Fiksuota kaina už siuntos vežimą į Angliją – be staigmenų

Daug metų vežiojom daiktus į Angliją, į visas puses. Klientai visada pirmiausia klausia: "Kiek kainuos?" – ir teisūs. Niektas nenori išleisti pusės algos tam, kad sužinotų, jog prie kainos dar prisidėjo kažkoks "papildomas kuro mokestis" ar "laisvadienio antkainis". Fiksuota kaina už siuntos vežimą į Angliją reiškia, kad sumą žinai prieš pakraunant fūrą. Aišku, jei sąžininga įmonė. Kartais atrodo, kad viskas paprasta, bet realybė rodo – ten visokių niuansų prisimetę. Aš neabejoju, kad fiksuota kaina be staigmenų įmanoma, bet reikia žinoti, kaip ją išsirinkti. Tiesiog kaip žmonės pakalbėkime – tiesiai.

Iš pradžių apie tuos pinigus

Kokia fiksuota kaina už siuntos vežimą į Angliją realiai reiškia? Ar tikrai viskas įskaičiuota?

Reiškia, kad mokai tiek, kiek pasakei, ir daugiau nieko. Teoriškai. Praktiškai – žiūrėk, kad sutartyje nebūtų smulkių raidžių apie "papildomus iškrovimo mokesčius". Asmeniškai dirbu taip: pasakau kainą, ji galioja nuo durų iki durų. Kuras, keliai, keltas – mano galvos skausmas. Buvęs atvejis: klientas nusprendė, kad jo siunta "neužima daug vietos", o realiai užėmė pusę fūros. Tada fiksuota kaina šiek tiek pasistumia. Nes fiksas – pagal svorį. Skambutis buvo nemalonus vakare.

Kiek dabar kainuoja apie 30 kg dėžė iš Vilniaus į Londoną? Maždaug, aišku.

Maždaug keturiasdešimt–šešiasdešimt eurų, priklauso nuo sezono. Žiemą, prieš Kalėdas, brangsta, nes visi lekia. O jei siunti sausio vidury, kai fūros važiuoja pustuštės, gali ir pigiau išsisukti. Bet kai kurios įmonės meta ant kainos ką tik nori, nes žino, kad paskubėjęs klientas moka. Geriau palygink tris–keturis variantus. Nebūtinai imk pigiausią. Kartais vidurkis – sąžiningiausias. Mano kolega sakydavo "pigiausia – tai brangiausiai nuskriaudžia". Ne visada, bet dažnai taip ir būna.

O jeigu mano sofa, ne dėžė? Ten jau skaičiuojama kitaip, ar fiksuota vis tiek galioja?

Baldai – jų padėtis kitokia. Fiksuota kaina galioja, bet pagal kubatūrą, ne kilogramus. Sofa gali sverti trisdešimt kilogramų, bet užima du kubus. Vairuotojui svarbu, kiek vietos atima – juk vietą galėjo užpildyti kitas klientas. Buvęs keistas atvejis: klientas atsivežė sofą su dideliais porankiais, kad netilpo pro duris. Ne į fūros, į namų. Teko ardyti, tempti per balkoną. Už fiksą. Nes aš taip pasakiau. Dabar visada klausiu, ar daiktas išvis tilps pro laiptinę.

Kodėl vieni siūlo 15 eurų, o kiti 85? Kur čia gaudyklė slepiasi?

Šitoj vietoj aš jau nebesu tikras šimtu procentų, kodėl taip skiriasi. Man atrodo, kad penkiolika eurų – tai arba akcija, kai jie jau važiuoja tuo maršrutu, arba nelabai rimtas reikalas. Kartais tiek kainuoja pašto siuntinys, bet ne pervežimas iki namų. O aštuoniasdešimt penki – gali būti mažesnė firma, kuri važiuoja specialiai. Arba tiesiog nenori tavęs. Realiai patikima fiksuota kaina už siuntos pervežimą į Angliją dažniausiai gyvuoja tarp keturiasdešimt ir septyniasdešimt eurų. Vis kas po dvidešimt – jau žiūrėk atidžiai į sąlygas.

