Ekspres krovinių į Angliją – pristatome per 24 valandas

Būna penktadienio vakaras, tu galvoji, kad savaitgalis jau tavo, ir tada paskambina klientas iš Kauno sako, kad dokumentai arba dalys turi būti Birmingeme dar šeštadienio vakare. Tu supranti, kad ekspres krovinių į Angliją pervežimas – tai ne tik didelis reikalas, bet ir atsakomybė. Aš dirbu šitoje srityje jau... kažkur virš dvidešimt metų, ir per tą laiką mačiau visko. Kartais krovinys nuvaro kaip laikrodis, kartais pasitaiko keblumų, ypač jei kas nors perlenkia lazdą su pažadais. Žemiau bandau atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę, kai žmonės skuba ir nori realios informacijos, ne saldžiai suvyniotų pasakų.

Pirmas žingsnis – kai skambutis ateina vidurnaktį

Ar tikrai galima pristatyti į Angliją per 24 valandas?

Žinai, jei viskas klostosi normaliai ir krovinys yra Vilniuje, o ne Pasvalyje, taip, galima. Bet turiu omenyje tai, kad ekspres krovinių į Angliją per 24 valandas – tai ne stebuklas, o racionalus planas su fūra ir dviem vairuotojais, kurie keičiasi prie vairo. Buvo atvejų, kai per keturiolika valandų dokumentai jau gulėjo ant stalo Londone. Bet jei kalbi apie sofą iš Klaipėdos į Mančeterį ir dar šeštadienį – na, čia jau reikia stebuklo, kurio aš nepromosu. Realybė tokia: dažniausiai spėjame, bet sąžiningai pasakau – visko pasitaiko.

Kuo ekspres pervežimas skiriasi nuo to, kurį užsakau antradienį?

Paprastas krovinys į Europą dažnai renkamas iš kelių klientų, sustoja pakelės kavinėse, pagal grafiką. Ekspresas – tai tavo daiktai arba daiktai ir vienas kitas klientas, bet be ilgų stotelių. Fūra važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Kartais tai kainuoja dvigubai, kartais trisdešimt procentų brangiau. Ne, ne visada duosi šimtą eurų – jei turi vieną dėžę, tikrai ne. Bet jei reikia, kad vairuotojas šiandien pasiimtų ir rytoj ranei (anksčiau ryte, jei kas nesuprato) jau būtų Doverio pusėje – tada taip, tai kitas lygis. Greitis kainuoja, o mes stengiamės, kad jis nekainuotų proto.

Kas fiziškai atvažiuoja pasiimti mano daiktų – fūra ar mašinėlė?

Priklauso nuo dydžio. Jei siunti tris kartono dėžes, gali atvažiuoti mūsų pikapas arba mažesnis sprinteris, kuris tada veža į centrą persėsti ant didesnės mašinos. Jei tai pusė kambario baldų arba pora palečių – jau važiuoja fūra tiesiai. Čia svarbu, kad tu nebandytum papypinti – jei pasakai, kad trys maišeliai, o išeina trys kubai, mašinėlė nepasididina. Na, gerai, būna, kad atsiunčiame kitą mašiną, bet turi žinot iš karto. Buvę, kad žmonės slėpė sofą tarp maišų. Nesakyk taip. Pasakyk tiesiai, ką turi, ir viskas bus sklandžiau nei spėliok su manimi per telefoną.

O jei aš gyvenu Utenoje, o ne Vilniuje – skaičiuojasi tas pats?

Ne, skaičiuojasi ne tas pats, nors norėčiau, kad būtų kitaip. Iš Lietuvos kampelio reikia laiko iki Kauno ar Vilniaus, kur dažniausiai startuoja pagrindinės kryptys. Utena prideda kokias tris–keturias valandas viena kryptimi. Tai reiškia, kad ekspres krovinių į Angliją per 24 valandas iš Utenos – įmanomi, bet labiau tamsoje reikia nesnausti. Buvo atvejis, kai klientas iš Zarasų skambino vakare, o mes jau kitą dieną vidurdienį buvome Rytų Londone. Bet čia dėl to, kad vairuotojas buvo netoliese ir pasuko. Ne visada taip pasiseka, žinok.

