Ekspres siuntų gabenimas į Angliją – skubus pristatymas, kurį verta suprasti iš anksto

Na, jei reikia greitai nusiųsti daiktus per kelias dienas, ekspres siuntų gabenimas į Angliją skamba kaip išsigelbėjimas. Bet aš dirbu šitoje srityje jau trečią dešimtmetį ir galiu pasakyt – skubus pristatymas nėra magija. Jis taisykles turi ir kartais nutinka taip, kad skubėjimas sugadina viską. Daug kas mano, kad pakanka paskambinti ir kitą dieną kurjeris jau beldžiasi į duris Londone. Realybė kiek kitokia. Kainos, muitai, pakuotė, tie prakeikti dokumentai po Brexit – viskas turi įtakos. Vienoje vietoje bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus, nes tikrai žinau, kad dabar galvojate apie sparčiausią variantą ir nervinatės, ar spės.

Pradėkim nuo pinigų, nes visi tai nori žinoti pirmiausia

Kiek maždaug kainuoja ekspres siuntų gabenimas į Angliją jeigu man reikia tą savaitgalį?

Oi, čia tas klausimas, kurį girdžiu penkis kartus per dieną. Jei reikia per 24–48 valandas, kaina gali šokt net dvigubai lyginant su standartu. Skubus pristatymas į Angliją lėktuvu arba tiesioginiu vilkiku kainuoja nuo kelių šimtų eurų iki tūkstančių, priklauso nuo svorio. Kartais ir daugiau. Ne vieną klientą mačiau, kuris nustemba, bet taip jau yra – greitis niekada nebuvo pigus. Mašina turi važiuoti be sustojimų, vairuotojai dirba pamainom. Tas visa kainuoja.

Ar yra koks nors budžetinis skubus variantas, ar ne?

Budžetinis skubus – keistas derinys, bet teorija egzistuoja. Kartais galima surasti dalinį krovinį, kai tavo daiktai vežami su kitų klientų siuntomis. Tada ekspresinis pervežimas į Angliją kainuoja mažiau, bet turi tilpti į jau suplanuotą maršrutą. Jei laikas lankstus – tarkim, per 3–4 dienas, o ne per vieną – kaina krenta akivaizdžiai. Reikia rytoj, teks mokėt daugiau. Aš tokius variantus atrandu gal kartą per kelis mėnesius, taigi nereikia tikėtis stebuklų. Geriau numatyti realų biudžetą.

Ar kaina skiriasi jei siunčiu tiesiai į Londoną, o ne į kokį Anglijos šiaurės miestelį?

Žinote, Londone viskas paprasčiau. Anglijos sostinėje kurjerių tinklai tankūs, adresai aiškūs, pristatymo zonos centrinės. Jeigu siunta keliauja į Škotijos pasienį arba kokį Cumbria, kur žemėlapį reikia atsidaryt didinamuoju stiklu, kurjeris leis daugiau laiko. Atsimenu, turėjom klientą, kuris siuntė į Newquay – važiavo ilgiau nei iki Londono, nors atstumas mažesnis. Papildomos mylios ir kuro sąnaudos visad atsispindi galutinėje sumoje. Taigi taip, kaina gali pakilti tokiu atveju.

Ar verta derėtis dėl kainos, ar čia kaip parduotuvėje – parašyta ir tiek?

Derėtis galima visur, bet ekspres siuntų gabenimas į Angliją nėr turgus. Mažos įmonės kartais numuša 10–15 proc., ypač jei esi pastovus klientas. Bet yra tokių, kurios žemiau tam tikros ribos nenusileidžia, nes apmoka vairuotojus ir degalus. Būna ir atvirkščiai – kai kurios įmonės pradeda išpūstai brangiai tikėdamosi, kad nemoki skaičiuot. Aš mačiau kompanijas, kurios padvigubina kainą pajutusios skubumą. Taigi bandyt derėtis gali, bet jei kaina žemiau rinkos vidurkio, kažkur kentės – dažniausiai saugumas arba terminai.

Kodėl kai kurios įmonės sako vieną kainą, o po to prideda mokesčių?