Ar kuras keičiasi, ar mano kaina keisis? Nes anksčiau taip buvo...

Anksčiau, prieš gerus dešimt metų, būdavo sutarčių, kad jei dyzelis pašoka, ir tavo sąskaita pašoka. Dabar doros įmonės taip nebežaidžia – fiksuota reiškia nekintančią. Bent jau tos, su kuriomis aš dirbu. Yra niuansas: jei tu užsakai šiandien, o siunti po trijų mėnesių, kaina gali skirtis dėl sezono. (Nors kai kurie vis tiek bando įpaišyti kuro koregavimą. Jei pamatysi – bėk.) Vienas klientas pernai taip prigavo firmą. Teko grąžinti du šimtus. Chaotiška buvo visam būriui.

Kai jau renkiesi – kas svarbu?

Kaip suprasti, kad įmonė rimta, o ne tik gražiai kalba?

Rimti žmonės atsako į laiškus per dieną. Ne per savaitę. Jie nesiūlo kainos žinute "nu tipo 50 eur ;)" – parodo normalią sąskaitą su rekvizitais. Dar: jei jie klausia, KAIP atrodo siunta, o ne tik kur ir kiek kilogramų – tai geras ženklas. Reiškia, galvoja apie logistiką. Kai pats rinkausi partnerius vežti į Londoną, žiūrėjau, ar jie turi normalų adresą, o ne tik pašto dėžutę. Buvau vienas vaikinas, dirbo iš garažo Dagenhame. Viskas gerai, bet kai dingo telefonas – niekur jo nerasi.

Ar tikrai reikia dėti siuntą į naują kartono dėžę, ar sena nuo televizoriaus tiks?

Tiks, jei nesuplyšusi. Bet žinai, kad daugelis supranta "fiksuota kaina" kaip "man nerūpi, kaip supakuota"? Daugiausiai tokių bendradarbių esu matęs. Sena dėžė gali neatlaikyti, kai ant viršaus užkrauna dar dvidešimt kilogramų. Mes fūrose visko turim – daiktai slampinėja, fūra stabdo, suka. Kartais viduje cunamis. Nauja dėžė iš penkių sluoksnių – tai tavo draudimas. Aš ne apie poperinį draudimą. Buvo atvejis, klientas įmetė elektroniuką į seną batų dėžę. Atvažiavo... nu, archeologinis radinys. Fiksuota kaina nepadengia blogo pakavimo.

Ar fiksuota kaina galioja, jei pasirodo, kad siunta sunkesnė nei sakiau?

O čia jau problema. Jeigu paaiškėja, kad ne trisdešimt, o penkiasdešimt kilogramų – kaina kinta. Nes fiksuota kaina surišta su svorio kategorija. Neužtenka pasakyti "nu kažkiek ten". Geriau pasverti namie, o jei neturi svarstyklių – nueik į paštą. Žmonės kartais nemato skirtumo tarp tūrio ir svorio. Realybė tokia, kad vežėjas turi teisę perskaičiuoti, jei melavai. Nors būna, kad ir aš pats ranka pakeliu dėžę ir suprantu – oho, čia ne trisdešimt. Bet jei sutartis pasirašyta, kartais prisimerkiu. Žmogiška.

Ar galiu pats supakuoti, ar jie atvažiuos ir supakuos už mane?

Gali pats. Netgi turi, jei nori sutaupyti. Atvykimas ir pakavimas – papildoma paslauga, kuri jau nebeįeina į tą paprastą fiksuotą kainą už siuntimą į Angliją. Kartais klausia: "Bet jūs perkraustymų firma?" Tai taip, bet važiavimas pas tave su dėžėmis ir lipimas į penktą aukštą – laikas, o laikas – pinigai. Aš patariu: supakuok pats, mes paimsim. Jei turi antikvarinį veidrodį – čia jau kitas reikalas. Tada geriau tegu profesionalai suvynioja. Buvo toks artefaktas Kaune... na, nėr laiko pasakot dabar.