Ar galiu pats nuvežti daiktus iki jūsų, kad sutaupyčiau kelias valandas?

Žinoma, jei turi kuo vežti ir nori atsivežti daiktus iki terminalo Kaune ar Vilniuje, mes tikrai priimame. Tai gali sutaupyti net penkias šešias valandas, ypač jei esi Šiaulių pusėje. Tiesiog prisiskambink prieš tai, nes ne visada kas nors budi prie vartų naktį. Terminalai turi darbo valandas, nors ekspresui mes stengiamės būti lankstūs. Kartais tenka palaukti pusvalandį, kol administracija pamato tave mašinoje, bet tai vis tiek greičiau, nei laukti rytojaus ryto paėmimo. Jei žinai, kad tau skubu – važiuok pats, nepatingėk.

Kainos, svoriai ir daiktai, kuriuos kartais tenka grąžinti

Kiek kainuoja ekspres krovinių pervežimas į Angliją – yra kokia nors orientacinė suma?

Čia visada piktas klausimas, nes nenoriu meluoti. Vienai paletei sveriančiai iki keturių šimtų kilogramų ir vykstančiai iš Vilniaus į Londoną ekspresu – dažniausiai kalbame apie tris su puse iki keturių šimtų eurų. Bet tai yra labai apytikslė suma. Kartais būna pigiau, jei fūra jau važiuoja ir lieka vieta. Kartais kainuoja šeši šimtai, jei skubi pirmadienio rytą ir niekur nėra tuščios vietos. Nekišu nosies į orą, kai klientas sako, kad kita įmonė siūlė pigiau – gerai, tegu pasiima, bet aš jau mačiau, kaip tos pigios ekspresų kainos baigiasi trimis savaitėmis be krovinio. Taip nutinka ir nebūna juokinga.

Ar vežate tik dėžes, ar galiu siųsti ir skalbimo mašiną?

Vežame viską, kas fiziškai telpa ir nėra pavojinga. Skalbimo mašina – normalu, tik reikia saugiai užfiksuoti viduje būgną, nes kitaip važiuodamas per pusę Europos jis daušysis ir sudaužys savo korpusą. Buvę atvejų, kai klientas supakavo puikiai, bet neprisuko varžtų – atvežėm metalinę šiukšlę. Ne, mes ne remontuojame, tiesiog pristatėm. Baldai, dėžės, dviračiai, padangos – imame. Tik ekspresiniam pervežimui į Angliją nepatariu siųsti nesupakuotų stiklų ar keramikos be movų. Nes iš dvidešimt keturių valandų kelyje barška viskas, kas netvirtinama, iki skambesio.

Kas jei krovinio svoris vis tikslinasi, o aš jau melavau, kad 100 kg?

Oho, klasikinis atvejis. Atvažiuoja vairuotojas, mato, kad ne šimtas, o du šimtai penkiasdešimt kilogramų, ir staiga automobilis netelpa, arba svoris peržengia leistinas ribas. Tada mes adaptuojamės. Jei turime vietos – ok, perskaičiuojame kainą. Jei ne – gali tekti siūstis kitą mašiną, o tai užima laiko. Esi žmogus, taip nutinka. Bet sąžiningai – kitą kartą sakyk tiesą, nes vairuotojas turi suplanuoti ašių apkrovas ypač ekspresiniame maršrute, kur važiuoja pilnu tempu. Melas dėl svorio gali sugadinti visą ekspresinį grafiką. Buvę ir taip, kad teko palikti dalį krovinio.

Ar galima pridėti vieną maišą paskutinę sekundę prieš išvažiavimą?