Klasikinė schema. Pasiūlo gražią sumą telefonu – „taip, taip, skubus pristatymas į Londoną, 300 eurų“ – o paskui prisideda kuro priemoka, muitinės išpildymo mokestis, dar nežinia kas. Būna, kad tiesiog nesidomėjo siuntos specifika, o paskui perskaičiuoja. Kitos apgalvotai slepia dalį kaštų. Aš niekada taip nedirbu, negaliu to pakęsti. Kartais tikrai nenumatytų išlaidų pasitaiko, bet tai kitas pokalbis, ne staigmena. Visada prašyk sąskaitos išrašo su visais punktais prieš pasirašant. Aiškumas svarbiau nei mandagumas.

Skaitytojai vis klausia laiko, nes skubėti nori visi

Per kiek laiko realiai galima gauti siuntą į Birminghamą, jeigu labai skubu?

Birminghamas – didelis miestas, pasiekiamas. Jei rinkiesi oro transportą ir pateiki dokumentus laiku, gauti per 1–2 darbo dienas. Kelių ekspresu dažniausiai 2–4 dienos, priklauso, ar vilkikas pilnas, ar dalinis. Turėjau atvejį, kai pervežimas užtruko parą ilgiau, nes vilkiką sustabdė Prancūzijoje techninei patikrai. Normalu, nors klientai pyksta. Skubūs terminai niekada nebūna šimtaprocentiniai, nes kelyje gali nutikt visko. Bet 2–3 dienos – realus vidurkis ekspresui.

Ar ekspres pristatymas į Angliją veikia ir savaitgaliais, ar tai tik darbo dienų mitas?

Savaitgaliai – keistas dalykas. Techniškai kai kurios tarnybos dirba šeštadieniais, ypač paskutinė mylia. Bet nuo Lietuvos iki Anglijos važiuojantys vilkikai savaitgaliais stovi. Prancūzija, Belgija, Olandija – ten poilsio režimas griežtas. Tai jei tikiesi, kad penktadienį vakare paketas pajudės ir sekmadienį bus namuose – nelabai. Pasitaiko išimčių, bet brangiau su specialiu leidimu. Geriau planuot taip, kad darbo dienos susidėtų logiškai, o ne ieškot stebuklo šeštadienį. Nors pats kartais norėčiau paprastesnio gyvenimo.

O jei aš užsakau vakarop, ar tai skaičiuojasi nuo rytojaus?

Čia priklauso nuo įmonės vidinės logistikos. Aš dažniausiai sakau, kad diena prasideda ryte. Jei užsakai po 15 valandos, tikėtina, kad skaičiuosime nuo kitos dienos. Nors žinot, dabar ir pats sutriškau – kai kurios bazės veikia iki 18-os ir dar priima. Ar visad taip? Ne, kiekvieną kartą reikia tikrint. Geriausias patarimas – skambink darbo metu, geriausia iki pietų, jei nori, kad ekspres siuntų gabenimas į Angliją pajudėtų tą pačią dieną. Vakarop jau viskas blanku.

Kiek laiko užtrunka, jei siunta turi važiuoti lėktuvu, o ne sunkvežimiu?

Lėktuvas ne visada greičiau. Skrydis iš Lietuvos į Londoną trunka kelias valandas, bet siunta dar turi patekti į terminalą, praeiti patikrą. Realiai skubus siuntų pristatymas oru dažnai užima 1–3 darbo dienas. Sunkvežimis važiuoja ilgiau, bet jei jau pilnas ir išvažiuoja kas vakarą, terminas sutampa. Aš rekomenduočiau lėktuvą tik tada, kai siunta maža, brangi ir negali laukti. Didelis krovinys – vilkikas ekonomiškesnis. Dvi dienos čia, dvi dienos ten – skirtumas ne visad kosminis.

Ar būna taip, kad skubus pristatymas vėluoja ir ką tada daryti?

Būna, ir ne taip jau retai. Kelias į Angliją nemenkas, yra sienų, orai, kamščiai. Jei vėluoja, pirmiausia skambink vežėjui, nešdinkis ant adresato. Paprašyk atnaujintos buvimo vietos. Jei delsima kritinis – verslo pristatymas, kurio neatidėliosi – tikrink, ar galima keisti maršrutą arba perduoti kitai tarnybai paskutiniam etapui. Atsimenu, pusantros paros siunta tiesiog stovėjo Ostendėje dėl uosto perkrovos. Perėmėm per kitą tunelį. Sprendimų atsiranda, bet laikykit visus įrodymus vėlavimui.

