Efektyvus transportavimas į Angliją visą parą – kaip mes tai darome jau 24 metus

Žinai, kai sako, kad perkraustymai – tai paprasta? Nu, taip... ne visai. Dirbu su krovinių pervežimu į Angliją jau nuo 2000-ųjų ir galiu pasakyti – transportavimas visą parą skamba lyg reklama, o realybėje čia tikrai daug kampų. Yra naktinių reisų, yra vairuotojų, kurie dirba po keturiolika valandų, yra ir tokių klientų, kurie skambina penktą ryto klausdami, kur jų spinta. Bet faktas toks – efektyvus transportavimas į Angliją visą parą įmanomas, tik reikia žinoti, kaip jis veikia iš vidaus. Ne iš brošiūros, o iš kabinos. Paaiškinsiu kaip draugas draugui – kartais netvarkingai, bet taip, kad suprastum.

Apie tą visą parą – ar tikrai?

Ar tikrai dirbate visą parą, net ir naktį?

Taip, bet šis visas paros reikalas ne toks, kaip atrodo iš šono. Turiu vairuotojų pamainas – vieni lekia dieną, kiti naktį. Naktį dažnai mažiau spūsčių prie Lamanšo, todėl logistika netgi spartesnė. O jei paskambinsi trečią valandą nakties, galiu atsakyti pusbalsiu, jei atsakysiu. Ne viskas sustoja sutemus – kroviniai juda ir auštant. Tik nesitikėk, kad aš tuo metu studijuoju kiekvieną tavo žinutę – turiu žmoną. Oi, nešnekėsiu asmeniškumų.

Ką reiškia efektyvus transportavimas į Angliją visą parą?

Daug kam atrodo, kad tai tiesiog greitai ir be sustojimo, bet aš suprantu kitaip – efektyviai reiškia protingai. Turime maršrutus, kurie kiekvieną dieną sukasi tarp Vilniaus, Londono, Mančesterio. Kai važiuojame atgal į Lietuvą, furgonai pilni – neplaukiam tuščiomis mašinomis, taip laikome kainas normalesnes. Sakysi – visi taip daro? Ne, matai, dalis vežėjų grįžta tušti ir dar prisideda iš kliento kišenės. Kvaila, bet pasitaiko.

Ar naktinis važiavimas nėra pavojingas mano daiktams?

Juokiesi? Sofai visiškai nesvarbu, ar už lango tamsu, ar šviesu. Svarbiausia, ar vairuotojas nemiega prie vairo, o daiktai – ar supakuoti. Naktį važiuojantys vairuotojai kartais netgi budresni, nes mažiau blaško. Buvo reisas į Brístolį lietuje – stiklinė vitrina atkeliavo sveikutelė, nes suvyniojome į septynis sluoksnius. Pavojus ne laikuose, o rankose, kurios pakuoja. Nors aš pats per Prancūzijos naktinius greitkelius važiuodamas kiek įsitempiu. Per daug vilkikų visur.

Koks tikrasis kelionės laikas iš Kauno iki Londono?

Teorija sako 30 valandų, jei angelai saugoja, bet praktikoje – 36–48 valandos. Calais uoste gali prisistovėti keturias valandas be jokios priežasties, tik todėl, kad sistema strigo. O jei dar sniegas Belgijoje ar avarija Tunelio link, valandos bėga kaip vanduo. Kartą klientas skambino po paros – ar jau Anglijoje? Sakiau – dar tik Lille, jis patikėjo, kad skridom lėktuvu. Efektyvus transportavimas į Angliją visą parą padeda sumažinti bendrą vėlavimą, nes startuojame ir naktį.

Ar vairuotojai gali dirbti be sustojimo visą parą?

Negali, ir tai ne mano nuomonė – tai įstatymas. Diena leidžiama devynios vairavimo valandos, paskui privalomas poilsis. Pas mus pamainos, bet furgone dažniausiai vienas žmogus ir jis privalo pailsėti. Specializuotose aikštelėse, ne po tiltu kaip knygos herojus. Klientas kartą klausė, ar gali vairuotojas pagreitinti be sustojimų. Sakau – ne, negali, ir jei kas nors tau siūlo, bėk nuo jo. Tai ne tik nelegalu, bet ir tavo daiktams pavojinga.

Ar 3 valandą ryto galiu skambinti?

Gali, bet aš galiu ir nepakelti. Nebūsiu piktas – tiesiog žiūrėsiu į tamsą ir sapnuosiu, kad vežu stalą į Birminghamą. Bet turime naktinį numerį skubioms situacijoms. Jei klausimas neskubus – palik žinutę, ryte perskaitysiu, kai išgersiu kavą. Žmonės mano, kad efektyvus transportavimas į Angliją visą parą reiškia, kad aš robotas. Aš irgi žmogus. Na, beveik.

