Jei prekės eina tarp kompanijų (B2B) ir abiejų vertė viršija 135 svarų, tuomet PVM mokamas Anglijoje importo metu. Jei mažiau – gali būti taikomas „Reverse Charge“ mechanizmas. Aš čia ne teisininkas, tačiau rekomenduoju pasikalbėti su savo buhalteriu, kad netyčia neįsiveltumėte į mokesčių sumokėjimo kalną. Vienas klientas taip padarė ir turėjo mokėti baudas.

Kas yra T1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

T1 tai tranzito dokumentas, kuris leidžia vežti prekes per muitines nešiojant mokesčius. Jis būtinas, jei prekėskeliajamos ne tiesiogiai iš Lietuvos į Angliją, o, tarkime, per Vokietiją ar Olandiją. Be šio dokumento krovinys gali būti užšaldytas sienoje. Užpildyti jį gali tik tinkamai akredituotas muitinės brokeris, tai neskubėkite tai daryti patys, jei nesate tikri.

Ką daryti, jei dokumentuose įvyko klaida?

Kuo greičiau praneškite brokeriui arba vadybininkui. Jei klaida pastebima prieš išvykstant, viskas tvarkoma paprastai. Jei jau esat uoste ar prie Anglijos sienos – gali tekti mokėti už dokumentų korekciją arba netgi grįžti atgal. Mažos klaidelės, kaip neteisingas svoris ar neteisingas HS kodas, sukelia didžiulius galvos skausmus. Buvau atvejų, kai dėl vienos skaitmens trūkumo reisas atsidurdavo poilsiaujant dvi dienas.

Ar reikia draudimo muitinės atvejais?

Techniškai ne, bet labai rekomenduoju. Muitinė gali nuspręsti patikrinti jūsų krovinį fiziškai, o jei ten bus kažkas ne taip – pradės ieškoti kitų klaidų. Draudimas apsaugo nuo tokių nenumatytų išlaidų, kaip prekių konfiskavimas arba sunaikinimas (jei tai, tarkime, maisto produktai, neatitinkantys standartų).

Terminai, maršrutai ir logistika

Kiek laiko užtrunka dalinis krovinys į UK (Jungtinę Karalystę)?

Standartiškai, jei kalbame apie LTL konsolidaciją, tai nuo paėmimo iki pristatymo gali užeiti 5–7 darbo dienas. Pilnas reisas (FTL) įveikiamas per 2–3 dienas, jei nėra eilių. Tačiau dabar, dėl visų patikrų, net ir greitaeigiai siunta gali užstringti Dovere prieš tunelį. Tiesa, jei krovinys važiuoja į šiaurinę Angliją, prie Mančesterio ar šiauriau, pridėkite dar vieną dieną.

Kurios uostai arba keliai populiariausi?

Dauguma kažkas eina per Kalkėją arba per Olandiją (Roterdamas/Hook of Holland) ir toliau keltu. Lietuvoje dažniausiai renkamasi kelią per Kaliningradą... ne, juokauju, per Lenkiją ir Vokietiją į Olandiją. Tai šiek tiek ilgiau, bet dažnai patikimesnė nei brangiosios anglų perkėlos. Be to, vairuotojai dažniau mėgsta Olandiją dėl gerų poilsio vietų.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma firmų siūlo GPS stebėjimą, tačiau realybėje dažnai būna taip, kad vairuotojas tiesiog nusprendžia užsukti pietų ir neatsako į telefoną valandą. Sistema rodo, kad jis stovi, bet kodėl – niekas nežino. Nereikia per daug panikuoti, jei koordinates nepasikeičia porą valandų. Vieną kartą vairuotojas užmiglo poilsio aikštelėje ir mes visą dieną ieškojo „dingusio“ krovinio.

Kas daro, jei krovinys užstringa uoste?

Tai dabar, deja, įprasta dalyka. Jei trūksta dokumentų arba klaidingai pateikta prekių specifikacija, krovinys patenka į „karantiną“. Tada reikia skubiai spręsti su brokeriu. Dažniausiai problema būna ta, kad klientai nurodo mažesnę vertę, kad nemokėtų mokesčių, o muitinė tai pastebi. Tuomet prasideda ilgos diskusijos ir baudos.

Ar galima pristatyti į Londono centrą?

Galima, bet tai papildomai kainuos. Londonas turi daugybę apribojimų sunkvežimiams (LEZ zona), o dar ir ULEZ mokestis už taršą. Jei galima, geriau pristatyti į sandėlį pakraštyje, pavyzdžiui, netoli M25 žiedinio kelio. Jei reikia į patį centrą, reikės mažesnio sunkvežimio (7.5 t), o tai kitokios kainos.

Ar vežiate į Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją?