Jei maišas dar telpa ir ašarų neatlaiko vairuotojas, tai paprastai galima. Buvę, kad klientas bėga su pilku maišeliu, kai fūra jau užrakinta. Rimtas dalykas – jei to maišo nebuvo deklaruota, o jame yra kažkas, ką reikia registruoti muituose, tada problemos. Štai kodėl aš visada sakau: daryk sąrašą prieš dieną. Taip, ekspres kroviniams į Angliją viskas turi būti greitai, bet ne chaotiškai. Paskutinės sekundės maišas gali būti ne šiaip maišas, o velniava su keturiolikos tūkstančių eurų vertės fototechnika be dokumento. Tada jau nebejuokinga ir priklauso nuo to, kaip muitininkas pažvelgs.

Ar yra kokių daiktų, kurių tiesiog neimame?

Imame beveik viską, bet pavojingi skysčiai, neišpakuoti dažai, dujų balionai – čia stabdis. Kartais žmonės bando šveistelėti buteliuką su techniniu skysčiu tarp drabužių. Vairuotojai kartais tai pamato, kartais nepastebi (nors turėtų), bet jei pasienyje išpakuos ir bus incidentas – lauk. Ypač per Doverį arba Folkestone. Tada ir tu mane keiki, ir aš keikiu likimą. Geriau nepasiduoti pagundai. Patariu: jei nežinai, ar gali vežti, nufotografuok etiketę ir atsiųsk. Atsakysiu tą pačią valandą, jei nepatingėsi parašyti.

Kas vyksta kelyje ir kodėl kartais viskas vėlka

Ar buvę taip, kad vairuotojas užstringa Doverio eilėje ir krovinys vėluoja?

Buvę? Buvę nesuskaičiuojamai daug kartų. Ypač penktadienio naktimis arba kai tenka vėjas tuneliuose. Kartais eilė – dvidešimt kilometrų sunkvežimių. Tada ta 24 valandų ekspres garantija virsta 30 valandų realybe. Ne, aš negražinu pinigų už gamtos ar eilių stichiją, nebent tai mūsų kaltė. Klientai kartais pyksta, aš suprantu. Bet jei įmanoma, stengiamės važiuoti per Calais (ai, ne, čia į Prancūziją, o ne į Angliją – atsiprašau, rašau mintimis) arba tiuninginti maršrutą. Doveris yra Doveris. Ten visada yra eilė. Geriausias patarimas – vengti piko, bet piko nevisada išvengsi, ypač jei krovinys jau pakeliui.

Ar jūsų žmonės patys krauna, ar aš turiu ieškoti pagalbininkų?

Mes neturime atskiro krovikų legiono ekspresams, nes tai padidintų kainą dvigubai. Paprastai vairuotojas padeda, jei daiktai ne milžiniški. Bet jei reikia nešti sunkų seifą iš septinto aukšto be lifto – turi pasirūpinti pagalbininkais. Ne, nesame stebukladariai. Buvo toks atvejis Londone, kai gavėjas tikėjo, kad vairuotojas vienas iškraus dviejų kambarių baldus per dvidešimt minutes. Na, ne. Užtrukom. Vėlavom kitam adresui. Kostiumas nešvari, o mes vėluojam. Tai taip – ekspres pervežimas ne automatiškai reiškia, kad du žmonės dirba nemokamai. Pasitikrink su manimi iš anksto, kam reikės rankų.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje išėjo iš namų ir neranda jo paletės?

Tada skambinam, laukiame, nervinamės. Kartais žmonės Londone skubios siuntos nebūna namie, nors žino, kad per 24 valandas kažkas atvažiuoja. Mes darome viską – skambiname, siunčiame SMS, laukiame pusvalandį, jei leidžia grafikas. Jei nieko – vežame atgal į terminalą arba deramės dėl pakartotino pristatymo. Tai kainuoja papildomai. Nesitikėk, kad paliksime kelių tūkstančių eurų vertės krovinį ant šiukšlių konteinerio šalia durų. Ne, taip neveikia rimti ekspres pervežimai. Buvę, kad gavėjas buvo kaimynystėje pas mylimąją ir negirdėjo telefono. Du valandas laukėme. Kaip jau taip.

