Efektyvus siuntinių pervežimas į Angliją saugiai ir greitai

Jau keturiolika metų vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Matęs visko – nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių, kurias žmonės sudėjo į maišelį iš parduotuvės. Efektyvus siuntinių pervežimas į Angliją saugiai ir greitai – ne vien mano darbo aprašymas, o tai, ko kiekvienas klientas nori, bet ne visada žino, kaip to pasiekti. Čia noriu papasakoti, ką reiškia siųsti daiktus į Londoną, Birmingemą ar Mancesterį šiandien, kai taisyklės stringa, o lūkesčiai lakioja aukštai.

Ko klausti prieš siunčiant pirmą kartą?

Kiek laiko iš tikrųjų keliauja siunta iš Vilniaus į Londoną?

Iš tikrųjų – nuo dviejų iki penkių darbo dienų, jei tai standartinis kelias. Express pristatymas kartais sugeba per 24 valandas, bet tada mokėsi trigubai. Būna savaičių, kai rūkai oro uostuose pakelia sparnus – tada ir lėktuvai vėluoja. Vieną kartą klientas skambino po trijų dienų pykdamasis, o siuntinys tiesiog sėdėjo Stanstede laukdamas patikrinimo. Tokie dalykai. Jei tau reikia iki šeštadienio vestuvių, geriau siųsk trečiadienį ryte, o ne penktadienį po pietų. Common sense.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar privalau ieškoti profesionalo?

Gali pats, tik tada ir atsakomybė tavo. Mes duodame rekomendacijas, bet mačiau žmonių, kurie sudeda porcelianą į paprastą parduotuvių maišelį ir pakrauna ant viršaus metalinius dirbinius. Nejuokauju. Saugus pakavimas reiškia ne tik burbulinę plėvelę, o ir taisyklę – sunkiausia dėžės apačioje, trapi aukščiau. Jei pakuoji lėkštes, tarp kiekvienos dedi kartoną. Daug kartono. Aš asmeniškai mėgstu dvigubas dėžes, bet čia jau mano paranoja. Ai, ir dar – niekada nepamiršk lipnios juostos galo sulenkti, nors čia ne prie ko.

Ką daryti, jei nežinau, ar mano siuntinys tikrai nebus sugadintas kelyje?

Šitas klausimas mane visada trikdo, nes 100% garantijos tiesiog nėra, net jei veža karališkasis paštas. Kartais kelias būna toks, kad pats stebiesi – vieną dieną lietus, kitą dėžę numeta iš metrų aukščio sandėlyje. Galiu patarti tik tai, ką pats daryčiau: draudimas, tvirta dėžė ir teisingas svorio paskirstymas. Ai, dar žymėjimas "Trapu" padeda, bet ne visada. Būna, kad užrašo niekas neskaito. Tai va, stenkis dėl to, kas tavo rankose, o likusį... palikim kam nors, kas ten dirba.

Kokią kainą turėčiau pasižiūrėti normaliam siuntiniui iki 20 kg?

Nuo penkiasdešimties iki devyniasdešimties eurų – toks realus langas šiuo metu, priklausomai nuo greičio ir adreso. Jei į Londono centrą – viena, jei į kokį kaimą Velse – jau brangiau. Kainos labai svyruoja, nes kuras, muitai... na, ne tik muitai, bet logistikos grandinės kaštai vis kyla. Kartais klientas sako, kad internete radęs už trisdešimt. Gerai, bet tada klausk, ar kas nors atvažiuos pasiimti, ar pats turi vežti į jų sandėlį Kaune. Skaičiuok visą sumą.

Kainos, svoris ir kodėl nepigiau ne visada geriau

Ką daryti, jei dėžė per sunki, o aš jau viską supakavau?