Vežame, bet tai jau kitos lygos reikalai. į Škotiją (Glazgow, Edinburgą) važiuoja mažiau vairuotojų, taigi kaina aukštesnė. O į Šiaurės Airiją visai kita istorija – ten reikia kelti per jūrą iš Britanijos, tai brangu ir lėta. Jei skubate, geriau ieškokite oro arba jūros krovinių linijų, ne mūsų.

Pakavimas, apsauga ir rizikos

Kaip teisingai supakuoti dalinį krovinį?

Jūsų prekės turi būti uždėtos ant europadėklų ir gerai suvyniotos plėvele. Atsiminkite, kad gabenimas į Angliją dalinių krovinių reiškia, kad jūsų krovinys bus kelis kartus perkraunamas – iš jūsų į konsolidacijos sandėlį, tada į didelį sunkvežimį. Jei dėžės bus silpnos, jos sutrupės. Naudokkite „anglišką“ įpakavimą – kampai, juostos, viskas tvirtai.

Ar būtina dėti prekių ženklą (etiketę)?

Būtina, ant kiekvienos dėžės ir ant kiekvieno padėklo. Turi būti matomas gavėjo vardas, adresas ir siuntos numeris. Be to, rekomenduoju dėti kontaktinį telefono numerį. Esu matęs, kaip etiketės nuplyšva arba susipainioja, ir tą savaitę niekas nežino, kur tas krovinys turėtų nukeliauti.

Kas daryti, jei prekės atkeliau pažeistos?

Pirmiausia – nedėkite parašo CMR dokumente, jei matote, kad dėžės sutrupėjusios. Užfiksuokite žalą nuotraukomis ir parašykite pastabą. Be to, praneškite mums per 24 valandas. Jei pasirašysite, kad visas tvarkingai, vėliau draudimas nieko nebus mokėti. Vienas klientas pasirašė „aklai“, o namie atidarė ir rado suskilusį marmurą – čia jau mūsų rankų nebebus.

Ar galima vežti brangius prekes?

Galima, bet tai privalo būti tinkamai apdrausta. Nerekomenduoju vežti labai brangų elektroniką ar juvelyrinius dirbinius paprastame daliniame krovinyje. Tam yra specialios expedicijos su apsauga. Paprastame sunkvežimyje rizika, kas nors „užmirštas“ padėtas gale yra per didelė.

Kokios prekės yra draudžiamos?

Standartiniai draudžiami dalykai: ginklai, narkotikai, gyvos gyvūnų rūšys (be leidimų), kai kurie maisto produktai. Taip pat griežtai draudžiama vežti klastotus prekes. Angliškai muitinė labai griežtai tikrina prekių autentiškumą, ypač jei tai yra drabužiai arba kosmetika. Jei įtariate, kad prekės nelegalios, geriau to nedarykite.

Specifiniai klausimai ir kliento elgesys

Ar klientas gali važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra komercinis krovinys. Draudimas nedengia keleivių komerciniam transporte. Be to, dabar dėl vizų ir pasų kontrolės, vairuotojas gali turėti problemų su siena, jei su juo bus žmogus be reikiamų dokumentų. Nerekomenduoju to daryti, net jei esate geras draugas su savininku.

Kas daro, jei gavėjo Anglijoje nėra namuose?

Tuomet vairuotojas palieka krovinį sandėlyje arba grąžina jį atgal. Abu atvejai kainuos pinigus – sandėliavimą arba grąžinimą. Būtinai įsitikinkite, kad tas gavėjas yra informuotas ir laukia. Anglai kartais būna labai atsargūs ir neduoda adreso, kol patikrina, ar tai ne suktybė.

Ar imate mokestį už kuro priedėlį?

Dauguma firmų dabar turi fiksuotas kainas, kurios jame įskaitomos, tačiau jei degalai pakyla staiga, gali būti paskaičiuota papildoma suma. Aš asmeniškai stengiuosi nenukrypti nuo susitartos kainos, bet kartos tenka prisidėti. Geriau apie tai kalbėti iš karto, sudarant sutartį.

Ar galima atšaukti siuntą prieš pat išvykstant?

Galima, bet jei vairuotojas jau važiuoja pas jus, teks sumokėti už važiavimą tuščiai. Jei dar neįvyko konsolidacija, gali pavykti atšaukti mažesniu nuostoliu. Klientai dažnai galvoja, kad gali tiesiog pasakyti „nebebe“ ir viskas, bet mums jau užsakytas laikas ir vairuotojas.

Kodėl kai kurie tarpininkai siūlo neįtikėtinai low kainas?

Nes jie slepia papildomus mokesčius, kurie pasirodo vėliau – „dokumentų mokestis“, „iškrovimo mokestis“, „rūkio mokestis“ (nejuokinga, toks irgi kartais būna). Arba jie tiesiog renka siuntas, o paskui parduoda jas kitam, kas veža pigiau ir lėčiau. Rinkitės patikimus, ne pigiausius.

