Ekspres pristatymas į Angliją su garantuotu terminu: ką verta žinoti prieš kraustantis

Kai man pirmą kartą paskambino klientas iš Panevėžio ir pasakė, kad jam reikia perkraustyti visus baldus į Liverpulį per tris dienas, aš atsidūsau. Ne todėl, kad neįmanoma – įmanoma. Bet ekspres pristatymas į Angliją su garantuotu terminu nėra magija. Tai planavimas, logistika, vairuotojų darbo laikas, kartais – oro sąlygos prie Lamanšo. Per beveik ketvirtį amžiaus tarptautinių perkraustymų versle aš mačiau visko: ir tobulai suplanuotų pervežimų, ir brokerių, kurie parduoda žadėtą „ekspresą“, o paskui dingsta. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės, svarstantys tarptautinius perkraustymus į Angliją.

Pradžia ir pažadai

Ką reiškia „ekspres pristatymas į Angliją su garantuotu terminu“ jūsų suprantamu kalbiniu žargonu?

Tai reiškia, kad mes įsipareigojame daiktus pristatyti konkrečią dieną, o dažnai – ir įsprausti į valandos intervalą. Ne „kažkada kitą savaitę“, o „trečiadienį, tarp 14 ir 16 val.“. Aišku, tam reikia, kad viskas būtų suderinta iš anksto. Kartais klientai mano, kad ekspresas – tai vilkikas, kuris prasiduria nuo jų kiemo ir nulekia tiesiai į Angliją be sustojimų. Kartais taip ir yra. Bet jei terminas garantuotas, svarbiausia ne greitis kelyje, o kad niekas nepasimestų sandėlyje pakeliui. Nes pakeliui yra daug sandėlių, kur daiktai gali patingėti kelias dienas.

Ar galiu tikėtis, kad daiktus pasiims šiandien, o rytoj jau bus Birmingeme?

Jei kalbame apie pavėžėjimą lėktuvu arba labai mažą krovinį kurjeriniu transportu – gal. Bet jei tai pilnas butas baldų, tai fiziškai neįmanoma. Vairuotojas turi pailsėti, pakeliui gali būti kitų užsakymų, nors ir nedaug. Aš turėjau atvejį, kai klientė iš Kauno norėjo visą dviejų kambarių butą perkraustyti į Birmingemą per 36 valandas. Teoriškai įmanoma, bet kaina buvo tokia, kad ji pati nusprendė palaukti dar dvi dienas. Kūnai turi savo limitus, ir vilkikai taip pat. Jei kas nors žada kitaip – meluoja arba turi DeLorean su laiko mašina.

Kiek iš anksto reikia užsirašyti, jei terminas – raštekliai sekmadienį?

Geriausia – bent savaitę, o idealu – dvi. Nors aš sakau „idealiai“, žinote, ar ne? (susinervinu čia, nes prisiminiau pirmadienio rytą, kai klientas skambina ir nori išvažiuoti antradienį). Jei turime laisvą mašiną ir maršrutą – galima ir per porą dienų. Bet garantuotas terminas reikalauja plano B. Jeigu mašina suges, turi būti rezervinė. Jos nepasiruoši per vieną vakarą. Ypač vasaros sezono metu, kai visi vyksta į Angliją kaip į antrą pajūrį. O tada mašinų trūksta, ir net ekspresas tampa misija neįmanoma.

Kainos – čia visi labiausiai įsitempia

Kodėl vieni pervežėjai prašo 800, kiti – 2500 eurų už tą patį ekspresą į Londoną?

800 eurų už viso buto ekspresą – man kyla įtarimų. O 2500 – gali būti sąžininga kaina, o gali būti ir pūstos iki debesų. Skirtumas dažnai slypi tame, ar įmonė turi savo mašiną, ar brokerėja paslaugą pas kažkokį neaiškų vežėją, kuris ieško pigiausio varianto. Kai kuri įmonė giriasi, kad jie turi 50 mašinų, bet realiai turi telefoną ir Excelio lentelę. Pigus ekspres pristatymas į Angliją su garantuotu terminu dažnai baigiasi tuo, kad tavo daiktai savaitę guli kažkokio Italijos sandėlio kampe, laukdami persikrovimo į kitą vilkiką, kuriam patogu važiuoti.

Ar egzistuoja koks nors „slaptas“ mokestis, apie kurį sužinosiu tik prieš pervesdamas pinigus?