Persipakuoji. Atsiprašau, bet taip yra. Buvo atvejis – vyras supakavo knygas į didžiulę spintos dėžę, sumetęs devyniasdešimt kilogramų. Kurjeris atvažiuoja, pamato, atsisako. Maksimalus svoris dažniausiai 30-31 kg vienam vienetui – fizinis limitas, ne mano prisigalvojimas. Jei per sunku, dalini į dvi. Truputi brangiau, bet bus paimta. Kitaip siuntinys stovi tavo koridoriuje, o tu skambinėji piktas. Aš suprantu, kad knygos – brangios, bet stuburai kurjerių irgi neatstatomi.

Ar galiu siųsti vaistus, maistą ir kosmetiką į Angliją po Brexit?

Vaistas – tik su receptais ir dokumentais, maistas – sudėtingiau, kosmetika – priklauso nuo sudėties. Po Brexit taisyklės pasikeitė taip, kad kartais ir muitininkai patys nežino, kas leidžiama šiandien, o kas bus rytoj. Rimtai, prieš metus viena siunta su šokoladu užstrigo dviem savaitėms, nes kažkas nusprendė, kad tai... riebalai? Buvau sutrikęs. Geriausia – klausk prieš siųsdamas, o ne kai daiktas jau ten. Ypač jei tai maisto papildai. Anglijos standartai šioje vietoje griežtesni nei prieš dešimt metų.

Kaip ten su muitais – ar manęs dar kas nors papildomai nuskriaus finansiškai?

Jei siunta iš Lietuvos – o dabar Anglija jau nebe ES, bet mes dar vis ES – kai dovana ir verte iki 45 svarų, paprastai nieko. Jei prekė parduotuvei ir vertė didelė – muitas gali kąsti. Čia didelis skirtumas tarp asmeninių ir komercinių siuntinių. Kai kurios blogos įmonės drąsiai meluoja, kad "viskas įskaičiuota", o po to žmogus gauna sąskaitą iš Royal Mail už muito išvalymą. Aš tokių istorijų girdėjęs per daug. Klausyk, rašyti turi viską tiksliai ant deklaracijos, kitaip bėdos.

Ar tikrai verta drausti siuntinį, jei jis ir taip "saugiai pakankamas"?

Taip. Buvęs atvejis – siuntėme monitorių į Birmingemą. Pakavimas buvo tobulas, bet vilkikas pateko į avariją – ne mūsų kaltė, bet monitorius – duženėliai. Be draudimo – kompensacija minimali, su draudimu – atgavo visą sumą per savaitę. Draudimas kainuoja kelis eurus, bet ramybė – neįkainojama. Žinoma, jei siunti kojines tetai, gal nereikia. Bet jei elektronika, baldai ar kas brangaus – nesvarstyk. Ir nepamiršk deklaruoti tikros vertės, ne ką sugalvojai.

Kodėl esi taip įsitikinęs dėl tos dvigubos dėžės – ar nešvaistymas?

Ne, aš tiesiog mačiau per daug. Kartą siuntėme lempą į Mančesterį – vidinė dėžė buvo šiaip sau, išorinė – kartoninė. Lempa atvyko sveika, nors išorinė atrodė lyg po tanko. Būtų buvusi viena – nušvilpęs. Nebūtinai visada reikia dviejų, bet trapiems daiktams – taip. Kartais ir putplastis bei kampų apsaugos padaro darbą. Principas toks: jei mano motina iš to neišsirinktų dėžės prie konteinerio – ji netinka siuntimui.

Dokumentai ir ta nesibaigianti popierių karalystė

Ką reiškia ta invoince ir ar be jos niekaip?

Invoince – čia sąskaita-faktūra, angliškai invoice. Reikia. Muitinei reikia žinoti, kas viduje, kokia vertė ir kam skirta. Jei be dokumentų – siunta stringa, o galiausiai grįžta atgal arba numeta į kažkokį šalutinį sandėlį. Rašyk sąžiningai – "naudoti drabužiai", "kava", "dovanų rinkinys". Nerasinėk brukalo. Vieną kartą klientas prirašė "personal stuff", o viduje – trys vertingi akiniai nuo saulės. Muitininkai ne kvaili, jie atidaro. Ir baudžia. Tiksliai pildyk, tai sutaupys dienų.

