Gabename smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais gera kaina – štai ką turite žinoti

Aš jau ne pirmą dešimtį metų sukuosi tarptautinių perkraustymų ritmu, ir vis dar apsiverkiu iš juoko, kai žmonės užsako didžiulę fūrą tam, kad pervežtų tris kėdes, dviratį ir pilllow-tą. Jeigu jūs turite smulkių krovinių, kuriuos reikia nugabenti į Angliją, mikroautobusas yra tas pats geriausias kompromisas tarp kainos, greičio ir galimybės privažiuoti prie pat durų. Mes gabename smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais gera kaina jau ne vieną sezoną, ir per tą laiką prisižiūrėjau visko – nuo tobulai supakuotų siuntų iki dėžių, kurias laiko tiktai geras žodis ir lipni juosta. Šitame tekste atsakau tik į tai, kas realiai rūpi, be jokių vadovėlinių paantraščių.

Kainos – ką mokate ir kodėl

Kiek maždaug kainuoja pervežti keletą lagaminų į Londoną?

Na, kaina priklauso nuo svorio, bet sakykim taip – jei tai du–trys standartiniai lagaminai ir jie nėra pilni švino knygų, galit tikėtis kur kas mažesnės sumos nei už fūrą. Mes vežame į Londoną reguliariai, todėl galime pasiūlyti geresnę kainą, nes kelionės metu surenkame kelis krovinius. Jūs mokate už savo vietą, o ne už visą transporto priemonę. Paskutinę savaitę vežiau du lagaminus ir siuntinį už kainą, kurią klientas pavadino „geresne nei pašto“, nors asmeniškai man paštas tai jau visai kita opera. Svarbu, kad daiktai būtų surišti ir supakuoti – tada skaičiavimas paprastas ir greitas.

Ar kaina skiriasi, jei daiktai vežami ne į Londoną, o į Mančesterį ar Braitoną?

Skirtumas yra, bet ne milžiniškas. Į Londoną važiuojam dažniausiai, tad jei reikia į pietinę Anglijos dalį, kartais net pigiau gaunasi – priklauso nuo kitų turimų krovinių. O štai į šiaurę, į Mančesterį ar Liverpulį, kelias ilgesnis, degalų daugiau, vairuotojas pavargsta labiau. Logiška, kad kaina šokteli truputį į viršų. Būna ir taip, kad turime krovinį atgal iš tų apylinkių, tada surenkam iš anksto ir jūs mokate mažiau. Visada skambinkit – aš paskaičiuoju individualiai, nes skaičiuotuvas čia nepadės, čia reikia žmogiško proto ir žemėlapio.

Kodėl kartais kaina pasikeičia po to, kai jau apžiūrite daiktus?

Atsakymas paprastas – žmonės kartais nemoka įvertinti savo daiktų apimties. Skambina, sako: „ten tik trys dėžytės“, o atvažiavus paaiškėja, kad tai trys didžiausios ūkininko dėžės, dar prikrautos lyg švinu. Tada mikroautobuse nebelieka vietos kitiems smulkiems kroviniams ir tenka pirkti vietą lyg už atskirą reisą. Aš nepripuolu – tiesiog paaiškinu. Kartais net pats nustembu, kaip mažai vietos užima atrodo dideli daiktai, o kartais – atvirkščiai. Todėl visada prašau nuotraukų prieš sutartį, nors nuotraukos, žinokit, irgi kartais meluoja kaip politikai prieš rinkimus.

Ar reikia mokėti iš anksto visą sumą?

Ne, ne visą, ir tai viena taisyklių, kurią aš labai vertinu. Paprastai imam trisdešimt procentų užstatą, kad žmogus rimtas, o likusiuosius atsiskaitote grynaisiais ar pavedimu, kai daiktai jau pas klientą. Buvo atvejų, kai paskambina iš kitos įmonės, prašo visos sumos prieš tai, o paskui dingsta lyg į vandenį – taip, aš apie tuos skelbimus iš Facebook'o. Taip neveikiam. Aš jau dvidešimt ketvirti metai kabinėjuosi prie šito darbo, ir žinau, kad pasitikėjimas turi būti iš abiejų pusių. Išskirtiniai atvejai būna tik tada, kai užsakymas skubus prieš pat didžiąsias šventes.

Kas pigiau – surinkti kelių žmonių krovinius į vieną reisą ar užsakyti atskirą mikroautobusą?

