Ekspres pervežimas į Angliją: skubiam siuntų pristatymui

Kai telefonas suskamba vėlai vakare ir kitame gale žmogus klausia, ar rytoj prieš pietus siunta gali jau būti Londone, aš iš karto suprantu – reikia ekspres pervežimo į Angliją. Po dvidešimt ketverių metų šiame versle galiu pasakyti: skubūs reisai yra visai kitokia opera nei standartiniai maršrutai. Kiekviena valanda skaičiuojama, kiekviena stotelė planuojama, o kartais vis tiek kas nors nutinka ne pagal planą. Šitame tekste sudėjau atsakymus į klausimus, kuriuos mano klientai užduoda vėlai vakare, anksti ryte ar tiesiog tada, kai jau panika.

Iš praktikos – klausimai, kuriuos dažniausiai girdžiu

Kuo ekspres pervežimas į Angliją skiriasi nuo paprastos siuntos į Londoną?

Paprastai siuntimas į Londoną gali trukti keturias–šešias dienas. Fūra surenkama, važiuoja per Vokietiją, Belgiją, kartais sustoja keliuose terminaluose. O ekspresas skirtas tam, kad važiuotų tiesiai. Vairuotojas pasiima tavo siuntą ir be sustojimų, be krovinių keitimo, juda į tikslą. Realiai tai dažnai reiškia, kad iš Lietuvos į Angliją pasiekiam per 24–36 valandas. Aišku, jei nereikia laukti eilėje Doverio uoste, nes ten kartais būna chaosas, ypač penktadieniais. Bet principas toks: fūra važiuoja tik dėl tavęs.

Ar tikrai per vieną dieną mano dėžės gali būti Birmingeme, jei šiandien perduosiu?

Taip, gali, bet aš neduočiau šimto procentų garantijos. Teoriškai vairuotojas gali išvažiuoti vakare, pravažiuoti Lenkiją, Vokietiją, būti Calais ryte ir vakare jau Birmingeme. Praktiškai – priklauso nuo to, ar dokumentai tvarkingi, ar fūra jau netuščia, ir kaip ten su eilėmis. Buvo atvejų, kai į Birminghamą pristatėme per 22 valandas, bet buvo ir tokių, kai dėl muitinės patikrinimo vėlavome vidutiniškai šešiomis valandomis. Tai jei tau gyvybiškai svarbi ta diena, geriau planuoti dviem dienom. O vienai – sutartis ir planas B.

Ar ekspresu galima siųsti tik mažas dėžutes, ar ir nestandartinė įranga?

Gali siųsti ir sofą, ir metalinį stendą, ir kartono gamybos įrangą – tik reikia teisingo automobilio. Mes vieną kartą vežėme iš Panevėžio į Mančesterį didžiulį pramoninį suvirinimo aparatą. Fūra netiko, teko dėti ant platformos. Kai sakau ekspres pervežimas, daug kas galvoja, kad tik greitųjų paštu siunčiami vokeliai. Ne, ekspresas reiškia greitą transportavimą, o ne daikto dydžio apribojimą. Bet kuo didesnė siunta, tuo anksčiau reikia planuoti transportą, nes tinkamo automobilio tą pačią dieną gali neatsirasti. Ypač jei reikia temperatūros kontrolės.

Kokie miestai Anglijoje pasiekiami ekspresu – ar tik Londonas ir jo apylinkės?

Ne tik. Londonas populiariausias, aišku, ten nuvažiuojam nuolat. Bet važiuojam ir į Bristolį, Kardifą (na, tai jau Velsas, bet tie patys reikalai), Birmingemą, Liverpulį, Lydsą, Niukaslą. Kartais klientas nustemba, kad galima ir į Mistertoną, koks nors mažas miestelis. Kai turi fūrą, gali bet kur nuvažiuoti, tik kaina kitokia. Iki Londono tiesiog lengviausia, nes keliai geresni, o iki mažo miestelio Šiaurėje – ilgiau, brangiau. Bet taip, ekspres pervežimas į Angliją neapsiriboja M25 žiedu. Tik pasiruošk, kad į Šiaurę važiuojant kainos auga tiesiogiai proporcingai kilometrams.

Ar galiu užsisakyti ekspresą šiandien vakare ir kad išvažiuotų ryte?