Dokumentai, muitai ir visokios Brexit nesąmonės

Kokius dokumentus man reikia paruošti siunčiant daiktus ekspresu į Londoną po Brexit?

Po 2021-ųjų viskas pasikeitė. Dabar siunčiant į Angliją reikia eksporto deklaracijos, profesionaliojo sąrašo, priklausomai nuo prekių – ir sertifikatų. Komercinei siuntai būtina sąskaita-faktūra su HS kodu. Skubus gabenimas neįmanomas be tvarkingų popierių – muitinė nestoja net ekspresui. Kartais klientai atneša popierinį maišą su niekur neatitinkančiais užrašais. Tada aš tik galiu skėst rankomis. Geriau paruoš per daug dokumentų nei per mažai. Anglijos muitinė dabar kaip atskira šalis, nebe ES.

Ar dabar į Angliją siunčiant reikia kokios nors specialios muitinės deklaracijos?

Taip, reikia. Tai CN22 arba CN23, jei nekomercinė, o jei komercinė – muitinės deklaracija su verte ir aprašymu. Skubus pristatymas į Angliją per vieną parą neįvyks, jei deklaracijoje parašysi „drabužiai“, o viduje 300 vienetų. Muitininkai sustabdys. Būna tokių, kurie sumeluoja vertes, bet aš tokių nepriimu – per daug problemų prisidaro. Deklaracija turi atitikti tikrovę. Jei per kompaniją siunti, jie padarys išpildymą, bet tu privalai suteikt tikslius duomenis. Kitaip siunta strigs Londone dienoms.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jį turėti?

EORI – ekonominės operatoriaus registracijos numeris. Jei siunti dažnai arba komercines siuntas, jis būtinas. Verslininkai tai žino. Fiziniams asmenims siunčiant asmeninius daiktus dažnai nereikia, bet čia aš nesu tikras dėl absoliučiai kiekvieno atvejo. Matot, daug kas priklauso nuo siuntos vertės. Aš paprastai siuntiniams nerekomenduoju galvot apie EORI, nes sprendžia vežėjas. Bet jei esi verslas, tai neprasidėk be jo. Kitaip muitinė gali iškelt problemų. Tada skubus gabenimas virsta biurokratiniu košmaru.

Ar siuntai į Angliją taikomi kokios nors papildomi muitai ar tik paprastas PVM?

Po Brexit viskas kitaip. Į ES iš trečiųjų šalių siunčiant galioja muitai. O Anglija nebėra ES. Fiziniam asmeniui, jei vertė mažesnė nei tam tikra riba, muitų gali ir nebūt (ribas reikia pasitikrinti, nes keičiasi). Bet PVM irgi kitas. Aš su muitų politikom nebesusiduriu kasdien, tai nenoriu meluot dėl naujausių atnaujinimų. Skubus pristatymas kartais stringa dėl to, kad klientas nežino, jog turi mokėt rinkliavą. Patartina prieš siunčiant pasitikslinti gov.uk arba su brokeriu.

O jeigu aš siunčiu maistą – tarkim lietuvišką dešrą ar sūrį – ar čia išvis galima?

Dešros, sūriai... žmonės mano, kad ekspres siuntų gabenimas į Angliją – kaip autobusas, viskas važiuoja. Ne. Maisto produktai ypač gyvulinės kilmės po Brexit draudžiami be veterinarinių sertifikatų. Anglijos muitinė juos konfiskuoja be ceremonijų. Turėjau atvejį, kai moteris siuntė sūnui į Manchesterį naminį sūrį – siunta strigo Heathrow 4 dienas, paskui suėmė. Skubumas čia nebepadėjo. Jei norite siųsti maisto, geriau sausą, fabrikinę pakuotę su etiketėmis. Bet gyvulinės kilmės – ne, nebent esi sertifikuotas eksportuotojas. Tada visai kas kita.

Kas realiai vyksta, kai viskas ne pagal planą

Kas labiausiai stringa muitinėje, kad skubus gabenimas tampa nebe toks skubus?

