Ekonomiškas baldų pervežimas į UK sprinteriais – ar tai tikrai taip pigu, kaip sakoma?

Žinai, kai paskutinį kartą persikraustei į Londoną ir galvojai, kad tuos savo dviejų metų baldus galėtum tiesiog atsivežti? Aš su tokiom situacijom susiduriu jau, na, gal kokie 22 metai. Ir visi klausia vieno – ar ekonomiškas baldų pervežimas į UK sprinteriais tikrai toks jau pigus ir neskausmingas, kaip atrodo skelbimuose. Paprastai taip. Bet ne visada. Šitai parašiau ne tam, kad parduotum tau paslaugą, o tam, kad neprisipirktum bėdų. Nes realybėj dažnai būna kitaip nei Google rezultatuose, kur viskas gražiai, rožinė ir su 15 proc. nuolaida. Aš papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų.

Iš pradžių apie tai, ar tikrai verta

Ar sprinteris tikrai pigiausias variantas gabenti baldus į JK?

Dažniausiai taip, jei kalbam apie mažesnius butus arba dalinį krovinį. Konteineris, net mažas, kainuos nuo trijų tūkstančių eurų į abi puses, o sprinteris... na, paima tik tavo daiktus arba dar kelių žmonių, jei bendras reisas. Bet žinai ką, kartais žmonės man skambina ir sako: „Mano baldai užima 25 kubus.“ Tada jau ne sprinteris, o norvegas. Turiu galvoje fūra. Supranti, kaip sakant... viskas priklauso nuo apimties. Nežinau ar čia aš pirmą kartą taip tiesmukai pasakiau, bet taip yra. Kartą vyras iš Kauno bandė sutalpinti trijų kambarių butą į mūsų sprinterį. Pamatėm vietoj – teko vežti dviem reisais. Galų gale kaina išėjo kaip fūros. Tai... matau.

Kiek maždaug kainuoja pervežti nesunkų 2 kambarių butą į Londoną?

Na, šitie skaičiai visada svyruoja, bet realiai, jei tai sofos, lova, spinta, komoda ir dėžės – kaina dažniausiai limpa tarp 700 ir 1100 eurų. Vienpusis reisas. Jei veži į Birmingamą ar Mančesterį, gali būt šimtu kitu brangiau. Kodėl? Nes nuvažiuoti iki ten iš Doverio reikia laiko, o vairuotojo darbo valandos kainuoja. Mačiau atvejų, kai klientas manęs klausė: „Ar galiu mokėti po 200 eurų mėnesį?“ Ne, ne ta kompanija, ne šitai. Pinigai pervežimui – paprastai iš karto prieš išvažiavimą arba dalimis, bet ne išsimokėtinai. Biudžeto atsargiai.

O jei turiu tik sofą ir vieną spintą – ar verta vežtis sprinteriu atskirai?

Čia jau klausimas, ar tai vyksta tada, kai tu persikraustai, ar tiesiog parduotuvėje nusipirkai. Jei persikraustai ir reikia kartu su daiktų maišais – šaunu, tada tikrai verta. Bet jei tik sofyte ir spinta... Ką aš čia dabar. (Ne, aš norėjau pasakyti, kad jei be krepšių, tada gali kainuoti neproporcingai daug veiksmui). Tada geriau ieškok bendro reiso. Mes vadiname tai daliniu kroviniu. Tavo daiktai stovi šalia kitų klientų dėžių. Pigiau. Apie 300–500 eurų. Tik turėk omeny – gali reikėtu palaukti, kol surinks pilną mašiną. Savaitę, dvi. Tai reikalauja kantrybės.

Ar vežate ir į šiaurę – Edinburgą, Glazgą, ar tik važinėjate po Londoną?

Mes važiuojam visur, kur yra keliai. Londonas, Birmingamas, Bristolis, Batas – viskas prieinama. Edinburgas ir Glazgas irgi dažnas maršrutas. Tiesiog kilometrų daugiau, vairuotojas ilgiau negali vairuot pagal tachografą, tad reikia planuoti nakvynes arba keisti vairuotoją. Bet kainos ten ne dvigubai didesnės. Gal dvidešimt trisdešimt procentų nuo Londono kainos. Buvo klientė iš Aberdyno. Gražus miestas, beje, labai jauki ta pakrantė. Tai va, ji mokėjo apie keturis šimtus virš standartinės Londono kainos. Tai visai įkandama, jei ten turi kur gyvent. Nelauk, kad pirma kaina bus paskutinė.