Kartais taip, bet ne visada. Jei skambini vėlai, pavyzdžiui 22 val., o ryt 7 val. reikia būti pakeliui, turiu būti sąžiningas: priklauso, ar atrasiu vairuotoją. Yra tokių įmonių, kurios pažada bet ką, paima avansą ir tik tada ieško mašinos. O ieškoti 3 val. nakties – blogas planas. Aš tokiems dalykams renkuosi sąžiningą „nežinau“ vietoj saldaus „viskas bus“. Kartais pavyksta, kartais ne. Svarbu – nepasiimti pinigų už tai, ko negali garantuoti. Tokių brokerių – kaip šunų.

Kainos, terminai ir tie keisti mokeščiai

Kiek dabar kainuoja skubus pervežimas į Angliją, pavyzdžiui, į Londoną su keletu dėžių?

Tai kaip paklausti, kiek kainuoja pavalgyti. Jei kelios dėžės iki 100 kg, tiesioginis krovinys, grubiai – nuo 350 iki 600 eurų. Bet jei siunta į tris adresus Londone arba reikia padėti iškrauti... tada jau kita kalba. Kuro kainos šokinėja, muitinės tarpininkai kartais įmeta savo sąskaitą. Geriau paskambinti, pasakyti ką turiu, ir per dešimt minučių žinosi kainą. Bet jei kas siūlo 150 eurų, tai arba melas, arba kažkas bus nematoma.

Kodėl vieni ekspres maršrutai kainuoja 300, o kiti 800 eurų – tas pats atstumas gi?

Nes ekspres pervežimas nėra trolibusas. Vienas vairuotojas veža tik tave – tu apmokėji visą fūros kelionę. Kitas surenka dar du krovinius pakeliui – kaina mažesnė, bet rizikuoji, kad paims kaimyną pirmiau. Be to, 300 eurų dažnai reiškia, kad mašina važiuos tik kai surinks pakankamai, nors tau pažadėjo rytoj. O 800 eurų – realus garantuotas išvykimas be laukimo. Pigiau ne visada blogiau, bet eksprese pigiau dažnai reiškia vėlavimą. Aš pats matęs klientą, kuris sutaupė du šimtus, bet prarado dvi (na, arba tris – priklauso kaip skaičiuosi) darbo dienas. Tai brangiau atsieina.

Ar yra pigesnis laikas siųsti, ar viskas vienodai brangu visą savaitę?

Penktadieniai ir šventinės išvakarės – brangiausias laikas. Visi nori, kad būtų iki savaitgalio, vairuotojai dirba viršvalandžius, o keliai – pragariški. Antradienis ar trečiadienis – ramiau, kartais kaina gali būti dešimčia–penkiolika procentų žemesnė. Šiaip aš pastebėjau, kad po Naujųjų metų savaitė būna keista – pusė žmonių dar atostogauja, pusė skambina panikoje. Tenka derinti grafikus. Žiemą, kai snygis Prancūzijoje, irgi kaina šokteli, nes rizika didesnė. Tai jei gali rinktis – venk dienų prieš šventes ir penktadienių popiečių. Ir taip, kaina skiriasi, nors daugeliui atrodo, kad taip neturėtų būti. Gyvenimas toks.

Ar muitų mokestį reikia sumokėti prieš išsiunčiant, ar galiu tai padaryti Anglijoje?

Čia turbūt tas klausimas, kuriam neišvengiamai reikia pasakyti – situacija pasikeitė po to, kai Anglija išstojo. Anksčiau viskas buvo paprasta, o dabar – muitinės deklaracijos privalomos. Paprastai, jei siunti asmeninius daiktus, gali apmokėti paslaugą, kurią teikia tarpininkas, arba pats tvarkytis JK pusėje. Aš asmeniškai nežinau visų smulkmenų apie naujausius muito tarifus prekėms, nes ten taisyklės šokinėja kaip katinas ant karštų stogų. Geriau pasiklausk savo brokerio arba to, kas priima užsakymą. Bet jei tai senos aplampos ir drabužiai – muitų dažniausiai nėra. Jei nauji daiktai parduotuvei – bus. Paprasta, ko.

Ar ekspres pervežimo kaina keičiasi, jei siunta nestandartinė – tipo ilgas vamzdis ar kažkas panašaus?