Popieriai. Visada popieriai. Net jei siunta pažymėta „express“, muitininkai jos neskiria – skenina. Blogiausia, kai klientas pateikia netikslius kodus arba parašo „dovanos“, o viduje 50 telefonų dėklų. Tada įjungiamas raudonasis signalas ir tikrinama rankiniu būdu. Būna, kad skubus krovinių gabenimas į Angliją vėlavo dėl to, kad dėžėje buvo magnetas, kuris sukėlė alergiją rentgeno aparatui. Pamiršo pažymėt. Papildoma patikra – 6–12 valandų. Neveikia joks „bet aš moku dvigubai“ argumentas muitinei.

Ar buvote situacijos, kai ekspres siunta į Angliją tiesiog dingo – kaip tai paaiškinti?

Dingo... sunkus žodis. Dažniau „pasimeta“ tarp sandėlių. Visos siuntos turi sekimo numerius, bet aš mačiau gal du atvejus, kai sistema rodė „pristatyta“, o žmogus nieko negavo. Dažniausiai kurjeris paliko pas kaimyną arba už durų, kurias kas nors atidarė. Tikras dingimas – kai etiketė nusitrynė, ir niekas nežino, kas viduje. Tada siunta baigiasi specialiame aukcione. Jei esi siuntėjas, daryk atsargines etiketes viduje ant popieriaus. Skubus pristatymas neapsaugo nuo kvailystės (oi, „kvailystės“ čia turėjo būt), nes tos nutinka visur. Budrumas vietoj panikos.

Ką daryti, jei kurjeris Anglijoje niekaip negali rasti adreso ir siunta važinėja ratais?

Anglijos pašto kodai spėliojimų nepadaro. Kartais žmonės rašo tik gatvę, o ten namai nesunumeruoti kaip pas mus. Kurjeris važinėja 20 minučių, paskui „adresatas nerastas“. Tokiu atveju skambink vietinei tarnybai ir duok tikslų aprašymą: „trecias namelis po alėją, šalia pub'o“. Aš siūlau rašyti etiketėje žymiai daugiau nei reikia. Skubus siuntų pristatymas į Angliją žūsta ne dėl tarptautinio kelio, o dėl paskutinio kilometro. Dėl to pervežimas stringa dieną, o gal ir dvi. Būna ir taip.

Ar pasitaiko, kad siunta pažeidžiama per skubų pervežimą, nes viską daro skubiai?

Pasitaiko, ir dažniau, nei norėtumėte. Kai terminai spaudžia, vairuotojai krauna greičiau, sandėlio darbuotojai meta dėžes į krūvą. Štai kodėl pakuotė turi būt nepajudinama. Vežėm stiklą ekspresu – atvyko į Bristolį su įtrūkimu. Ne dėl kelio, o dėl pakrovėjų, kurie dėžę laiptukais numetė. Skubumas – priešas saugumui. Ne visi logistikos centrai taip elgiasi, bet apie blogas įmones pasakysiu: jei kaina per maža, jie taupo ant rankų darbo ir priežiūros. Tada skuba baigiasi liūdnai. Nepagailėk pinigų kokybėi.

Kodėl kai kurios pigios įmonės pažada ekspresą, o paskui sėdi savaitę kelyje?

Aš jau minėjau, bet pakartosiu – kai kurios tiesiog meluoja. Pažada „skubus pristatymas į Angliją per 48 valandas“, pasiima krovinį, o jis sėdi sandėlyje tris dienas, kol surenka kitus. Tai vadinama „surinkimu“, o ne ekspresu. Klientas nemato skirtumo iki col nepaskambina. Tos įmonės žaidžia ant to, kad tu jau sumokei. Aš tokius vežėjus atpažįstu iš kainos žemiau 30 proc. rinkos. Skubus gabenimas turi sąnaudas. Jei nemoki sąnaudų, moki nervais. Geriau brangesnis, bet sąžiningas. Tie patys pigūs dažniausiai nepasiima telefono, kai problemos prasideda.

Pakuotė ir tos smulkmenos, kurias žmonės praleidžia

Kaip turėčiau supakuoti siuntą, jei noriu, kad ji tikrai pasiektų Angliją nepažeista?

