Gabaritinis krovinys? Turime erdvius mikroautobusus į Angliją

Štai ką – kai žmonės sako „gabaritinis krovinys į Angliją“, dažnai įsivaizduoja kokią nors milžinišką cisterną ar konteinerį. Bet ne. Kartais tai tiesiog didelė sofa, dvipusė lova arba senelis iš garažo, kuris netilpo į įprastą busiuką. Dirbu šitame reikale jau gal kokią dešimtmetį ir galiu pasakyti – ne visada reikia sunkvežimio. Turime erdvius mikroautobusus, kurie puikiai tiks, kai krovinys didelis, bet ne milžiniškas. Svarbiausia – kad tilptų, būtų saugus ir kad jums nereikėtų mokėti kaip už nereikalingą vilkiką. Jeigu planuojate gabaritinį perkraustymą į Angliją, štai atsakymai į dažniausius klausmus, kokius tenka girdėti beveik kas savaitę.

Kas išvis yra gabaritinis ir ar mano sofa jau toks?

Ar trijų vietų sofa jau yra gabaritinis krovinys?

Na, taip. Trisvietė sofa jau yra gabaritinis, nors atrodo normalus daiktas. Aš pats ilgai galvojau, kur ta riba. Realybė tokia – jei daiktas netelpa į standartinį universalą be gudravimų, jau gabaritas. Kartais klientai lygina: „o jei aš išardysiu kojas?“ Tada gal kita kategorija, bet rezultatas vis tiek didelis. Mes į Angliją dažnai vežame tokias sofas, tiesiog reikia tinkamo mikroautobuso, kad nebūtų temptų per stogo liuką kaip kokį paršių.

Kokia didžiausia sofa, kuri tilps į jūsų mikroautobusą?

Hmm, čia jau specifinis dalykas. Mūsų didžiausio mikroautobuso vidus apie 4,2 metro ilgio, 1,9 pločio ir beveik dviejų metrų aukščio. Tai dvigulė lova su stelažais gali netilpti, o paprasta trijų vietų – užsukama. Buvo atvejis, kai kampinė sofa vos Tilžėje pasivertė laiptais. Tenka kartais nuimti porankius. Svarbu ne tik matmenys, bet ir svoris. Du vyrai turi pakelti, o jei sofa iš akmenų – beveik – tada jau kitas reikalas.

O jei aš turiu tą didelę šaldymo kamerą iš garažo?

Šaldymo kamera – jau rimčiau. Pirma, ji turi būt atitinkamai paruošta, nes drėgmė viduje vairuotojams kelia galvos skausmą. Žinau, skamba kaip smulkmena, bet pernai vežėme tokį agregatą į Bristolį, o viduje liko ledukų. Kelias valandas važiavome su baseinu gale. Gabaritinis krovinys į Angliją toks kaip šaldymo įranga reikalauja papildomo tvirtinimo, kad nesimėtytų. Plius dėl svorio mes žiūrime, kad bendra masė neviršytų leistinos. Mikroautobusai nėra vilkikai.

Ar bagažinė ant stogo skaitosi kaip gabaritinis?

Techniškai taip, bet tai pilkos zonos atvejis. Jei ant stogo didelis daiktas – valtis ar skrynia – policija Lamanše gali paklausti, ar saugu. Aš asmeniškai stengiuosi vengti stogo krovinių, nes vėjas ten daug stipresnis nei atrodo. Buvo atvejis, kai čiužinį viršuje vėjas taip spaudė, kad atsirado įtrūkimų. Geriau sutalpinti viduje, net jei reikia dviejų reisų. Saugumas pirmiau, o jūsų spintos gražumas taip pat.

Kainos, skaičiai ir nemalonūs dalykai

Kiek maždaug kainuoja gabaritinis krovinys į Angliją?