Keičiasi, ir kartais žiauriai. Prieš metus vežėme siuntą iš Šiaulių – metalinis konstrukcijos profilis, ilgis beveik šeši metrai. Standartinė fūra netiko, reikėjo tentinės su atidaromu stogu. Toks ekspresas visada brangesnis, nes ne kiekvienas vairuotojas sutinka tempti per Europą išlindusius galus. Yra taisyklės, kad negali iškišti virš tam tikros linijos, o jei kiši – reikia lydinčio automobilio. Tai štai, kaina išaugo trigubai, lyginant su dėžėmis. Bet klientas žinojo – kitu būdu tiesiog nebūtų spėjęs objekte. Kartais negali žaisti pagal taisykles, jei daiktas netelpa į taisykles.

Siuntimo tvarkymas – čia yra daug niuansų

Ką privalau parašyti ant dėžės, kad siunta greičiau pasiektų Angliją?

Tiesą sakant, „ekspres“ ar „skubu“ ant dėžės nieko nepakeis. Logistikos centre niekas neskaito tavo popierinių etikečių ta prasme. Svarbiau – adresas, telefonas gavėjo ir tavo siuntos numeris, kurį tau suteikia vežėjas. Aš visada sakau klientams: nerasinėkit romanaų, nors gražiai atrodo. Aiškus lipdukas, apsaugotas nuo lietaus – štai kas veikia. Buvo atvejis, kai ant dėžės buvo parašyta „skubi siunta į Londoną“, o viduje – drabužiai be jokio vokelio. Geriau tuos pinigus ir laiką skirti tvirtai pakavotei. Kurjeriai dėžes meta, fūrose viskas važiuoja, nesvarbu kas parašyta.

Kokią pakuotę rinktis, kad daiktai neiškristų pakeliui?

Daug kas galvoja, kad du kartoniniai sluoksniai ir lipni juosta yra pakankamai. Ne. Fūroje, ypač eksprese, kartais tenka stabtelt staigiai. Kartonas pratrūksta, daiktai juda. Aš patarčiau dvigubas dėžes, putų užpildą, o jei sunku – medinius padėklus. Vieną kartą klientas supakavo 3D spausdintuvą į vieną sluoksnį kartono. Nu... atvažiavęs į Redingą jis atrodė kaip modernaus meno kūrinys. Deja, neveikė. Geriau per daug apsaugoti negu per mažai. Ir nepagailėk juostos – kuo daugiau, tuo ramiau miega ir vairuotojas, ir tu pats. Tiesa, labai stambių dėžių nederėtų, nes jas sunku muitinėje perkrauti.

Ar reikia kažkokių ypatingų dokumentų siunčiant asmeninius daiktus?

Taip, reikia sąrašo. Kiekvienas daiktas turi būti surašytas, nurodytas svoris ir vertė. Jei siunti kompiuterį, rašyk „1 vnt. nešiojamas kompiuteris, naudotas“. Jei drabužius – „naudoti drabužiai, 15 kg“. Muitinei reikia matyti, kad tai ne prekyba. Būna silly – žmogus siunčia savo vaikų daiktus, bet ant dėžės parašo „prekės parduotuvei“. Tada muitininkai akis uždega. Sąžiningai surašyk, ką turi. Aš paprastai lieku dokumentus sutvarkyti per agentūrą, bet gali ir pats, jei moki angliškai. Svarbu – nepamiršti EORI numerio, jei per kompaniją siunti. (aha, čia daug kas pamiršta).

Kaip pažymėti trapią siuntą – ar raudonas lipdukas veikia?

Veikia tiek, kiek ir draudimas nuo barnių. Techniškai taip, lipdukas „trapu“ privalo būti. Bet realybėje, kai fūra kraunama naktį prie Rygos ar vėlai Roterdame, viskas juda greitai. Storos pirštinės, skuba, tamsa. Geriausias būdas apsaugoti – ne lipdukas, o pakavimas. Aš esu matęs, kaip dėžė su trigubu „trapu“ atvažiavo į Birmingemą ir viduje buvo šukės. Kodėl? Nes nedėjo putų plėvelės. Tai lipduką dėk, bet ne tikėkis stebuklo. Vairuotojai stengiasi, jie ne vandalai, bet fizikos dėsniai negailestingi. Jei daiktas trapus – pagalvok kaip jį apsaugot, o ne kaip aprašyt.

Ar galiu pats atvežti siuntą į jūsų terminalą Vilniuje, ar privaloma pasiėmimas?