Ar reikia manyti, kad Anglijoje visi kalba lietuviškai?

Ne, ten kalba angliškai, o kartais ir kitaip, jei ten dirba migrantai. Mūsų vairuotojai dažnai susiduria su kalba barjeru, todėl labai svarbu, kad dokumentai būtų angliškai. Jei gavėjas nemoka angliškai, tai jo problema, ne mūsų, bet tai visada apsunkina pristatymą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nesugeba rasti adreso?

Naudokite Google Maps nuorodą, ne tik pašto kodą. Angliški pašto kodai tiksliai nurodo vietą, bet kartais sunkvežimiui sunku pasukti į siaurą gatvelę. Geriau, kas susitinkama prie pagrindinio kelio. Buvau atvejų, kai vairuotojas važiavo ratu po vieną namą valandą, nes negalėjo suprasti, kur langas įsileisti.

Ar galima mokėti atsiskaitydamas gavėjui Anglijoje?

Tai įmanoma, bet tik su geros reputacijos įmonėmis. Yra rizika, kad gavėjas atsisakys priimti prekę, o mes jau jas atvežėme. Geriau, kad mokėjimas būtų iš anksto arba per banką prieš išvykstant. Pinigai visada aiškiau užtikrina lojalumą.

Ar verta rinktis didžiąsias linijas (pvz., DFDS) arba smulkius vežėjus?

Didžiosios linijos yra stabilios, bet brangios ir dažnai nemalonios smulkiems klientams. Smulkūs vežėjai gali pasiūlyti individualų požiūrį, bet rizika didesnė. Jei gabenimas į Angliją dalinių krovinių jums svarbus kas mėnesį, geriau turėti patikimą vidutinio dydžio partnerį, o ne šokti nuo vieno kito.

Kas daryti, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Turiu pridurti, kad ADR prekių vežimas reikalauja specialių leidimų ir vairuotojų apmokymų. Negalima tiesiog paslėpti degtukų ar aerozolių tarp drabužių. Tai nelegalu ir pavojinga. Jei turite tokių prekių, praneškite iš karto, surasime vairuotoją su sertifikatu.

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet reikia veterinarijos sertifikatų ir sveikatos pažymų. Anglija labai griežtai tikrina maisto importą. Be to, turi būti laikomasi temperatūros režimų. Vieną kartą teko atmesti visą siuntą šaltalaukio, nes vairuotojas išjungė šaldiklį naktį, norėdamas taupyti degalus.

Kaip užtikrinti, kad krovinys nebus „pamestas“ sistemoje?

Tik nuolat susisiekiant su savo vadybininku. Neklauskite tik paskutinę dieną. Rašykite, kai jį paėmė, kai atvyko į uostą. Aktyvus klientas visada gauna geriau aptarnavimą, nes žmonės žino, kad jis stebi.

Ar galima siųsti atskiras dėžes (be padėklų)?

Galima, bet tik tada, jei jos telpa į standartinę dėžę (pvz., Eurobox) arba yra pakrautos ant specialios lentynos. Jei tai tiesiog kelios maišytos dėžės grindyse, jas galima sutriuškinti. LTL transporte viskas juda ir drebėja.

Kas yra „cross-docking“ ir kada jis naudingas?

Tai kai krovinys atkeliauja į sandėlį ir iš karto perkeliamas į kitą sunkvežimį be ilgesnio sandėliavimo. Naudinga, kai skubate. Tačiau tai kainuoja brangiau nei standartinė konsolidacija, kuri gali lauktis dieną-dvi.

Ar yra skirtumas tarp Anglijos, Škotijos ir Velso muitinės?

Nėra, visą tai valdo ta pati „HMRC“ sistema, tačiau fizinės patikros gali vykti skirtingai. Škotijoje ir Velse kartais tikrinimas atrodo griežtesnis, nes ten mažiau sandėlių ir vienintelė proga sustabdyti – uoste arba kelyje.

Ar reikia rūpintis draudimi, ar jis įeina į kainą?

Paprastai į kainą įeina pagrindinis transporto draudimas (CMR), kuris dengia tik 8,33 SDR vienai kilogramui (tai labai mažai). Jei prekės brangios, privalote įsigyti papildomą draudimą. Nepasitikėkite standartinio apsaugos, jei vežate techniką už tūkstančius eurų.

Galutinis patarimas tiems, kurie nori taupyti.

Galiausiai, krovinių pervežimas į JK ne vien apie kainą. Jei sutepsite su dokumentais, sutaupysite dešimt eurų, bet prarasite dienas arba savaites, tai pinigų neatsipirks. Geriau sumokėti specialistui, kuris užpildys deklaracijas teisingai, nei vėliau gelbėti prekes iš muitinės arešto. Pasitikėkite patirtimi, ne pigiausia skelbimu portaluose.