Ar angliškai turi būti parašytos etiketės, ar pakanka lietuviškai?

Lietuviškai OK, bet angliškai – geriau. Anglijos paskutinio myliaus kurjeris nelabai skaitys lietuvių kalbą, tiesa? (Arba skaitys – nesiūlau tikrinti.) Pakanka gavėjo adresą anglų kalba ir savo duomenis. Bet etiketė turi būti aiški – neperspalvota, neperbraukyta. Kartais žmonės spausdina namų spausdintuvu, rašalas išteka, adresas nebeįskaitomas. Tracking numeris privalo matytis. Beje, telefono numerį rašyk be kabučių ir be raidžių – tik skaičiai. Mačiau, kad dėl tos vietos robotai nesuskaito.

Ką daryti, kai gavėjas neatsiima siuntos?

Paprastai siunta grįžta pas siuntėją arba laikoma depo dešimt-dvylika dienų. Jei neatsiima – savo bėda, bet dažnai grįžimas kainuoja beveik tiek pat, kiek siuntimas. Gerai sutvarkykite su gavėju. Kartais žmonės išsiunčia dovaną, o gavėjas net nežino – staigmena nepavykusi. Būna, kad adresas neteisingas, žmogus jau persikėlęs. Aš paprastai siunčiu screenshot'ą gavėjui prieš paimdamas siuntinį, kad patvirtintų. Viena diena ruošimo sutaupo savaitę galvos skausmo.

Ar gali siuntinį pasiimti paštomate Londone ir kaip tai veikia?

Taip, dabar daug populiarus paštomatų tinklas Anglijoje – CollectPlus, lockers, net DPD turi savo taškų. Gavėjas gauna kodą, nueina, nuskenauja – ir daugiau niekam netrukdo. Aš asmeniškai mėgstu šitą variantą, nes nebereikia derintis, kada žmogus bus namie. Tik reikia žinoti, kad ne visi paštomatai priima didesnes dėžes – būna limito matmenys. Jei tavo siuntinys batų dėžės dydžio – tilps, o jei dviračio rėmas – jau ne. Pasitikrink tinkle prieš siųsdamas, nepriklausomai nuo to, ką tau pažadėjo pardavėjas.

Kas vyksta kelyje ir kodėl kartais vėluoja

Kodėl siuntinys gali užstrigti muitinėje ilgiau nei numatyta?

Popieriai. Tikrinimas. Kartais kompiuterinė sistema "nulūžta" – taip, taip, ir 2024-ais metais. O kartais tiesiog daug siuntų, eilė. Buvęs atvejis pavasarį – muitinėje Birmingemo oro uoste siuntos gulėjo penkias dienas, nes atidarė naują tikrinimo juostą ir viskas sulėtėjo. Karščiausias klausimas tada: "Ar jūs ten dar gyvi?" Tai kodėl neužsiimkit tuo – aš ne prie to. Muitinė – valstybinė įstaiga, kurjeris ten tik laukia eilėje kaip visi. Geriausia, ką gali padaryti – teisingi popieriai iš pradžių.

Ar tikrai saugu siųsti kompiuterį, ekraną ar kitą elektroniką?

Taip, bet su sąlyga. Baterijos – jos viduje prietaise, ne atskirai, ir turi būti pažymėta angliškai arba universaliais simboliais. Jokiu būdu nesiųsk smartfonų tik į dėžę be apsaugos – jie atkeliaus sutraiškyti. Aš visada siūlau originalią pakuotę, jei išsaugojai. Jei ne – burbulinė plėvelė, putplastis, tvirtas kartonas. Prisiminiau: elektronika visada traukia muitininkų akį, nes vertinga. Todėl draudimas ir tikra vertė dokumente – privalomi. Kitaip gali ilgai kalbėtis su paštu, o tam niekas neturi laiko.

Ką reiškia "door-to-door" ir ar tai visada geriau?