Gali, ir netgi aš rekomenduoju, jei gyveni netoli. Taip sutaupysi kokią dešimtį eurų, gal dvidešimt, priklauso nuo atstumo. Pas mus terminalas veikia nenormaliomis valandomis – kartais iki vakaro, kartais ir savaitgalį, bet paskambink prieš atvažiuodamas, nes... nu, būna, kad darbuotojas išėjęs pietų. O jei turi didelę siuntą – geriau tegul paima, nes paskui vaidenasi su kranu arba rankenomis. Tik įspėju – jei atveši ne į tą terminalą, o į Kauną (turim abu), tai gali būti nesusipratimas. Tiksliau, būna nesusipratimų. Geriau pasitikslinti adresą du kartus.

Kai kažkas stringa – realios bėdos

Kas nutinka, jei fūra atvažiuoja į pristatymo tašką, o manęs nėra?

Standartiškai vairuotojas skambina prieš. Jei nekeli, palieka žinutę. Bet eksprese laikas pinigai – fūra nestovi valandomis. Geriausiu atveju palieka saugioje vietoje, blogiausiu – veža į depą. Buvo atvejis: klientas užmigo po gimtadienio, kurjeris laukė 45 min. Tada išvažiavo. Siunta nukeliavo į Sandrlandą. Klientui teko mokėt papildomai. Teisingai, jo kaltė. Venk to – pasiimk atsakingai, nes vairuotojo laikas irgi pinigai. Jei negalėsi – persamdys kitą. „Aš pamiršau“ – ne pasiteisinimas, kai esi mokęs už ekspresą.

Kodėl mano siunta atsidūrė Mančesteryje, nors aiškiai sakiau – reikia į Liverpulį?

Žmogiška klaida, sistemų klaida arba blogai užrašytas adresas. Kartais klientas pasako „Liverpulis“, o rašo gatvę, kuri skamba kaip Mančesterio rajonas. Operatorius pataiso „pagal logiką“. Buvę atvejų, kai sistemos suvedė „Liverpool Street“ – o Londone tokia gatvė, nors tu norėjai Liverpulio miesto. Tada fūra važiuoja į Londoną. Blogiausia, kad pastebi tai tik tada, kai skambina gavėjas iš visai kitos vietos. Tada prasideda ekspres pervežimo vidinis peradresavimas, kainuoja, nervina visus. Todėl aš vis kartoju: rašyk pašto kodą. Pašto kodas Anglijoje – šventas dalykas.

Ar ekspres pervežimas į Angliją gali vėluoti dviem dienom? Ką tada?

Gali. Retai, bet gali. Avarija, streikas, blogas oras prie Lamanšo, muitinėje kompiuteris išsijungė – visko būna. Jei sutarty nėra sankcijų už vėlavimą, tai belieka skambinti ir prašyti paaiškinimų. Rimti vežėjai atsiprašo, siūlo nuolaidą kitam kartui arba grąžina dalį. O tie, kurie paėmė pinigus prieš tris dienas ir dabar nekelia ragelio... tenka tik rašyti laiškus ir grasinti teismais. Aš matęs visko. Patarimas – rinkis tokį ekspreso tiekėją, kuris turi realų adresą, ne tik gražią svetainę. Ir nesėdėk be darbo – skambink kas tris valandas, kol neiškris iš kantrybės. Tik taip prisiversi sureaguot.

Ar tiesa, kad siuntos kartais dingsta tarp Kalė ir Doverio?

Dingsta ne taip, kad pavagia, bet būna, kad „pasimeta“ terminale. Ypač jei siunta maža, be aiškių ženklų, o fūroje dar dvidešimt kitų dėžių. Terminalo darbuotojai krauna, perkraukia, tavo maža dėžutė nučiuožia į kampą, pamiršta savaitę. Kartais – ilgiau. Techniškai ji nedingo, bet praktiškai – kas iš to, jei rasi po mėnesio. Ekspres pervežime to neturėtų nutikti, jei vairuotojas veža tiesiai, be persikrovimo. Bet jei paslauga pigiai daroma su pervežimais... rizikuoji. Ir dar dėl muitinės inspekcijų – jei atidaro tikrinti, gali užtrukti dienom. Tada visi ramiu veidu sako – force majeure.

Ar vairuotojai prašo arbatpinigių pasienyje ar kažko keisto?

