Gabename dalines siuntas Anglijoje efektyviai ir laiku

Nu ką, jau gal penkiolika metų važinėju tarp Lietuvos ir Anglijos. Dalinės siuntos, pilni kroviniai, perkraustymai... Anglija yra specifinė. Ne kaip Vokietija, kur autobanai lygūs kaip stalas. Ten Londonas, Dievo pastaiga, užkimštas dvidešimt keturias valandas per parą. Kai klientas pirmą kartą skambina ir klausia apie dalinių siuntų gabenimą Anglijoje, jis dažniausiai nežino, kad jo trys kėdės ir sofa nevažiuos tiesiai – jos suksis per Europą, susėdusios į vieną mašiną su kitų klientų daiktais. Bet mes bandome daryti taip, kad viskas vyktų efektyviai ir laiku. Ne visada idealiai – yra ir vėlavimų, esu matęs visko – bet stengiamės.

Kai skambini pirmą sykį ir bandai suprasti kainą

Kiek man kainuos pervežti tris kėdes ir sofą iš Vilniaus į Londoną?

Čia klasikinis klausimas. Paprastai skaičiuojam pagal kubus ir kilometrus. trys kėdės ir sofa – maždaug du–trys kubai, priklauso kaip išardyta. Kaina svyruoja, bet realiai, su visu pakrovimu ir iškrovimu Londone, tenka mokėti šimtą ar du šimtus daugiau negu siūlo tie, kurie žada auksą ant sidabrinių lėkščių. Mašinos degalai Anglijoje brangūs, vairuotojų nakvynės kainuoja. Jei matote 150 eurų už tokią siuntą – gerai pagalvokit, kaip ten viskas daroma.

Ar tikrai man reikia mokėti visą mašinos kainą jei mano daiktai užima tik pusę vietos?

Ne, būtent dėl to ir egzistuoja dalinių siuntų pervežimas. Mokate tik už tą erdvę, kurią užimate. Pusė mašinos – pusė kainos, nors matematika ten ne visada tiesioginė, nes reikia atsižvelgti į maršrutą. Kartais gaila žiūrėti, kai žmonės nuomojasi pilną furgoną vos keturioms dėžėms. Tai tarsi važiuotum taksu vienam, bet sumokėtum už septynvietį mikroautobusą. Dalinis krovinys Anglijoje – tai protingas būdas sutaupyti.

Kodėl vieni siūlo du šimtus, o jūs tris šimtus už tą patį krovinį?

Oi, čia jautri tema. Yra vadinamųjų „mašinų“ ir konteinerių verslininkų, kurie Surenka penkis klientus, pasiima pinigus, o paskui vieno daiktus tiesiog pameta kelyje. Mes dirbame su savo autoparku ir patikimais partneriais Birmingame. Brangiau? Taip. Bet kai prarandi antikvarinę spintelę, kuri buvo močiutės, tos trūkstamos šimtinės neatrodo didelė suma. Būna labai graudu skambučius priiminėti po tokių „ekonomiškų“ vežėjų.

Ar į kainą įskaičiuotas krovimas ar tai atskirai mokamas?

Standartiškai kaina būna be krovimo, bet mes viską išaiškinam iškart. Jei turite liftą ir butas pirmame aukšte – kroviausi pati, sutaupai. Jei reikia nešt iš penkto aukšto be lifto Londone – tada ten pirkinys kaip reikiant. Aš asmeniškai siūlau rinktis su krovimu, nes mačiau kaip žmonės priversti kelti skrynią po vieną laiptelį, o mašina stovi su įjungtais varikliais – nepatogu visiems.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima visada pabandyti, bet aš tuo metu jau žinau savo minimumą. Kartais numesiu dešimt eurų, jei matau, kad klientas sąžiningas ir daiktai supakuoti tvarkingai. O kartais žmogus prašo nuolaidos, o paskui telefonu išvardina dvidešimt daiktų, kurių „tikrai nebus daug“. Tie pokalbiai... būna įdomūs. Dėl tos priežasties aš ir fiksuoju viską el. paštu, kad abu žinotume, dėl ko kalbam.