Kaip visa tai atrodo, kai jau sutariam

Ar reikia pačiam nešti baldus iki mašinos ir krauti?

Žiūrėk, standartiškai – taip, jei tu nenori mokėti už papildomus du žmones. Bet čia nėra taisyklė. Kai kuri vairuotojai padeda, ypač jei daiktas ne per sunkus ir moteriškė viena stovi aikštelėj. Natūraliai padeda. Bet oficialiai pagal sutartį – vairuotojas tik vairuoja ir stebi. Ai, dar – jei esi Londone trečiame aukšte be lifto, tai čia kita kalba. Tada reikia arba liftingo, arba draugų. Kartą vaikinas pats nešė šaldytuvą. Atsimenu iki šiol. Patarimas – nepulk lyg koks herojus, gali nuskilt stuburas. Ne ta buitis.

Kas nutinka, jei baldai per aukšti ir nepraeina pro laiptinę?

Tai tada prasideda cirko numeriai. Arba meistras išardo, arba bando per langą. Buvo atvejis Bristolije – sofą kėlėme pro balkoną virve. Rimtai. Nejuokauju. Žinoma, tai kainuoja papildomai. Ne visi tai gali padaryti. Jei baldai dideli, aukšti, geriau prieš tai pasiskambinti ir pasitikslinti išmatavimus. Dyro (oi, ne, Darius) iš mūsų komandos kartais iš anksto prašo nuotraukos. Jeigu nepaliaujamai sakau "Dyro", rimtai, mano kolegos vardas Darius. (Užrašiau čia sau, kad nepainiočiau). Tai va, pasimatuok duris prieš mums važiuojant, sutaupysim visi nervų ir laiko. Geriau jau išsiimk varžtus.

Ar galiu vežti elektrinę paspirtį ar dviratį kartu su baldais?

Teoriškai taip, bet praktiškai – su akumuliatoriais reikia atsargiai. Lėktuvuose jų neleidžia, bet mūsų sprinteriuose galima, jei atskirai supakuoti ir saugiai pritvirtinti. Buvo klientas, vežė tą... paspirtį. Xiaomi ar kažkokią. Žodžiu, paliko salone, kartu su daiktų maišais. Atvežėm viską saugiai. Tik žinok, kad jei tai automobilis – motociklas ar keturratis – čia jau kita kategorija. Reikia dokumentų. CMR negalioja kaip transporto priemonės dokumentas. Turiu galvoje, jis galioja kroviniui, bet ne transporto priemonės registracijai. Ai, mes tai visada sutvarkom, tik reikia žinoti iš anksto. Nebijok paklaust.

Kaip apskaičiuoti kubatūrą, jei aš neturiu matavimo juostos po ranka?

Eina sau, kiek kartų man šito klausia. Žiūrėk, jei neturi juostos – naudok pėdas. Tiesiog paimi savo pėdą – ji yra apie 30 centimetrų. Sudaugini ilgį, plotį, aukštį, gauni kubinius metrus. Arba dar paprasčiau – nufotkink viską ir atsiųsk. Aš perviduriavęs (per tiek metų) galiu akimis pasakyti kiek bus. Kartais klystu. Buvo, sakiau, kad tilps tik į 12 kubų. Nužiūrėjo, kad tilps. O looking (oi, žiūrėk, pradėjau angliškai, nes Londone prabuvau per daug laiko) – iš tikrųjų reikėjo 16. Kliento bute buvo daugiau daiktų nei jis man sake. Nu, ne visada žmonės prisimena rūsį ar daiktadėžę garaže. Pasitikrink du kartus.

Ar reikia išardyti lovą prieš pervežimą, ar jūs tai darote patys?