Tai reiškia nuo tavo slenksčio iki gavėjo slenksčio. Patogu, bet ne visada geriau. Kartais gavėjas gyvena aukštai be lifto, o daiktas sveria 40 kg. Kurjeris laipioja? Ne, jis gali atsisakyti arba palikti apačioje. Aš paprastai sakau: jei senelis be lifto – geriau paštomatas arba sandėlis. Door-to-door puiku, kai namai su kiemu, kai gavėjas namie. O jei biuras – dar geriau. Tik nepamiršk nurodyti aukšto ir durų kodo, nes Londone durų kodai – kaip antras adresas.

Kaip veikia sekimo numeris ir ar jis visada atnaujinamas iškarto?

Tracking numeris – tai kodas, kurį įvedi į svetainę matai, kur daiktas. Pradžioje atsivaizduoja per kelias valandas, ne iškart – ypač jei siunta vakarop iškeliauja. Būna, kad visą savaitgalį stovi "surinkta", nes sandėlis nedirba sekmadieniais. Anglijoje trackinimas dažnai atsinaujina tik kai siunta pasiekia paskirstymo centrą. Jei para "in transit" tris dienas – nepanikuok, reiškia, tiesiog neskenuoja kiekvieno žingsnio. Kartais skenuoja tik kai krauna į vilkiką ir kai iškrauna. Systema tobula nebūna.

Ar mano draugė gali gauti siuntą, jei tuo metu yra darbe?

Žinoma. Gali nurodyti darbo adresą. Arba – dar geriau – paštomatą, kaip sakiau. Jei į namus, tai gali parašyti "safe place" nurodymą: palikti už nugaros durų, pas kaimynę Dženę iš trijų. Bet čia rizika. Radau gerą sprendimą: mums siunčiant į Angliją, visada prašau gavėjo telefono ir laiptinės kodo. Kai kurie kurjeriai paskambina prieš atvažiuodami, kai kurie – ne. Royal Mail dažnai palieka raštelį, jei nieko nėra. Būna ir taip, kad atiduoda kaimynui.

Ką reiškia, kai svetainė rašo "customs clearance in progress" tris dienas?

Tai reiškia, kad muitinė kažką tikrina. Tris dienos – ne riba, kartais savaitė. Ypač prieš Kalėdas arba kai atsitinka... pavasario patikrinimai. Nieko čia nepadarysi – skambinti į muitinę kaip privatiam asmeniui beviltiška. Mes logistikos įmonės irgi skambiname tik savo kanalais. Geriausias planas – kantrybė. Kartais per vieną naktį pasikeičia į "cleared", kartais reikia papildomų dokumentų. Jei reiks – paskambins tavo kurjeriui, o tada jie paskambins tau. Nesiųsk kitos siuntos kol ši neišsisprendė, nes tik apsunksi.

Realūs nesklandumai arba kai viskas ne pagal planą

O jei mano siunta dingo – kiek laiko laukti ir ką daryti?

Pirmiausia – oficialiai dingusi siunta skelbiama tik po trijų-keturių savaičių nuo paskutinio trackinimo. Verkia visi, bet procedūra tokia. Jeigu po dviejų savaičių nėra jokio scan'o – jau galima pradėti tyrimą. Mes darome užklausą, paieškome sandėliuose. Kartais siunta taip ir guli pakelėje tarp lentynų, nes etiketė atšoko. Buvęs atvejis – dėžė du mėnesius pagulėjo Olandijos tranzito sandėlyje, kol kas nors pagalvėjo pažiūrėti po lentynomis. Atsitinka. Dėl tos lipnios juostos ir tvirto popieriaus aš taip ir sakau: negailėk.

Ką reiškia terminas "failed delivery" ir ar visada kalta įmonė?

Ne visada kalta įmonė. Tai reiškia, kad bandyta pristatyti, bet nepavyko. Galbūt adresas neteisingas, galbūt durų kodas neveikia, galbūt gavėjas nepaleido į kiemą. Buvau liudininkas, kai kurjeris penkias minutes klūpėjo prie telefono blokdurio, o gavėjas nekelia. Ar čia įmonės kaltė? Sunku ir taip pasakyti. Geriau parašykite instrukcijas aiškiai. Jei "failed delivery" – dažniausiai bandoma kitą dieną arba siunčiama į saugų punktą. Trečias bandymas – dažnai jau grįžta atgal. Tai brangus malonumas.