Čia tas klausimas, kurio bijau labiausiai, nes žmonės nori tikslo kaip už duoną. Realybė: nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Ar čia brangu? Kartais. Priklauso nuo to, kiek daiktų, iš kur į kur, ar reikia nešimo, ar liftas neveikia. Kartais skambina iš Klaipėdos, nori į Edinburgą, turi du pianinus. Tada kaina visai kitokia. O jei viena spinta iš Vilniaus į Londoną – gali būti ir 400, ir 600. Skaičiuojam individualiai, nes šabloninis kainynas čia netinka.

Ar kaina skiriasi, jei vežu į Londą ar į kokį Northhamptoną?

Žinoma, skiriasi. Londonas yra Londonas – ten viskas brangiau, įskaitant mano benzino sąskaitas. O jei reikia važiuoti už Londono, į Šiaurėsamptoną (dėl rašybos neesmė, taip vadinkim) ar Birmingemą, kilometrų daugėja. Dar didesnė įtaka kainai – ar galima palikti krovinį per pusdienį, ar reikia laukti. Kartais klientas sako „atvažiuokit sekmadienį“, o sekmadienį Anglijoje daug kur pasikrovimas uždraustas. Tada schema pasikeičia ir kaina šokteli.

Kodėl vieni vežėjai sako 300, o kiti 800 už tą patį?

Oi, čia jautri tema. Aš ne visada žinau, kaip ten tiksliai kiti skaičiuoja (kartais stebiuosi pats), bet 300 eurų už gabaritinį krovinį į Angliją skamba kaip rizika. Arba dalinis krovinys, kurį perkraus tris kartus, arba laikas lėktas iki kito mėnesio. Pigiai gauni tik datą (ta prasme, pažadą), o paskui lauki. Reikia žiūrėti, ar įmonė turi licencijas, ar veža patys, ar tik tarpininkauja. Aš mačiau, kaip žmonės sutaupo šimtus, bet praranda nervus mėnesiui.

Ar reikia arbatpinigių vairuotojui?

Ne, nereikia. Nors jei pats norite – galite. Aš asmeniškai jų neimčiau, bet vairuotojai dirba sunkų fizinį darbą, ypač nešant spintas į trečiaaukščius be lifto. Kartais klientai duoda po dešimt svarų ar tiesiog pasiūlo kavos. Tai malonu, bet neprivaloma. Svarbiausia – kad viskas būtų apmokėta pagal sutartį. Buvo toks atvejis, kai klientas vietoj pinigų davė šaldytų kibinų. Vairuotojas grįžo laimingesnis nei su arbatpinigiais.

Dokumentai, draudimas ir kiti biurokratiniai košmarai

Ar reikia kokių specialių leidimų gabaritiniam kroviniui į Angliją?

Dažniausiai ne, jei kalbame apie įprastus namų apyvokos daiktus. Jei gabaritinis krovinys – žolėapjovė ar motociklas – dokumentai reikalingi. Čia turiu prisipažinti, kad dėl motociklų taisyklių Anglijoje po Brexit'o pasikeitė tiek daug, kad patarčiau pasitikrinti individualiai. Mes vežame daiktus, ne prekes muitui, todėl CMR ir sąskaita paprastai pakanka. Bet jei muitininkas nuspręs, kad vežate parduoti – gali prireikti papildomų popierių. Nebandykite vežti nepaskelbto alkoholio.

Kas bus, jei muitinėje sustabdys?

Rimtai? Nieko blogo, jei viskas švaru. Muitininkai Doverio uoste kartais tikrina dėl principo, ypač jei mikroautobusas atrodo pernelyg prikrautas. Mes turim visus popierius, bet sustabdymas užima laiką. Kartais dvi valandas, kartais pusdienį. Jei tenka atidaryti ir viską iškrauti – vakarėlis. Buvo atvejis, kai vyrukai išpakavo dvidešimt dėžių, o muitininkas pažiūrėjo į pirmąją ir pasakė „varykit tolyn“. Tokia jau ta tvarka. Svarbu turėti kantrybės.

Ar jūs draudžiate tą krovinį, jei sulaužysit?