Lovą išardyt reikia. Mes nebenešiojam surinktos lovos, nebent tai lova-baldakimas, kurią galima pernešt per duris be problemų. Kitaip – išsukinėk, susukinėk į pakavimo popierių. Buvo keistoka situacija Vilniuje, when (na velniop, vėl angliškai sugriuvau) – kai klientas atvyko tiksliai tokiu laiku, kai mes jau laukėm, o lova buvo neišardyta, dar prisukta prie grindų. Užtrukom valandą. Jis nenorėjo mokėti papildomai. Mes irgi nenorėjom vežti sugedusios. Galų gale išarėm kartu, bet tai ne standartas. Tai paruošk baldus prieš tai. Kitaip laikas eina, o tachografas suka progresyviai.

Kokia reali trukmė nuo durų Londone iki durų Vilniuje?

Be eilių – dvi su puse paros. Bet eilių Irish ferries ir Doverio uoste būna. Ypač penktadieniais. Atsimenu vieną kartą – vairuotojas Tadas stovėjo Doverije aštuonias valandas. Ne, nejuokauju. Aštuonias. Klientas Londone laukė, skambinėjo kas dvi valandas. Tai va, realiai planuok tris dienas. Jei zyzia orai, žiemą kelias slidus – gali užtrukt. Kartais važiuojam per Nyderlandus, Vokietiją, kad aplenkt eilę. Bet čia ilgesnis kelias. Turiu omeny, ne trumpesnis. O nereikia. Seansas ne tame. Planuok keturias dienas būtum ramus, o jei atvažiuoja per dvi – šventė. Neplanuok atvirkščiai.

Kainos. Čia viskas paprasta ir sudėtinga

Kodėl viena įmonė prašo 800, o kita 1400 eurų už tą patį maršrutą?

Oho, čia klausimas į dešimtuką. Žiūrėk, 800 gali būt vairuotojas, kuris dirba pats ant savo kupros, be draudimo, be licencijos, be nieko. Gali pasiklyst kelyje, gali dingt su užstatu. O 1400 – tai kompanija su ofisu, CMR draudimu, sekimo įranga, visais leidimais. Aš nesakau, kad pigus blogas, bet sakau – aš pats mačiau situacijų, kai vairuotojas paprasčiausiai nepavyko ir paliko krovinį kažkur Lenkijoje. Be žinios. Savaitę. Tai va. Brangiau ne visada reiškia per daug, bet pigiau labai dažnai reiškia riziką. Renkis pats. Aš tik įspėju kaip žmogus, matęs iš vidaus.

Ar sumokėjęs už ekonomišką pervežimą dar kažkam turi mokėti pasienyje?

Ne, ne ir ne. Jei tau sako, kad reikia mokėti muitininkui – bėk. Čia ne 1995-ieji. Po Brexit yra tam tikri formalumai, bet jei tai tavo asmeniniai naudoti baldai, mokesčių nėra. Aišku, jei veši dešimt nenuluptų sofų parduotuvei – tada taip. Bet jei tavo kėdė tavo kėdė – nekils jokių papildomų mokesčių. Bent jau man taip atrodo. (Nors kai pagalvoji – reikėtų pasitikrint, bet aš 99 proc. esu tikras). Vienintelis dalykas – jei neES piliečiui reikia atlikti importo procedūras. Bet čia retai pasitaiko mūsų klientams. Tu tik nešiok grynųjų muitinei – nereikia.

Ar galima atsiskaityti dalimis ar reikia iš karto visos sumos?

Dažniausia tvarka – 30 proc. užstatas užsakant, 70 proc. prieš iškrovimą. Yra kompanijų, kurios ima viską iš anksto. Mes ne. Matysi pats, kaip kai kurie veikia. Aš asmeniškai manau, kad klientas turi turėt svertų. Jei viską sumoki prieš tai – kas tave sulaikys, jei vairuotojas pavėluos tris dienas? Niekas. O taip – gali pasakyti, kad kol neiškrovėt, likutis. Tiesa, yra smulkmena. Jei atsiskaitinėji grynais UK pusėj, kursas gali skirtis. Ir mokėjimai pavedimu į užsienį kartais kainuoja. Šitą faktorių irgi skaičiuok į savo biudžetą. Nenustebk, jei bankas pridės savo mokesčius. Oi, ne, čia ne apie bankus.

Ką reiškia "dalinis krovinys" ir kodėl tai taupo pinigus?