Pigiau dalintis, aišku. Mikroautobusais mes gabename smulkius krovinius iš skirtingų klientų vienu metu, ir tai leidžia kaina išlaikyti žemiau rinkos. Jeigu jūs turite pusę kambario daiktų, o šalia kažkas veža dar tris krepšius, kodėl gi nepasiėmus kelionės draugų? Aišku, privatumas – tai kitas klausimas. Jei ten asmeniniai dokumentai ar brangi technika, galit jaustis nepatogiai. Tada galima rinktis atskirą transportą, bet kaina bus didesnė. Dažnai jauni emigrantai iš viso susirenka po tris–keturis žmones, susiveda daiktus į vieną grandininę siuntą ir sutaupo po šimtą kitą eurų.

Ar kuro kainos tikrai taip jau smarkiai keičia jūsų įkainius?

Keičia, nors aš stengiuosi amortizuot. Kai litras šokteli, iš pradžių dar laikau senąją kainą, bet jei tas šoktelėjimas trunka mėnesį ir ilgiau, tenka pakoreguoti. Šiuo metu ieškau kaip sumažinti maršrutus be degalų stotelių Škotijoj (nors ne, atsiprašau, pro Škotiją mes vėlgi retai važiuojam, dažniausiai pro Belgiją ir Olandiją), – trumpai tariant, kaip nors optimizuojam. Bet jei kils klausimas, kodėl šį mėnesį truputį brangiau nei prieš pusmetį, atsakymas dažniausiai slypi ten, kur pilami dyzelinas. Vežame į Angliją mikroautobusais gera kaina vis tiek liekame, bet absoliučiai nekintanti kaina būtų arba melas, arba verslo pabaiga.

Kaip viskas vyksta nuo paėmimo iki pristatymo

Per kiek laiko daiktai atsiranda Anglijoje?

Standartiškai – dvi–trys paros. Jeigu išsikraustymas vyksta Vilniuje arba Kaune ir mikroautobusas pilnas, vairuotojas išvažiuoja tą pačią dieną arba kitos naktį. Anglijos pasienis – tai jau kitos paros rytas, ir iki Londono dar kelios valandos. Kartais pasienyje eilė ne tik žmonių, bet ir krovinių, nors mes ten turim paprastesnę sistemą nei fūros. Buvo atvejis, kai dėl vėjo uždarė keltą – teko laukti šešiolika valandų. Klientas nervavosi, aš irgi. Paprastai viskas vyksta sklandžiai, bet aš nepažadu stebuklų, nes oro neišmelsi ir keltų nepagrobsi.

Ar galite pasiimti daiktus iš vilniečio buto ir atvežti į birmingamietiškos močiutės namą?

Taip, štai čia mikroautobusų privalumas – mes prieiname ten, kur fūra net nepabandytų įvažiuoti. Buvo atvejis: siauras kiemas Birmingamo priemiestyje, gyventojai jau miega, o mes privažiuojame prie pat durų parlėkti. Vilniuje taip pat pasiimame iš laiptinės, net jei liftas neveikia – kolegos ne šiaip sau sportininkai. Žinoma, jei tai dešimtas aukštas be lifto ir šaldytuvas, pagalbinių rankų reikia. Mūsų paslaugos apima durų iki durų principą, nes gabename smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais tik tada, kai tai patogu žmogui, o ne kai suverčiu prie vartų ir įjungiu avarines šviesas.

Ar turiu būti namie, kai ateinate paimti?

Idealiausia – taip. Bent jau pirmą kartą, kad pasirašytumėte, akyse pamatyčiau daiktus, susidėliotume bendrą vaizdą. Bet realybė tokia, kad žmonės dirba, vaikai mokykloj, gyvenimas sukasi. Galit palikti raktus kaimynui, prie durų po kilimėliu – nerekomenduoju, bet buvo visko. Aš pasikliauju tuo, kad daiktai būna paruošti. Yra buvę, kad klientė pabėgo į darbą, o aš surinkau daiktus iš koridoriaus pagal nusiųstą nuotrauką. Veikia, jei pasitikima. Tik prašau nepamiršti, kad jei dėl to kažkas nukenčia – atsakomybė lieka ant jūsų sąžinės.

Ką daryti, jei aš pats negaliu būti vietoje, kai pristatote Anglijoje?

