Ekspres pristatymas į Angliją: Jūsų siunta pasieks greitai

Žinai, prieš... hmm... gal dvidešimt trejus metus, ar keturis? Kažkur tarp to, kai pradėjau vežioti daiktus per Europą, klientai visada klausdavo: „O galima greičiau?“ Anglija – ta pati istorija. Skambina žmogus vakare, balso tembre jauti, kad jam jau vėlai, jis nervinasi, sako: „Man reikia ekspres pristatymo į Angliją, rytoj.“ Tuomet aš atsikrenkščiu ir bandau paaiškinti, kad tai ne oro balionas, kuris pakils iš kiemo. Bet jei viską susidėliojam teisingai – siunta į Londoną ar Birmingemą gali nuvažiuoti ženkliai greičiau, nei daugelis galvoja. Aš čia ne dėl to, kad parduočiau orą. Paprasčiausiai per tiek metų matai, kur stringa procesai, o kur – nu, važiuoja kaip sviestu pateptas.

Kaip čia viskas su tuo greičiu

Ar ekspres pristatymas į Angliją reiškia, kad vairuotojas važiuoja tik mano daiktus?

Iš principo taip, bet ne visada. Kartais tas furgonas – vadinamasis „dedicated transport“ – taip, tik tavo siunta. Kitą sykį, jei daiktai mažesni, sukraunama į bendrą ekspresinį reisą. Tuomet vairuotojas paima tavo dėžes Vilniuje, Klaipėdoje ar kur ten, bet pakeliui gali užsukti dar dviem adresais. Vis tiek maršrutas vadinamas ekspresiniu, nes jis tiesioginis – be sandėliavimo Vokietijoje savaitę laiko. Viena mergina iš Kauno man skambino, norėjo pervežti dokumentus į Mančesterį. Pagalvojom – važiuos per Olandiją tiesiai. Tai ir nuvažiavo per tris dienas. Bet jei būtų didesnė partija – gal būtų reikėję palaukti kitos dienos, kad surinktume pilną krovinį ir neprašytume iš kliento per daug.

Kiek laiko trunka ekspres pristatymas į Angliją iš Lietuvos?

Na, žiūrėk. Iki Londono ar kokių pietų – paprastai trys keturios dienos, jei viskas sklandžiai. Kartais ir per dvi pavyksta, bet tai ne taisyklė. Šiaurėje – York, Newcastle – gali užtrukti diena ilgiau. Aš priimu skambučius, kur klientai sako: „Bet Skypicker rašo, kad lėktuve – dvi valandos!“ Taip, lėktuve. O čia furgonas. Reikia iki Kalo nuvažiuoti, patekti į Eurotunelį ar traukį (atsiprašau, ne traukį, o Le Shuttle, bet vis dar vadinu traukiniu – sena mintis), pravažiuoti Doverio postus, o tada M20 greitkeliu lėkti. Kartais eilės. Kartais orai blogi. Tai trys–keturios dienos – realus vidurkis ekspresiniam maršrutui, ir aš patarčiau į tai žiūrėti realiai, o ne per rožinius akinius.

Ar galiu būti tikras, kad atvažiuos tiksliai tą dieną, kurią sutarėme?

Hmmm... būtų malonu pasakyti „taip“, bet aš jau per senas, kad meluočiau. Apie 85–90% atvejų – taip, tiksliai. Bet buvo toks nutikimas prieš porą metų – vairuotojas Petras (vardas pakeistas, nors jis ir pats tai žino) striko Kalo uoste beveik pusdienį. Techninis gedimas pasienyje. Aiškiai pasakiau klientui Braitone: „Petras vėluos viena para.“ Klientas suprato, bet buvo matyti, kad nemalonu. Tai toks dalykas. Visi stengiamės, bet kelias – ilgas, ir Anglijoje spūstys kartais kaip Vilniuje per lietų. Dėl to ir ekspresiniam pristatymui mes dažniausiai duodame dienos langą, o ne valandą, kad nereikėtų sėdėti prie durų kaip prie religinės šventės.

O kas būna, jei aš nebūnu namuose, kai atveža?