Tai reiškia, kad tu dalijiesi mašinos vietą su kitais. Pavyzdžiui, penki klientai Vilniuje, Kaune, Panevėžyje turi po keletą dėžių ir baldų. Mes surinkinėjam visą mašiną per kelias dienas ir vežam kartu. Tu moki ne už visą sprinterį, o tik už savo dalį. Ekonomiškas baldų pervežimas į UK toks ir gaunasi per dalinius krovinius. Pigiau, nei individualus reisas. Sulėtėja tik pristatymo laikas, nes reikia aplankyti kelis adresus. Buvo atvejų, kai klientas gavo daiktus per savaitę, nes pirmas iškrovimas buvo Edinburge. Aš jam iš karto sakiau – planuokis lėčiau. Aš neapsimetinėju, kad viskas skrieja kaip raketa.

Ar kaina priklauso nuo to, kurią savaitės dieną vežate?

Priklauso, bet ne visada. Šeštadieniais ir sekmadieniais vairuotojai nori priedų. Aišku, jei esi verslo klientas, galima derėtis. O paprastai žmonėms... Na, aš sakau – jei gali palaukti iki antradienio, palauk. Savaitgalinis reisas bus brangesnis 10–15 proc. Dar vienas dalykas – paskutinės mėnesio dienos. Visi skuba, visi vyksta. Bilietai brangiau, keltos sunkiau gaut. Mes dažnai siūlome vidurį savaitės. Pigiau, ramiau, mažiau kamščių penktadieninėj panikoj. Kartą antradienį važiavom, visi keliai laisvi, Doveris tuščias. Klientas net nepatikėjo, kad taip gali būti. Tai jo, rinkis tylų antradienį.

Taip, Brexit egzistuoja ir popieriai irgi

Ar po Brexit labai pasikeitė poreikiai gabenant baldus į Angliją?

Pasikeitė. Ne pasaulio pabaiga, bet popierių padaugėjo. Anksčiau tiesiog užkraudavai ir važiuodavai. Dabar reikia T1, ENS deklaracijų, o jei mašina pilnai užkrauta tavo daiktais – dar muitinės tarpinės. Brr. Skamba baisiai, bet mes tai darom kasdien. Klientui paprastai tereikia pateikti sąrašą daiktų ir asmens dokumento kopiją. Daugiau nieko. Visa kita – mūsų galvos skausmas. Aišku, kartais muitinė tikrina. Tada sustoji, atidarai, rodai. Buvo, kad Kale (o kalbant apie Calais) patikrino viską. Storas inspektorius, šlapia diena. Užtrukom pusdienį. Bet daiktai važiavo toliau be problemų. Gyvenimas nesustojo.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, jei jau yra CMR draudimas?

CMR – tai minimumas. Būna 8 eurai už kilogramą. Skaičiuok pats, jei tavo sofa sveria 40 kg – gausi 320 eurų. Jei sofa kainavo 2000 ir yra senovinė – verkti liks. Todėl geriau pasidaryti viso krovinio draudimą. Kainuoja apie 0,5–1 proc. nuo deklaruojamos vertės. Ne visi tai daro, aš rekomenduoju. Buvo klientas, kuris vežė porą "Ikea" komodų. Sako, kam man draudimas. Nu jo, bet tų komodų nebeparduoda, modelis nutrauktas. Sudužusios – gautų gal šimtą eurų pagal CMR, o draudimas atstatytų visas. Aš pats pilnai nežinau, kaip ten su sena statine verte... nu, atsargiai. Geriau apsidrausti nei gailėtis lūžusių stiklų.

Ar galima vežti maistą, augalus ar valymo priemones kartu su baldais?

Augalai – problema. Angliją įsivežt augalų be phytosanitarinio pažymėjimo – rizikinga. Kartais praleidžia, kartais išmeta. Aš nevežčiau brangaus fikuso vildamasis. Maistas – priklauso. Uždaryti, neišlaužti produktai gali kilti klausimų. Valymo priemonės, ypač skystos – ribojamos. Jei turi dėžę šaltų konservų – dar nieko. Bet butelis su balikliu gali būt pavojingas krovinys. Paprasčiausias patarimas – palik tuos daiktus kaimynams. (Ha, dabar prisiminiau, kaip viena klientė pikta skambino, kad jos dezodorantas nepravažiavo. Tai va, kosmetika irgi stringa kartais). Susipakuok tik kietus, nebeprandamus daiktus, bus ramiau visiems.