Mes visada skambiname prieš atvažiuodami. Jeigu nesate, randame išeitį – galbūt yra šeimos narys, kaimynas, arba sutariame palikti saugioje vietoje. Bet šiaip aš nemėgstu palikti daiktų prie durų Londone ar Mančesteryje – ten gatvės aktyvios, gali kas nors praeiti ir pasigesti. Geriausias variantas – žmogus vietoje, bent jau langą pravertęs. Kartais deriname laiką tam tikrai valandai, nors eismo Anglijos greitkeliuose nepažadėsi... Aš jau bandžiau būti pranašu, bet M1 greitkelis mane nuolatos žemina. Susitarimas iš principo: komunikaciją sprendo žmogiškas pokalbis, o ne Google kalendorius.

Ar mikroautobusas tikrai pakankamai didelis mano svetainės baldams?

Čia reikia žiūrėti. Jeigu tai dvivietė sofa, stalelis ir trys kėdės – taip, sutilps įprastas mikroautobusas. Jeigu didelė sekcija iš šešių dalių – jau nebe, ten reikės didesnės mašinos arba fūros. Aš visada prašau išmatavimų. Ne sykį teko atvažiuoti, o baldai pasirodo išmontuojami tik per pusę, ir tada stovime kieme lyg spektaklio dalyviai be scenarijaus. Smulkūs kroviniai į Angliją mikroautobusais vežami būtent todėl, kad jie kompaktiški – jei nebetelpa, sakau tiesiai: mums reikia kitos priemonės. Jokių būdų neversiu daiktų lyg akordeono, nes sugadinsiu visuomenės nuomonę.

Ką reiškia, kai sakote „kompaktiška siunta“?

Tai toks žargonas mūsų rate. Kompaktiška siunta – tai ne dvidešimt keturių laisvų maišelių, o surinkti, suvynioti, suveržti į krūvą gabaliukai, kuriuos galima prispausti kampu arba užkišti po sėdyne. Kai viskas kompaktiška, mes galime sutalpinti keturių klientų daiktus ir visiems kaina gera. O jei atvešite keturias didelias augalų vazas be dėžių – tai jau nebe kompaktiška, tai maža katastrofa. Tada kiti klientai žiūri į mane klaustamai, o aš bandau išnarstyt geometrinę problemą. Taigi, kompaktiškumas – jūsų draugas, kurio neįvertinus tenka mokėti dvigubai.

Pakavimas, dokumentai ir kas kartais nutinka

Ar man pakuoti patiems ar jūs padedate?

Padedame, bet ne visada nemokamai. Aš su savo komanda galime atvažiuoti anksčiau ir supakuoti, jei mokate už laiką. Bet jei norite sutaupyti – pakuokitės patys. Tik ne darykit tos klaidos, kurią daro pusė emigrantų: imate pigiausias pakuotines dėžes iš parduotuvės, įmetate stiklus, o apačioje nesutvirtinate. Prieš metus vežėme krovinį, kurio dugnas iškrito vidury pakeliui – senas batų dėžes panaudojo žmogus. Nuo tada visada vežame papildomą kartoną ir lipniąją juostą. Bet brangūs daiktai – jūsų atsakomybė pradžioj, nes aš nematau, kas viduje, jei neatidarau.

Ar reikia kažkokių popierių muitinei, kai gabename smulkius krovinius?

Reikia sąrašo. Aiškaus, ranka rašyto arba atspausdinto – nesvarbu, bet aiškaus. Jei tai asmeniniai daiktai, rašote: drabužiai, buitinė technika, knygos. Jei prekės – čia jau kita kalba, ten reikia invoičių, EORI numerių ir kitų dalykų, kurių aš jau nebežinau tiksliai nuo tada, kai pasitraukėm iš ES. (Patikrinkite anglų muitininkų svetainėj, ten viskas parašyta, o aš duosiu tik pervežimą.) Nepatogus jausmas būna, kai muitininkai atidarinėja dėžes – tada stabdomas visas mikroautobusas, vėluojam ir kiti klientai gauna žinutę „atleiskit, vėluojam truputį“.

Ar galima drabužius dėti į maišus, ar būtinai dėžėse?

Maišuose galima, bet aš nerekomenduočiau. Didesni maišai plėšiasi, slysta, pakuotėje nėra formos. Kartais žmonės naudoja šiukšlių maišus – juoda spalva, plona plėvelė, aš juos matau ir iš karto žinau, kad bus problema. Drabužius geriau dėti į dėžes arba specialius perkraustymo maišus. Jeigu vis tiek naudojate maišus, įmeskite juos į didelę dėžę. Taip jie neslydinės po mikroautobuso grindimis. Beje, Anglijoj lyjant, drėgmulis ima skverbis pro ploną sluoksnį – maišas neapsaugos. O dėžė su lipnia juosta – apsaugos. Svarbiausia, kad daiktai nebūtų slidių kalnų gale važiuoklės.