Ar saugu vežti dokumentus ir brangią elektroniką ekspresu?

Dokumentai – taip, dažnai vežame. Brangi elektronika – taip, bet nepaliktos vien tik dėžėje be fiksučių. Turi būti apdrausta ir tinkamai pakuota. Buvę, kad vežėme kompiuterius į Mančesterį, viskas buvo idealu. Buvę ir tokių, kad monitoriaus dėžė palikta ant grindų, vaizdo plokštė atšoko. Geriau dėti į originalias dėžes su putplasčiu. Arba mes galime supakuoti už papildomą mokestį, bet ekspresui tai reikia užsakyti anksčiau. Ne visada turime medžiagų mašinoje (nors kartais turime). Sakyk iš anksto, ką veši, ir aš pasakysiu, ar rizikuoti verta.

Ar buvo atvejų, kai krovinys buvo apgadintas dėl prastos pakavimo?

Deja, taip. Ypač kai kas nors pakiša į maišą metalinius daiktus be apsaugos. Vairo kolonėlė arba dviračio rėmas per du tūkstančius kilometrų trinasi į dėžių kampus. Vieną kartą klientas supakavo stiklinį stalą į antklodę. Nuostoliai. Mes, kaip vežėjai, prisiimame atsakomybę tik jei tai mūsų kaltė dėl važiavimo. O jei dėl pakavimo – diskutuojama. Ne visada maloniai. Blogos pakavimo įmonės arba sutaupiusių žmonių rankos – čia dažniausia bėda. Investuok į dėžes ir burbulinę plėvelę. Tai pigiau nei ginčai vėliau su advokatais ir laiko gaišimas.

Muitai, dokumentai ir Brexito palikimas

Ar reikia EORI numerio, jei vežu asmeninius daiktus?

Asmeniniams daiktams... hmm... turiu prisipažinti, kad tiksliai nebeatsimu visų niuansų dėl EORI, kai kalba eina apie vieną dėžę su senais megztiniais. Žinau, kad verslo siuntoms EORI būtinas kaip oras. O štai persikraustymui – ten kažkas su deklaracijomis, bet dažnai mes tuo rūpinamės patys per agentus. Nebijok, nepaliksime tavęs vieno su popieriais prie muitinės. Bet jei veši prekias pardavimui – tuomet taip, be EORI nieko nebus. O šiaip geriau pasitikslink prieš savaitę, nes taisyklės šitoj vietoj laksto kaip katės. Mes savo darbą padarom, bet tavo daiktų paskirtis svarbi labiau nei tu galvoji.

Kaip dabar su muitais – ar manęs laukia staigmena Anglijos pusėje?

Po Brexit situacija... na, žinok, nebe tokia chaotiška kaip pirmaisiais mėnesiais, bet muitai vis dar gali būti. Jei daiktai nauji ir viršija tam tikrą vertę – muitas. Jei tai naudoti asmeniniai daiktai ir gali įrodyti, kad persikraustai – dažnai apeini. Bet štai čia – ne aš nusprendžiu, o JK muitinė. Kartais klientai randa sąskaitą už penkiasdešimt svarų sterlingų ant savo siuntos. Buvę atvejų ir atvirkščiai – viskas praeina sklandžiai. Realybė? Būk pasiruošęs, kad gali tekti primokėti. Mes galime padėti deklaruoti, bet nemokame muito už tave. Tai ne piniginė paslauga, o biurokratija, kuri kartais kanda nepasiruošusiam.

Ar prekės, skirtos parduoti, keliauja kitaip nei persikraustymo daiktai?

Taip, kitaip. Prekybiniai kroviniai turi turėti sąskaitą faktūrą, kilmę, kartais sertifikatus. Persikraustymo daiktai – tavo seni batai, lėkštės, knygos – kitoje kategorijoje. Muitininkai Anglijoje žiūri kitaip. Jei bandysi verslinę siuntą prakišti kaip dovaną seneliui – gali pakliūti. Buvę taip, kad klientas vežė dvidešimt identiškų rankinių "draugei". Muitininkas nusišypsojo ir pritaikė mokestį. Aš nelindu po muitininkų oda, bet žinau – sąžiningumas atsiperka. Ekspres pervežimas dar greičiau subliukšta, jei dokumentai melagingi. Laikas per brangus tvarkytis su blokavimais, kuriuos gali sukelti paprastas melas.