Sąžiningose įmonėse – ne. Deja, ne visos įmonės sąžiningos. Būna taip: paskambini, gauni kainą, viskas gražu. O paskui išlenda mokestis už pakavimo medžiagas, už papildomą vairuotoją, už Doverio muitinę, už keltą. Aš vienaip nemandagu, bet pasakysiu – jei kaina skamba geriau, nei trys kitos gautos, klauskite, kas įskaičiuota. Mano patarimas: rašykite elektroninį laišką su klausimais ir saugokite atsakymus. Kai atsiskaitinėsite, niekas nebegalės išsisukinėti. Neturėtų, bet bando – esu matęs, kaip klientui prikraudavo 400 eurų ant viršaus kelyje.

Ar tikrai verta mokėti dvigubai, jei skubu, ar tai tiesiog įmonių spekuliacija?

Skuba kainuoja. Jei reikia išmesti kitą užsakymą arba vežti pusiau tuščią mašiną – logiška, kad mokėsite daugiau. Bet dviguba kaina turi būti pagrįsta. Jei paprastas perkraustymas į Angliją kainuoja 1200, o ekspresas 1300 – tai keista. Jei 2400 – galbūt tai realu, ypač jei reikia dviejų vairuotojų ir tiesioginio maršruto. Nežinau tiksliai jūsų atvejo, bet jei atrodo, kad jus baudžia už neatidumą – kreipkitės į kitus tris pervežėjus palyginti. Nes padėtis turi protingos rinkos logikos, ne bausmės principo.

Kas darosi mašinoje ir kelyje

Kaip daiktai iš Kauno atsiduria Bristolio daugiabučio aukšte per kelias dienas?

Pirmiausia – pakuojame. Tada krauname į sunkvežimį su vokiškais tentais, kurie pritaikyti greitai pakrovimui. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, o tada – arba keltu per Lamanšą, arba Eurotuneliu. Kartais su kombinuotu pervežimu – dalis iki uosto, tada perpakuojame. O dėl aukšto – liftas arba rankom su vaikinais. Aš turiu vieną kolegą, kuris sako, kad kiekvienas laiptelis iki penkto aukšto Bristolio centre yra kaip tam tikras fitneso testas. Bet taip, daiktai atkeliauja – jei visa logistika sutvarkyta. Jei ne – atkeliauja į sandėlį, o paskui dar reikės derėtis dėl pristatymo.

Ar ekspresas visada reiškia tiesioginį važiavimą be jokių sustojimų?

Ne. Na, teorijoje gali reikšti, bet praktiškai retai. Net ir ekspresinės mašinos kartais paima du–tris krovinius, jei jie pakeliui. Tiksliau, jei pakeliui į Londoną galima paimti dar vieną krovinį Vilniuje – kodėl nepaimti? Tai sumažina jūsų kaštus, nors jums sakys „tiesioginis ekspresas“. Bet garantuotas terminas lieka garantuotas, jei laiko atsargos yra. Jei ne – atsiranda rizika. Aš stengiuosi nepaimti papildomų krovinių, kai terminas tikrai kietas kaip akmuo. Nes tada nebe garantuotas terminas, o azartinis lošimas su kroviniu.

Ar vairuotojai tikrai vairuoja pagal poilsio režimą, kai terminas – vakar?

Turi vairuoti pagal taisykles. Taškas. Jei kas nors jums sako, kad jų vežėjas „nemiega ir pralėkia“ – bėkite nuo tokios įmonės. Aš mačiau atvejį, kai dėl išsekusio vairuotojo mašina nuvažiavo nuo kelio netoli Birmingemo, ir krovinys... na, teko atgelbėti daiktus, bet terminai nueina šuniui po uodega. Kiekvienas vairuotojas turi tachografą. Jį apeiti – nusikaltimas. Garantuotas terminas turi būti apskaičiuotas su visomis poilsio valandomis, neviršijant greičio. Kitaip – tai ne garantija, o ruletė, kurioje kamuoliukas – jūsų sofa.

Dokumentų kratinys po Brexito

Ar reikia eksporto deklaracijos, kai vežu baldus į Angliją?

Taip, reikia. Nors daugelis mano, kad Anglija vis dar kažkaip „beveik ES“ – ne, ji nebėra, ir muitams tai visiškai nesvarbu. Reikia EORI numerio, krovinio aprašymo, sąrašo su vertėmis. Kartais reikia ir T1 dokumento, jei tranzitu važiuojame. Tvarkingi dokumentai yra pusė sėkmės. Aš pats turiu situacijų, kai Doverio uoste dvi valandas stovėjome dėl to, kad klientas pamiršo pasakyti, jog veža ir dvidešimt dviračių rėmų. Jie – prekė, o ne asmeniniai daiktai. Smulkmena, bet muitininkai rūpinasi smulkmenomis. O jų panosėje smulkmenos virsta problemomis.