Čia bus nefaina, prisipažinsiu. Jei ekspres pristatymas į Angliją suplanuotas kaip „dedicated“ paslauga, furgonas nepabėgs kaip pašto kurjeris. Vairuotojas paskambins, palauks 15–20 minučių. Jei tikrai nieko – daiktai grįžta į artimiausią mūsų partnerių bazę (dažnai netoli Londono) ir tada jau derinamas antras bandymas. Bet tai kainuoja papildomai. Geriausia – palikti raktą kaimynui ar nurodyti saugų vietą. Kartais bendrabutyje gyvenantys studentai man skambina: „O jei aš paskaitose?“ Tai reikėjo pagalvoti prieš užsakant ekspresą, jei jau pinigus mokat. Nes pasikartotinis važiavimas ištaiso sąmatą taip, kad gaila net neatidarinėti sąskaitos faktūros.

Kada geriausia užsisakyti, kad spėtų į savaitgalį?

A, čia svarbu. Jei nori, kad daiktai būtų Anglijoje penktadienį – mes turim iš Lietuvos išvažiuoti antradienį vakarą ar trečiadienį ryte. Savaitgaliais toks judėjimas vyksta, bet dauguma anglų sandėlių ir privačių adresų priėmimas – šabadienis. Šeštadienį daug kas nedirba. Tai jei siunta išvažiuoja ketvirtadienį – greičiausiai ji stovi iki pirmadienio. Kartais klientai pyksta: „Bet aš mokėjau už ekspresą!“ Suprantu, bet Anglijoje žmonės laisvadienius gerbia kaip šventę. O ir mes ne visada randam vairuotoją, kuris nori šeštadienį kalti M1 greitkeliu. Patarčiau planuotis iš anksto, ypač jei reikia pristatymo į Angliją – juk ten ir taip viskas kitokia nei žemyne.

Pinigai ir kaip čia viskas suskaičiuota

Kiek kainuoja ekspres pristatymas į Angliją mažesnei siuntai?

Žiūrėk, čia tas klausimas, prie kurio aš visada truputį... nepatogiai atsisėdu. Maža siunta – tai gali būti dvi kėdės arba dvidešimt dėžių. Kaina... nuo kelių šimtų eurų. Bet furgonui nuvažiuoti iki Anglijos kuras, algos, vairuotojas, draudimai, Eurotunelis – tai vis vien kainuoja. Kartais studentas skambina, nori pervežti lagaminą. Sakau: „Drauge, lagaminą geriau per oro uostą pasiųsk.“ Ekspres pristatymas į Angliją apsimoka, kai yra bent keli kubiniai metrai ar brangi elektronika. Tada tas greitis ir kontrolė atsiperka. Buvo toks atvejis – verslininkas siuntė brangią įrangą į Birmingemą. Sumokėjo, bet sakė: „Verta, nes nesinori, kad daiktas savaitę pagulėtų kokiame didžiuliame sandėlyje su tūkstančiais kitų dėžių.“

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunta iš kokio miesto?

Žinoma. Iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – viskas paprasčiau, maršrutai suplanuoti. Jei iš Varėnos ar kurio nors Zarasų... atsiprašau, ten retas atvejis, bet jei iš kokio atokesnio kampo – reikia paimti. O paėmimas kainuoja papildomai. Neabejotinai. Kartais susidarom su vietiniais pervežėjais, kad parvežtų į pagrindinę liniją. Bet dažniausiai geriau klientą pasikonsultuoti: jei jau esi už 300 km nuo Vilniaus, gal gali pats atvežti į terminalą? Tada sutaupai. Aš pats ne visada pirmuoju žingsniu tai pasakau, kartais prisimenu tik pokalbio gale (turėčiau tobulėti šitoj vietoj). Bet kad ir kaip bebūtų, kaina auga atstumas didėjant – čia ne mistika, o paprasta matematika ir laikas.

Kodėl vieni siūlo ekspresą pigiai, o pas jus brangiau?