Ar reikia angliško adreso su pašto kodu, ar pakanka telefono numerio?

Adresas su pašto kodu – privalomas. JK sistema be pašto kodo tiesiog neveikia taip tiksliai, kaip madų Londono gatvėse. Telefono numeris taip pat privalomas, bet ne vietoj adreso. Buvę, kad klientas davė tik "netoli Basingstokės, prie parduotuvės". Ne, taip nedarome. Vairuotojas nėra šuns dresuotojas, kad uostinėtų po kvartalus. Pašto kodas, gatvė, namo numeris. Ir pageidautina, kad gavėjas žinotų, jog per 24 valandas atvykstame. Kitaip tas telefonas skamba tuščiai, o mes sukame ratus be tikslo ir nervai kaista. Rimtai, pašto kodas – tavo geriausias draugas čia, nepamiršk jo.

Paskutinės minutės klausimai, kuriuos užduoda beveik kiekvienas

Ar ekspres kroviniai į Angliją vyksta ir savaitgaliais?

Taip, vyksta, bet brangiau ir sudėtingiau. Šeštadienį ir sekmadienį muitinės darbo laikas sutrumpintas, o kai kurie terminalai Anglijoje dirba pusę dienos. Tai ne stabdys, jei turi visus dokumentus, bet stabdys, jei kažkas turi būti išmuitinta impulsyviai. Aš asmeniškai renkuosi neplanuoti ekspresų į Angliją sekmadieniais, jei tai nėra gyvybiškai būtina. Bet jei reikia – randame sprendimą. Kartais vairuotojai pikti, kad neturi kur pavalgyti kelyje, nes kavinės uždarytos. Maži dalykai, bet jie daro savo, ypač kai skubu ir norisi ramybės.

Vežate tik į Londoną, ar ir į Birmingemą su tokia pačia greičio garantija?

Ne tik į Londoną. Birmingemas, Mančesteris, Lidsas, Bristolis – visur važiuojame. Bet greičio garantija... na, Londono M25 žiede gali prarasti valandą be eilių, o iki Birmingemo pridėsi dar tris su puse valandos. Tai 24 valandos iš Vilniaus į Birmingemą – įmanoma, bet labiau sportas. Dažniausiai realiau tikėtis 26–28 valandų. Arba, jei laivas iš Doverio laukė, ir 30. Sakau atvirai, nes nepatinka žadėti stebuklus. Taip, pristatome per 24 valandas dažnai, bet ne į kiekvieną Anglijos kampelį per stebuklą. Fizika ir atstumai liko, nors technologijos pažengė. Fūra neskrieja dvidešimties šimtų kilometrų per valandą.

Ar galima apmokėti pavedimu, kai gavėjas jau pasirašė?

Sutarčių reikalas. Standartiškai – pusė iš anksto, pusė gavus. Bet jei esi senas klientas arba turime pasitikėjimą – galima diskutuoti. Žinok, yra tokių ekspres pervežimo kompanijų, kurios paima pinigus ir dingsta. Mes nesame tokie, todėl mus tai pasitiki. Bet jei ką tik susipažinome – atleisk, reikia avanso. Ne todėl, kad netikime tavimi, o todėl, kad buvome apgauti. Ne kartą. Tai mūsų taisyklė, kuri mus išlaiko ant kojų. Pervedi – fūra važiuoja. Paprasta ir nėra čia ko slėpt po septyniais užraktais.

Ką reiškia, jei sakote, kad "pristatome per 24 valandas" – nuo kada tas laikrodis eina?