Taip, draudžiame, bet čia niuansų pilna. Draudimas galioja transportavimo metu dėl avarijos ar staigaus stabdymo, bet jei jūs patys supakavote stiklinę lentyną į popierinį maišelį ir ji dūžo – čia jau kita kalba. Aš norėčiau viską apdrausti šimtu procentų, bet draudikai turi sąlygas. Todėl prieš veždami gabaritinį krovinį į Angliją mes visada fotografuojame daiktus. Jei kas nutinka, įrodymų reikia. Kartais pats vairuotojas pamiršta nuotrauką, tada tenka pasikliauti žodžiu. Bet stengiamės.

Ar galiu siųsti daiktus be jokios sutarties?

Galima, bet ne pas mus. Aš matęs, kaip baigiasi tos istorijos – vežėjas pasiima pinigus, daiktai dingsta, o sutarties nėra, net nežinai kur skųstis. Turime standartinę vežimo sutartį, kurioje nurodyta viskas – nuo kainos iki datos. Tai apsako mus ir jus. Yra buvę, kad klientas pats pasiūlė be popierių, bet aš atsisakiau. Ne dėl to, kad nepasitikiu, o dėl to, kad taip saugiau mums abiems. Toks jau tas reikalas.

Mikroautobusas vs sunkvežimis – kas kaip

Kodėl mikroautobusas, o ne didelis krovininis?

Nes mikriukas – tai lankstumas. Didelis krovininis negali užvažiuoti į senamiestį, nepravažiuoja po dauguma tiltų, o Anglijoje keliai kartais siauresni nei atrodo žemėlapyje. Mūsų mikroautobusai yra erdvūs, bet kompaktiški. Telpa trys europaletės arba didelė sofa su dėžėmis. O jei reikia visam butui – tada jau sunkvežimis. Daugeliui, kas kraustosi iš vieno kambario, mikroautobusas pilnai pakanka. Ir kuro sąnaudos mažesnės, o tai atsispindi jūsų sąskaitoje galutinėje.

Kiek kartų jūs važiuojate į Angliją per mėnesį?

Na, priklauso nuo sezono. Vasarą – beveik kas savaitę, kartais ir dažniau. Žiemą reisų mažiau, nes žmonės mažiau kraustosi, bet vis tiek važiuojame. Nereikia galvoti, kad gabaritinis krovinys į Angliją turi laukti mėnesį. Jei viskas sutampa – per savaitę galim paimti ir pristatyti. Buvo mėnesių, kai nuvažiavome keturis kartus, buvo ir tokių, kai tik du. Šiaip aš stengiuosi, kad jei jau važiuojame – būtų pilnas krovinys arba keli užsakymai per reisą.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į Londono centrą be to mokamo mokesčio?

Čia galvos skausmas. Londonas tą LEZ ir ULEZ zoną... na, trumpai – senesni dyzeliniai krovininiai mikriukai ten brangiai kainuoja. Mūsų mašinos atitinka standartus, bet jei pristatymas pačiame centre, reikia mokėti. Kartais derimės su klientu ir paliekame daiktus netoli centro, o ten jis jau pasiima. Arba atvažiuojame anksti ryte. Kai kuriose vietose, kaip Barkingas ar Ilfordas, problemų mažiau. O štai Westminsteris – ten net vengiu savo automobiliu važiuoti. Kiekvienas svaras svarbus.

Kas bus, jei per mažai vietos – paliksite daiktus?

O dievuli, tik ne. Jei matome, kad neįsitempsime – skambiname dar prieš pakraunant. Buvo atvejis, kai klientas nepranešė apie dar vieną spintą rūsyje. Ne, mes nepalikome – radome vietą, bet tai buvo nepatogu. Kartais tenka siūlyti du reisus arba didesnę mašiną. Nieko nedarome be kliento žinios. Tai ne taksi, kur žmogus laukia šalikelėj. Gabaritinis krovinys į Angliją planuojamas iš anksto, o jei planas kinta – deramės. Bendravimas čia pats svarbiausias.