Ar saugu vežti kompiuterį ir monitorių?

Saugu, jei supakuoti. Originalioje dėžėje – idealiausia. Jei ne, suvynioti į antklodę, įdėti į dėžę, iš visų pusių užpildyti burbuline plėvele. Mes stengiamės viską dėti taip, kad daiktai nestrigtų vienas prie kito. Bet žinokit, mikroautobusai, nors ir maži, važiuoja būtent tomis pačiomis duobėtomis gatvėmis kaip ir fūros. Vakar pastebiu, kad kai kolega pervažiuoja greičio mažinimo kalnelį kietai, garsas salone primena krizių. Tada stabteliu ir pasižiūriu, ar monitoriai laiko pozicijas. Kol kas laiko. Bet jūsų inicatyva pakuojant – pirmas žingsnis į saugią kelionę.

Ką daryti, jei kuri nors dėžė kelionėje praranda dugną?

Staigmena išsivynioja paprastai: mūsų vairuotojas fiksuoja daiktus, stengiasi nieko nepamesti, o mes jau vietoje bandome suremontuoti situaciją. Aišku, jei ten buvo ne supakuota, o tiesiog suberta, tada žala reali. Aš visada sakau – brangesnių daiktų neapmuškite maža verte. Jeigu krovinio vertė didesnė, apie tai reikia šnekėti iš anksto. Dėl mikroautobusų privalumo – mes matome, kas vyksta viduje, nestumdoma su kilimais. Bet dugnas gali iškristi net ir mano mašinoj, nors ten, poįtariu, padėklai tvirtesni. (Tiesa, mikroautobusuose grindys, o ne padėklai – na, supratot, ką turiu galvoje.) Todėl Lipni juosta – jūsų draugė.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą, ar tai atskira eilutė?

Atskira eilutė pačioje sąskaitos apačioje, bet nedidelė. Mes turime vežėjo atsakomybės draudimą, kuris dengia krovinį pagal CMR konvenciją, bet jis turi savo limitus. Jei gabenate antikvarinį staliuką už tris tūkstančius, įprastas draudimas to neišgelbės. Tada reikalingas papildomas draudimas, ir jis kainuoja. Aš siūlau jį tiems, kurie vežasi šaldytuvą pirktą prieš savaitę, o ne tiems, kurie veža dešimt metų naudotą mikrobangę. Svarbu neapsimetinėti, kad nieko nenutiks. Nutinka. Pernai vairuotojas turėjo staigų stabdymą dėl šuns kelyje, ir viena dėžė pasilinko. Laimei, drabužiai, saugu. Bet jei būtų keramika...

Tie keisti dalykai, apie kuriuos nedrįstate klausti

Ar esate vežę ką nors tikrai keisto – pavyzdžiui, skulptūrą ar šuns vežimėlį?

Oho, jei žinot kiek visko. Skulptūras vežame reguliariai, ypač kai emigrantai menininkai kraustosi atgal. Šuns vežimėlį vežiau praėjusį rugpjūtį – didelis juodas terjeras jau senelis, negali vaikščioti, šeimininkė neišsiskyrė. Įrengėm vietą salone, šuo važiavo kaip ponas. Buvo ir balta didžiulė keramikos vaza, kurią vadinau „baltuoju pavojumi“, nes užėmė pusę eilės. Vežame smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais, bet kartais tos „smulkių“ kategorijos ribos labai filosofiškos. Svarbiausia, kad daiktas netrukdytų kitiems ir tilptų pro duris. Kitaip tenka ieškoti kitos transporto priemonės, o tada kaina jau nebe tokia draugiška.

Ar teko matyti, kad klientas apskritai neturėjo supratimo, kiek daiktų turi?

Kartais atrodo, kad žmonės gyvena akimirka. Skambina, sako: „ten nieko daug, tik keli daiktai“. Atvažiuoji, o ten pilnas trijų kambarių butas. Vieną kartą pasiūliau klientui greitai suskaičiuoti kambarius, o jis sako: „na, čia gi ne mano butas, aš tik padedu draugei“. Supratimo nulis. Tokiais atvejais tenka skubiai perskaičiuoti vietą ir kainą. Aš nepripuolu – kartais viduje truputį pavargstu, nes tada vėluojam pas kitus. O kiti paskui skambina ir klausia, kur mikroautobusas. Bet taip jau yra su žmonėmis – reikia kantrybės ir atsarginio plano, kartais net humoro jausmo.