O draudimas? Jei fiksuota kaina, tai gal ir draudimas jau tame?

Ne. Draudimas – atskira eilutė. Dažnai pamirštama. Fiksuota kaina padengia transportavimą. O jei fūra dega, avarija, ar kas nors paslysta ant tavo dėžės – čia jau draudimo žaidimas. Daugelis galvoja, kad jei jau moka penkiasdešimt eurų, viskas apdrausta. Klaida. Paketinis draudimas retai viršija tūkstantį eurų. Jei veži kompiuterį už du tūkstančius – susimokėk papildomai. Priešingai, paskui raudosi. Susidūrimas su tikrove skaudus. Ypač kai pamatai suplėšytą dėžę niaukštėje (taip, turėjau galvoje "sandėlyje", na, supraskit).

Kas vyksta važiuojant?

Kiek laiko važiuoja siunta į Angliją? Fiksuota kaina greitina, ar ne?

Ne, fiksuota kaina nepriklauso nuo laiko. Ji priklauso nuo... nu, fiksuotumo. Kelionė paprastai trunka nuo keturių iki septynių dienų nuo paėmimo Lietuvos. Kartais greičiau, jei fūra pilna ir lekia tiesiai. Kartais lėčiau, jei pirmiau renka Klaipėdoje, Panevėžy, o paskui dar kur nors. Kai klientai skambina antrą dieną ir rėkia "kur mano daiktai" – nuraminu. Dar net nepardavė bilietų į Europą per tokį laiką. Kantrybė. Buvo kartą, fūra užstrigo prie Folkestone tilto devynioms valandoms. Tada visi vėlavo be išimties.

Ar mano lagaminas važiuos su kitais baldais, ar atskirai fūra?

Su kitais. Tavo lagaminas atsiduria šalia skalbimo mašinos iš Alytaus ir dviračio iš Šiaulių. Fūros komplektuojamos, kad išnaudoti kiekvieną centimetrą. Fiksuota kaina įmanoma todėl, kad dalinamasi išlaidomis. Žmonės bijo: "o jeigu susimaišys?" – nesusimaišys, jei pažymėta. Buvę, kad klientas nurodė vieną adresą Londone, o vairuotojas turėjo prieš tai iškrauti Frankfurte... oi, ne, į Angliją nėra kelio pro Frankfurtą (tai buvo kitas maršrutas, aš supainiojau). Tavo lagaminas važiuos tiesiai, jei firma specializuojasi UK kryptimi.

Kas jeigu vairuotojui nutrūks grandinė – tiksliau, kas jeigu mašina sugenda?

Aha, reali baimė. Jei fūra sugenda kur nors Belgijoje, daiktai nepalaidoti – perskraunami į kitą mašiną. Bet laikas nukenčia. Sutartyje turėtų būti parašyta, kas tada. Doros įmonės turi partnerius Europoje. O blogoji žinia: buvęs atvejis, kai mažas vežėjas neturėjo plano B. Fūra sugedo, jis paskambino klientui: "Atvažiuokit pasiimkit patys iš kur nors prie Lille." Rimtai. Klientas turėjo samdyti mikroautobusą. Fiksuota kaina čia jau neatperka streso. Rinkis tuos, kurie turi atsarginių variantų.

Ar galiu skambinti vairuotojui tiesiogiai, ar tik į biurą?

Paprastai tik į biurą. Vairuotojai vairuoja. Jie nekasi atsiliepti, kai lenkia kamazą. Be to, jie dažnai angliškai nekalba, o klientas lietuviškai – ir kas tada? Biuras turi stebėseną, koordinates. Jei labai jaudiniesi – rašyk žinutę administratoriui. Įsimenu vieną Jono kelionę – vaikinas skambino kas valandą. Vairuotojas galiausiai išjungė telefoną. Daiktai atėjo. Tiesiog palikit žmogų dirbti. Jis ne Google Maps, gyvas vairuotojas. Skirtingas tonas nei anksčiau kalbėjau.