Kas nutiks, jei muitininkai nusprendžia patikrinti mano krovinį Doverio uoste?

Patikrins. Atidarys. Pasiziūrės. Jei viskas gerai – važiuojate toliau per kelias valandas. Jei kažkas neaišku – gali užtrukti pusdienį ar dieną. Tai reiškia, kad jūsų garantuotas terminas gali subyrėti kaip kortų namelis. Good news: jei dokumentai tvarkingi ir krovinys tikrai asmeniniai daiktai, o ne komercinė siunta paslėpta po pagalvėmis, blogiausia, ką gausite – porą valandų vėlavimo ir smarkiai susiraukusį vairuotoją, kuris jau norėjo gerti kavą kitam krante.

Jeigu siunčiu ne tik savo daiktus, bet ir stalo kompiuterį draugui – ar čia tas pats procesas?

Ne visai. Asmeniniai daiktai perkraustymo metu turi kitas taisykles nei dovanos trečiosioms šalims. Kompiuteris draugui – jau gali būti laikomas preke, ir Anglijos muitinė gali užduoti klausimų. Aišku, jei tai vienas kompiuteris tarp kūdikio vežimėlio ir skalbimo mašinos – tikriausiai praslys. Bet jei vežate penkis kompiuterius penkiems draugams – tai verslas, ne perkraustymas. Aš asmeniškai patariu klientams: jei abejojate, pasakykite man viską. Geriau žinoti iš anksto nei aiškintis pasienyje, kai laikas senka ir nervai kaista kaip krosnyje.

Garantijos ir kitokie pažadai, kurie skamba per gražiai

Ar garantuotas terminas galioja ir tada, kai sniegas užkemša Eurotunelio apylinkes?

Čia aš turiu pripažinti – nežinau šimtu procentų, kaip kiekviena įmonės sutartis tai reglamentuoja. Sutartyje paprastai yra nemalonus punktas apie „nenugalima jėga“. Force majeure. Sniegas, potvyniai, pagrindinių kelių uždarymas – visa tai gali nuplauti garantiją. Bet štai ką aš darau praktiškai: jei orų prognozė grėsminga, perspėju klientą prieš savaitę. Jei vėlavimas neišvengiamas dėl gamtos stichijos – stengiuosi rasti alternatyvą. Kartais tai kainuoja man brangiau, nei planuota. Bet mano garbės reikalas – pristatyti daiktus, nors ir nevisada be kaukolės skausmo procese. Jei netikiu, kad spėsiu – neimu užsakymo.

Jeigu vėluojate – ar grąžinate pinigus, ar tiesiog siunčiate atsiprašymo SMS?

Nėra vieno standarto. Sąžininga įmonė turi sutartyje numačiusi kompensaciją. Gaila, kad ne visos tai daro. Aš matęs sutarčių, kur parašyta: „už vėlavimą atsakomybė nėra prisiimama.“ Tai – raudona vėliava. Jei jums pažadėjo „garantuotas terminas“ be jokių „bet“ ir „jeigu“ – klauskite, kaip vykdoma kompensacija. Ar tai grąžinimas? Nuolaida kitam perkraustymui? Nes SMS su šydukiu manęs asmeniškai netenkintų, jei aš būčiau klientas. O jūs esate klientas. Tiesiog taip. Reikalaukite sutarties punkto, ne pažadų telefonu.

Ar galima sutartyje parašyti tiesiai šviesiai – „vėluojame – mokame baudą“?

Galima. Ir turėtų būti. Deja, daugelis smulkių vežėjų bijo tokių įsipareigojimų, nes jie patys priklauso nuo subrangovų. Jei sutartis aiški – bauda už kiekvieną praleistą dieną, turite svertų. Bet realybė tokia, kad net ir su bauda, jūsų daiktai vistiek negrįš greičiau. Verčiau rinkitės tą, kuris vengia vėluoti, nei tą, kuris mielai sumokės baudą už tai, kad nepajudino piršto laiku. Aš ne pasakiau garsiai – turbūt tyliai pagalvojau – bet taip, baudos geriau nei jokios taisyklės.

Daiktų saugumas, kai viskas daroma skubant

Ar aš pats turiu supakuoti, ar jūs tai padarysite, kad tilptų į garantuotą grafiką?