Pakavimas, planavimas ir žmonių kvailynės

Ar man pačiam reikia supakuoti tą gabartinį krovinį?

Idealiu atveju – taip, mes žinom kaip, bet ne visada turime laiko. Jei užsakote su pakavimu, mes pasirūpiname. Jei be – tada jūs. Aš dažnai matau, kaip žmonės suvynioja sofą į maisto plėvelę. Iš skyrybų streso, suprantu, bet neatlaiko. Reikia movos, kartono kampų, antklodžių. Kartais atvažiuojame, o daiktai dar neparuošti, tada vairuotojas laukia, o laikas – pinigai. Nebūna taip blogai, kad neišeitų įpakavoti, bet geriau pasiruošti bent prieš dieną.

Kaip apsaugoti stiklinę vitriną važiavimui?

Stiklas – baisiausias dalykas gabaritiniam kroviniui. Aš rekomenduoju dvigubą kartoną, juostą per visą paviršių ir antklodes tarp daiktų. Dar geriau – medinį rėmą, bet brangu. Mes vežame pakankamai dažnai ir žinom, kur dėti, kad nesimėtytų. Bet nuo duobių niekas neapsaugos šimtu procentų. Kartais vairuotojas specialiai važiuoja lėčiau arba aplenkia prastą kelią. Jei vitrina labai vertinga, siūlome draudimą su papildoma apsauga. Arba parduokit ją čia ir nusipirkit naują. Rimtai.

Ar galima vežti žolę pjovimo traktoriuką?

Galima, bet jis turi būti švarus. Aš nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad vedęs trimeris ar traktoriukas su žole yra normalu. Anglijos muitininkai nemėgsta augalinės taršos. Pavarų dėžė turi būt išvalyta, bakas – kuo tuštesnis. Buvęs atvejis, kai klientas paliko pilną dyzelio baką ir truputį alyvos po traktoriuku. Vairuotojas turėjo tempti jį ant lentos, nes bijojo sutepti grindis. Mažos detalės, bet sukelia daug vargo. Nuplaukite prieš veždami. Prašau.

Ką daryti, jei aš nespėju iki sutarto laiko?

Skambinkite kuo greičiau. Mes žmonės, suprantam, kad vaikai serga, liftas stringa arba tiesiog užmigote. Bet jei mes jau važiuojame ir nežinom, kad vėluosite – tada problemos prasideda. Kartais galime palaukti pusvalandį, kartais reikia persiderėti kitai dienai. Buvo atvejis, kai klientas neatvyko į sutartą vietą, o mums reikėjo spėti į keltą. Teko važiuoti kitu reisu, o daiktai pragulėjo savaitę. Nežinau, ar didžiausia bėda karjeroje, bet įsiminė. Skambinkite, net jei nepatogu.

Blogos patirtys, apgavystės ir tylūs vežėjai

Kodėl anksčiau mano krovinys iš Vilniaus į Birmingemą važiavo savaitę?

Todėl, kad jus apgavo arba išsiuntė daliniu kroviniu, kuris laukdavo sąstingyje, kol prisipildys mašina. Aš mačiau situacijų, kai kliento daiktai tarpininko sandėlyje pragulėdavo dešimt dienų, nes niekas neskubino. O jei dar ta įmonė neturi savo transporto – tada viskas priklauso nuo atsitiktinio vairuotojo geros valios. Savaitė – per ilgai. Mūsų mikroautobusai važiuoja tiesiai, be tarpinių sandėlių. Gabaritinis krovinys į Angliją turėtų keliauti ne ilgiau nei kelias dienas, nebent prašote atidėti.

Ar tikrai visi vežėjai, skelbiantys „gabaritinis krovinys į Angliją“, turi licencijas?