Ką daryti, jei gavėjas sako, kad siunta pažeista, nors atrodė idealiai supakuota?

Tada fotografuoji viską – dėžę, turinį, tracking numerį. Siuntėjo atsakomybė dažnai baigiasi tinkamu pakavimu, o transportavimo riziką prisiima... priklauso nuo sutarties. Čia slypi nesklandumai, nes žmonės nesupranta, kur baigiasi viena ir prasideda kita. Jei pakuota blogai – siuntėjo kaltė. Jei vilkikas avarija – draudimas. Bet be nuotraukų jokie žodžiai nepadės. Aš visada matau, kaip žmonės supyksta, bet neturi įrodymų. Daryk viską protingai: atsuki, nufotografuoji, tik tada krauni. Ir nepasirašyk "gavau sveiką" jei nepatikrinai.

Ar gali siuntinį pasiimti pats Londone, jei jis jau ten, bet kurjeriui nepavyko pristatyti?

Dažnai taip. Jei siunta jau depo arba paskirstymo centre Londone, kai kurios kompanijos leidžia atsiimti asmeniškai. Reikia skambinti ir sutartis. Bet depo dažnai yra už miesto – Watford, Croydon pakraščiuose – nėra taip, kad Royal Mail turi centras aplink Big Beną. Kelionė iš centro gali užtrukti valandą. Aš siūlyčiau geriau palaukti kito bandymo arba nurodyti paštomatą. Nors... vieną kartą klientas taip ir padarė, nuvažiavo į depo, išsiskyrė su operatoriumi, nes neturėjo ID. Pasas, žmonės, visada pasiimkite pasą.

Koks realus skirtumas tarp oro, jūros ir kelių transporto siuntoms į Angliją?

Greitis. Orai – 2-3 dienos, keliai – 4-7, jūra – 3-6 savaitės. Jūros krovinių pervežimas į Angliją pigiausias, bet skirtas didelėms partijoms, ne vienai dėžei. Oro transportas – jautriems, vertingiems ar skubiems daiktams. Kelių transportas – tas auksinis vidurys, kurį renkasi dauguma. Kainų skirtumas didelis. Klientas siuntė sofą jūra – sutaupė, bet laukė mėnesį ir dar turėjo varyti į uostą Felikstouve pasiimti. Ne visada verta. Jei tau viena dėžė – keliai ar oras. Jei konteineris – tada jau jūra.

Paskutiniai patarimai, kuriuos sakyčiau savo broliui

Kokia tavo pati didžiausia klaida per tuos keturiolika metų?

Vienas klientas skubėjo Kalėdų, aš pasiūliau pigiausią variantą, nors žinojau, kad ten jie pervertina terminus. Siunta atėjo sausio viduryje. Nuo to laiko visada sakau tiesą – net jei ji nemaloni. Pigiau ne visada reiškia efektyvu. Efektyvus siuntinių pervežimas į Angliją saugiai ir greitai – ne apie pažadus, o apie atvirumą. Jeigu žinau, kad šią savaitę bus chaosas – pasakau. Klientas pyksta dabar, bet padėkos po mėnesio, kai kiti dar laukia savo siuntų. Taip jau būna.

Išvada

Svarbiausia suprasti, kad siųsti daiktus į Angliją dabar – visai kas kita nei prieš penkiolika metų. Daugiau taisyklių, daugiau galvosenos, bet ir daugiau galimybių. Efektyvus siuntinių pervežimas į Angliją saugiai ir greitai įmanomas tik tada, kai tu arba tavo pasirinkta įmonė nepamiršta, kad gale sėdi žmogus. Užpildyk dokumentus švariai, supakuok tvirtai, būk realistu dėl laiko. O jei kas neaišku – klausk. Geriau paklausti prieš, nei aiškintis po. Aš čia ne pirma diena, bet ir aš dar mokausi.