Gali ir pats, bet jei nori ekspreso – leisk profesionalams. Klientai dažnai pakuoja „paskubomis“ – paima laikraščius ir senas antklodes, o paskui stebisi, kodėl porcelianas atrodo kaip sudaužyta mozaika. Kai mes pakuojame, turime medžiagų ir žinome, kaip sutalpinti mašiną efektyviausiai per trumpiausią laiką. Tai sutaupo ne tik vietos, bet ir kelionės laiko. Be to, jei daiktai supakuoti mūsų, draudimas linkęs „veikti“ sklandžiau. Nepatogu tai sakyti, bet jei pats supakavote šūdinai – tada ir atsakomybė dalinė. Ir draudikas tuo pasinaudos.

Ar ekspres kroviniai dažniau būna apgadinti, nes viskas daroma skubant?

Logiškas klausimas. Greitis galią pakenkti kruopštumui. Bet jei įmonė turi sistemą – pavojus minimalus. Blogiausia, kai paima daiktus vėlai vakare, pakrauna tamsioje aikštelėje be apšvietimo ir ryte jau Anglijoje stovi. Aš asmeniškai to vengiu. Mūsų ekspres pristatymai į Angliją su garantuotu terminu apima pakrovimą dienos šviesoje, tentų patikrinimą, fiksavimą telefonu. Skubam, bet nesidarom akli. Kartais nukrypstu – prisimenu, kaip vieną kartą skubėdamas palikau kačių narvo užraktą bagažinėje, o reikėjo jo pakeliui Vokietijoje. Teko pirkti užraktą kelyje. Durna, bet žmogiška. Ir tiesa.

Aš turiu pianiną. Ar jis tikrai netaps atliekų dalimi, kai mašina lekia pasienio link?

Pianinas – tai ne lagaminas. Jį reikia ne tik supakuoti, bet ir užfiksuoti viduje. Mūsų mašinos turi specialias juostas ir ant grindų montuojamas blokadas. Bet čia svarbus momentas: jei pervežėjas sako, kad pianinas tilps į standartinį ekspresą be papildomos kainos – jis meluoja arba niekada to nedarė. Keleto šimtų kilogramų instrumentas reikalauja kranuko, papildomo laiko pakrovimui ir žmonių. Jei terminas garantuotas – pianinas gali pristumti grafiką valandomis. Reikia apskaičiuoti atskirai. Aš nesiūlyčiau gabenti pianino ekspresu, jei jis senelis ir be jokios vertės. Tada gal ir taip, bet jei brangus – tik specialiai.

Ką daryti, kai kas nors eina ne pagal scenarijų

Ar buvote situacijų, kai teko daiktus vežti lėktuvu, nes vilkikas sugedo?

Buvo, vieną kartą. Vilkikas sugedo Vokietijoje, o terminas – kitą dieną Londone, nes klientas turėjo perduoti buto raktus. Mes, keturiese, pakrovėm krovinį į kitą mašiną, nuvežėm iki artimiausio oro uosto, dalį daiktų – maždaug kubą – išskraidinom krovininiu reisu į Stanstedą. Likusius pristatėm kitu vilkiku per dvi dienas. Kainavo kapitaliai. Bet garantuotas terminas buvo išsaugotas. Klientas net nežinojo visų detalių, tik tai, kad raktai perduoti laiku. Kartais ekspres pristatymas į Angliją tampa avantiūra. Gerai, kad tokių situacijų – viena iš šimto. Kitaip bankrutuotume.

Ar garantuotas terminas realybėje visada pasiekiamas, ar tai tik marketingo triukas?

Priklauso nuo to, kas vykdo. 90 proc. laiko mes spėjame. Bet yra tokių 10 proc., kai pasaulis nusprendžia kitaip. Muitinė, gedimas, sudužęs keltų bilieto rezervavimas – apie viską negali nuspėti. Marketinge rašoma „100% garantija“, bet aš – gyvas žmogus – sakau, kad absoliutaus garantuoto termino neegzistuoja, nebent turi laiko mašiną. Tačiau profesionalus tarptautinis perkraustymas į Angliją gali būti suplanuotas taip, kad rizika sumažinama iki minimumo. Ne iki nulio. Bet iki minimumo. Ir tai – jau daugiau, nei gaunate iš rinkos vidurkio, kuris kartais tiesiog žiūri į piniginę.

Jeigu įmonė pavėlavo dėl savo pačių organizacinių klaidų – kaip tai sprendžiate?

Reikia kalbėtis. Jei tai mūsų klaida – pripažįstame ir kompensuojame. Jei tai oro sąlygos – aiškiname. Svarbiausia – telefono skambutis, ne slėpimasis. Aš mačiau kompaniją (nebūsiu konkretus, bet dirbo per brokerius), kuri tiesiog išjungdavo telefonus, kai vėluodavo. Klientas skambindavo man, nes google’ino bet kokius kontaktus. Aš negalėjau padėti – tai ne mano krovinys. Bet taip jau yra rinkoje. Rinkitės tuos, kurie atsideda, kai blogi laikai. O ne tuos, kuria daro tik sklandžius pardavimus ir gerus Instagram postus.