Kurioj vietoj mano siunta bus laikoma, jei aš dar nepasiruošęs jos pasiimti?

Sandėlyje. Londone ar artimiausiame taške. Paprastai savaitė – nemokamai. Paskui pradedami skaičiuoti sandėliavimo mokestiai. Klientai galvoja: "Nesvarbu, pasiimsiu kada noriu." Bet ten tavo dėžė stovi ant paletės ir užima vietą. Jei negali pasiimti – pasiklausk, ar pristatytų papildomai. Fiksuota kaina galioja iki terminalo, ne iki begalybės. Realybė: vienas klientas paliko siuntą mėnesiui. Prisiskaityvo šimtas svarų. Jam skaudėjo. Aš tada pasiūliau kitą kartą mokytis skaityti sąlygas.

Tenka ir nusivilti kartais

Ar buvę, kad fiksuota kaina staiga paauga, nes "ai, na, kitaip neiplanavom"?

Buvę. Ne pas mane, bet girdėjau kolegų istorijų. Yra gudrus triukas: pasako fiksą, pakrauna, o tada: "Bet jūsų laiptinė per siaura, tai dar dvidešimt svarų." Sutartis būna neaiški, parašyta mažomis raidėmis. Klientas priverstas mokėti, nes daiktai fūroje. Tai spaudimas. Doroje kompanijoje viskas surašyta aiškiai: ką reiškia fiksuota kaina iki durų, kas, jei nėra lifto. Jei nepamenu, ar pas mus buvo tokių keblumų... ne, neturėjom. Mes dirbame kitaip. Nors kartais klientai ir patys pamiršta paminėti liftą.

Ką daryti, jei siunta atvažiavo sulamdyta, o jie sako, kad tai tavo kaltė?

Pirma, fiksuoti nuotraukose. Prieš pakraudamas ir kai atsiemi. Antra, tikrinti sutartį. Jeigu tu pats supakavai į šlapią kartoną, kaltas pats. Bet jei dėžė šlapia ištraukta iš fūros grindų – tada vežėjas. Ne visada laimim. Buvo siunta su porcelianu. Klientas supakavo į laikraščius. Laikraščiai sušlapo nuo kondensato. Porcelianas neišbrendo, bet dėmės liko. Čia neaiški zona. Draudimas nepadengė, nes tai nebuvo trauma, o pakavimo klaida. Nemalonus atvejis. Abi pusės turėjo argumentų.

Ar teko matyti, kaip įmonės apskritai dingsta su daiktais? Rimtai klausiu.

Taip. Atsakyčiau tiesiai – taip. Būna, ypač kai kas nors siūlo žemdirbiškai mažą fiksuotą kainą per tarpininkus iš feisbuko. Vaikinas surenka siuntas į garažą, nusiperka bilietą į vieną pusę į Londoną ir dingsta. Policija nelabai ką padaro, nes civiliškas ginčas. Ką daryti? Tikrinti licenciją, ar veikia ilgiau nei metus, ar turi fizinį adresą. Jei tik feisbuko profilis su keturiais like'ais – rizika tavo. Fiksuota kaina už siuntos pervežimą į Angliją neturi būti vienintelis kriterijus. Saugi ranka ta, kuri laiko pinigus, kol daiktai tikslą pasiekia.

Kodėl kai kurie nekrauna iš namų, nors sakė, kad taip bus?

Nes vairuotojui nusibodo laukti, arba adreso nerado, arba jis perdarbintas. Blogos įmonės neskirsto laiko. Jie prilpo sau penkis pakrovimus vienai dienai – neįmanoma. Ir tada gauni SMS: "Atsivežkit į terminalą, nes nebespėjame." O tu susiplanavai bičiulių samdymą. Nesąmonė. Fiksuota kaina be iškrovimo paslaugos – tai ne pilna paslauga. Paklausk konkrečiai: "Ar paimsite MANO adresu?" Skirtumas milžiniškas. Man šitas dalykas asmeniškai įsiutina, nes mudu su klientu tada abu apgauti liekam.