Kodėl vieni vežėjai dingsta su daiktais, o jūs – ne?

Atsakymas paprastas – kai kas dirba be vežėjo pažymėjimo, be CMR draudimo, be nieko. Pamato skelbimą internete, pasiūlo kainą žemesnę už kuro sąnaudas, pasiima daiktus ir „dingsta klientui parašę, kad šiandien patiksins“. Aš tokius pažįstu, nenoriu rodyt pirštu, bet... jie gadina rinką. Mes gabename smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais gera kaina, bet ne perpigiai. Turi likti pelno, algos vairuotojui ir saugumo marža. Jei kaina atrodo per maža, kad būtų tiesa – taip dažniausiai ir yra. Renkitės tuos, kurie turi svetainę, adresą, istoriją. Bent jau telefono numerį pasitikrinkite gūglėje, kad neapsirikę.

Ar galima brangią monetų kolekciją įmesti į tą pačią siuntą?

Aš asmeniškai neimčiau slėpti. Ne todėl, kad noriu apvogti, o todėl, kad jei muitininkai nusprendžia tikrinti, o jie retai, bet nusprendžia, tada problema. Jūsų sąraše turi būti viskas. Paslėptas turtas – ne mūsų parketas. Be to, brangenybes reikia deklaruoti ir drausti atskirai. Aš vežu daiktus, kurie matomi, supakuoti, įvardinti. Paslėpta kolekcija tampa rizika visiems mikroautobuso keleiviams, t.y. kitiems kroviniams. Jeigu norite gabenti vertingus mažus daiktus – deklaruokite. Tik taip visi esame saugūs. Aš ne teisėjas, bet dvidešimt keturi metai verslo manęs neišmokino rizikuoti dėl svetimų spėjimų ir paslapčių.

Ar prieš didžiąsias šventes situacija visada taip įtempta kaip manoma?

Worse. Ne tik įtempta, bet tiesiog chaotiška. Lapkritį ir gruodį visi nori iki Kalėdų, visi atidėjo paskutinei savaitei, o mikroautobusai turi ribotą vietą. Tada kainos šokteli natūraliai, nes paklausa viršija pasiūlą. Aš jau paskutinį gruodžio šeštadienį dirbau iki trijų nakties, nes norėjau, kad visi gautų dovanas. Ne visi vežėjai taip daro, bet aš taip. Rezultatas – sausį miegu kaip lokys urve. Patarimas: planuokitės iš anksto. Jei norite, kad gabename smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais gera kaina ir dar prieš Kūčias – rinkitės lapkriotį. Kuo arčiau gruodžio dvidešimtos, tuo mažiau šansų ir didesnė kaina visur.

Kodėl gi ne fūra, jei jau tiek metų dirbate?

Fūros yra sau, o mikroautobusai – jums, turintiems mažiau nei pilną namų ūkį. Fūra neužpildyta smulkiems kroviniams reiškia, kad klientas moka už tuščią orą ir degalus vienas. O mes surenkame penkis, šešis užsakymus ir važiuojame pilni. Ekonomika čia elementari. Be to, Anglijos miestų centruose fūra – tai košmaras: tilto aukštis, stabdymo vietos, kameros. Mikroautobusas prisistato prie pat durų Vilniuj ir prie pat durų Londone. Greičiau, lanksčiau, asmeniškiau. Ne fūra blogai – fūros savo reikalams. O jūsų lagaminams, dėžėms, dviračiui, sofai – mikroautobusas ir ta gera kaina yra viskas, ko reikia. Gabename smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais būtent todėl, kad tai protingiausia.

Išvada

Dėl to viskas ir sukasi apie protingą pasirinkimą. Jei turite smulkių krovinių ir norite juos pamatyti Anglijoje gyvus ir sveikus, be bereikalingų kainų už orą fūroje – mikroautobusas yra atsakymas. Mes gabename smulkius krovinius į Angliją mikroautobusais gera kaina ne iš geros širdies vien, o todėl, kad taip efektyviau visiems. Aš džiaugiuosi, kai klientas sako „aš bijojau, kad kainuos trigubai“. Tokie žodžiai verti daugiau nei bet koks reitingas. Paskambinkit, pasiūlysiu sąžiningą skaičių, o tada jau spręsite patys.