Praktiniai dalykai, kuriuos visi pamiršta paklausti

Ar man reikia kažkokių popierių muitinei jei siunčiu daiktus į Angliją?

Šitą su muitais reikia tikrinti... nors žinot, aš jau penkiolika metų vežioju, o dėl tų naujų taisyklių po brexito kartais pats pasimesdavau. Jei siunčiate asmeninius namų apyvokos daiktus, LANGE (ar kaip ten dabar vadinasi) deklaracija reikalinga. Nėra itin sudėtinga, bet jei pamiršite – gali savaitę siunta pasėdėti Doverio sandėlyje. Geriau paklauskite mūsų – mes duodam šabloną arba bent jau bandome duoti.

Kaip jūs suskaičiuojat kubus? Pas mane dėžės visokios formos.

Matavimas paprastas: ilgis x plotis x aukštis, dalintis iš tūkstančio. Bet žmonės dažnai matuoja išorines dėžių ribas, o viduje – oras. Kartais atvažiuoja klientas, sako: „pas mane trys kubai“, o realiai – penki su puse. Tada jau tenka mokėti skirtumą. Aš patariu matuoti kiekvieną dėžę atskirai, net jei ji keistos formos. Jei nesugalvojat kaip – sudėkit visas dėžes į krūvą, išmatuokit tas bendras ribas.

Ar pristatote iki buto ar tik kieme paliekat?

Standartas – iki namo durų. Butas penktame aukšte be lifto – čia jau reikia derėtis atskirai. Yra tokių gatvių Londone (Londine? ne, Londone), kur neįmanoma privažiuoti, tai nešam dvidešimtis metrų. Kartais klientai pyksta, kad nepanešam iki svetainės, bet vairuotojas vienas, o sofos sveria kaip ne iš ko. Randame kompromisą, bet nuoširdžiai – nesame sanitarai.

Ką reiškia dalinė siunta – ar su mano daiktais važiuos ir svetimi?

Taip, būtent tai ir yra dalinis krovinys. Jūsų sofa gali keliauti drauge su kažkieno motociklu ir dar kažkieno keturiom dėžėm. Skamba baisiai? O iš tikrųjų ekonomiška. Kiekvienas moka už savo kvadratinius metrus. Problema tik tada, kai kas nors blogai supakuoja – tada metalinis kampas gali pakasyti jūsų spintelę. Mes tai žinome, todėl krauname atsargiai, tarp daiktų dedame kilimėlius. Bet velniai griebė, būna visko.

Ar reikia išpakuoti baldus ar galima palikti daiktus spintoje?

Palikit. Tik tada kubai skaičiuojasi pagal spintos matmenis, o ne pagal daiktų tikrąjį tūrį. Kartais žmonės palieka drabužius spintoje – sutaupo pakavimo popieriaus, bet spinta sveria toną. Aš rekomenduoju: svarūs daiktai lauk, dvokiausi – palikite. Jei kažkas vertinga – išimkite. Va kartą vežėme spintelę, o viduje dėžutė su auksiniais auskarais. Klientas dėkingas buvo, kad pranešėme radę.

Terminai ir ta šventa data kalendoriuje

Kiek laiko truks iki mano siunta atvažiuos į Birmingamą?

Iš Lietuvos – maždaug penkios iki septynios darbo dienos. Būna greičiau, būna lėčiau. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai surenkame likusią dalinę siuntą. Jei esate paskutinis, kuris užpildo mašiną – laimingas, važiuojat per porą dienų. Jei pirmasis – reikės palaukti, kol prisirinks dar keli klientai. Tada ir sėdi tas krovinys Londone ar kur kitur dieną kitą. Patartina klausti konkrečiai skambinant.

Ar galima užtikrinti kad pristatys būtent rugpjūčio dvyliktą?

O Dieve, kaip aš nemėgstu šito klausimo. Galiu pažadėti savaitę, galiu pažadėti intervalą trijų dienų. Dieną? Nebent tai express pervežimas, o tada kaina kyla dvigubai. Anglijoje keliai, ypač aplink Londoną, yra aštrūs (ar aštraūs? tiesiog užkimšti). Atsiprašau, užsikirto liežuvis. Eismas ten nepastovus. Kartais valanda, kartais keturios. Pristatymo langas – geriausias draugas, o ne konkreti valanda.