Aha, čia tas klausimas, kurį mėgstu. Yra tokių įmonių – aš jų pavadinimų neminėsiu, nes negražu – kurios meta kainą žemiau bet ko. Paskui neišvažiuoja savaitę. Arba atveža viską sulamdyta. Arba prisisako paslėptų mokesčių: muito, kuro priemokų, tunelio mokesčio. Kartą skambino paniurkęs klientas: „Jie man Anglijoj paprašė dar £150 grynais!“ Tai va. Mes nuo pradžių sakom, kiek kainuos ekspres pristatymas į Angliją visą kelią. Jei yra muitas – aiškinam iš anksto. Nors dažnai tarp asmeninių daiktų muito nėra, jei seniau naudoti... hmm, nors čia jau muitinės zona, kur aš ne visada 100proc. įsigilinęs. Geriau su muitininku pakalbėt. Bet paslėptų mokesčių – nebus, tai galiu garantuoti.

Ar reikia mokėti prieš ar po pristatymo?

Paprastai – avansas prieš paėmimą, likutis prieš pristatymą. Ne taip, kad vairuotojas paima grynuosius ant slenksčio, nors kartais taip irgi galima, jei sutarta. Bet ekspresiniame variante paprastai – bankinis pavedimas. Nes daiktai važiuoja toli, ir mums reikia užtikrintumo. Buvo atvejis, kai klientas Bristolyje sakė: „Aš mokėsiu grynais, kai pamatysiu.“ Gerai, bet mes tada negalim išleisti vairuotojo. Susitarėm – pusė prieš, pusė po. Visi laimingi. Bet tai jau ne standartas, o išimtis. Aš suprantu žmones, kurie bijo pervesti pinigus – internete pilna sukčių. Bet normali įmonė sukuria sutartį, sąskaitą, viskas aišku. Tikrai neprašysiu pavedimo į kokią tai Kazachstano sąskaitą.

Dokumentai, muitinė ir kiti skanmonai

Kokių dokumentų reikia ekspresiniam pristatymui į Angliją po Brexit?

Oi... čia aš turiu pripažinti – kai kurios taisyklės dabar tokios gleivėtos, kad net muitininkas kartais suabejoja. Bet bendrai: jei asmeniniai daiktai, reikia packing list'o – sąrašo, kas yra viduj. Vertingesni daiktai – pirkimo kvitai, įrodymai, kad tai tavo. Jei verslo siunta – EORI numeris būtinas abiem pusėm. Anglijoje dabar muitinė griežtesnė nei prieš penkerius metus. Kartais klausia: „O kodėl 10 kilogramų lietuviškos dešros?“ Nes negalima! Maisto produktai – ne. Žmogus iš Panevėžio bandė siųsti mamai šaltibarščius. Gerai, kad pakeliui supratom ir paaiškinom. Šiaip dėl dokumentų geriau pasikonsultuoti prieš pildant, nes Anglijos muitinė dabar – kaip atskiria valstybė viduje, nors ir netoliese.

Ar muitinė Anglijoj visada laiko siuntą?

Ne visada, bet BREXITAS... na, jis apsunkino. Būna, kad ekspres pristatymas į Angliją užstringa ne dėl mūsų kaltės, o dėl dokumentų tikrinimo Doverio ar Fokstono pusėje. Kartais praleidžia per kelias valandas, kartais – per dvi dienas. Prieš metus sistema strigo, ir mes turėjome siuntą, kuri judėjo keturias dienas tik per Anglijos muitinę. Klientas galvojo, kad mes slampinam. Teko rodyti trackinimą iš Doverio terminalo. Tai taip – muitinės procedūros dabar realus veiksnys, kurio negalima ignoruoti, nors mes ir stengiamės viską sutvarkyti iš anksto. Būna savaičių, kai viskas klaustuko formos, ir tada reikia kantrybės iš abiejų pusių – mūsų ir jūsų.

Ar reikia draudimo siuntiniui?

Žinai... atsikrenkščiu... techniškai – neprivaloma. Bet aš rekomenduoju. Ypač jei vežate elektroniką, baldus, vertingą siuntą. Furgonai važiuoja gerai, bet kelias ilgas. Kartais stuktelėjimas. Kartais kas pamiršta sutvirtint. Vieną kartą, prieš... gal dešimt metų, vairuotojas stabdė kelyje dėl briedžio (taip, ir Anglijoj būna briedžių, nors rečiau), ir dėžės pasislinko. Nieko netrilūžo, bet buvo netvarkinga. Draudimas kainuoja ne taip jau daug, bet ramybės – daug. Nesiūlau brangiausių planų, bet kasko – verta. Jei kas įvyksta, nereikia aiškintis, kas kaltas – tiesi rašai žalą ir gyveni toliau. Ypač kai vežate daiktus, kurių nepakeisi per savaitę.