Kainos ir kodėl vieni veža už centą, o kiti – už auksą

Kiek kainuoja paprastas daiktų pervežimas į Londoną?

Nėra vienos kainos, kaip nėra vieno žmogaus. Jei turi lagaminą ir dvi dideles dėžes – paklius į dalinio krovinio siuntą, apie 150–250 eurų. Jei pusė buto – tarp 600 ir 900 eurų. Pilnas furgonas iki 20 kubų į Londoną dabar svyruoja nuo 1800 iki 2500 eurų. Neseniai vežiau klientui už tokią sumą. Paskui jis sužinojo, kad kaimynas mokėjo 800, bet daiktai dingo mėnesiui. Kaina atspindi ne tik kelią, bet ir rankas, kurios krauna, ir atsakomybę.

Kodėl kaina pas skirtingus vežėjus skiriasi trigubai?

Tai tokia pat realybė, kaip kad yra brangių ir pigių batų. Pigūsvežiai skelbiasi dėl 300 eurų, bet ten dažnai net draudimo nėra. Paėmę avansą, surenka dar du klientus, sukrauna viską į griozdą ir pamiršta tavo daiktus kažkur garaže. Būna, kad paskui skambina ir prašo "muito mokesčio" kurio realiai nėra. Efektyvumas nelygu pigumui. Draugams sakau – jei kaina kvepia žuvimi, tikėkis kaulų. Nepatogu girdėti, bet rinkoje yra vaiduoklių.

Ar pigiau, jei pats supakuoju?

Taip, nuskaičiuojame porą šimtų, jei pats sukrauni ir supakuoji. Bet čia kaip dantų taisymas – gali pats, tik paskui nesiskųsk. Jei kas subrokuoja, atsakomybė krenta ant tavo pečių. Mes parodome, kaip suvynioti. Vienas vyrukas supakavo kompiuterį į storą antklodę – logiška, kad saugu. Atvažiavo į Angliją – vaizdo plokštė tapo abstrakčiu menu. Supakuot gražiai, bet be amortizacijos. Todėl palik bent trapius daiktus mums.

Kas yra dalinis krovinys?

Tai kaip autobusas, kuriame sėdi ne vienas, o dvidešimt keleivių. Furgonas pilnas skirtingų žmonių dėžių – kiekvienas moka už savo vietą, natūraliai pigiau nei visas furgonas. Efektyvus transportavimas į Angliją visą parą dažnai remiasi daliniais kroviniais, nes taip mašinos neužsistovi. Minusas – gali tekti palaukti dieną kitą, kol surinksime pakankamai siuntų. Jei tau nereikia skubiai, tai auksas. Jei reikia rytoj – teks pilnas furgonas.

Kada galima tikėtis pigesnio vežimo atgal?

Nemokamo nieko nebūna, bet pigesnio – taip. Kai furgonas grįžta iš Londono tuščias, ieškome bet ko, kad tik neplauktum veltui. Tada dedame spec. kainą. Po rugsėjo studentai grįžta, atgalinių krovinių daug – ir pasiūlymų daug. O štai sausį po Naujųjų jų mažiau, tada neturime kuo apkrauti. Reikia imti pilną kainą į abi puses arba laukti. Tai žaidimas su laiku. Aš nelabai mėgstu žaisti, bet logistika yra vienas didelis pokeris.

Dokumentai, muitinė ir ką tikrintojai galvoja

Ar reikia mokėti muito mokesčius siunčiant baldus į UK?

Po Brexit čia daugiausia galvos skausmo. Jei persikraustai gyventi ir daiktai tavo naudoti – taikomas atleidimas pagal "Transfer of Residence". Bet reikia įrodyti: senų sąskaitų, nuomos sutarčių, registracijų. Jei siunti baldus draugui – čia jau prekė ir gali kilti muitas. Buvo atvejis, kai nepriėmė sofos, nes žmogus neturėjo įrodymų, kad ji jo mažiau nei šešis mėnesius. Atidirbo savaitę. UK muitininkai kartais būna kaip mokyklos direktorius – preciziškai griežti. Burokai, bet taip yra.

Ką tiksliai reikia paruošti dokumentų?