Ar fiksuota kaina reiškia, kad nėra jokių papildomų mokesčių Anglijos pusėje?

Reiškia, kad nėra papildomų mokesčių iš LIETUVIŠKOS pusės. Bet jei Anglijoje reikia kranu iškrauti, ar tavo namai – už Low Emission Zone ribos, ar reikia leidimo – ten kiti žaidimai. Fiksuota kaina dažniausiai galioja iki Londono centro arba iki pirmojo terminalo. O toliau – deri atskirai. Realistiškai, daugelis lietuvių gyvena East Ham'e, Barking'e, Dagenhame – ten paprastai įskaičiuota. Bet jei koks užkaboris netoli M25 – klausk. Ai, o jei muitas? Senos asmeninės kojinės – nemuitinama. Bet jei prekės – jau kita kalba. Fiksuotos kainos sutartis nepasako apie muitą.

Popieriai ir kas naujo po Brexit

Ar man reikia kažkokių popierių siuntai į Angliją, ar jie viską sutvarko?

Jei asmeniniai daiktai – nereikia jokių eksporto deklaracijų. Tiesiog pakrauni. Bet deklaraciją pildo vežėjas. Dabar po Brexit popierius padaugėjo. Muitinė rimčiau žiūri. Jei siunta atrodo asmeniniai, bet visiškai nauji ir supakuoti komerciškai – muitininkai gali užduoti klausimų. Buvę, kad klientas siuntė "asmeninį" dviratį parduotuvės dėžėje. Muitas pagalvojo, kad prekyba. Teko įrodinėti. Popieriai, nuotraukos, viskas. Fiksuota kaina čia nebegelbsti. Teko samdyti brokerį. Brangiau išėjo nei pats dviratis kainavo.

Kas su maistu? Galiu siųsti dešrą mamai, ar jau nebe?

Nebe. Galima siųsti, bet mama gaus su dideliu muito arba išvis negaus. Po Brexit – sūris, dešrelės, rūkyta žuvis – jiems reikia veterinarinių sertifikatų. Asmeniniam naudojimui leidžiama labai mažai. Fiksuota kaina pervežimo nesikeičia, bet rizika, kad dešra supelsės muitinėje, yra. Be to, Anglija griežta. Mano manymu, verčiau nupirkti dešrų lietuviško parduotuvėje Londone – yra jų. Siųsti trisdešimt kilogramų šaltalolių – prašymas dėl problemų. Deja, taip yra. Net jei anksčiau būdavo paprasčiau su mėsa ir pieno produktais.

Ar reikia sąskaitos faktūros, jeigu pervežu asmeninius daiktus?

Ne, nereikia. Tu gi neparduodi savo megztinio sau. Bet sąskaitą faktūrą turi išrašyti vežėjas tau – tai mokėjimo įrodymas. Jei kažkas nepasiekia, be to popieriaus nieko nepadarysi. Aš siūlau pasidaryti sąrašą daiktų su vertėmis. Nebūtina parduotuvių sąskaitų, tiesiog užrašai. Pravers, jei draudimo atvejis. Ir dar: jei siunti dovaną, nedėk etiketės "dovana verta penki šimtai eurų". Muitininkai turi savo įpročius. Fiksuota kaina vežimo – tai fiksuota kaina, o ne raktelis nuo visų muitinių durų. Reikia proto.

O jei muitinė vis dėlto sulaiko siuntą – iš manęs dar ką nors pareikalaus?

Gali pareikalauti papildomų dokumentų arba muito. Fiksuota kaina – vėlgi, tik vežimas. Muitinė – valstybė. Jei sulaiko, daiktai stovi, o tu bendrauji su muitininkais.