Praktiniai dalykai ir kas gali nutikti realiai

Kaip man supakuoti daiktus ekspresiniam pervežimui į Angliją?

Neidelausiu – pakavimas yra 50proc. sėkmės. Žmonės dažnai meta daiktus į maišus iš parduotuvės. Ne, gerai, ne visi. Bet kartais matau siaubą. Ekspres pristatymas į Angliją reiškia, kad daiktai kraunami, perkraunami, vėl kraunami. Kartoninės dėžės – taisyklė numeris vienas. Burbulinė plėvelė – taisyklė numeris du. Drabužius galima į spaudinius maišus (nors ir nepatogu), bet lūžti galintys daiktai – tik į dėžes su apsauga. Klientas iš Šiaulių kartą supakavo savo keramiką į laikraščius. Laikraščiai... nu, sumirko, kai buvo lietus oriente. Dėl to – dvigubos dėžes, lipni juosta, kampų apsaugos. Aš čia ne dėl to, kad būčiau pedantas. Tiesiog matęs per daug nudegusių situacijų, kai žmonės patys saves apkaltina paskui mėnesį.

Ar ekspres pristatymas tinka verslo kroviniams?

Ai, čia mūsų duona. Verslas dažnai skuba – detalės, įranga, parodoms skirti stendai. Tada tas ekspres pristatymas į Angliją tampa gyvybiškai svarbus. Verslo siunta dažniausiai dokumentuota aiškiau, adresas tikslus, žmonės dirba, priima darbo metu. Kartais netgi pigiau gaunasi nei privatiems asmenims, nes viskas iš anksto suderinama. Buvo toks atvejis – lietuviška įmonė vežė komponentus į Liverpulį. Susitarėm antradienį, penktadienį jau montavo. Tai va, verslas moka dirbti greitai. Be to, verslo klientai dažnai neturi laiko vėlai vakarais skambinėti į vairuotojo numerį – jie nori, kad viskas vyktų tyliai, be emocinių kalnų, tiesiog atvažiuotų ir būtų padaryta.

Kas būna, jei mano siunta per didelė tam furgonui?

Tada jau reikia didesnės mašinos. Kartais imame 20 tonų sunkvežimį, nors tai techniškai jau nebe „ekspresinis furgonas“. Bet jei klientas skambina ir sako: „Turiu sofą ir tris spintas“, mes pasiimame C vaną. O jei dar didesnė – konteinerį arba swap body. Bet tiksliau pasakius – ekspres pristatymas į Angliją galimas bet kokiam dydžiui, tik keičiasi transporto priemonė. Kartais žmonės galvoja, kad ekspresas – tik mažam daiktui. Ne. Kartais tai sunkvežimis, kuris vyksta be sustojimų iš Lenkijos per Olandiją. Svarbu, kad krovinys judėtų tiesiai, o ne šokinėtų iš vieno sandėlio į kitą kaip koks turistas be bilieto atgal.

Kodėl kai kurie vežėjai nepaskambina prieš atvažiuodami?

Čia tas nemalonus klausimas... Kartais jie neprofesionalūs. Rimtai. Yra tokių, kurios pasiima jūsų siuntą, o tada – tylu. Nėra sekimo, nėra skambučio. Aš pats keletą tokių įmonių pažįstu... nors „pažįstu“ – girdėjau skundus. Geras ekspres pristatymas į Angliją visada apima komunikaciją: kada paimta, kada išvyko, kada Doveris, kada Londonas. Mes siunčiame žinutes. Kartais vairuotojas pats skambina – priklauso nuo žmogaus. Bet jei vežėjas nekalba, tai geras ženklas, kad kažkas ne taip. Aš nesakau, kad visi blogi, bet pasitikrinkit. Šioje srityje pilna naujokų, kurie pagriebę vairą mano, kad verslas – tik vairuoti, o ne bendrauti su tuo, kas moka.