Dėžė turi būt nauja. Ne ta, kuri garaže penkis metus stovėjo. Stipri kartoninė dėžė, viduje putų sluoksnis, daiktas negali judėti. Kai viduje juda – dūžta. Matau, kaip žmonės į seną kompiuterinę dėžę meta buitinę techniką. Skubus gabenimas į Angliją per daug taškų turi – pakrovimai, perkrovimai. Kiekvienas judesys turi būt amortizuotas. Jei siunta sunki, naudok dvigubas sienas. Ir užklijuok taip, kad net dislokacija nepraskirtų. Kartais patariu dvigubai vyniotis – juokinga, bet veikia. Gerai supakuot daiktas = ramus miegas.

Ar reikia ant dėžės rašyti kažką specifinio, kad muitinėje greičiau praeitų?

Ant dėžės – aiškūs siuntėjo ir gavėjo adresai, telefonai. Viduje – sąskaitos kopija ir pakuočių sąrašas. Kai kurie rašo „do not drop“ raudonai – muitininkai nesustos, bet logistikos darbuotojai kartais pagalvoja. Svarbiausia – angliškas aprašymas. Jei ant dėžės viskas lietuviškai, Anglijos centre prasideda spėlionių žaidimas. Aš rekomenduočiau etiketes dviem kalbom. Skubus pristatymas nusiseka, kai informacija skaidri. Ne kai žmogus turi atspėt, kas viduje. Aiškiai parašyk šalį „Lithuania“ ir „United Kingdom“. Paprasta, bet pamirštama.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią žmonės daro pakuodami daiktus ekspres siuntai?

Nepakankamos vidinės apsaugos. Žmonės deda daiktą į dėžę ir galvoja, kad tuščias tarpas nesvarbu. O jis sugeria smūgius. Antra klaida – skysčiai. Fabriškai uždaryti buteliai važiuodami gali prasisukti. Trečia – per sunkios dėžės. Verčiau dvi lengvesnės nei viena, kurią vos iškelia. Tada vairuotojas meta ne taip, nes fiziškai nepakeliamas. Skubus siuntų gabenimas į Angliją vyksta greitai, o greitas judėjimas reiškia nešvelnų. Todėl pakuotė privalo būti idiotiškai tvirta. Kuo tvirčiau, tuo ramiau miegi. Nepatingėk.

Ar man viską reikia sudėti į vieną didelę dėžę, ar gali būti kelios mažesnės?

Dažniausiai geriau kelios vidutinės nei viena milžiniška. Didžiulė dėžė netelpa liftuose, durų angomis, ją sunku stumdyt. Jei nukrenta – nukrenta tragiškai. Daliniai kroviniai kai yra skaidomi, kelios dėžės lengviau prisiderina prie kitų klientų siuntų. Viena monstrų dėžė reikalauja specifinės vietos. Skubus pristatymas dažnai vykdomas mikrobangais, kur telpa standartiniai matmenys. Nebent siunti sofą – tada aišku, kad viena didelė. Bet daiktus skaldyk protingai. Ir numeruok. Aš nekenčiu nenumeruotų dėžių. Baisiausias reginys sandėlyje.

Ką daryti jei siunčiu kažką trapią – nutarimą, vitražą, ar panašų menišką daiktą?

Trapūs daiktai – atskira kalba. Kartono nepakankama. Reikia medinio rėmo, putų, kamščių, kartono tarpių. Jei vertinga – būtinai drausti. Aš siūlau klientams, kad brangiems meno kūriniams geriau rinktis specializuotą meno gabenimo tarnybą. Bet jei labai reikia dabar – daryk dvigubą pakavimą ir pamiršk omeny „FRAGILE“ visom kalbom. Nes skubus gabenimas į Angliją kartais reiškia, kad žmonės skuba ir pamiršta perspėt. Aš pats jau seniai nebesoku į detales dėl meno kūrinių (oi, turėčiau sakyt „nepretenduoju būti ekspertu“), bet principas paprastas: jei bijai dūžtančio – samdyk profesionalų. Nepinigauk čia.

Taigi ekspres siuntų gabenimas į Angliją – ne raketų mokslas, bet reikalauja galvos. Skubus pristatymas įmanomas, jei tvarkingi popieriai, gera pakuotė ir sąžiningas vežėjas. Nepasitikėk tais, kurie žada auksą už žemės kainą. Geriau paklausk keletą kartų, nei vėliau gailėkis. Jei ką – rašykit, aš čia ne paskutinį kartą. Sėkmės siunčiant.