Ką daryti jei aš negaliu visą dieną laukti mašinos?

Dauguma normalių įmonių paskambina prieš dieną ar prieš kelias valandas. Mes taip pat. Bet žinokit, būna, kad vairuotojas stringa M25 žiede – ten tokia magistralė aplink Londoną – ir paskambina tik pusvalandį prieš. Pasiruoškite. Jei tikrai negalite, palikite rakštus pas kaimyną arba draugą. Alternatyva – mokamas antras reisas, o tai kainuoja tiek pat, kiek ir pirmas. Nejuokauju.

Kodėl dalinė siunta Anglijoje dažnai vėluoja lyginant su pilnu kroviniu?

Nes pilnas krovinys važiuoja tiesiai A taškas į B tašką. Dalinis – tai Tetris. Paimi iš Vilniaus, paimi iš Kauno, kažką iš Varšuvos, tada krovisi iš Berlyno, ir tik tada į Londoną. Vienas klientas pavėlavo dvi valandas – visas grafikas byra. Aš tai vadinu domino efektu. Tiesa, mes stengiamės daryti taip, kad gabenimas vyktų efektyviai ir laiku, bet realybė yra realybė. Kartais tenka skambinti ir atsiprašyti.

Ar yra express variantas dalinei siuntai?

Yra, bet tai brangu. Reikės samdyti atskirą furgoną arba rizikuoti su oro uosto kroviniu (ko mes nedirbame). Express dalinis krovinys Anglijoje – tai dažniausiai sutapimas, kai mašina jau važiuoja ir turime laisvos vietos. Skambinkite, paklausite. Bet jei jums reikia per tris dienas – greičiausiai teks mokėti kaip už pilną mašiną. Aš asmeniškai nelabai mėgstu žodžio „express“, nes jis vilioja lūkesčius.

Kai viskas eina ne taip kaip žadėta

Kas jei mano sofą apgadins važiuodami su kito kliento daiktais?

Būna, būna... rodau rankas. Kartais klientas A supakuoja metalinę lovos rėmą į popierių kaip į silkę. Kelias dienas važiuoja, vibracija daro savo, ir sofoje – įbrėžimas. Mes turime draudimą, bet jis galioja tik jei pakavimas buvo tinkamas. Čia toks niuansas, apie kurį nei vienas vežėjas nenori kalbėti garsiai. Aš kalbu. Pakuokite tarsi kraustumėtės į Marsą. Tada ir draudimas, ir sąžinė švari.

Ar pasitaiko kad tiesiog pameta siuntą Londone nes adresas painus?

Londone gatvių numeracija kartais beprotiška. Vienoje gatvėje gali būti Name Road, Name Street ir Name Close visai kitur. Vairuotojas pavargęs, GPS suka ratą, ir štai – dėžės atsiduria netinkamoje statybos aikštelėje. Buvo atvejis prieš trejus metus. Radome kitą dieną, bet klientas, žinoma, patyrė stresą. Todėl aš visada prašau: nurodykite pašto kodą. Anglijoje pašto kodas – tai šventas tekstas.

Kodėl kartais atvažiuoja ne tas vilkikas kurį žadėjo?

Nes technika sugenda. Arba vairuotojas susirgo. Arba, tiesą sakant, kai kurios įmonės parduoda pervežimą, patys neturėdamos mašinos, ir paskui ieško kam perleisti. Mes stengiamės to nedaryti, bet buvo atvejis, kai mūsų vilkikas sugedo Kališe – teko keisti. Skambinau klientui tiesiai, be užuolankų. Jis suprato, bet supykęs buvo. Sako: „vėl visi meluoja“. Aš suprantu tą pyktį, tikrai suprantu.

Ką daryti jei vairuotojas nepasikanuoja angliškai?

Daugelis mūsų vairuotojų kalba angliškai, bet yra kolegų, kurie šnekasi gestais. Tai ne gėda – jie vairuoja puikiai. Patarimas: turėkite adresą ant popieriaus lapelio didžiosiomis raidėmis. Post code – svarbiausia. Telefono numeris vietinis. Jei ką – Google Translate telefone padeda. Aš pats kartais Anglijoje einu į parduotuvę ir nutilstu, nors dirbu ten jau dešimt metų. Kalba sudėtinga kai pavargęs.