Kaip žinoti, kur mano siunta yra kelyje?

Dabar daugelis turi GPS, bet realiai – žmonės skambina. Aš pats parašau: „Petras jau Doveryje.“ Arba: „Užtruko muitinėje, atveš rytoj.“ Geri vežėjai duoda tiesioginį telefoną vairuotojui. Blogi – tik biuro numerį, kur niekas nieko nežino. Kartais klientas pats skambina man kas dvi valandas. Aš suprantu – nerimauja. Bet jei pasitikite, kad ekspres pristatymas į Angliją bus greitas, reikia pasitikėti ir procesu. Sekimas yra, bet jis ne kaip DHL internete – dažnai tai paprastas skambutis arba WhatsApp žinutė. Ir aš jau nebežinau, ar tai gerai, ar blogai, bet furgonai neturi juodųjų dėžių kaip lėktuvai.

Ar galima vežti augintinius ekspresiniu būdu?

O, čia aš ne mano sritis. Geriau gyvūnų pervežimu užsiimantys agentai. Techniškai – galima, bet dokumentai sudėtingi, veterinariniai patikrinimai, ilgos procedūros. Aš pats iki galo nežinau... na žinau, kad reikia paso, mikroschemos, pasiutligės vakcinos. Bet aš verčiau nesiūlau to daryti per bendrą krovininį furgoną. Augintiniui reikia komforto, o ne drėgnos pažasties tarp dėžių. Be to, Anglija turi griežtas taisykles gyvūnams. Nepraleis taip lengvai kaip prieš dvidešimt metų. Tikrai ne. Studentai kartais bando. Nerekomenduoju. Verčiau pasiimkite katę į lėktuvą po sėdyne, nors ir brangiau, bet ramiau visiems.

Kas jei orai blogi – ar ekspres pristatymas vėluoja?

Žiema. Mano nemėgstamiausias metas. Kalėdos, sniegas, o žmonės vis dar nori ekspres pristatymo į Angliją kaip vasarą. Kai sninga prie Lamanšo... hmm, jūroje nesninga, bet tunelio įvažiavime – taip. Tada eilės, vėlavimai. Kartais Eurotunelis neveikia kelias valandas. Petras (tas pats Petras) kartą praleido naktį Kelyje dėl vėjo. Visi furgonai stovėjo. Tai taip – oras daro įtaką. Vasarą geriau, bet tada kamščiai prie pakrantės. Visada yra priežastis vėluoti, bet mes stengiamės ne. O jei jau vėluojame, paskambiname. Negrįžkime prie laikų, kai žmonės sėdėjo nežinomybėje savaitę kaip prieš trisdešimt metų.

Ar galima siųsti daiktus, kuriuose yra skysčių ar baterijų?

Ne. Na, techniškai... ne. Skysčiai – rizikinga. Baterijos – dar rizikingiau. Yra specialios žymės ADR, jei ličio baterijos didelės. Bet paprastam ekspresiniam pervežimui į Angliją – geriau be to. Telefonuose baterijos yra, suprantu, bet ten jos nedidelės. O jei siunčiate kažkokį chemikalą... tai ne. Buvo atvejis, kai žmogus bandė įdėti dažų kibirą. Gerai, radome ir išėmėme. Furgone temperatūros kinta (nors galėtų būti ir temperatūra, nes kinta viena, bet žmonės taip sako), dažai gali ištižti, apnieks kitus daiktus. Nežinau, gal čia aš perdaug atsargus, bet geriau saugiai. Juk važiuojate per kelias dienas – kas, jei kibirai atsidaro ir visas furgonas tampa modernio meno galerija?

Ką daryti, jei siunta atkeliavusi Anglijoje sulamdyta?