Prieš pasirašant – ką pervežėjai kartais nutyli

Kaip atpažinti kompaniją, kuri realiai neturi savo mašinos, bet parduoda „ekspresą“?

Paprasta. Paklauskite, kurioje vietoje ji stovi šiuo metu. Paklauskite numerio. Paklauskite vairuotojo pavardės. Jeigu atsako vangiai – didelė tikimybė, kad jie tik suras kažką. Atvykstantys drabužiai be logotipų, mašinos be tentų su įmonės pavadinimu – požymis. Ne visada blogas požymis, bet įtartinas. Tiesa sakant, rinkoje pilna tokių „virtualių“ ekspresų. Jie parduoda perkraustymą į Angliją per 48 valandas, nors pasiūlymą gauna iš visiškai kitos šalies subrangovo, kuris realiai veš per savaitę. Jų tikslas – užsakymas, o jūsų daiktai – jau nebe jų problema. Atsargiai su tokiais.

Ar verta derėtis dėl kainos, ar tai parodo, kad esu pigiausių paslaugų medžiotojas?

Derėtis normalu. Nekenksminga. Bet jei pasiūlote kelis šimtus mažiau nei apskaičiuota – įmonė gali sumažinti paslaugų lygį nepasakiusi. Pavyzdžiui, pasiūlyti „tik pristatymą“, o pakrovimą jūs padarykite patys. Arba numeltos draudimas. Aš dažnai sutinku derėtis tada, kai klientas lankstus su datomis. (Žodį „lankstus“ dabar taisau viduje galvoje, nes sakiau „fleksabilus“ – lietuviškos kalbos žmogus neišvengiamai maišo kartais). Bet taip, derėkitės – tik nepamirškite, kad viskas turi savo kainą. O kaina nusileidžia, kai nusileidžia atsakomybė.

Kodėl kai kurie brokeriai užsako „ekspresą“, kuris realiai važiuoja tris savaites?

Nes jie gavo avansą ir dabar turi laiko ieškotis pigiausio varianto. Jūsų krovinys gali mėnesį stovėti jų sandėlyje kaip pretekstas suformuoti pilną mašiną. Jūs mokate ekspreso kainą, o gaunate lėtųjų transporto paslaugą. Tai yra nemaloni praktika, bet egzistuojanti. Patarimas: jei įmonė negali pasakyti, kurią dieną tiksliai išvažiuoja mašina – neekspresas tai. Garantuotas terminas prasideda nuo to momento, kai krovinys palieka pradinį tašką, o ne nuo jūsų avanso pavedimo dienos. Tai aš pabrėžiu, nes esu matęs, kaip žmonės palūžta laukdamiesi, o brokeris jau kitam projekte.

Ar verta rinktis mažą, naują firmelę, ar geriau firmą su ilga istorija?

Yra abi pusės. Senos firmos turi įrangą, patirtį, reputaciją. Bet kartais jos apsnūdusios, klientas – tik numeris eilėje. Nauja firma gali būti alkanesnė, malonesnė, greitesnė. Bet rizikuojate, kad jie neturi rezervinių planų. Aš neatvirkščiau nei vienos, nei kitos. Per 24 metus mačiau ir milžiniškų kompanijų fiasko, ir dviejų draugų komandų, kurie sugebėjo tobulai perkraustyti iš Klaipėdos į Oksfordą per tris paras. Svarbu ne amžius, o atvirumas. Jei vadovas kalba be pašto dėžutės filtro – jau gerai. O jei viskas skamba kaip skriptas iš marketingo vadovėlio – atsargiai. Pasitikėkite savo nuojauta.

Išvada

Ekspres pristatymas į Angliją su garantuotu terminu yra įmanomas. Bet jis reikalauja ne tik pinigų – ir sąžiningo pokalbio, ir realių lūkesčių. Ne viskas priklauso nuo vežėjo, dalis – nuo jūsų pasiruošimo ir nuo muitinės nuotaikų. Per kelis dešimtmečius tarptautinių perkraustymų versle išmokau, kad geriausi pervežimai vyksta tada, kai klientas ir aš kalbamės kaip žmonės, o ne kaip sąskaitos numeriai. Jei planuojate kraustytis – pasiruoškite, klauskite, ir nepirkite oro. Geros jums kelionės daiktams.