Daiktų sąrašas angliškai arba lietuviškai – vadinamas inventory. Jei dalinis krovinys – pro forma sąskaita. Jei perkraustymas – muitinės forma bei gyvenamosios vietos įrodymas ankstesnėje šalyje. Skamba baisiai? Gal ir taip, bet kitaip niekaip. Kartą klientas atsiuntė sąrašą nufotografuotą ant servetėlės. Sakiau – brolau, nebe dvieji tūkstančiai devyniasdešimt aštuoni. Muitininkai kartais net nežiūri giliai, bet jei pažiūrės o tu neturi – vėluoji savaitę.

Ar reikia CMR dokumento?

CMR – tai tarptautinis krovinio važtaraštis, atrodo kaip iš praeito amžiaus. Bet tai tavo draudimas kelyje. Jei mašina avaruoja ar kas nors dingsta – be šito popieriaus esi bevardis. Mes visada darome. Yra tokių, kur sako "kam vargti, mes juk savo". Tada dingsta daiktai, o tu neturi kuo įrodyti. Aš du dešimtmečius vežioju ir galiu pasakyti – popieriai svarbesni už gerus pažįstamus. Nors pažįstami irgi padeda, kai muitinėj reikia greičiau praeiti.

Ar sąrašas turi būti tobulas iki paskutinio šaukšto?

Stenkis būti tikslus, bet jei parašei 150 lėkščių vietoj 157 – pasaulis nesugrius. Svarbu vertingi daiktai, elektronika, baldai – smulkmenų muitinė nesuskaičiuos. Kartą klientas rašė 157 vyno taures, paklausiau – ar tikrai skaičiavai? Jis nuraudo. Sakiau – rašyk apie šimtą penkiasdešimt, bus gerai. Bet jei neparašysi apie vintinį kilimą už kelis tūkstančius – kils klausimų. Sąžiningumas svarbiau nei buhalterinė precizija.

Ar galima vežti maistą, prieskonius, alkoholį?

Alkoholiui taikomos griežtos normos, o maistas... na, čia aš ne viską žinau šimtu procentų. Dėl mėsos ir pieno tai tikrai yra draudimai. Prieskoniai, makaronai, konservai paprastai praleidžiami. Bet jei nori vežti šaldytuvą pilną dešrų – gali tekti išmesti juos Kalais arba mokėti baudą. Aš asmeniškai patariu – palikite kaimynams. Anglijoje ir taip yra parduotuvių, nors kainos dabar kitos. Nesakyčiau, kad Marks Spencer pritrūks jūsų lasagne.

Kas atsitinka, jei muitinė tikrina?

Tada turi kavos ir kantrybės. Tikrinimas užtrunka kelias valandas, kartais dieną. Prisipažinsiu, kartą vežėm medines figūrėles, o muitininkai pamanė, kad slapta mediena. Prastovėjome keturias valandas, kol paaiškinome. Efektyvus transportavimas į Angliją visą parą sumažina bendrą laiką, bet muitinės jis nevaldo. Jų laikas – kitas laikas. Jei vyksta normalus patikrinimas – mes ten kartu su tavimi ir popieriais. Tik nepulk į paniką, kai paskambinsiu.

Ar draudimas būtinas?

Būtinas. Atsargumas neatstatys sudaužytos spintos, jei į furgoną trenks vilkikas. Buvau kelyje prie Tilburio, kai vėjas bangu į šoną metė priekabą – ne mūsų, bet daiktai subrokuoti vis tiek. Mes turime CMR draudimą, bet jis ribotas. Brangesniems daiktams – papildomas draudimas. Kainuoja, bet kai perveži dvidešimt metų prisiminimų... na, verta. Aš nekęstu to žodžio "verta", bet čia tiesiog taip yra.

Praktika ir ta nepatogi dalis, apie kurią tyli

Ar tilps dviejų kambarių butas į furgoną?

Standartinis furgonas – 20 kubinių metrų. Paprastai tokiam butui vietos užteks. Bet kartais žmonės turi sofą kaip grindinę trasą ar spintą kažkokią gigantišką. Buvo atvejis Jonavoj – penki kubilai, du šunų narvai ir vaikiškas fortepijonas. Tilpo tik į antrą mašiną. Tai jei sakai "normalus butas" – tilps. Jei turi tris šaldiklius ir sportinę priekabą – pranešk iš anksto. Daiktų visada būna daugiau, nei žmonės prisimena.

Ar verta pats supakuoti?