Ar gali važiuoti asmeniniai daiktai, krepšiai, drabužiai kartu su baldais?

Žinoma, dažniausiai taip ir būna. Baldai plūkst, dėžės su drabužiais – šalia. Bet žinok, muitinėje turi rodyti, kad tai naudoti asmeniniai daiktai. Jei veši dėžę su dvidešimt naujų džinsų su etiketėm – gali pagalvot, kad parduodi. Nu, muitininkai tokie. Aš kalbu atvirai. Geriau supakuoti maišuose, dėžėse, parašyti "Used personal belongings". Drabužiai niekam neįdomūs, bet taisyklė yra taisyklė. Buvo mergina vežėsi keturias dėžes su rankinėmis. Nee, ne visos buvo naudotos. Turėjo atidaryti, rodyti. Užtrukom. Pateik viską kaip asmeninius daiktus ir nešokinėk palei taisyklių ribą. Tai atsiima savaitgalį pajūry.

Ko kiti nepasakys, o aš pasakysiu atvirai

Ar vairuotojas gali pristatyti sekmadienį, jei aš tik tada laisvas?

Gali, bet UK pusėje sekmadienį dauguma sandėlių ir terminalų nedirba. Gali atvežti prie namų, bet jei reikia forkliftu išlaipinti kur nors Londone – gali tekti palaukti iki pirmadienio. Dar kai kurie gyvenamieji rajonai Londone turi triukšmo apribojimus sekmadieniais. Gali ateit kaimynas su pagaliu. Rimtai. Nebent privatus namas su kiemu. Miesto centre sekmadienį važinėt sunkvežimį – ne pati geriausia mintis. Aš asmeniškai stengiuosi planuoti darbo dienom. Jei tikrai reikia – einam į kompromisą, bet nežadėk sau to kaip standarto. Kai kas įkalba klientą, o paskui bėdos su parkingu. Sekmadieniai Londone – zoologijos sodas.

Ką daryti, jei baldai atvyksta apgadinti – kreiptis į jus ar į draudėją?

Pirma – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol dar ant mašinos yra. Pasirašinėk tik tada, kai viską apžiūrėjai. Jei pasirašei CMR be pastabų – paskui sunkiau įrodyt. Atsimenu, vienas ponus pasirašė vakare tamsoj, o ryte šviesoj pamatė įbrėžimą ant komodos. Mano patarimas – niekur neskubėk bloga šviesa. O jei žala akivaizdi – skambini mums, mes darom aktą. Jei yra draudimas – kreipiesi į draudimo kompaniją. Procesas trunka savaites. Ne mėnesius, bet ir ne dvi dienas. Būna, kad reikia remonto kaštų įverintojo. Nuobodu, bet reikia išlaukt. Štai kur daugiausia kantrybės reikia.

Ar tikrai reikia manęs asmeniškai būti JK pusėje priimant krovinį?

Ne visada, bet labai pageidautina. Jei turi ten žmogų – draugą, giminaitį – gali jį įgalioti. Reikia paprasto laiško su parašu. Bet aš sakau – geriau būk pats. Nes jei daiktai netelpa pro duris, o ten tavo kaimynas Bobas iš Londono, Bobas nežinos, kur padėt. Tu galėsi pasakyti "pastatyk ten" arba "išardyk šitą". Be to, muitinės požiūriu kartais prašo patvirtinti, kad tai tavo turtas. Aik, tiesą sakant, Bobui gali būt keblu paaiškint muitininkei apie lietuvišką komodą. Apsimoka būti vietoj arba turėt normaliai atstovaujančį žmogų. Rimtai, nepalik visko atsitiktinumui.

Ką reiškia "bendras reisas" ir ar mano baldai tikrai nevės su svetimais?