Ar buvote kad klientas tiesiog neatvyksta atsiimti ir dingsta?

Buvo. Du kartus per penkiolika metų. Vienas atvejis Birmingame – daiktai liko sandėlyje tris savaites. Skambinėjau, rašiau, laiškai grįžo. Galiausiai pardaviau per tarpininką, kad padengčiau sandėlio mokestį (taip, teisėtai, pagal sutartį). Antras atvejis – klientas atsirado po mėnesio, pyko, kad daiktų nebėra. Sako, buvo ligoninėje. Aš nežinau, ar tiesa. Tokia jau šita dalinių siuntų gabenimo verslo tamsioji pusė.

Londonas, Mančesteris ir tie kampai prie kelio

Ar gabenate ir į mažus miestelius netoli Mančesterio?

Taip, bet čia jau kainos kyla. Mašina, važiuojanti į Londoną, nelabai nori nukrypti į kairę link Oldhamo ar Rochdale'o. Man teko važiuoti į mažą kaimą Šiaurės Velse vienam krėsliukui – benzinas kainavo daugiau negu pats pervežimas. Realiai sakau: jei ne Londonas, ne Birmingamas, ne Liverpoolis – laukit ilgiau arba mokėkit papildomą „už kampą“ mokestį. Mes stengiamės nesakyti „ne“, bet kartais logistika diktuoja sąlygas.

Kodėl Londone pristatymas kainuoja brangiau nei Liverpulyje?

M25 žiedas, ULEZ zona, užsikimšęs eismas, sunkumai su parkavimu. Londone pristatymas kartais užtrunka tiek pat, kiek nuvažiuoti iš Liverpulio į patį Londoną. Vairuotojas praleidžia valandą ieškodamas vietos, dar pusvalandį kalbasi su kaimynais dėl kelio užblokavimo. Žmonės nepagalvoja, kad centrinis Londonas – ne Kauno laisvės alėja. Mes imame Londono priedėlį ne dėl godumo, o dėl to, kad ten laikas – pinigai. Ir nervai kartais.

Ar galima paimti iš Mančesterio ir nuvežti į Braitoną?

Žinoma, mes vežiojam tarp Anglijos miestų. Nors pagrindinis kelias mūsų – Lietuva–Anglija, bet būna reisų tik po Britaniją. Tik reikia suprasti, kad nuo Mančesterio iki Braitono – aštuoni valandų važiavimas. Tai nebus penki eurai. Jei klientai renkasi dalinę siuntą, tada reikia palaukti, kol surinksime krovinuką link pietų. O jei skubu – vėlgi, fiksuotas furgonas. Taisyklė paprasta: arba laikas, arba pinigai.

Kiek laiko užtrunka pravažiuoti per Londoną jei reikia pristatyti centrinėje dalyje?

Diena? Ne, bet gal trys valandos vietoj vienos. Aš prisimenu kaip pats sėdėjau keleivio vietoje prie Marble Arch – kilometrą pravažiavome per keturiasdešimt minučių. Tai buvo 2019-ieji, o dabar... dabar gal dar blogiau. Jei pristatymas planuojamas centre – rytas, geriausia iki aštuonių ryto. Po to – chaosas. Vairuotojai grįžta pikti, aš piktas, visi pikti. Bet daiktai pasiekia tikslą efektyviai ir laiku, jei planuoji protingai.

Išvada

Gabename dalines siuntas Anglijoje efektyviai ir laiku jau ir penkiolika metų, bet nesame robotai. Kiekvienas krovinys turi savo charakterį, kiekvienas klientas – savo lūkesčius. Dalinis krovinys – protingas pasirinkimas, jei nenorite mokėti už tuščias vietas furgone. Svarbiausia – nuoširdus pokalbis telefonu, tikslūs matavimai ir truputis kantrybės, ypač jei kelias veda į Londoną. Mes nesame pigiausi, bet daiktus atvežame. Ir dar ilgai, tikiuosi, taip bus.