Pirmiausia – fotografuoti. Antra – rašyti mums tą pačią dieną. Trečia – tikrinti, ar nepakavote taip, kad... na, atsiprašau, bet kartais klientas pats kaltas. Kartą atvežėm ratą automobilio (taip, ratą!) be jokios pakuotės. Aišku, kad jis atvažiavo subraižytas. Bet jei pakavimas geras, o daiktas sulamdyta – tai vežėjo atsakomybė. Mes aiškinamės. Draudimas padeda. Bet reikia aktų, parašų. Ekspres pristatymas į Angliją nereiškia, kad atsakomybė dings – atvirkščiai, turim tvarkytis greičiau, nes klientas skuba. Jei matote pažeidimą, nevilkite. Per tris dienas praneškite, kol visi dar atsimena, kaip atrodė tas kampas.

Kodėl kai kurie daiktai negali būti ekspresiniame krovinyje?

Na, ginklai, narkotikai – aišku, negali. Bet ir darbo įrankiai su benzininiais varikliais, purkštuvai, kai kurios valymo priemonės. Taip pat brangi meno kūriniai – ne dėl to, kad negalima, bet reikia specialaus temperatūros režimo. Paprastam furgone žiemą gali būti šalta. Ekspres pristatymas į Angliją nėra termovozas. Nors... hmm, galėtų būti, bet tada jau kita kaina. Dažniausiai atsisakome vežti labai jautrius meno kūrinius, nebent klientas sutinka su rizika. Aš tuomet parašau laišką: „Sutinku su rizika.“ Tada mašina važiuoja. Kol kas neteko girdėti, kad kas nors prašytų vežti įlankų meną per gruntinį furgoną, bet gyvenimas pateikia staigmenų, todėl taisyklės egzistuoja.

Ar galima keisti pristatymo adresą Anglijoje kelyje?

Nusišnekėjau kažkada – sakiau klientui, kad taip, bet tada paaiškėjo, kad krovinys jau ten, kur turi būt. Iš principo – galima, jei vairuotojas dar neperėjo sienos arba dar toli nuo tikslo. Bet jei jau Yorkshire'e, o tu nori, kad ne į Newcastle, o į Liverpulį – sudėtinga. Reikia perskaičiuoti maršrutą, galbūt papildomo kuro mokestis. Kartais pavyksta, kartais – ne. Geriausia nepakeisti. Bet jei jau pakeiči – skambinkite kuo greičiau. Mes nesame robotai, galim pakoreguoti. Bet ekspresas turi išlikti ekspresu, o ne kelionė aplink pasaulį. Sykį klientas pamiršo, kad pervažiavo pas merginą į kitą miestą, ir mes turėjome siuntą paleisti į Leedsą vietoj Birmingemo – gerai, kad spėjome nuvažiuoti, bet kilomatrai nejuokais brangiai kainavo.

Kaip dažnai vykstate į Angliją ekspresiniu režimu?

Dabar? Nedažnai patys vairuoju – sąnariai jau ne tie (nors dar pakankamai atlaikau, bet ilgai sėdėti – skauda). Bet mūsų mašinos važiuoja kelis kartus per savaitę. Kartais du kartus, kartais kas antrą dieną. Priklauso nuo sezono. Žiemą mažiau, vasarą daugiau. Jei renkame pilnus furgonus – važiuojam. Jei ne – ieškome, kuri diena optimali klientui. Aš mėgstu sakyti: „Išvykimas – trečiadienį, pristatymas – šeštadienį ar pirmadienį.“ Ir taip kalbamės, kol susiderinam. Ekspres pristatymas į Angliją gyvas tol, kol egzistuoja paklausa, o ji, patikėk, niekur nedingo – nei per krizę, nei per tą baisųjį 2020-uosius, kai visi pirko kompiuterius.

Išvada

Ekspres pristatymas į Angliją – tai ne stebuklas, o gera logistika, patirtis ir žmonių darbas. Per tiek metų supratau, kad svarbiausia – ne pažadėti greitį, o jį užtikrinti. Kartais reikia šiek tiek daugiau laiko, kartais – šiek tiek daugiau kantrybės. Bet kai daiktai saugiai pasiekia Braitoną, Londoną ar Bristolių... Bristolių ne, Bristolią. Tai kai pasiekia Angliją – ir vairuotojas patenkintas, ir klientas atleidžia. Aš tik patariu: rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar su jumis kalba kaip su žmogumi. Nes skubūs daiktai nusipelno pagarbos, o ne vien automatinio atsakiklio.