Normalūs vairuotojai neprašo. Yra atskira kultūra – kartais užsakovas pats siūlo kavos pinigų, jei vėluoja pristatymas ir žmogus laukia. Bet jei vairuotojas veikiai reikalauja papildomų pinigų už „muito formą“ ar „greitą pravažiavimą“ – tai jau įtartina. Buvęs atvejis, kai klientas Folkestone pasakojo, kad kažkuris vairuotojas pareikalavo grynųjų prieš išduodant krovinį. Aš tokio neišgalvoju. Jei kas nors panašaus nutinka – skambink ofisui nedelsiant. Rimti vežėjai to nedaro. O jei vairuotojas priekabiauja – gali ir atsisakyti priimti, bet tada įsipliesks konfliktas. Sunku pasakyti, koks čia sprendimas geriausias, bet paprastai pakanka būti atkakliam.

Paskutiniai dalykai prieš paspaudžiant „užsakyti“

Kaip atskirti patikimą ekspreso paslaugą nuo pavojaus padūkėliams?

Paprasta – jei telefone pažadėjo auksinius kalnus per penkias minutes ir paklausė tik numerio, bėk. Rimtas vežėjas klausia: kas, kiek, kur, kada? Ar turi nuotrauką? Koks svoris? Tai trunka bent dešimt minučių pokalbio. Patikrink, ar turi draudimą CMR, ar suteiki sutartį. Jei atsakymai migloti, o kaina per gera – tai ne ekspres pervežimas, o ruletė. Būna, kad pasiima avansą, nors neturi mašinos. Tiesiog būk atsargus ir dalį sumos mokėk, kai mašina realiai pajudėjo.

Ar verta drausti siuntą ekspres pervežimo metu?

Paprastų drabužių dėžei – gal ne. Bet jei veži elektroniką, meno kūrinius, ar kažką, ką pakeisti kainuoja tūkstantį, tai taip. Draudimas kainuoja apie procentą–du nuo vertės. Kartais klientas sako – mano daiktai beverčiai, o paskui paaiškėja, kad ten senelio dirbtuvės įrankiai. Juos sugadinus... negrąžinsi. Geriau permokėti šimtą eurų ir miegot ramiai. Nors aš pats irgi kartais pagalvoju – o kam, juk fūra saugi. (taip galvoja iki pirmos avarijos). Taip kad dėl to aš nepasakosiu – drausk, jei turi ką prarasti. Jei ne – sutaupysi, bet rizikuoji. Gyvenimas toks dalykas.

Ką būtina įrašyti į užsakymo formą, kad nekiltų bereikalingų klausimų?

Gavėjo telefonas. Ne tik Londone gyvenančios tetos numeris, o tas, kuriuo galima prisiskambinti tuo metu, kai fūra jau Šiaurės Vokietijoje. Tikslus adresas su pašto kodu – be to, Anglijoje niekas neranda. Ir aprašymas: kas viduje. Ne taip, kad „dėžė“, o „3 dėžės, drabužiai, virtuvės įrankiai, svoris 45 kg“. Kuo tiksliau, tuo geriau. Dar – ar reikia lifto, ar aukštas pastatas, ar galiu kaip nors iškrauti. Kartais klientai rašo „pristatyti iki durų“, o ten dvyliktas aukštas be lifto. Vairuotojas vienas, ir ką tuomet? Detalės sutaupo valandų.

Jei noriu ekspreso į Angliją ateinantį ketvirtadienį – kada jau per vėlu kreiptis?

Jei ketvirtadieniui, o dabar pirmadienis rytas – dar visai ne vėlu. Jei kreipiesi trečiadienį vakarą – bandysim, bet garantijų mažai. Geriausia diena prieš, o jei didelė siunta – bent dvi. Aš turėjau klientą, kuris antradienio popiet skambino dėl kelių tonų įrangos – reikėjo į Lutoną iki savaitgalio. Turėjom viską suorganizuot ir pasiimt tik iki trečiadienio 10 val. ryto. Jei praleidi tą langą – gali ir nepavykti. Tai kuo anksčiau, tuo ramiau. Ir nepamiršk – jei užsakius ekspresą į Angliją vakarą, gali trūkti laiko sutvarkyti dokumentus.

Išvada

Ekspres pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne paprastas paštas. Reikia žinoti, kad greitis kainuoja, kad svarbu iš anksto pasiruošti ir kad ne visi, kurie gražiai kalba, nuveža tavo daiktus. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti tik tiek: rinkis vežėją, kuris atsako net tada, kai skambini vakare, ir niekada neatidėk paskutinei minutei to, kas svarbu. Sėkmės kelionėje – tavo siuntai ir tavo nervams.