Jei turi laiko ir kantrybės – gali. Bet psichologiškai žmonės linkę versti per daug – "užversim dar dėžę ant viršaus". Buvo, kad patys sukrovė taip, jog dūžiai durelės vos užsidarė. Paskui stebėjosi, kodėl apvadai subraižyti. Mes krauname kaip dėlionę – brangiau, bet be žalos. Nors kai kurie klientai tikri genijai. Tuomet aš tik stebiu ir tyliai pavydžiu. Sprendimas tavo, bet aš siūlyčiau kompromisą – trapūs daiktai mums, likę tau.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Būk kantrus, bet reikalauj komunikacijos. Skambink mums. Penkios valandos gali reikšti eilę prie Eurotunelio, o gali reikšti gedimą. Buvęs atvejis – pavėlavo septynias valandas dėl to, kad... (atsikrenksčiu) – dėl avarijos priešais, kurioje laimei nepateko. Tai ne pasiteisinimas, tai informacija. Jei vėluoja be žinios – skambink ir reikšk nepasitenkinimą, o jei skambina pats – suprask. Žmonės bijo tylos labiau nei vėlavimo.

Ką daryti, jei sofą reikia tempti pro langą?

Tai brangiau. Specialus keltuvas pro langą Anglijoje kainuos papildomai, bet galima. Kartais lengviau sofą išardyti. Turime vietos partnerių kontaktus. Tik neprašyk palikti laiptinėje "kol kas". Anglijos laiptinė nėra saugumo zona – daiktai dings iki ryto. Buvęs atvejis Notingeme – paliko koridoriuje spintelę, o ryte jos nebebuvo. Jei netelpa – ieškome langų, išardymo ar kito adreso, bet ne kiemo konteinerio.

Ar galima vežti augalą ar gyvūną?

Augalai – praktiškai ne be specialių leidimų. Gyvūnai – kitas paslaugų tipas, reikia veterinarijos pasų. Katė gali būti su tavimi salone, bet ne su spintomis furgone be priežiūros. Dėl papūgos karantino aš tiksliai nežinau ir nesuklaidinsiu – ten jau veterinarai. Mes vežame baldus, ne zoologijos sodą. Kartą vežėme šuns guolį – tik guolį, šuo liko pas šeimininkus. Ilga istorija, bet pamoka ta, kad kiekvienas krovinys turi savo taisykles.

Kodėl kai kurios įmonės dingsta gavusios avansą?

Oi, čia ta nepatogi dalis, kurios niekas nenori girdėti. Yra vaiduoklių – paima trisdešimt procentų, susirenka dar klientų, pakrauna viską blogai ir dingsta. Daiktai stringa kažkur garaže Essex'e pusmečiui, o telefonai išjungti. Kaip to išvengti? Patikrink, ar jie egzistuoja Google Maps, ar turi sąskaitą-faktūrą su rekvizitais, ar tik Messengerio paskyrą. Efektyvus transportavimas į Angliją visą parą reikalauja pasitikėjimo. Jei prašo visos sumos prieš tai, nei pamatai veidą – tai raudona vėliava.

Koks didžiausias 24/7 vežimo minusas?

Aš pavargstu. Ir vairuotojai pavargsta. Diena su naktimi susipina, savaitgaliai išnyksta. Klientui minusas – kad naktinis SMS atsakymas gali būti trumposnis nei dieninis. Arba kad dispečeris trečią naktį gali suplakti du pašto kodus – kolegų įmonėj buvo, daiktai nuvežti į Liverpulį vietoj Londono. Klientas piktas, kolegos pikti. Vežame visą parą, bet žmoniškos klaidos lieka. Aš irgi darau klaidų – rašau juk žmogiškai.

Ar pats dažnai važiuoji į reisus?

Retkarčiais važiuoju pats, kai baigiasi žmonės. Fiziškai keliai nebe tie, kaip dvidešimtuke, bet psichiškai aš pravažiuoju tuos maršrutus kiekvieną savaitę. Žinau, kur dūsta eismas Doverio apylinkėse, kurie mokami keliai verti cento. Kartais pasiilgstu jausmo, kai ketvirtą ryto kerti sieną ir muzika groja tyliu balsu. Dabar esu labiau strategas. Jei paskambinsi naktį – galiu atsiliepti, bet žinok, kad aš jau nebe toks greitas kaip anksčiau. Kaip ir tavo daiktai – saugūs, bet keliauja savo ritmu.

Tai va. Efektyvus transportavimas į Angliją visą parą – tai ne mitas ir ne stebuklas. Tai darbas, kuris nemiega, bet mąsto galva. Renkiesi ne tik kainą, bet ir žmones, kurie su tavimi iki galo. Aš nesu tobulas – pavargstu, kažko nežinau, bet per dvidešimt ketverius metus supratau, kad daiktai svarbūs, o santykiai svarbiau. Jei turi klausimų – rašyk, skambink, nors ir naktį. Atsakysiu ryte arba pats, jei nemiegosiu dėl tranzito. Sėkmės kraustantis.