Nuo momento, kai vairuotojas užfiksuoja, kad krovinys paimtas. Ne nuo tavo skambučio, ne nuo apmokėjimo, o nuo realaus pakrovimo. Jei skambini vidurnaktį, o paimame anksti ryte – nuo ryto. Kartais žmonės skaičiuoja savo galvoje kitaip ir pyksta: "jau praėjo dvidešimt penkios!" – bet jei krovinys buvo paimtas tik prieš dvidešimt valandų, tada viskas ok. Aišku, idealu būtų, jei paimimas ir pristatymas sutaptų su tavo lūkesčiais, bet logistika – ne magija. Mes pradedame skaičiuoti, kai daiktas yra mūsose. Būna, kad dėl to nesutariame, bet taip yra teisingiausia visiems, kad nekiltų nesusipratimų.

Ar galiu tiesiog parašyti jums SMS, jei nemėgstu kalbėti telefonu?

Gali. Aš pats nemėgstu bereikalingų pokalbių prieš vidurnaktį. SMS arba WhatsApp – normalu. Bet jei tai pirmas sudėtingas ekspres užsakymas, skambutis greičiau viską sudėlioja. Rašydamas gali kažko nepaminėti, o aš tuomet planuoju netinkamą fūrą. Buvę, kad parašė "dvi dėžės", o pasirodo – dviejų metrų aukščio spinta. Raštu sunku perduoti mastą. Tai jei rašai – siųsk nuotrauką. Tai aukso vertės ir gelbsti mintis. Bet taip, rašyk, nerašyk – ryšį palaikom. Tik skubiais atvejais pats skambinu, nenustygstu vietoje, kad viskas derėtųsi.

Ar jei aš atšaukiu užsakymą paskutinę minutę, yra kokia bauda?

Būna. Jei mašina jau išriedėjo iš garažų ir važiuoja tik dėl tavęs – avansas lieka. Jei atšauki prieš kelias valandas iki pakrovimo – dažniausiai atiduodam viską, nes dar galime suspėti persukti. Bet pikčiausia, kai atšauki, kai vairuotojas jau stovi po tavo langais. Tada tikrai yra mokestis už tuščią važiavimą. Ne bauda, o kompensacija mūsų sąnaudų. Rimti ekspres pervežimai į Angliją reikalauja sąžiningumo iš abiejų pusių. Jei tu švaistai mūsų laiką – mes švaistome tavo biudžetą. Sorry, fair is fair. Bet mandagiai atšaukus laiku – jokių problemų, visada radu išeitį.

Ar jūs dirbate naktį, jei kiltų bėda?

Kad ir kaip norėčiau pasakyti, kad miegu kaip kūdikis, taip nėra. Telefonas prie lovos. Buvo atvejų, kad 3 valandą nakties skambino dėl pabėgusio konteinerio kampo Doverio terminale. Ne mūsų kaltė, bet tvarkėm. Bėdos kelyje į Angliją dažnai nutinka ne darbo metu, nes kelionė tęsiasi parą. Jei kas atsitiks – mes reaguojame. Ne visada akimirksniu, nes ir vairuotojai turi miegoti, bet operatyviai. Žmoniškai. Saugumas svarbiau nei dar viena valanda eksprese. Kita vertus, jei turi bėdos dėl kainos – palauk iki ryto. Naktį nesideram dėl eurų, nes smegenys nebe taip susivelka.

Turėtum žinoti, kad ekspres krovinių į Angliją pervežimas per 24 valandas yra realus dalykas, bet su sąlyga, kad visi veiksiai – nuo sąžiningo svorio nurodymo iki pašto kodo – atlikti laiku. Aš čia jau du dešimtmečius ir mačiau visko: ir tobulų pristatymų, ir problemų dėl maišelio, kuris netilpo. Raktas į sėkmę – nebijok klausti, net jei klausimai atrodo kvaili. Geriau paklausk manęs dabar, nei sėdėk neramią naktį kelyje į Londoną. Parašyk ar paskambink – rasiu tau laiką, nebent pats tuo metu vežu sofą į Birmingemą ar gilinuosi į muitų taisykles. Sėkmės.