Tai pati ta dalinio krovinio esmė. Mašinoje kelių klientų daiktai. Kiekvienas atskirai aprašytas, turime sąrašą. Bet taip – jie važiuoja kartu. Nesvarbu, ar tai spinta iš Kauno, ar sofutė iš Klaipėdos. Jei tau tai nepriimtina – jei, tarkim, veši vertingus antikvarinius daiktus – rinkis individualų reisą. Mes turime užkardas tarp krovinių. Ai, ne užkardas, turiu galvoje užtvaras, skirtukus. Kartais perklampiniai diržai. Kai atvežame, atsargiai iškrauname pagal eiliškumą. Paskutinis įkrautas – pirmas iškraunamas. Logistika. Būna sumaišymų? Retai, bet būna. Tada mes taisom. Ne pasaulio pabi... oi. Ne pasaulio pabaiga, bet nėra smagu. Atvirai.

Kokios yra tos blogosios įmonės, kurių turėčiau vengti renkantis pervežėją?

O, atsidarom Pandoros skrynią. Yra grupės Facebooke – pasižiūrėk ten atsiliepimų. Aš nenoriu nieko įvardyt, bet sakykime taip: jei įmonė neturi nei svetainės, nei fizinio adreso, o profilio nuotraukoje – liesas vaikinas su blizgiu sprinteriu ir ugnimi – gal pagalvok. Rimtai. Jei kaina žemiau rinkos per pusę – kažkas ne taip. Buvo istorija, kai vieni vežėjai paėmė užstatą dvidešimt procentų, o paskiau telefonas išjungtas. Savaitę. Po to įjungė, pasakė, kad "gedimas". Gedimas truko mėnesį. Baldai dulkėjo kažkur prie Varšuvos. Rinkis tuos, kurie bent jau atsako į el. laiškus ilgiau nei dvi savaites. Aš einu per gyvai šitoj sritį, nes gaila žmonių.

Ar galima staigiai pakeisti pristatymo adresą, kai mašina jau pakeliui?

Galima, bet kainuoja. Jei mašina jau Doveryje, o tu persigalvojai į Liverpulį vietoj Londono – brangiai kainuos papildomi kilometrai ir laiko gaišimas. Yra vairuotojų, kurie atsisako. Mes stengiamės daryti bet kiek įmanoma, bet logistika – ne magija. Buvo atvejis, kai klientas, moving (Oi, ką aš čia. Angliškai pradėjau galvot, nes per daug metų Londone. Turiu galvoje, persikraustydamas) – klientas persikėlė į kitą butą tame pačiame rajone. Čia dar nieko. Bet kai nori iš Birmingamo kryptimi į Škotiją... tada jau derėk, nes vairuotojas praranda kitus pristatymus. Geriau žinok adresą iš anksto. Net jei nuomojiesi, pasitikrink su savininku. Rimtai.

Kada geriausia užsakyti pervežimą – prieš mėnesį ar galima ir skubiai per 3 dienas?

Prieš mėnesį idealu. Per tris dienas – įmanoma, bet brangiau ir nervų daugiau. Mes visada turim tuščių reisų arba planų, bet jei tu sakai "poryt reikia" – nu, atimsime kelias dienos iš galvų ir pritaikysim. Kaina išauga tuo metu beveik visada. Yra sezoniškumas. Rugpjūtis, rugsėjis – studentai važiuoja, vasaros pabaiga – perkraustymų bumas. Tada net su mėnesiu į priekį kartais negauni vietos. Viena moteris skambino birželio 30 d., norėjo liepos 2. Darėm, bet kaina buvo kaip fūros. Nes energija, nervai, darbas naktimis. Užsisakyk anksčiau, sutaupysi ir pinigų, ir mano balso stygų. Rimtai, geriau anksčiau.

Tai va, šitiek metų vežiojant baldus per Europą galiu pasakyti – ekonomiškas baldų pervežimas į UK sprinteriais tikrai egzistuoja, bet reikalauja protingo planavimo. Neik į pirmą pasitaikiusį skelbimą dėl gražios kainos. Patikrink, pakalbėk, palygink. Ir jei ką – skambink, net jei ne pas mus. Svarbiausia, kad tavo daiktai atvažiuotų sveiki ir tu išliktum sveiko proto. Čia aš, analogiškai, baigiu. Sekmės persikeliant. Ir nepamiršk pasimatuoti sofos prieš duris.