Ne. Atsakymas trumpas – ne. Aš galiu čia dabar sakyt ką noriu, bet realybė tokia, kad rinkoje pilna pijokų, kurie turi vieną mikriuką, draugą vairuotoją ir svajonę užsidirbti. Kartais pasiseka, kartais ne. Buvo atvejis, kai kliento daiktus atgavo tik po trijų mėnesių, nes „vežėjas“ pardavė pusę krovinio kažkam kitam. Policija tokių nesiveja. Patikrinkite EC licenciją, CMR draudimą. Jei vengia parodyti – bėkit. Ne visi blogi, bet tų blogų pakankamai daug, kad reikėtų saugotis.

Kas būna, jei mikroautobusą sustabdys Anglijos policija ir ten per daug svorio?

Tada stoja. Ne šunybė – tiesiog negalima toliau važiuoti. Anglijoje leidžiama šiek tiek viršyti priklausomai nuo modelio (nežinau tikslaus skaičiaus, reikia pasitikslinti), bet jei jau per stipriai – bauda ant biruzaus. O mums nereikia tokių problemų. Todėl mes visada svėrimą darome Lietuvoje ir jei matome, kad arčiau ribos – atiduodame dalį. Arba imame mažiau. Jūs galite pykti, kad ne viskas tilpo, bet geriau pykti nei mokėti baudą šimtus svarų pasienyje.

Ar jūs kada nors pametėte krovinį?

Pametėme? Ne. Kad pavėlavome – taip. Kad apgadinau dėl neprofesionalaus tvirtinimo ankstyvoje karjeroje – taip, buvo. Bet kad pilnai pametę arba pavogę – ne. Tai gal dabar skamba didybė, bet per tiek metų... (aš paskaičiavau, kiek metų, tai gal dvylika ar trylika). Per tiek metų nei vienas gabaritinis krovinys nebuvo prarastas. Blogai parvežtas kartais, pradėtas per anksti – taip. Bet daiktai visada atkeliauja. Nors buvo sezonas, kai beveik praradome nervus, o ne krovinį.

Paskutiniai praktiniai dalykai

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją, jei turiu daug gabaritinių daiktų?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – prieš tris–keturias savaites. Ypač vasarą, kai visi kraustosi, ir mano telefonas neatlaiko. Jei skambinate likus dienai – gali būti, kad neturėsime laisvo mikroautobuso. Žinoma, pasitaiko ir spontaniškų reisų, bet jie – kaip laimėjimas loterijoje. Gabaritinis krovinys į Angliją reikalauja logistikos: reikia suderinti paėmimą, maršrutą, keltą. Kartais keltas per Lamanšą būna užimtas savaitgaliais. Tad planuokit. Aš nesu toks, kuris spaudžia užsakyti dabar, bet faktas – kuo vėliau, tuo mažiau variantų.

Ar galima važiuoti drauge su kroviniu ir sutaupyti lėktuvo bilietui?

Taip, žinoma. Mūsų mikroautobusuose yra vietų keleiviui ar dviem. Bet sutaupyti – ne visada. Vietos yra, bet jos nepageidautinos ilgesnėms kelionėms žmogui, kuris nori pamiegoti patogiai. Jei norit sutaupyti lėktuvo bilietus – puiku. Tik reikia žinoti, kad važiuosite kaip keleivis, o ne kaip turistas. Kelionė trunka ilgai, sustojimai trumpi. Buvo klientė, kuri važiavo su kate. Katė zvimbė pirmus tris šimtus kilometrų. Ne visiems tai patiks. Bet galima. Būtinai suderinkite iš anksto.

Taigi, gabaritinis krovinys į Angliją nėra raketų mokslas, jei žinote, į ką kreiptis. Erdvūs mikroautobusai leidžia transportuoti didelius daiktus be milžiniškų išlaidų sunkvežimiams, bet svarbiausia – rasti žmones, kurie nepaliks jūsų daiktų kažkurioje skylėje. Aš nežiniuolis? Kartais. Bet per tiek metų išmokau, kad sąžiningumas verti daugiau nei gražiausi pažadai. Skambinkite, klauskite ir jei reikia – sudėliosim planą jūsų daiktams drauge.